Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.17.5.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2024 m. gegužės 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 nuspręsta įskaityti V. B. laikino sulaikymo laiką (vieną parą). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, nuspręsta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant V. B. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo nuteistojo priežiūrą vykdančioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuspręsta V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, nuosavybėn keleivinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, su registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu.

Nuosprendžiu išspręsti ir civilinio ieškinio, laikino nuosavybės teisių apribojimo, kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 papunktį, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatūruotą ir denatūruotą etilo alkoholį, nuo 2023 m. balandžio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų laiko, vietos ir asmens įgijo 909,7 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė koncentracija yra 28-62,1 %. Dalį nedenatūruoto etilo alkoholio – 659,6 litrų 48 vnt. po 5 litrus, 42 vnt. po 10 litrų plastikinėse talpose neteisėtai laikė ir gabeno vairuojamoje transporto priemonėje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2023 m. birželio 15 d. apie 7⁰⁰ val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sustabdė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai, surado ir paėmė. Kitą dalį – 249,9 litrų 14 vnt. po 5 litrus, 9 vnt. po 10 litrų, 4 vnt. po 25 litrus plastikinėse talpose – neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. birželio 15 d. nuo 10⁴⁵ val. iki 12¹⁵ val. jį per kratą surado ir paėmė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, kurią, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu ir, vadovaujantis, BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti mažesniam už šiame įstatyme numatyto bausmės vykdymo atidėjimo vidurkį terminui, paskiriant tuos pačius nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

2.1. Teigia, kad nesutinka su išdėstyta teismo nuomone ir išvada, kad adekvatus ir tinkamas galėtų būti baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės dydis, artimas jos vidurkiui. Teismas pagrįstai ir teisingai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas), tačiau skirdamas nurodyto dydžio laisvės atėmimo bausmę kiekvienos aplinkybės reikšmę, kai tokia pareiga nustatyta BK 61 straipsnio 1 dalyje, neįvertino.

2.2. Nurodo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai ir detaliai, sąžiningai ir atvirai duodamas parodymus nurodė nedenatūruoto alkoholio įsigijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybes bei priežastis, nesistengė išvengti atsakomybės, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi. Ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, lyginant su nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra labiau reikšminga. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už 2019 m. gegužės 9 d. padarytą nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo. Jeigu būtų turėjęs galimybę pastaruoju nuosprendžiu paskirtą 12 500 Eur baudą sumokėti anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., per trumpesnį negu šiuo nuosprendžiu nustatytą 12 mėnesių terminą, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, būtų suėjęs teistumą naikinantis terminas ir praktiškai teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs išnykęs. Taigi, šiomis aplinkybėmis skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymas esant neišnykusiam teistumui kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmingumą daro mažesnį.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmę neturėjo būti atsižvelgiama į nuosprendyje nurodytus anksčiau, arti dvidešimt ir daugiau kaip prieš dešimt metų iki nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo atžvilgiu priimtus 2003 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir 2010 lapkričio 30 d. baudžiamąjį įsakymą kaip neužtraukiančius teistumo. Nors skirdamas bausmę teismas nuosprendyje nurodo atsižvelgiąs į nuteistojo asmenines savybes, tokių savybių nedetalizuoja ir neatskleidžia. Nuosprendyje nurodomas nuteistojo vidutinis amžius ir šeiminė padėtis nelaikytinos asmeninėmis ir mano asmenybę apibūdinančiomis asmeninėmis savybėmis, galinčiomis turėti įtakos bausmės skyrimui. Be padarytos nusikalstamos veikos ir administracinių protokolų surašymo jokių kitų apeliantą neigiamai apibūdinančių duomenų nėra.

2.4. Teigia, kad kartu teismas netinkamai pritaikė ir BK 61 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas skaičiuodamas ir nustatydamas sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir teigdamas, jog parenka laisvės atėmimo bausmės dydį, artimą jos vidurkiui. Remiantis BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta bausmės vidurkio nustatymo taisykle, apeliantui paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė viršija BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

2.5. Nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio, turtinio ar panašaus pobūdžio, tai reiškia, kad jis nėra vienodai pavojingas kaip asmenys, darantys smurtinio, turtinio ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, į tai, kad nuosprendžiu laisvės atėmimu yra nuteistas pirmą kartą, jam paskirta šios rūšies bausmė savo dydžiu neatitinka BK 54, 61 straipsnių nuostatų, yra per griežta ir aiškiai neteisinga.

2.6. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą bei paskirdamas anksčiau nurodytus įpareigojimus, teismas visiškai nepagrįstai šios bausmės vykdymą atidėjo šiame įstatyme numatytam maksimaliam trejų metų terminui. Nuosprendyje tik nurodydamas kasacinio teismo apibrėžtus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, teismas, kaip teigia nuosprendyje, rodydamas „atsargų pasitikėjimą“, savo sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams argumentavo tik tuo, kad nuteistasis yra vidutinio amžiaus ir teisiamas antrą kartą bei verčiasi pagal verslo liudijimą. Kaip ir paskiriant bausmę, taip ir atidedant jos vykdymą, nuosprendyje neatsižvelgta į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. veika nėra nukreipta prieš kitų asmenų turtą, sveikatą ar pan.

2.7. Gali nurodyti, kad labai kritiškai vertina savo elgesį ir yra pasiryžęs ateityje ne tik daugiau nenusikalsti, bet ir nedaryti jokių kitų teisės pažeidimų, tai pabrėžė ir teismui. Užsiimdamas darbine veikla pagal verslo liudijimą stengiasi išlaikyti šeimą ir namų ūkį, yra šeimos ir visuomenines vertybes puoselėjantis žmogus. Dėl to mano, kad teismo, paskyrusio laisvės atėmimo bausmę ne artimą sankcijoje numatytam dydžiui, sprendimas atidėti bausmės vykdymą maksimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui yra nepagrįstas ir per griežtas.

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. B. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Viktoras Roščenkovas prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo skirti mažesnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį bei bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistajam V. B., baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

6. BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės

10. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo skundžiamą nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės pakeisti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai ir detaliai, sąžiningai ir atvirai duodamas parodymus nurodė nedenatūruoto alkoholio įsigijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybes bei priežastis, nesistengė išvengti atsakomybės, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi ir ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, lyginant su nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra labiau reikšminga. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už 2019 m. gegužės 9 d. padarytą nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo ir jeigu būtų turėjęs galimybę pastaruoju nuosprendžiu paskirtą 12 500 Eur baudą sumokėti anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., būtų suėjęs teistumą naikinantis terminas ir teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs išnykęs. Be to, apeliantui paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė viršija BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nors priimdamas nuosprendį teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio, turtinio ar panašaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad V. B.paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai spręsdamas šį klausimą, padarė teisės pažeidimą.

11. Aplinkybė, kad nuteistasis nuosekliai ir sąžiningai davė parodymus bei pripažino savo kaltę buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto duodamų parodymų nuoširdumą įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau nesutiktina su skundo argumentu, kad ši aplinkybė yra labiau reikšminga nei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad nusikalstamą veiką V. B. padarė būdamas recidyvistas. Tiek atsakomybę lengvinančios, tiek atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra vienodai reikšmingos parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, nesuteikiant kažkuriai aplinkybei didesnės reikšmės. Be to, kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, kad jeigu apeliantas būtų turėjęs galimybę ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., būtų suėjęs teistumą naikinantis terminas ir teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs išnykęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. B., pagrįstai atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) nustatė pagal nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o ne pagal apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kas būtų buvę, jei apeliantas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtą baudą būtų sumokėjęs anksčiau.

12. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skiriant bausmę neturėjo būti atsižvelgiama į skundžiamame nuosprendyje nurodytus nuteistojo atžvilgiu priimtus 2003 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir 2010 lapkričio 30 d. baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, tačiau įvertina ir kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį nuteistajam V. B., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas 2003 m. ir 2010 m. jau buvo teistas, kadangi nors teistumas už tuomet padarytas nusikalstamas veikas ir išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo jo polinkį nusikalsti.

13. Kaip minėta anksčiau, BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, V. B. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, V. B. charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka, praeityje ne kartą teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką), nuteistajam paskyrė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors paskirta bausmė nežymiai viršija BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį (vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais V. B. buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau V. B. vis vien vėl nusikalto. Taip pat pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti V. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, V. B. paskyręs galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo maksimaliam 3 metų terminui. Apeliantas nesutinka su nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašo jį sutrumpinti.

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. V. B. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos ir V. B. charakterizuojančiais duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat teismui palikta diskrecijos teisė nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

17. Kaip minėta anksčiau, V. B. praeityje ne kartą teistas, visus kartus už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą (BK 201 straipsnis), paskutinis teistumas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą, neišnykęs, todėl teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto neatsitiktinai, tai nebuvo vienkartinio pobūdžio nusikaltimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, nustatytas trejų metų terminas ir paskirti įpareigojimai padės apeliantui resocializuotis, kritiškai įvertinti savo elgesį ir priežastis, dėl kurių jis padarė nusikalstamas veikas, ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistajam V. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. gegužės 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš V. B. valstybės naudai priteisti 112,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam V. B. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo V. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo V. B. valstybės naudai 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.