- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1005-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02882-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- S. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui J. P., UAB „Eltransa“, R. S. komercinei firmai, R. S. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. kreipėsi į antstolį J. P., prašydama nutraukti jai bet kokius priverstinio vykdymo veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu kreditorei G. B. jos inicijuotoje vykdomojoje byloje, ir panaikinti asmeninių sąskaitų areštus. Nurodė, kad 2012-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12064-793/2012 UAB „Eltransa“ vadovui R. S. paskirta 200,00 Lt bauda už kiekvieną antstolio J. P. 2012-05-04 patvarkymo Nr. 0172/11/00464 nevykdymo dieną. Nurodė, kad R. S. įsiskolinimas 2015-01-01 dieną siekė 63 800,00 Lt. Paaiškino, kad antstolis areštavo lėšas, esančias pareiškėjos asmeninėje atsiskaitomojoje sąskaitoje, į kurią pervedamas darbo užmokestis, tuo pagrindu iš S. S. gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojamos R. S. priskaičiuotos skolos už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teigė, kad skolos išieškojimas kreditorei G. B. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-1987-613/2011 dėl skolos išieškojimo iš R. S. yra baigtas. Mano, kad atitinkamai turi būti nutraukiamas piniginių lėšų išieškojimas iš turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, pripažįstant, kad R. S. pritaikytos sankcijos už antstolio reikalavimų nevykdymą yra asmeninė sutuoktinio R. S. prievolė. Mano, jog išieškojimas vykdomojoje byloje turi būti vykdomas iš asmeninio R. S. turto, nes nustačius prievolės pobūdį (asmeninė R. S. skola), išieškojimo nukreipimas į pareiškėjos pajamas yra neteisėtas, kai tikslai vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00464 yra pasiekti.
Antstolis J. P., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jo netenkino. Skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0172/11/00464, 0172/12/00780, 0172/12/01339 ir 0172/13/0123 persiuntė teismui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-22 nustatė, kad skolininkui R. S. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių S. S. banko sąskaitose, 1/2 dalis pajamų, gaunamų iš darbo veiklos, bei 1/2 dalis kitų prilyginamų išmokų, todėl nėra jokio pagrindo naikinti areštus bei nutraukti išieškojimą. Pažymėjo, jog antstolis nevykdo jokių išieškojimų asmeniškai iš S. S..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos S. S. skundo netenkino. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-22 nutartimi nustatė, jog skolininkui R. S. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių S. S. banko sąskaitose, ir kad skolininkui R. S. priklauso 1/2 dalis S. S. pajamų, gaunamų iš darbo veiklos, ir 1/2 dalis kitų prilygintų išmokų. Pareiškėjai nesutikus su minėta nutartimi ir ją apskundus apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-19 nutartimi jos atskirojo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo 2013-03-22 nutartį paliko nepakeistą. Konstatavo, kad antstolis, vadovaudamasis įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-19 nutartimi, pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui R. S. priklausančią 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių S. S. banko sąskaitose, 1/2 pajamų gaunamų iš darbo veiklos, bei 1/2 dalį kitų prilyginamų išmokų. Padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus bei panaikinti areštus.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti dėl jos bet kokius priverstinio vykdymo veiksmus, panaikinti sąskaitų areštus vykdomosios bylose Nr. 0172/12/00780, 0172/12/01339 ir 0172/13/0123. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, paremta tik antstolio patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, motyvais. Teigia, kad nėra skolininkė minėtose vykdomosiose bylose, todėl už savo sutuoktinio asmenines prievoles (už jam paskirtas pinigines sankcijas) nėra atsakinga. Pažymi, kad skolininko turto dalis pareiškėjos turte buvo nustatyta vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo, o ne dėl sutuoktiniui paskirtos piniginės sankcijos. Mano, kad išieškant įsiskolinimus už sutoktiniui paskirtas sankcijas iš pareiškėjos turto, esančio bendru su skolininku, pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei CK 3.109 str. 1 d. 4 p., 3.112 str. 2 d.
Atsiliepimas
Antstolis J. P. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad jokių priverstinio vykdymo veiksmų dėl pareiškėjos neatlieka, visi vykdymo veiksmai nukreipti į skolos išieškojimą išimtinai iš skolininko (pareiškėjos sutuoktinio) turto. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atskiruoju skundu skundžia ne antstolio veiksmus, o pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, prašo priteisti iš pareiškėjos 75,00 EUR išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, paremta tik antstolio patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, motyvais. Teigia, kad nėra skolininkė minėtose vykdomosiose bylose, todėl už savo sutuoktinio asmenines prievoles (už jam paskirtas pinigines sankcijas) nėra atsakinga. Pažymi, kad skolininko turto dalis pareiškėjos turte buvo nustatyta vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo, o ne dėl sutuoktiniui paskirtos piniginės sankcijos.
Pirmiausia atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad teismo procesinis sprendimas, paremtas vienos šalies motyvais, pats savaime neteisėtu ir nepagrįstu pripažintas negali būti. Kiekvienas procesinis sprendimas priimamas, remiantis visų byloje pateiktų ir įvertintų aplinkybių bei įrodymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paremta tik antstolio patvarkymo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, motyvais. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, todėl savo motyvuose išaiškino išieškojimo iš apeliantės turto, esančio bendru su jos sutuoktiniu, pagrindus ir tvarką. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės sutampa su antstolio išdėstytais argumentais, teismui sutinkant su antstolio išdėstyta pozicija, yra logiška ir suprantama.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės (pareiškėjos, apeliantės) asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra apeliantės sutuoktinis, nėra.
Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama Civilinio proceso kodekso norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-22 nutartimi nustatė, jog skolininkui R. S. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių S. S. banko sąskaitose, ir 1/2 dalis S. S. pajamų, gaunamų iš darbo veiklos, taip pat 1/2 dalis kitų prilygintų išmokų. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto, esančio bendru kartu su pareiškėja (sutuoktine, apeliante), vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nors šioje byloje apeliantės ir antstolio interesai priešingi, tačiau, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, turinį, procesinį rezultatą byloje, į tai, kad atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti jokių ypatingų teisinių žinių, kurių neturėtų antstolis, vykdydamas išieškojimą, nereikėjo (analogišką poziciją antstolis buvo išdėstęs savo patvarkyme, kuriuo netenkino apeliantės skundo dėl antstolės veiksmų), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio turėtos išlaidos advokato pagalbai ruošiant ir teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti nėra pagrįstos. Antstolio reikalavimas priteisti iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Antstolio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkinti.