- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 1-122-107/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00428-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Kaltinamasis
- E. K., A. I.
Baudž. byla Nr. 1-122-107/ 2013 Procesinio sprendimo kategorija
2013 m. gruodžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-staklininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2004-01-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 3 MGL (375 litų) dydžio bauda;
2005-12-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63, 64 straipsniais bausmes subendrinus, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 3 MGL (375 litų) dydžio bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2007-12-11 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bauda išieškota 2009-08-05. Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas 2009-12-24, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį;
A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji E. K. ir A. I., pavartoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė R. K.. Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:
2012-06-04, laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. K. ir A. I., veikdami bendrininkų grupe, norėjo pagrobti R. K. bute buvusį, bet K. U. priklausiusį 1085,28 Lt vertės televizorių „Samsung“. Kai R. K. televizoriaus pagrobti neleido ir tam pasipriešino, siekdami palaužti R. K. pasipriešinimą, kiekvienas kaltinamasis rankomis ir kojomis R. K. sudavė po nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, ne mažiau kaip 8 smūgius į abi krūtinės puses, laikė R. K. už rankų, padarė ovalo formos poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir rieše, veido abiejose pusėse, nosyje, lūpų gleivinėse, dešinėje ausyje, sulaužė nosies kaulus, padarė poodines kraujosruvas abiejuose kaktos gumburuose, abiejuose momenų gumburuose, pakaušio viduryje, abiejose krūtinės ląstos–liemens pusėse, padarė tiesioginius abiejų pusių šonkaulių lūžius, kurie abipus sužalojo pasienines ir plautines krūtinplėves (pleuras), abiejų plaučių audinį, dėl to kaupėsi oras ir kraujas krūtinplėvių ertmėse spausdamas plaučius, tai sukėlė širdies–kvėpavimo sistemų nepakankamumą, dėl to R. K. pakeliui į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę apie 22.45 val. mirė.
Kaltinamasis E. K. dėl R. K. nužudymo ir svetimo turto pagrobimo kaltu neprisipažino, bet prisipažino, kad keletą smūgių R. K. į veidą sudavė. E. K. parodė, kad 2012-06-04 jam paskambino A. I. ir paklausė, ar jis turi pinigų. Kai E. K. atsakė, kad neturi, A. I. pasakė, kad yra grįžęs iš Belgijos, pats pinigų neturi, bet pasiskolins ir atvažiuos. A. I. į (duomenys neskelbtini) atvyko apie 12 val. Eidami pas E. K. į namus nusipirko alaus. Kartu ir E. K. bendradarbis J.. Būdami pas E. K., sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini). Pasiėmę alaus, E. K., jo sugyventinė S. J., J. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką. Parke išgėrė alaus ir sugrįžo į E. K. namus, J. išėjo į savo namus. S. J. iš parduotuvės parnešė alaus ar vyno. Kažkuriuo momentu buvo atėjęs giminaitis V. (S.). Ar namuose įvyko muštynės, nesuprato. Kai S. J. nenorėjo E. K. išleisti į lauką, su ja susibarė, bet iš namų su A. I. išėjo. Parduotuvėje su A. I. nusipirko butelį vyno, gurkšnodami vyną, nutarė jį išgerti (duomenys neskelbtini) parke. Eidami susitiko U. ir A., E. K. su U. pasibučiavo. K. U. (K.) ir A. (M.) gyvena pas K., E. K. nežinojo, bet kai U. ir A. pasakė, kad buvo pas K., E. K., žinodamas, kad ten yra lindynė, kad kas nors ten gali ateiti išgerti, nutarė ten užsukti. Buvo apie 18 val. K. įsileido, susėdo verandoje, iš stiklinių gėrė atsineštą vyną. Kai butelyje beliko apie pusę stiklinės vyno, A. I. vaikščiojo po K. kambarius, o E. K. pradėjo konfliktą su K., nes šis buvo pažadėjęs nupirkti vyno. Žodinio konflikto metu K. E. K. sudavė du smūgius, o E. K., sėdėdamas ant lovos, galbūt koja spyrė K. atgal. Atsistojęs sudavė K. į veidą, du kartus – į nosį. Po šių smūgių K. atsisėdo. G. K. nemušė. E. K. pakvietė A. I. ir abu išėjo į lauką. Paėjus apie 100–200 metrų E. K. iš nosies nestipriai pradėjo bėgti kraujas, jam pasidarė negera, todėl atsisėdo ant žolės. A. I. apsisuko ir pasakęs, kad tuojau grįš, nuėjo. Sugrįžo po 10–15 minučių su televizoriumi. Kur gavo televizorių, A. I. nesakė, bet sakė, kad reikia jį parduoti. E. K. pasiūlė parduoti M., nes ji viską pirkdavo. M. už televizorių davė 200 litų. Nuėjo į barą. Begeriant A. I. sakė, kad paėmė K. televizorių, kad K. jį puolė, o jis K. suvarė ir K. liko be sąmonės. E. K. parodė, kad K. jo pavardę žinojo labai gerai.
2012-12-06 parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. parodė, kad tuo metu, kai jis su A. I. atėjo pas R. K., R. K. sėdėjo verandoje ant lovos. E. K. parodė, kad ir jis atsisėdo ant tos pačios lovos, o butelį vyno buvo pasidėjęs ant taburetės, prie lovos. Prie tos pačios lovos R. K. smūgiavo jam į akį, o jis R. K. – du smūgius į veidą. A. I. tuo metu vaikščiojo po patalpas. E. K. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), prie kurio laukė sugrįžtančio su televizoriumi A. I.. E. K. parodė vietą, kur buvo slepiamas televizorius, (duomenys neskelbtini) namą, kuriame gyvena E. M., parodė (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, kur susitiko K. U. ir A. M., kai 2012-06-04 vakare ėjo pas R. K. (t. 2, b. l. 22–33).
Kaltinamasis A. I. dėl R. K. nužudymo kaltu neprisipažino, o dėl svetimo turto pagrobimo kaltu prisipažino iš dalies, paneigė tą aplinkybę, kad turto pagrobimo metu pavartojo fizinį smurtą. A. I. parodė, kad buvo grįžęs iš Belgijos ir 2012-06-04, apie 12 val., atvyko pas E. K. į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti dėl darbo ir išgerti alaus. Priekulėje su E. K. ir V. (J.) parduotuvėje nusipirko alaus. Alų gėrė E. K. namuose, o apie 14 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką. Kartu ėjo ir E. K. sugyventinė S. (J.). Parke gėrė alų, o po to sugrįžo į miestelį. V. (J.) nuėjo į namus, o abu kaltinamieji nusipirko alaus, vyno ir sugrįžo į E. K. namus. A. I. neprisiminė, ar tą dieną buvo susitikęs su V. S.. Begeriant pas E. K., E. K. pasiūlė nueiti pas K., kurio A. I. nepažinojo. Pasiėmę likusį vyną, nuėjo pas K.. Pakeliui sutiko M., trumpai pasikalbėjo. K. rado kambaryje, kuris yra už virtuvės. K. buvo išgėręs, jo kalba buvo nerišli, A. I. pasirodė, kad K. yra bejėgis. Begeriant pas K., E. K. su K. susitarė, kad, baigus atsineštą vyną, butelį vyno nupirks K.. Išgertuvės vyko trečiojoje patalpoje, skaičiuojant nuo įėjimo į namą. Kai E. K. su K. pradėjo ginčytis dėl vyno pirkimo, A. I. nuėjo į kitą K. kambarį. Būdamas kitame kambaryje, išgirdo, kad prasidėjo muštynės. Sugrįžęs A. I. pamatė, kad E. K. mušė K.. A. I. matė, kaip E. K. smūgiavo rankomis į galvą ir į kūną, keliu buvo K. prispaudęs tada, kai K. gulėjo ant dešiniojo šono. K. buvo kruvinas. Kruvini buvo ir E. K. rankų krumpliai. A. I. prie K. prisilietęs ar ant lovos atsisėdęs nebuvo, kai atėjo, net rankos K. nepadavė. A. I. E. K. atitraukė, ir jie abu išėjo. K. buvo mušamas ten, kur buvo geriama. Kai paėjo apie 100 metrų, A. I. E. K. pasakė, kad matė neblogą televizorių. Apsisukę sugrįžo į tą patį namą. Buvo apie 19–19.30 val. E. K. nosis nekraujavo. A. I. nuėjo į galinį kambarį ir paėmė televizorių, o E. K. pasiliko prie K.. Kai atėjo televizoriaus, K. buvo sąmoningas, bet nieko nesakė, dėl televizoriaus nepasidomėjo. Televizorių paslėpė griovyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Televizorių už 200 litų pardavė E. M.. Paslėptą televizorių E. M. atnešė E. K.. Abu pasidalijo po 100 litų. Vėliau iki vidurnakčio gėrė bare, o barui užsidarius, nuėjo pas E. K.. Po to atvyko policijos pareigūnai.
2012-10-23 parodymų patikrinimo vietoje metu A. I. parodė R. K. matęs lovoje, stovinčioje kambaryje už virtuvės, o ne lovoje, stovinčioje verandoje, kaip parodė E. K.. A. I. parodė, kad, kol E. K. su R. K. barėsi, jis buvo kambaryje, kuris buvo už to kambario, kuriame liko E. K. su R. K.. A. I. parodė, kad E. K. R. K. mušė tame kambaryje, kuriame barėsi, – ne verandoje. A. I. parodė, kad paimti televizorių sugrįžo su E. K.. A. I. nuėjo į galinį kambarį, o ką tuo metu darė E. K., neprisimena (t. 2, b. l. 180–190).
Nukentėjusysis K. U. parodė, kad apie tris mėnesius (duomenys neskelbtini) su sugyventine gyveno pas R. K.. R. K. žūties dieną abu su sugyventine A. M. išėjo į (duomenys neskelbtini) parką. R. K. tuo metu miegojo savo kambaryje. Grįždami iš parko į namus pas R. K., tuo metu dar buvo šviesu, pakeliui susitiko į miestą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pareinančius kaltinamuosius. Parėję į namus, koridoriuje ant sofos rado sužalotą R. K.. Koridoriuje R. K. gulėdavo retai. R. K. paprašė iškviesti medicininę pagalbą, nes jį sumušė, pasakė, kad sumušė E. K. ir jo draugas. R. K. paaiškino, kad jį sumušė todėl, kad neleido išnešti K. U. televizorių, kuris buvo laikomas galiniame kambaryje. Ten, kur namuose buvo aptiktas sužalotas R. K., jokių išgertuvių pėdsakų nesimatė. K. U. televizoriaus namuose nebebuvo. R. K. kambaryje ir koridoriuje buvo kraujo, daugiausia kraujo buvo koridoriuje.
Nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad pas brolį R. K. atvykdavo apie porą kartų per savaitę, brolis buvo neįgalus, jį gydė. R. K. fizinio darbo dirbti negalėjo, bet vaikščiojo savarankiškai, apsirengdavo, pasigamindavo valgyti, vartodavo alkoholį. Paskutinį kartą brolį matė prieš tris dienas iki įvykio. Brolio laidotuvių metu Ž. K. girdėjo, kaip liudytojas V. S., būdamas blaivus, visiems pasakojo, kad ir jį sumušė I..
Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio dieną, išeidama su sugyventiniu K. U. iš R. K. namų į parką, prie namo, gatvėje, sutiko E. K. ir jo draugą kaltinamąjį A. I., kurio anksčiau nepažinojo. Netoli prie gatvės, už 5–10 metrų nuo R. K. namo, dar vienas nepažįstamas žmogus su kepure sėdėjo po medžiu. Išeinant iš namų, R. K. paliko rūkantį koridoriuje ant lovos. Tą pačią dieną, kai apie 21.30 val., su sugyventiniu grįžo į R. K. namus, pakeliui vėl sutiko E. K. ir jo draugą, kurie parėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Grįžusi su sugyventiniu į R. K. namus, namuose, koridoriuje ant lovos, rado sumuštą R. K.. R. K. paprašė iškviesti medicininę pagalbą, pasakė, kad jis nukentėjo, gelbėdamas daiktus, kad jį sumušė E. K. su draugu. Kai R. K. kalbėjo, šalia buvo ir K. U.. Apžiūrėdama patalpas, liudytoja pastebėjo, kad kraujo yra ir ant lovos kambaryje, kuriame R. K. miegodavo. Koridoriuje, kur buvo rastas R. K., išgertuvių pėdsakų nebuvo, o ant stalo kambaryje, kuriame R. K. miegodavo, buvo padėti trys ar keturi puodukai, kurių prieš išeinant iš namų nebuvo. Liudytoja parodė, kad patalpas tvarkė tik po to, kai tai leido padaryti atvykę policijos pareigūnai.
Liudytoja E. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad pažįsta kaltinamąjį I., o kitą kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis A. I. buvo atėjęs pas ją į namus ir siūlė jai už 200 litų pirkti televizorių. Kai ji sutiko, po 10–20 minučių televizorių atnešė. Televizoriaus pultelio tuo metu A. I. neturėjo, bet pažadėjo jį atvežti kitą dieną. Liudytoja matė, kad A. I. atėjo ne vienas. Liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu K. pavardės neminėjo.
Liudytoja S. J. parodė, kad kaltinamasis E. K. yra jos sugyventinis. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis A. I. pas ją ir sugyventinį atvyko įvykio dieną, prieš pietus. Buvo išėję pasivaikščioti į Priekulės parką, po to sugrįžo į namus. Liudytoja parodė, kad į parką ėjo ir iš jo parėjo pro R. K. namus. Parke jokių grumtynių tarp kaltinamųjų nebuvo. Tą dieną R. K. nuomininkų sutikusi nebuvo. Po pietų E. K. ir A. I. iš namų kažkur išėjo girtauti, o liudytoja tuo metu nuėjo pas savo motiną ir patėvį. Išeidamas iš namų, E. K. pinigų neturėjo, o A. I. šiek tiek pinigų turėjo. Liudytojai žinoma, kad kaltinamieji ėjo skolintis pinigų pas O. P., į namus parsinešė alaus, vėliau vėl kažkur abu išėjo. Kai liudytoja sugrįžo į namus, abu kaltinamieji jau miegojo, nusirengę nebuvo. Naktį atvyko policija ir abu išsivežė. Liudytoja parodė, kad E. K. pas R. K. išgerti niekada neidavo. Liudytoja parodė, kad A. I. neprognozuojamas, kad tą pačią dieną, vakarui neprasidėjus, A. I. liudytojos namuose sumušė savo giminaitį vien todėl, kad dvokė jo kojos. Liudytojai iš kaltinamojo E. K. žinoma, kad A. I. prašė E. K. visą kaltę dėl R. K. prisiimti sau, o už tai žadėjo materialinę paramą pinigais.
Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba Greitojoje medicinos tarnyboje, apie 20 val. vyko pas sužalotą R. K., vėliau lydėjo jį į ligoninę, kalbino. Nukentėjusiojo sąmonė jau buvo pritemusi, buvo pusiau sąmoningas, bet ją atpažino, kažką murmėjo, sakė, kad sumušė, kad tai žino žmonės, kurie pas jį gyvena. A. M. ir U. K., kurie buvo girti, liudytojai sakė, kad K. sumušė R. K.. Iš kur apie tai sužinojo A. ir U. K., liudytojai nežinoma. Liudytoja parodė, kad R. K. rado pirmoje patalpoje, kai tik įeinama į namą, jokių butelių įvykio vietoje nesimatė. Liudytoja parodė, kad E. K. reputacija prasta, nes jis neramus gyventojas, dažnai įsivelia į muštynes.
Liudytoja O. P. parodė, kad 2012-06-04 kaltinamieji pas ją atėję nebuvo ir pinigų nesiskolino.
Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, pažinojo ir R. K., pas jį užeidavo. Liudytojas parodė, kad abu kaltinamuosius 2012-06-04, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) matė, bet su jais kartu nebuvo. Liudytojas parodė, kad tą pačią dieną, kai mirė R. K., pasigėrė ir šonkaulius stipriai susižalojo pats, tamsoje jam kažkas sudavė į burną. Tą dieną pas E. K. buvo. Ar pusseserės sūnus A. I. liudytoją pastūmė, nežino, nes buvo girtas, gali būti, kad gavo smūgį ir į žandikaulį, o bėgdamas nusirito laiptais. Kitą dieną liudytojas išgirdo, kad mirė K., girdėjo kalbas, kad kalti A. ir A..
Iš 2012-06-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo R. K. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, buvo apžiūrėtos vidurnaktį. Patalpų apžiūros metu verandoje prie įėjimo į namą rasta lova, užklota melsvos spalvos užklotu. Ant pagalvės, antklodės, užkloto rastos į kraują panašios dėmės. Prie tualeto–sandėliuko buvusiose lentynose rasta tuščių butelių ir stiklainių, o ant sandėliuko grindų rasta tuščių plastikinių vyno butelių bei kitokių stiklo butelių. Verandos kampe rastas mažas staliukas, tačiau ant jo jokių indų ir girtavimo pėdsakų nerasta. Už verandos esamoje virtuvėje, praustuvėje, rasta įvairių neplautų ir apipelijusių indų, ant virtuvės stalo rasta įvairių nešvarių puodukų, plastikinis indelis su kavos likučiais. Už virtuvės esančioje svetainėje, ant sekcijos, rasta metalinė alaus skardinė. Svetainėje ant spintelės rastas televizorius, šalia ant kėdės – mažos įstrižainės televizorius, šalia kėdės rasta klampi, į kraują panaši dėmė. Svetainėje ant lovos gobeleno rasta 15x25 cm dydžio klampi ir nesukrešėjusi, į kraują panaši dėmė. Apžiūrėjus lovos užklotą, antklodę, pagalvę, rasta daug įvairių formų ir dydžių į kraują panašių dėmių. Šalia lovos ant žemės rasta lėkštė su nuorūkomis, daug nuorūkų rasta ir ant grindų apie lėkštę. Prie lėkštės rasta apversta metalinė peleninė. Svetainėje ant stalo jokių girtavimo ar valgymo pėdsakų nerasta. Už svetainės esančiame miegamajame kambaryje rastos dvi viena šalia kitos esančios lovos, ant stalo – radijo imtuvas. Ant stalo rasti akiniai nuo saulės, ant grindų – kompiuterio procesorius. Miegamajame dėmių, panašių į kraują, nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu paimti mėginiai, pirštų pėdsakai (t. 1, b. l. 8–25).
Iš specialisto išvadų Nr. 426 (t. 1, b. l. 28–29), Nr. 30-19-IS1-43 (t. 1, b. l. 34) matyti, kad R. K. namuose įvykio vietos apžiūros metu kaltinamųjų pirštų pėdsakų nerasta.
Iš specialisto išvados Nr. M 307/12(03) matyti (t. 1, b. l. 79–81), kad R. K. mirė dėl traumuojančių poveikių į krūtinės ląstos abi puses: nuo dauginių smūgių į krūtinės ląstą kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais, viršijus fiziologinę krūtinės ląstos spūdumo ribą, lūžo šonkauliai, šonkaulių lūžgaliai, spaudžiami krūtinės ląstos gylio link, sužalojo pasienines ir plautines pleuras, abu plaučius. Dėl to vyko palaipsninis kraujo ir oro kaupimasis krūtinės ląstos abiejose pusėse, tai sutrikdė širdies-kvėpavimo sistemų nepakankamumą, ir tai baigėsi mirtimi. R. K. kraujyje rasta 2,13 promilės etilo alkoholio. Ne mažiau kaip dešimčia traumuojančių smūginių poveikių į R. K. veidą padarytos abiejų pusių nosies, lūpų gleivinių kraujosruvos, kraujosruva dešinėje ausyje. Dėl veido traumavimo kraujas išsiliejo po dešinės akies jungine, lūžo nosies kaulai. Ne mažiau kaip nuo penkių traumuojančių smūginių kontaktų su kietais ribotai kontaktavusiais paviršiais atsirado kraujosruvos abiejuose kaktos gumburuose, abiejuose momenų gumburuose, pakaušio viduryje. Ne mažiau kaip nuo aštuonių traumuojančių smūginių – spaudžiančių poveikių į krūtinės ląstos abi puses su ribotai kontaktavusiais kietais bukais daiktais ar paviršiais padarytos krūtinės ląstos/liemens abiejų pusių poodinės kraujosruvos, tiesioginiai abiejų pusių šonkaulių lūžiai. Šonkaulių lūžgaliai sužalojo abipuses pasienines ir plautines krūtinplėves (pleuras), abiejų plaučių audinį, dėl to kaupėsi oras ir kraujas krūtinplėvių ertmėse, spausdamas plaučius. Dėl plaučių suspaudimo plaučiai nebegalėjo fiziologiškai išsiplėsti ir susitraukti, sumažėjo plaučių išsiplėtimo ir susitraukimo apimtis, tai sukėlė kvėpavimo ir kraujotakos ir mažajame kraujo apytakos rate nepakankamumą, kuris baigėsi mirtimi. Visi sužalojimai yra vienodo senumo. R. K. patirta trauma (sužalojimų visuma) atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų išsidėstymas skirtingose liemens pusėse ir skirtinguose liemens paviršiuose nurodo tai, kad sužalojimų visumos patyrimo metu R. K. ir jį žalojusio (-ių) asmens (-ų) tarpusavio padėtys keitėsi. Po nosies kaulų lūžio įvykio vietoje turėjo likti kraujo tiškimo pėdsakų.
Iš biologinės mirties konstatavimo akto, kurį pasirašė liudytoja A. K., turinio matyti, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini) 22.45 val. GMP automobilyje, vežant į ligoninę. Akte pažymėta, kad sumušė pažįstamas žmogus. GMP į namus atvyko 2012-06-04 22.17 val., o išvyko 2012-06-05 00.45 val. (t. 1, b. l. 82).
Iš specialisto išvados Nr. S 214/12(01) matyti, kad ant E. K. ir A. I. sportinių kelnių rasta E. K. kraujo (t. 1, b. l. 94–95).
Iš specialisto išvados Nr. 11-1626 (12), 11-1669 (12), 11-1683 (12) matyti (t. 1, b. l. 106–115), kad ant tirti pateiktų E. K. ir A. I. sportinių batelių rasta medvilnės pluoštų, kurie yra R. K. džinsinio švarko audeklo sudėtyje, tačiau ar tie pluoštai yra tik iš R. K. džinsinio švarko audeklo, nustatyti negalima.
Ant tirti pateiktų R. K. kelnių rasta E. K. sportinių batelių „HAIDI“ plastikų. Ant R. K. kelnių ir ant E. K. kairės kojos sportinio batelio rasta to paties gyvūno – katės – šviesiai rudų plaukų. Specialistų nuomone, R. K. kelnės ir E. K. sportiniai bateliai „HAIDI“ lietėsi. Ant R. K. džinsinio švarko E. K. sportinių batelių „HAIDI“ mikrodalelių nerasta.
Ant tirti pateiktų R. K. kelnių ir švarko A. I. sportinių batelių mikrodalelių nerasta.
Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 128–134) matyti, kad buvo apžiūrėtas pagrobtasis K. U. televizorius „Samsung“ ir jo įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad televizorius už 1085,28 Lt įsigytas 2011-12-18.
Iš 2012-06-05 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad A. I. ir E. K. 2012-06-05 01.15 val. buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2012-06-05 03.03.05 val. E. K. nustatytas 3,06 promilių girtumas (t. 1, b. l. 173).
Iš specialisto išvados Nr. G 963/12(03) matyti, kad 2012-06-05 15.30 val. E. K. buvo nustatyti tokie sužalojimai: juostos formos odos nubrozdinimas-nudrėskimas dešiniajame skruoste, trys smulkios apvalios formos viena žemiau kitos išilgine grandine išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje su smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais-nudrėskimais, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje trečio delninio sąnario projekcijoje, smulkus odos nubrozdinimas dešinio riešo vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršto krumplio vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, juostos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš parą iki objektyviosios apžiūros (t. 2, b. l. 4–5).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2012-06-05 01.49.12 val. A. I. nustatytas 2,18 promilių girtumas (t. 2, b. l. 100).
Iš specialisto išvados Nr. G 961/12(03) matyti, kad 2012-06-05 13.50 val. ant A. I. kūno buvo nustatyti šie sužalojimai: lanko formos odos nubrozdinimas krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje su poodine kraujosruva, keturios smulkios viena žemiau kitos grandine išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, skersa juostos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ir kairės šlaunies viduriniame trečdalyje padaryti prieš savaitę laiko iki apžiūros, o keturios smulkios viena žemiau kitos grandine išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje yra padarytos prieš vieną parą iki apžiūros. Apvalios formos poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste galėjo atsirasti nuo spaudimo rankų pirštais (t. 2, b. l. 162–163).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos
2012-06-05 ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad jis R. K. nemušė, pas R. K. namuose nėra buvęs apie 5 metus laiko. K. U. ir A. M. nematė apie 3–4 mėnesius laiko. 2012-06-04, apie 12 val., su A. I. susitikęs buvo, kartu buvo ir V. J.. E. K. namuose visi trys pavalgė, išgėrė alaus, o apie 13 val. V. J. su A. I. išėjo. Su A. I. vėl susitiko tik apie 21 val., kai šis paskambino. Pasitiko A. I., kai šis nešėsi televizorių. E. K. suprato, kad A. I. televizorių pavogė. Abu nuėjo pas M. ir televizorių jai pardavė už 200 litų. A. I. pakvietė į barą, ten išgėrė 2–3 bokalus alaus. E. K. parėjo į namus, o A. I. paliko bare. E. K. parodė, kad jam šonkaulius sužalojo į namus atvykę policijos pareigūnai, o veidą susižalojo sulaikymo metu (t. 2, b. l. 10–11).
Šiais parodymais E. K. neigė, kad 2012-06-04 (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs K. U. ir A. M., kad 2012-06-04 su A. I. buvo nuo 12 val. iki vidurnakčio, kad su A. I. buvo nuėjęs pas R. K., kad dar iki einant pas E. M. žinojo apie televizoriaus pagrobimą iš R. K. namų.
Iš 2012-06-06 teismo posėdžio metu duotų E. K. paaiškinimų matyti, kad A. I. draugu E. K. tapdavo tada, kai būdavo pinigų, o šiaip A. I. pas E. K. atvažiuodavo retai. Šio teismo posėdžio metu E. K. būkštavo, kad A. I. gali jį apkalbėti, kad E. K. pas R. K. nebuvo (t. 1, b. l. 176–177). E. K. būkštavimai dėl jo apkalbų buvo apsimestiniai, nes vėliau ir pats E. K. prisipažino, kad pas R. K. buvo.
2012-06-15 papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad viską gerai apgalvojo ir nori apie padarytą nusikaltimą nuoširdžiai prisipažinti. E. K. parodė, kad 2012-06-04, apie 12 val., pietų pertraukos metu kartu su V. J. (duomenys neskelbtini) susitiko A. I., parduotuvėje nusipirko po du butelius alaus. Papietavo, išgėrė alų, po pietų nutarė į darbą neiti, bet eiti į (duomenys neskelbtini) parką išgerti alaus. Į parką ėjo ir E. K. sugyventinė S.. Parėję iš parko, E. K. namuose vėl gėrė alų. Su sugyventine susibarė. Kaip iš namų išėjo ir kaip nuėjo prie R. K. namų, E. K. neatsiminė. Į R. K. butą įėjo abu su A. I., atsinešė butelį vyno. Kai įėjo į kitą kambarį, pamatė ant lovos sėdintį R. K.. E. K. su R. K. atsisėdo ant lovos. Iš ko gėrė vyną ir ar rūkė, E. K. neprisiminė. Kai vyną išgėrė, E. K. pasakė R. K., kad dabar ką nors turi įpilti ir jis. R. K. pasakė, kad butelio nestatys. Žodinio ginčo metu sėdėdamas R. K. sėdinčiam E. K. vieną kartą smogė į kairiąją akį. Supykęs E. K. atsistojo, atsistojo ir R. K.. A. I. liko sėdėti. Stovėdamas E. K. kumščiu sudavė R. K. į nosį. Nuo smūgio R. K. atsisėdo ant lovos ir parkrito ant pilvo, kojos liko nuleistos ant grindų. Būdamas supykęs, dešinės rankos kumščiu E. K. iš visų jėgų kniūbsčia ant pilvo gulinčiam R. K. smūgiavo į galvą ir į įvairias kūno vietas. Galėjo suduoti ne mažiau kaip 5 smūgius. Gali būti, kad spyrė ir koja, bet to neprisiminė. Smūgiuodamas rankų krumplių nesusižalojo. Rankos krumplius susižalojo policijoje, kai smūgiavo į metalines grotas. Kad R. K. būtų mušęs ir A. I., E. K. nematė. Mušdamas R. K., E. K. jo nužudyti nenorėjo, norėjo pamokyti, kad R. K. prieš jį nekeltų rankos. E. K. parodė, kad R. K. nustojo mušti tada, kai pats nusprendė, jog pamokymui bus gana. Kol buvo mušamas, R. K. kūno padėties nekeitė, gulėjo kniūbsčias. Kai E. K. su A. I. iš R. K. namo išėjo, A. I. kažką kalbėjo apie televizorių. Abu apsisuko ir sugrįžo pas R. K.. R. K. sėdėjo ant lovos. E. K. galvos linktelėjimu R. K. pagąsdino ir paklausė: „ar nori dar?“ R. K. vėl atsigulė į pirmykštę padėtį (kniūbsčias). Kai A. I. nuėjo į kitą kambarį, E. K. pasiliko virtuvėje. Kai A. I. atsinešė televizorių, E. K. su A. I. išėjo. E. K. pasiūlė televizorių parduoti E. M.. Pas ją nuėjo abu. A. I. E. M. pasakė, kad televizorių parsivežė iš Belgijos, prašė 300 litų, bet pardavė už 200 litų. Abu pinigus pasidalijo po 100 litų ir nuėjo į barą. Kaip sugrįžo į namus, E. K. neprisiminė, pažadino policijos pareigūnai. Kiek buvo valandų, kai nuėjo pas R. K., ar buvo susitikęs K. U. ir A. M., kada persivilko kitas kelnes, E. K. neprisiminė. E. K. parodė, kad R. K. nužudyti nenorėjo (t. 2, b. l. 12–14).
Iš šių parodymų matyti, kad E. K. apie ėjimo pas R. K. tikslus nutylėjo, kaip atsirado pas R. K., neprisiminė. E. K. parodė, kad su R. K. gėrė vyną kitame kambaryje, o ne verandoje, kurioje liudytojai K. U. ir A. M. rado R. K., kai sugrįžo į namus. E. K. parodymais, muštynes smūgiu E. K. į akį pradėjo R. K.. Šių parodymų metu E. K. prisipažino, kad smogė R. K. į nosį, o kai šis parkrito ant lovos, į įvairias kūno vietas sudavė ir daugiau smūgių. Mušant R. K., A. I. sėdėjo. Ar A. I. mušė R. K., E. K. nematė. E. K. taip pat prisipažino, kad pas R. K. televizoriaus sugrįžo paimti kartu su A. I.. E. K. kai kurių svarbių bylai aplinkybių neprisiminė arba sąmoningai nutylėjo, neprisiminė ir kada persivilko kelnes.
2012-07-27 E. K. parodymus pakeitė, parodė, jog dabar įvykius prisimena geriau, kad į R. K. namus paimti televizorių sugrįžo tik A. I., apie pinigų dalybas, pardavus televizorių, E. K. nebekalbėjo. E. K. parodė, kad R. K. sudavė tik du smūgius, abu į nosį, daugiau smūgių neprisimena, spėja, kad galėjo vieną kartą į kurią nors kūno dalį ir įspirti, į krūtinę nespyrė. Kad R. K. būtų mušęs ir A. I., to nematė, nors visą laiką buvo tame pačiame kambaryje. Pas R. K. ėjo tik išgerti, nešėsi butelį raudonojo vyno. Tyčios nužudyti R. K. ar pagrobti jo turtą neturėjo (t. 2, b. l. 17–19).
2012-12-04, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismo posėdyje E. K. paaiškino, kad bare A. I. jam pasakojo, jog sudavė R. K., kai buvo nuėjęs paimti televizorių, o R. K. paimti televizoriaus neleido. E. K. paaiškino, kad jo sužadėtinė jam pasakojo, kad A. I. 2012-06-04 vakarą sumušė savo dėdę, sulaužė jam žandikaulį (t. 1, b. l. 197). Liudytojų S. J. ir V. S. parodymai V. S. sužalojimo faktą patvirtino.
2012-12-06 E. K. vėl panoro savo parodymus patikslinti. Jis parodė, kad R. K. į veidą smogė du smūgius. Nuo smūgių R. K. nugriuvo ant lovos. Į R. K. namus televizoriaus sugrįžo tik A. I.. Pardavus televizorių, vaišindamas E. K. bare, A. I. prasitarė, kad, kai R. K. neleido A. I. paimti televizorių, A. I. R. K. sumušė ir televizorių paėmė. A. I. išeinant iš namų, R. K. buvo be sąmonės. E. K. parodė, kad R. K. nužudė A. I.. Anksčiau to nesakė, nes bijojo A. I. keršto, A. I. grasinimų. E. K. parodė, kad K. U. ir A. M. sutiko tik vieną kartą, kai vakare ėjo pas R. K. (t. 2, b. l. 20–21).
2012-12-06 parodymais E. K. bandė įtikinti, kad A. I. jam prisipažino, jog nužudė R. K..
Iš E. K. parodymų patikrinimo vietoje matyti (t. 2, b. l. 22–33), kad E. K. su R. K. susimušė ne kambaryje, bet verandoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. kaltu prisipažino tik dėl dviejų smūgių sudavimo.
2013-02-06 E. K. parodė, kad jis R. K. smogė tik du smūgius į veidą ir tik po to, kai R. K. jam sudavė smūgį į nosį. Po šių smūgių abu su A. I. iš R. K. namų išėjo. E. K. parodė, kad 2012 metų vasarą A. I. jo už atlygį prašė, kad jis vienas prisiimtų nusikaltimų padarymą (t. 2, b. l. 36–37).
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2012-11-20 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 20/01-2950 matyti, kad 2012-11-11, apie 20.50 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pirmo aukšto kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , viršutiniame gulte po čiužiniu, kratos metu buvo surastas belaidžio interneto modemas MEZON 4G. A. I. prisipažino, kad belaidžio interneto modemą turėjo jis, modemą parsivežė iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės (14, 15–16).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. parodė, kad ėjo pas R. K. žinodamas, kad ten yra lindynė, kad ten kas nors gali ateiti išgerti. E. K. parodymais, konfliktas su R. K. kilo todėl, kad R. K. atsisakė nupirkti vyno ir sudavė E. K. du smūgius. E. K. parodė, kad, sėdėdamas ant lovos, galbūt R. K. spyrė, o atsistojęs sudavė K. du kartus į nosį. G. K. nemušė. Konflikto metu A. I. vaikščiojo po R. K. kambarius. E. K. parodė, kad lauke, paėjus apie 100–200 metrų, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu A. I. nuėjo ir po 10–15 minučių sugrįžo su televizoriumi. E. K. pasiūlė televizorių parduoti E. M.. Tik bare A. I. E. K. pasakė, kad paėmė K. televizorių, kad K. jį puolė, o jis K. suvarė ir K. liko be sąmonės. E. K. patvirtino, kad K. E. K. pavardę žinojo labai gerai.
2012-06-06 teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, A. I. paaiškino, kad televizorių iš R. K. namų paėmė, kai sugrįžo ten antrą kartą. 2012-06-04 pas R. K. nueiti dėl skolos pasiūlė E. K.. Iki to laiko R. K. nebuvo matęs. Pas R. K. nuėjo atsigerti be pinigų, nes ten lankosi daug girtuoklių (pijokėlių), savo pinigų jau neturėjo, gerti nieko nesinešė. Prieš tai turėjo 100 litų, bet juos išleido. Kai nuėjo pas R. K., jis gulėjo lovoje. Pirmas įėjo E. K. ir pradėjo R. K. mušti. A. I. E. K. nuo R. K. atitraukė, o pats nuėjo į galinį kambarį (t. 2, b. l. 103–104).
Iš A. I. paaiškinimo matyti, kad pas R. K. buvo nueita išgerti E. K. iniciatyva, nes pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti nė vienas iš kaltinamųjų nebeturėjo ir jokio gėrimo pas R. K. nesinešė. R. K. mušė tik E. K..
Ir 2012-06-06, ir 2012-12-04 A. I. paaiškino, kad paėmė tik televizorių, o nukentėjusiojo net nelietė (t. 2, b. l. 134).
2012-06-05 A. I. parodė, kad eiti pas R. K., kurio A. I. nepažinojo, pasiūlė E. K.. Jis norėjo atsiimti skolą. R. K. rado begulintį lovoje kambaryje, kuris yra už virtuvės. Žmogus buvo apsirengęs, pradėjo keltis, sėstis, o E. K., nieko nepasakęs, kumščiu jam trenkė į veidą. Nuo smūgio vyriškis krito šonu ant lovos. Tuomet E. K. atsistojo šalia lovos ir abiejų rankų kumščiais smūgiavo žmogui į įvairias kūno vietas. Smūgiuodamas E. K. apie pinigus ir skolą nesakė, bet kalbėjo, kad tas žmogus buvęs „mentas“. Kai E. K. mušė žmogų, A. I. nuėjo į galinį kambarį, apžiūrėjo jame buvusius daiktus ir sugrįžo pas E. K.. E. K. žmogų tebemušė kumščiais. Mušamas žmogus veidą dengėsi rankomis, nieko nekalbėjo, jo veidas buvo kruvinas. A. I. E. K. apkabino per liemenį ir patraukė šalin, kad nebemuštų. Abu išėjo į lauką. Paėjus apie 150 metrų, A. I. E. K. pasakė, kad matė neblogą televizorių. Taip sakydamas pamanė, kad E. K. televizorių galėtų pasiimti už skolą. E. K. pasiūlė grįžti atgal. Į kambarį sugrįžo abu, vyriškis tebegulėjo lovoje, buvo kruvinas. E. K. vėl žmogų mušė kumščiu, lyg ir į dešinįjį šoną. Tuo metu A. I. paėmė televizorių ir su E. K. išėjo į lauką. E. K. rankų krumpliai buvo kruvini. Televizorių pardavė E. M., vėliau girtavo bare, E. K. davė 100 litų. Kai sutemo, sugrįžo į namus pas E. K.. E. K. nuėjo miegoti, o A. I. užmigo virtuvėje ant fotelio. Pažadino policijos pareigūnai. A. I. parodė, kad R. K. namuose lovos verandoje nematė, kad sumuštas žmogus būtų nuėjęs į verandą, taip pat nematė (t. 2, b. l. 168–170).
Ir 2012-06-05, ir 2012-06-06 A. I. parodė, kad E. K. iš R. K. norėjo atsiimti skolą, o E. K. tokią versiją paneigė. 2012-06-05 A. I., o 2012-06-15 ir E. K. tvirtino, kad sėdintį ant lovos R. K. rado kambaryje, o ne verandoje. A. I. parodymais, R. K. pradėjo mušti E. K. ir tai darė visą tą laiką, kol A. I. apžiūrinėjo galiniame kambaryje (miegamajame) esančius daiktus. A. I. parodymais, į R. K. namus buvo sugrįžta E. K. pasiūlius, kai A. I. pasakė matęs neblogą televizorių. A. I. parodymais, sugrįžus į R. K. namus, vėl R. K. mušė tik E. K..
2012-07-26 akistatos metu (t. 1, b. l. 143–144) kaltinamasis A. I. parodė, kad nueiti išgerti pas R. K. pasiūlė E. K.. Kaltinamasis E. K. akistatoje tai patvirtino. Kaltinamasis A. I. akistatos metu parodė, kad iš R. K. buto pagrobti televizorių E. K. nesiūlė, bet, jam pasakęs, kad neblogas televizorius, sugrįžo į R. K. butą ir televizorių paėmė, paėmė ne dėl kažkokios R. K. skolos. Prieš einant pas R. K., vagystės neplanavo. E. K. ir šiuos A. I. parodymus patvirtino.
2012-07-26, po akistatos, papildomos apklausos metu A. I. parodė, kad iš E. K. kalbos suprato, kad eina išgerti pas žmogų, kuris galbūt yra skolingas. A. I. parodė, kad apklausos metu neteisingai užrašyta, kad jis siūlė E. K. pasiimti televizorių už skolą, nes televizorių paėmė savo iniciatyva ir apie tai parodė akistatos su E. K. metu (t. 2, b. l.174–175).
2012-07-26 parodymais A. I. ir E. K. derino tarpusavio parodymus dėl ėjimo pas R. K. priežasties ir televizoriaus pagrobimo iniciatoriaus, siekė įtikinti bylos tyrėjus ir teismą, kad vykimo pas R. K. priežastimi nebuvo tikslas užvaldyti svetimą turtą, nors iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad, vos tik užėjus pas R. K. ir neradus pas jį kitų asmenų, tik vieną R. K., A. I. ėmėsi vertingo turto paieškos. Iš bylos duomenų matyti, kad pinigų atėmimo būdą, netikėtai užpuolus auką, E. K. jau buvo išbandęs 2004-01-13 ir 2004-06-13 (t. 2, b. l. 47, 49).
2012-10-23 parodymų patikrinimo vietoje metu A. I. parodė R. K. matęs lovoje, stovinčioje kambaryje už virtuvės, o ne lovoje, stovinčioje verandoje, kaip parodė E. K.. A. I. parodė, kad, kol E. K. su R. K. barėsi, jis buvo kambaryje, kuris buvo už to kambario, kuriame liko E. K. su R. K.. A. I. parodė, kad E. K. R. K. mušė tame kambaryje, kuriame barėsi, – ne verandoje. A. I. parodė, kad paimti televizorių sugrįžo su E. K.. A. I. nuėjo į galinį kambarį, o ką tuo metu darė E. K., parodė, kad neprisimena (t. 2, b. l. 180–190).
2012-12-07 A. I. parodė, kad 2012-06-04 pas R. K. su E. K. buvo du kartus (t. 2, b. l. 191–192).
2012-07-30 A. I. parodė, kad jis R. K. net nepalietė, ėjo pas R. K. išgerti, R. K. mušė tik E. K.. Eidami pas R. K. nešėsi nugertą butelį baltos spalvos vyno. Kai atėjus pas gulintį lovoje R. K. šis atsisėdo, E. K. prisėdo šalia R. K.. A. I. nesisėdo, bet vaikštinėjo. Vyną gėrė iš butelio. E. K. susitarė su R. K., kad R. K. nupirks vyno. Kai R. K. pirkti vyno nenorėjo, E. K. su juo susiginčijo. Tuo metu A. I. buvo galiniame kambaryje ir jį apžiūrinėjo. Kai sugrįžo prie E. K., pamatė R. K. gulintį ant lovos, ant šono ir nugaros. E. K. kojos keliu laikė R. K. prispaudęs prie lovos ir kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas. A. I. E. K. nuo R. K. atitraukė. Mušdamas E. K. kartojo „žąsinas“, „buvęs mentas“. Kai išėjo į lauką, A. I. sugrįžo pasiimti televizorių, o E. K. pasiliko tame kambaryje, kuriame buvo R. K.. Televizorių iš namų išnešė A. I.. A. I. parodė, kad visko gerai dėl girtumo neprisiminė. A. I. patikslino, kad pirmosios apklausos metu neteisingai parodė, jog E. K. R. K. smogė vos tik įėjęs į kambarį ir kad mušė R. K. sugrįžus paimti televizorių. A. I. pasiteisino, kad netiksliems parodymams atsirasti įtakos turėjo girtumas (t. 2, b. l. 178–179).
Iš šių A. I. parodymų matyti, kad skiriasi ne tik jo ir E. K. parodymai dėl nusinešto pas R. K. vyno spalvos, bet prieštarauja A. I. 2012-06-06 paaiškinimui, kad pas R. K. nesinešė jokio vyno. Derindamasis prie E. K. parodymų, 2012-07-30 A. I. pritarė E. K., kad vyno pas R. K. nešėsi ir ten jį gėrė. Tačiau A. I. ir toliau tvirtino, kad R. K. mušė tik E. K.. Abiejų kaltinamųjų bandymas suderinti parodymus dėl ėjimo pas R. K. priežasties patvirtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji ruošėsi teismą įtikinti, kad jokių savanaudiškų paskatų R. K. nužudyti neturėjo. Savo parodymų pakeitimus A. I. bandė pateisinti atminties praradimu dėl girtumo, tačiau ir 2012-07-30 tebetvirtino, kad paimti televizorių į R. K. namus sugrįžo su E. K.. Apie tai, kad A. I. prakalbus apie televizorių abu apsisuko ir sugrįžo pas R. K., 2012-06-15 patvirtino ir pats E. K. (t. 2, b. l. 12–14).
2013-02-04 A. I. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, prašė vadovautis paskutiniais jo parodymais, kiek prisiminė, tiek ir pasakė (t. 3, b. l. 3–4).
Iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo A. I. parodymų matyti, kad jis iš dalies kaltu prisipažino tik dėl svetimo turto pagrobimo, paneigė tą aplinkybę, kad turto pagrobimo metu pavartojo fizinį smurtą. A. I. neprisiminė, ar 2012-06-04 buvo susitikęs su V. S. ir ar jį sužalojo. Teisiamajame posėdyje A. I. išklausė E. K., liudytojų parodymus ir laikėsi versijos, kad, einant pas R. K., pasiėmė vyno. Tačiau A. I. parodymai, kad R. K. rado kambaryje, kuris yra už virtuvės, neatitinka E. K. parodymų, kad R. K. rado verandoje. A. I. palaikė E. K. versiją, kad, begerdami E. K. su K. susitarė, kad, butelį vyno nupirks ir R. K., kad ginčas ir muštynės prasidėjo dėl to, kad R. K. pažadėjo, bet vyno nepirko. A. I. ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad R. K. mušė tik E. K., o jis tik pagrobė televizorių. Ir teisiamajame posėdyje A. I. patvirtino, kad paimti televizorių sugrįžo su E. K.. E. K. versijai, kad televizoriaus į R. K. namus sugrįžo vienas A. I., A. I. nepritarė, nes E. K. parodė, kad R. K. sudavė tik du smūgius į veidą, kad A. I. bare jam prasitarė, jog sumušė R. K. iki sąmonės netekimo, kai sugrįžo pagrobti televizorių, kad A. I. 2012 metų vasarą etapo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus metu prašė E. K., kad R. K. nužudymą prisiimtų jis, tokie E. K. parodymai A. I. kaltino R. K. nužudymu. Be to, liudytoja S. J. parodė, kad E. K. jai telefonu kalbėjo, jog A. I. E. K. siūlė prisiimti kaltę už piniginį atlygį (t. 3, b. l. 150). A. I. prisipažinimas, kad į R. K. namus pagrobti televizorių sugrįžo vienas, reikštų tai, kad E. K. parodymais apie A. I. prisipažinimą, jog tik A. I. sumušė R. K. iki sąmonės netekimo, galima patikėti. Siekdamas sušvelninti padėtį ir abiejų kaltinamųjų atsakomybę, pareiškęs, kad E. K. gali sugalvoti bet ką, A. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai su E. K. sugrįžo televizoriaus, R. K. buvo sąmoningas, nieko nesakė, dėl išnešamo televizoriaus nesirūpino.
2012-06-05 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. U. (gimęs (duomenys neskelbtini) ) parodė, kad 2012-06-04, apie 14–15 val., prie R. K. namų prasilenkė su E. K. ir su juo buvusiu vaikinu, kurį liudytojas matė pirmą kartą. Išeinant iš namų, R. K. liko miegoti savo kambaryje (ne verandoje). Apie 21–22 val. K. U. sugrįžo į R. K. namus gerokai išgėręs, grįždamas sutiko E. K. su draugu. Įėjęs į namus, R. K. rado gulintį verandoje ant nugaros lovoje, kurioje K. U. miegodavo su sugyventine. R. K. buvo sąmoningas, pasakė, kad norėjusiems pagrobti televizorių jis tai padaryti neleido, paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Kas norėjo pagrobti televizorių ir kas jį sumušė, K. U. esą neišgirdo, bet patikslino, kad R. jam pasakė, jog jį sumušė E. K. ir tas antras, o kas tas antras, neįvardijo. Apžiūrėjęs namus, liudytojas pastebėjo, kad kruvina ir ta lova, kurioje, išeinant iš namų, R. miegojo (t. 1, b. l. 37–38).
2012-06-14 liudytojas K. U. parodė, kad, sugrįžus į namus, sumuštas R. K. dar buvo sąmoningas ir pasakė: „A., skambink greitąją, gelbėjant jūsų daiktus mane sumušė.“ Ar R. K. įvardijo, kas jį sumušė, K. U. esą negirdėjo (t. 1, b. l. 39–40).
2012-10-12 liudytojas K. U. parodė, kad gali būti, jog apklausos metu 2012-06-14 jis ko nors nenugirdo ar buvo ne taip suprastas, todėl protokole buvo užrašyta, kad negirdėjo, ar R. K. įvardijo, kas jį sumušė, o iš tikrųjų K. U. girdėjo R. K. sakant: „A., kviesk greitąją, gelbėjant jūsų daiktus mane sumušė K. ir tas antras.“ Tai K. U. išgirdo stovėdamas šalia A.. Tik po to A. nubėgo skambinti greitajai, o liudytojas liko su R. K. (t. 1, b. l. 45–46).
Ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas K. U. parodė, kad 2012-06-04, išeidamas su sugyventine A. M. iš namų, R. K. paliko gulintį kambaryje, o sugrįžęs į namus, rado R. K. gulintį kitoje patalpoje – koridoriuje. Pareidamas su sugyventine A. M. į R. K. namus, nepriėjęs iki namų apie 200 metrų, sutiko E. K. ir A. I.. Namuose R. K. pasakė, kad gelbėjo daiktus, kad jį sumušė K., o antrojo asmens pavardės nežinojo. Keli asmenys mušė, iš R. K. žodžių K. U. nesuprato. Kai R. K. kalbėjo, A. M. buvo šalia (t. 1, b. l. 49–51).
Naudodamasis tuo, kad prieš mirtį R. K. neįvardijo jį mušusio A. I. pavardės, paminėjo tik E. K., kurį, paties E. K. parodymais, gerai pažinojo, A. I. visą kaltę dėl R. K. nužudymo vertė E. K.. Tačiau tai, kad R. K. paminėjo, jog jį mušė ir su E. K. buvęs asmuo, patvirtina, kad R. K. mušė ir A. I., nes, ir A. I. parodymais, jis su E. K. visą laiką buvo kartu (t. 4, b. l. 16). Kai kurie liudytojo K. U. parodymų prieštaravimai kaltinamųjų parodymų, kad pas R. K. buvo nuėję jie, kad iki jų nuėjimo ten R. K. sužalotas nebuvo, nepaneigia, pagrindo įtarimams, kad R. K. nužudė ne kaltinamieji, bet kažkas kitas, nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad, kai su K. U. sugrįžo į R. K. namus, R. K. dar buvo sąmoningas, ją pažino, sakė, kad gelbėjo televizorių, neleido jo pavogti, prašė iškviesti greitąją pagalbą, pasakė, kad jį sumušė E. K. ir tas antras, o kas tas antras, neįvardijo (t. 1, b. l. 53–54).
Ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytoja A. M. parodė, kad sužalotas R. K. sakė, jog jis gelbėjo daiktus ir jį sumušė K. su draugu. A. M. parodė, kad, 2012-06-04 išeidama iš namų, paliko R. K. berūkantį verandoje, o kai po poros valandų, apie 20–21 val., sugrįžo į namus, R. K. rado verandoje sužalotą (t. 1, b. l. 57–59).
Liudytojos A. M. parodymai, papildantys liudytojo K. U. parodymus, patvirtina, kad R. K. buvo nužudytas dėl to, kad bandė sutrukdyti E. K. ir A. I. pagrobti televizorių.
Specialisto išvadoje Nr. M 307/12(03) konstatuota (t. 1, b. l. 80), kad R. K. lavono vidinio tyrimo metu nustatyti šonkaulių lūžiai: priekinėje pažasties linijoje lūžę III, IV šonkauliai, vidurio pažasties linijoje – VI, VII, užpakalinėje pažasties linijoje – VI, VII, VIII šonkauliai (šonkaulių lūžių fragmentinės dalys įspaustos gilyn link krūtinės ląstos), dešinėje vidurio raktikaulio linijoje lūžę II, III, IV šonkauliai, priekinėje pažasties linijoje lūžę IV, V, VI, VII šonkauliai. Krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose rastos masyvios tamsiai raudonos spalvos kraujosruvos, su nuo raumenų esančiomis atsluoksniuotomis ertmėmis – kišenėmis, kurios užpildytos krauju: krūtinės kairėje ties pažasties linija ertmėje rasta apie 800 ml skysto kraujo, dešinėje ties krūtinės apatiniu aukštu nugariniu paviršiumi ertmė užpildyta apie 500 ml kraujo. Tiriant išorinius sužalojimus, rasta daugybė kraujosruvų krūtinėje, nugaroje, liemenyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje Nr. M 307/12(03) pažymėjo (t. 1, b. l. 79–81), kad visi R. K. sužalojimai yra vienodo senumo. R. K. patirta trauma (sužalojimų visuma) atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų išsidėstymas skirtingose liemens pusėse ir skirtinguose liemens paviršiuose nurodo tai, kad sužalojimų visumos patyrimo metu R. K. ir jį žalojusio (-ių) asmens (-ų) tarpusavio padėtys keitėsi. Po nosies kaulų lūžio įvykio vietoje turėjo likti kraujo tiškimo pėdsakų.
R. K. šonkaulių sužalojimai patvirtina, kad mušant R. K. kūno padėtis keitėsi, taip pat patvirtina kaltinimus, kad smūgių buvo ne du, kaip teigė E. K., bet žymiai daugiau, kad mušama buvo ne tik kumščiais, bet ir kojomis. Kraujo tiškimo iš sulaužytos nosies pėdsakų aptikta verandoje ant lovos, o kraujo krešuliai aptikti kambaryje, kuris byloje pavadintas svetaine, už kurios yra kambarys, iš kurio buvo pagrobtas televizorius.
Kraujo pėdsakai verandoje ir svetainėje, išbarstytos nuorūkos ir apversta peleninė svetainėje patvirtina faktą, kad neįgalus ir girtas R. K. televizoriaus pagrobimui sugebėjo aktyviai pasipriešinti. Bandydami įveikti R. K. pasipriešinimą, nežymius sužalojimus (E. K. daugiau, A. I. mažiau) patyrė ir kaltinamieji.
Iš specialisto išvados Nr. 11-1626 (12), 11-1669 (12), 11-1683 (12) matyti (t. 1, b. l. 106–115), kad ant tirti pateiktų E. K. ir A. I. sportinių batelių rasta medvilnės pluoštų, kurių yra R. K. džinsinio švarko audeklo sudėtyje.
Tai, kad ant E. K. ir A. I. sportinių batelių rasta medvilnės pluoštų, kurių yra ne R. K. kelnių, bet jo džinsinio švarko audeklo sudėtyje, ir tai, kad nustatyti dauginiai R. K. abiejų krūtinės pusių šonkaulių lūžiai, atsitiktinumu nelaikytina. Ne prielaida, bet faktas, kad R. K. krūtinę abu kaltinamieji spardė ar trypė kojomis. Teisiamajame posėdyje ekspertė I. A. parodė (t. 4, b. l. 14), kad ant E. K. dešiniojo bato pado rasti 4, o ant bato viršaus – 6 į R. K. švarko pluoštus panašūs pluoštai. Ant E. K. kairiojo bato pado rastas 1 pluoštas, o ant to paties bato viršaus – 8 pluoštai. Iš viso – 19 pluoštų. Ant A. I. dešiniojo bato pado rasti 3 į R. K. švarko pluoštus panašūs pluoštai, o ant to paties bato viršutinės dalies – 4 pluoštai. Ant A. I. kairiojo bato viršaus rastas 1 toks pats pluoštas, iš viso – 8 pluoštai. Jeigu kaltinamieji iš lauko būtų užėję pas R. K. ir su juo nesusigrūmę, tikėtina, kad ant jų batų padų galėjo atsirasti ir R. K. švarko pluoštų, bet neįtikėtina, kad jų galėjo atsirasti ant batų viršutinės dalies. Ant tirti pateiktų R. K. kelnių rasta E. K. sportinių batelių „HAIDI“ plastikų, bet ant E. K. batų nerasta R. K. kelnių pluošto, rastas tik toks pat kaip ant R. K. kelnių katės plaukas, o ir ant R. K. kojų jokių sužalojimų neaptikta.
Iš specialisto išvados Nr. G 963/12(03) matyti, kad 2012-06-05 15.30 val. E. K. buvo nustatyti tokie sužalojimai: juostos formos odos nubrozdinimas-nudrėskimas dešiniajame skruoste, kuris gavosi slystamuoju būdu kontaktavus su kietu smulkiu bukabriauniu daiktu, galbūt rankos piršto nagu, trys smulkios apvalios formos viena žemiau kitos išilgine grandine išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje su smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais-nudrėskimais, jos atsirado kontaktuojant spaudžiamuoju-slystamuoju su kietais smulkiais bukais ir bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais (tikėtina rankų pirštų galais), netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje trečio delninio sąnario projekcijoje, ji atsirado nuo tiesioginio (ų) trauminio (ų) kontakto (ų) su kietu buku daiktu ar daiktais, smulkus odos nubrozdinimas dešinio riešo vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršto krumplio vidiniame paviršiuje, jis atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu šiurkščiu pagrindu, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, jis atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu daiktui kontaktuojant kryptimi iš priekio į užpakalį iš apačios į viršų, juostos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, ji atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku pailgu cilindro formos daiktu. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš parą iki objektyviosios apžiūros (t. 2, b. l. 4–5).
Teisiamajame posėdyje E. K. parodė, kad rankas susižalojo trankydamas jomis grotas, kai buvo sulaikytas, o akį sumušė ir veidą perbrėžė R. K.. Atsakydamas į A. I. gynėjo klausimą E. K. parodė, kad su A. I. tą dieną nesimušė ir nesigrūmė, bet (duomenys neskelbtini) parke susikibę gal ir buvo (t. 3, b. l. 166). Liudytoja S. J., kuri (duomenys neskelbtini) parke buvo su kaltinamaisiais, parodė, kad parke fotografavosi, bet jokių grumtynių tarp kaltinamųjų nebuvo (t. 3, b. l. 150). 2012-06-05 E. K. parodė, kad jam šonkaulius sužalojo į namus atvykę policijos pareigūnai, o veidą susižalojo sulaikymo metu (t. 2, b. l. 10–11).
Kad R. K., E. K. parodymais, sudavė smūgius E. K. į veidą ir sužalojo akį, apžiūrint E. K. nenustatyta. 2013-02-06 E. K. parodė, kad gavo smūgį į nosį, bet ir nosies sužalojimų nenustatyta. Iš specialisto išvados Nr. S 214/12(01) matyti, kad ant E. K. ir A. I. sportinių kelnių rasta E. K. kraujo (t. 1, b. l. 94–95). E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam ir A. I. iš R. K. namų išėjus į lauką ir paėjus apie 100–200 metrų, E. K. iš nosies nestipriai pradėjo bėgti kraujas, o A. I. parodė, kad nuo R. K. mušimo E. K. rankų krumpliai buvo kruvini, kad jis E. K. krauju susitepė atitraukdamas E. K. nuo R. K.. Jokio kraujo bėgimo iš nosies A. I. nepatvirtino, tuo, kad E. K. gavo smūgį nuo R. K., nepatikėjo.
Iš specialisto išvados Nr. S 215/12(01) matyti, kad R. K. nagų nuokarpose kaltinamųjų DNR profilių nerasta (t. 1, b. l. 98–99). Teismo medicinos eksperto ant R. K. dešinės rankos dilbio, riešo nugarinių paviršių rasti sužalojimai liudija pasyvią nukentėjusiojo gynybą nuo smūgių prisidengiant ranka, o rankos pirštais padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame žaste paliudija nukentėjusiojo rankos laikymą taip bandant įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Šie sužalojimai (t. 1, b. l. 81) nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti po to, kai nukentėjusysis bandė sutrukdyti iš miegamojo kambario (t. 1, b. l. 23, 25) pagrobti televizorių. Pasipriešinimo pradžioje R. K. kaltinamiesiems sugebėjo padaryti nežymius kūno sužalojimus, bet dėl savo silpnos sveikatos, amžiaus ir girtumo rimčiau pasipriešinti kaltinamiesiems buvo nepajėgus. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad R. K. buvo mušamas ne tik verandoje, bet ir svetainėje. Tai patvirtina gausios kraujo dėmės svetainėje, ten pat ant grindų išbarstytos nuorūkos, apversta peleninė.
Teismo medicinos ekspertas ant nukentėjusiojo švarkelio aptiko kraujo tiškimo vertikaliai iš viršaus žemyn pėdsakus, panašūs pėdsakai aptikti ir ant nukentėjusiojo kelnių (t. 1, b. l. 79). Kraujo tiškimo pėdsakai aptikti ant lovos verandoje (t. 1, b. l. 15–16). Įvykio vietos aprašyme paminėtos gausios kraujo dėmės svetainėje ant lovos, visiškai nesukrešėjęs 15x25 cm dydžio kraujo krešulys ant lovos (t. 1, b. l. 9–10, 21) patvirtina, kad stiprius smūgius R. K. patyrė ir svetainėje, už kurios yra miegamasis, iš kurio buvo pagrobtas televizorius. Yra pagrindo tvirtinti, kad R. K. aktyviai pasipriešino tik tada, kai suprato kaltinamųjų kėslus pagrobti svetimą turtą. Iki to laiko grumtis su kaltinamaisiais nebuvo jokio pagrindo.
Iš 2012-06-05 specialisto išvados Nr. G 961/12(03) matyti, kad keturios smulkios viena žemiau kitos grandine išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje A. I. yra padarytos prieš vieną parą iki apžiūros. Apvalios formos poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste galėjo atsirasti nuo spaudimo rankų pirštais (t. 2, b. l. 162–163).
Norėdamas pateisinti kūno sužalojimų atsiradimą ant savo kūno, teisiamajame posėdyje A. I. parodė, kad 2012-06-04 jis su A. K. (duomenys neskelbtini) parke draugiškai grūmėsi (t. 4, b. l. 16), tačiau kaltinamasis E. K. ir su juo parke buvusi liudytoja S. J. šių A. I. parodymų nepatvirtino (t. 3, b. l. 150, 166).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus susirašinėjimo dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto liudytojo nustatymo matyti, kad nenustatytas asmuo, pasivadinęs slapyvardžiu „aš“, 2012-06-07 07.08.13 val. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijai priklausančio IP adreso internetiniame portale „(duomenys neskelbtini) “ paskelbė žinutę „aš dar viską mačiau kaip vyko kad du pacanai apie 21.30 įėjo į to žmogelio butą ir po to, už 5 min. išėję patraukė link miestelio geru greičiu“ (t. 1, b. l. 165–170).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenų matyti (t. 3, b. l. 116), kad po karinės tarnybos R. K. dirbo (duomenys neskelbtini) , vėliau (duomenys neskelbtini) , po 1990 metų dirbo žemės ūkio bendrovėse, kitose įmonėse. 2008 metais sunkiai susirgus, 2009 metais buvo nustatytas neįgalumas, jam buvo reikalinga priežiūra. R. K. globojo ir juo rūpinosi (duomenys neskelbtini) gyvenantis brolis Ž. ir jo šeima. Paskutiniu metu gyveno vienas, buvo ramaus, draugiško būdo, gyveno tvarkingai, su kaimynais ir miesto gyventojais nekonfliktavo, nebuvo asocialus. (duomenys neskelbtini) seniūnija jokių nusiskundimų dėl R. K. elgesio negavo.
Nukentėjusiojo Ž. K. parodymais, žuvusysis turėjo antros grupės invalidumą, fizinio darbo dirbti negalėjo, kibirą vandens nelabai panešdavo, nukentėjusysis pas brolį atvykdavo porą kartų per savaitę (t. 3, b. l. 122).
R. K. charakteristika ir jo sveikatos būklė patvirtina, kad R. K. inicijuoti muštynių ir tikėtis fiziškai įveikti kaltinamuosius negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji E. K. ir A. I., panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir R. K. nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-06-04, laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , kaltinamieji E. K. ir A. I., veikdami bendrininkų grupe, norėjo pagrobti R. K. bute buvusį, bet K. U. priklausiusį 1085,28 Lt vertės televizorių „Samsung“. Kai R. K. televizoriaus pagrobti neleido ir tam pasipriešino, siekdami palaužti R. K. pasipriešinimą, kiekvienas kaltinamasis rankomis ir kojomis R. K. sudavė po nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, ne mažiau kaip 8 smūgius į abi krūtinės puses, laikė R. K. už rankų, padarė ovalo formos poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir rieše, veido abiejose pusėse, nosyje, lūpų gleivinėse, dešinėje ausyje, sulaužė nosies kaulus, padarė poodines kraujosruvas abiejuose kaktos gumburuose, abiejuose momenų gumburuose, pakaušio viduryje, abiejose krūtinės ląstos–liemens pusėse, padarė tiesioginius abiejų pusių šonkaulių lūžius, kurie abipus sužalojo pasienines ir plautines krūtinplėves (pleuras), abiejų plaučių audinį, dėl to kaupėsi oras ir kraujas krūtinplėvių ertmėse spausdamas plaučius, tai sukėlė širdies–kvėpavimo sistemų nepakankamumą, dėl to R. K. pakeliui į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę apie 22.45 val. mirė.
Kaltinamieji E. K. ir A. I. R. K. nužudė siekdami užvaldyti svetimą turtą, svetimo turto užvaldymo būdą, fizinio smurto pavartojimą prieš nukentėjusįjį pasirinko abu, savo ketinimus įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Kad kaltinamieji turėjo tikslą R. K. nužudyti, to kategoriškai tvirtinti negalima, tam galbūt būtų pasirinktos efektyvesnės negu kumščiai ir kojos priemonės, bet tai, kad kaltininkai suprato, jog savo veika kėsinasi į R. K. gyvybę, ir numatė, kad gyvybę gali atimti, ir, nors R. K. gyvybės atimti nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, neabejotinai nustatyta. Kaltinamųjų E. K. ir A. I. nusikalstama veika, atimant R. K. gyvybę, laikytina padaryta netiesiogine tyčia ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Kaltinamųjų nusikalstama veika, kuria buvo užvaldytas svetimas turtas, padaryta tiesiogine tyčia, nes abu kaltinamieji suprato, kad veikia prieš R. K. (K. U. turto saugotojo) valią, suvokė, kad svetimą turtą pagrobia palaužę nukentėjusiojo R. K. valią, nusikalstamos veikos padarinius numatė ir jų siekė. Kaltinamųjų E. K. ir A. I. nusikalstama veika dėl svetimo turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą prieš R. K., kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo pagrindų
Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad jie padarė po apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o plėšimas – tiesiogine tyčia. Abu nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais, siekiant pagrobti svetimą turtą ir taip įgyti lėšų girtavimui. Abu nusikaltimai baigti.
E. K. teistas 2004-01-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 2005-12-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2007-12-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (t. 2, b. l. 41–44, 47–48, 49–50).
2007-04-27 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00097-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį dėl E. K. buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 51–52). 2008-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00836-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 53). 2006-08-06 E. K. baustas už nedidelį chuliganizmą (t. 2, b. l. 55–61).
2012-02-09 – 2012-02-13 E. K. gydėsi dėl alkoholinės abstinencijos (t. 2, b. l. 67). Iš 2012 m. lapkričio mėnesio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-66/2012 matyti, kad E. K. 2012-06-04 lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga, nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (t. 2, b. l. 82–83).
Duomenų apie E. K. neapykantą buvusiems policijos pareigūnams ir agresiją prieš juos yra ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 68-1-00097-07, kuri buvo nutraukta (t. 2, b. l. 51–52).
E. K. teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistams paprastai skiriamos griežtesnės bausmės (BK 56 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esamų nuosprendžių kopijų matyti, kad E. K. ir anksčiau gviešėsi svetimo turto, svetimam turtui užvaldyti prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą (t. 2, b. l. 47–48, 49–50).
Nuo 2012-03-17 iki nusikaltimų padarymo E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau niekur nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistras A. G. E. K. charakterizavo teigiamai (t. 2, b. l. 92). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pranešė, kad paskutiniu metu nusiskundimų dėl E. K. elgesio negavo (t. 2, b. l. 94). Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2012-06-05 03.03.05 val. E. K. nustatytas 3,06 promilių girtumas (t. 1, b. l. 173).
E. K. laikino sulaikymo protokolas surašytas 2012-06-05 3 val. (t. 1, b. l. 174). E. K. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta 2012-06-06 (t. 1, b. l. 178).
A. I. laikino sulaikymo protokolas surašytas 2012-06-05 (t. 2, b. l. 101). A. I. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta 2012-06-06 (t. 2, b. l. 10).
A. I. neteistas (t. 3, b. l. 7), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 8–10). Duomenų apie A. I. darbovietę SODRA neturi (t. 3, b. l. 11), Lietuvos darbo biržos įskaiton A. I. neįrašytas (t. 3, b. l. 13).
Nors A. I. neprisiminė, bet liudytojai S. J. be užuominų, o V. S. nenoromis patvirtino, kad A. I. 2012-06-04 vakarą V. S. sumušė, sulaužė jam žandikaulį (t. 1, b. l. 197). Ši aplinkybė A. I. charakterizuoja kaip agresyvų asmenį.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2012-06-05 01.49.12 val. A. I. nustatytas 2,18 promilių girtumas (t. 2, b. l. 100).
Iš to, kad kiekvienas kaltinamasis dėl R. K. nužudymo kaltina vienas kitą, bendrininko indėlį nusikaltimų padaryme laiko svarbesniu, matyti, kad ir vieno, ir kito vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo svarbus, vienas be kito pagalbos, siekdami užvaldyti svetimą turtą, neapsiėjo. Kokio nors vykdytojo eksceso, veiksmų, kuriems kažkuris kaltinamasis būtų nepritaręs ar atsisakęs vykdyti, nenustatyta, abu buvo aktyvūs nusikaltimų bendravykdžiai.
Tai, kad kai kurių bylai svarbių R. K. užpuolimo aplinkybių E. K. ir A. I. net tuojau pat po įvykio neprisiminė, kai kurias bylos aplinkybes aiškino kitaip, tokį savo elgesį teisino buvusiu girtumu, duoda pagrindą manyti, kad ne tik po nusikaltimų padarymo, bet ir jų darymo metu E. K. ir A. I. buvo girti, jų girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, galutinio rezultato – svetimo turto užvaldymo – siekė ir pasiekė bendrais veiksmais – aktyviu veikimu, kiekvieno vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo svarbus, taip pat laikytina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis Ž. K. teismui pateikė ieškinį dėl 6553,60 Lt turtinės žalos ir dėl 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 115). Ž. K. pateikė 2012-06-11 PVM sąskaitą faktūrą, kuria patvirtino, kad už R. K. laidotuves S. A. individualiai įmonei sumokėjo 1595,60 Lt (t. 1, b. l. 73), o 2012-10-09 sąskaita faktūra patvirtino, kad P. L. personalinei įmonei sumokėjo 3958 Lt už R. K. kapo sutvarkymą – paminklo pastatymą (t. 1, b. l. 74). Ž. K. parodymais, laidojimo pašalpa iš ieškinio sumos neišskaičiuota (t. 3, b. l. 122), todėl iš prašomos priteisti turtinės žalos laidojimo pašalpos dydis – 1040 litų – išskaičiuotinas. Turtinei žalai atlyginti solidariai priteistina iš kaltinamųjų suma sudaro 5513,60 Lt.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenų matyti, kad po to, kai 2009 metais R. K. buvo nustatytas neįgalumas, R. K. globojo ir juo rūpinosi (duomenys neskelbtini) gyvenantis brolis Ž. ir jo šeima (t. 3, b. l. 116). Ž. K. R. K. reikalus tvarkė turėdama notaro patvirtintą R. K. įgaliojimą (t. 3, b. l. 117). Nukentėjusiojo Ž. K. parodymais, jis broliu R. K. rūpinosi nuolat, jį aplankydavo ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Ž. K. dėl brolio netekties prašo iš kaltininkų priteisti 90000 Lt. Šį neturtinės žalos dydį argumentuoja tuo, kad dėl brolio nužudymo patyrė „neapsakomą dvasinį sukrėtimą (emocinę depresiją) – brolis mirė nuo suduotų jam smūgių sulaužytiems šonkauliams susmigus į plaučius. Be to dvasinius išgyvenimus sukėlė realybė, kad brolis buvo nužudytas itin žiauriai. Mintys, kad niekada nebeturės savo brolio, bendravimo galimybių sumažėjimas, persekioja ir šiuo metu ir, matyt, nepaliks visą gyvenimą.“ Ž. K. teigia, kad dėl emocinio sukrėtimo buvo priverstas kreiptis gydytojų pagalbos.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio kriterijus neturtinės žalos dydžiui įvertinti pinigais, atsižvelgiant ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai neturėtų būti laikomi pažeistais, jei iš kaltinamųjų nukentėjusiajam Ž. K. būtų priteista 40000 litų.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro A. Stanislovaičio 2013-01-22 nutarimu apribotos A. I. nuosavybės teisės į 50 litų, kurie iš A. I. buvo paimti jo kratos metu 2012-06-05. Pinigai saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, kasos pajamų orderio kvitas, serija TSP Nr. 0927331(t. 2, b. l. 96–99). Šie pinigai panaudotini nukentėjusiajam Ž. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – E. K. sportinės kelnės, A. I. sportinės kelnės, E. K. seilių DNR pavyzdys, A. I. seilių DNR pavyzdys, E. K. sportiniai bateliai, A. I. sportiniai bateliai, R. K. plaukų pavyzdžiai, E. K. ir A. I. rankų nagų nuokarpos, akiniai nuo saulės, skysčio, panašaus į kraują, pavyzdys, mikrodalelės, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, kvitas BBB Nr. 0010878, (t. 1, b. l. 116, 117), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Į teisiamąjį posėdį apklausai buvo kviesta ekspertė I. A.. Kelionės išlaidoms į teismą apmokėti I. A. iš teismo sąskaitos buvo sumokėti 128 Lt. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, nes ekspertės apklausa buvo susijusi su abiejų kaltinamųjų kaltės klausimų sprendimu (BPK 103 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, kolegija
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:
pagal 180 straipsnio 1 dalį – ketverius (4) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą šešiolikos (16) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti E. K. sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-06-05.
Nuteistajam E. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes: pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – penkiolika (15) metų laisvės atėmimo,
pagal 180 straipsnio 1 dalį – trejus (3) metus šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą penkiolikos (15) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti A. I. sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-06-05.
Nuteistajam A. I. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
Priteisti solidariai iš E. K. ir A. I. nukentėjusiajam Ž. K. 5513,60 Lt R. K. laidojimo išlaidoms atlyginti ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, – E. K. sportines kelnes, A. I. sportines kelnes, E. K. seilių DNR pavyzdžius, A. I. seilių DNR pavyzdžius, E. K. sportinius batelius, A. I. sportinius batelius, R. K. plaukų pavyzdžius, E. K. ir A. I. rankų nagų nuokarpas, akinius nuo saulės, skysčio, panašaus į kraują, pavyzdį, mikrodaleles, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, kvitas BBB Nr. 0010878, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Priteisti iš E. K. ir A. I. po 64 litus proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.