- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- e2-3163-1141/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01132-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
- Advokatai
- Inga Liekienė
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ atstovui nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ direktoriui V. M.,
atsakovui V. Č., trečiajam asmeniui R. Č. bei jų atstovei advokato padėjėjai Ingai Liekienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ Pauliano ieškinį atsakovui V. Č. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transvira“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ (toliau – ir ieškovė), 2023 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–10), prašydama Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovo V. Č. (toliau – ir atsakovas) ir UAB „Transvira“ (toliau – ir Bendrovė) 2022 m. vasario 28 d. sudarytą lengvojo automobilio BMW 730 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Automobilis) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikyti restituciją – ieškovei priteisti iš atsakovo 15 100 Eur, o atsakovui iš ieškovės 5 000 Eur. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. balandžio 18 d. rezoliucija.
2. Ieškovė nurodė, kad Automobilį Bendrovė pirko 2020 m. birželio 30 d. už 12 809,92 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas Automobilį įsigijo iš ieškovės už 5 000 Eur, nors Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose Automobilio likutinė vertė tuo metu buvo 10 668,23 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenis vidutinė analogiškos transporto priemonės kaina tuo metu buvo 15 100 Eur, todėl toks kainų skirtumas pažeidžia Bendrovės kreditorių interesus, nes sumažėjo reali galimybė Bendrovei atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Sutarties sudarymo metu Bendrovės atžvilgiu egzistavo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių (pavyzdžiui, kreditoriui PTHU Kubik F. S.). Ieškovė pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad Bendrovė būtų privalėjusi sudaryti Sutartį. Be to, Bendrovė ir atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningi, nes jiems buvo žinoma, kad Automobilis parduodamas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, be to, Automobilis parduodamas giminystės ryšiais susijusiam asmeniui (Bendrovės direktorės sutuoktiniui). Ieškovė nurodė, kad Bendrovė žinojo, jog turi kreditorių, tačiau atsakovui pardavė 15 100 Eur vertės Automobilį už 5 000 Eur. Ši priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, pasak ieškovės, leidžia preziumuoti Sutarties šalių nesąžiningumą Pauliano ieškinio prasme. Ieškovė taip pat nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes duomenys apie Sutartį gauti po nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo (2022 m. lapkričio 9 d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą už akių (1 t., b. l. 41–45), kuriuo ieškovės ieškinį patenkino. Atsakovas V. Č. pateikė teismui prašymą panaikinti minėtą sprendimą už akių (1 t., b. l. 63–69). Atsakovas nurodė, kad 2020 m. liepos 24 d. Automobilio variklio skyriuje atsirado bildesys, autoservise paaiškėjo, kad reikalingas Automobilio remontas, kuris kainavo 4 898,42 Eur. Dėl remonto išlaidų priteisimo Bendrovė kreipėsi į teismą ir Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-980/2022 Bendrovės ieškinį patenkino (teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.). 2022 m. vasario 7 d. UAB „G. servisas“ nustatė, kad Automobiliui reikalingas kapitalinis variklio remontas už 4 600 Eur. Įvertinusi tai, kad iš vykdomos veiklos Bendrovė gavo vis mažiau pelno, kad Automobilio remontas brangus, jo Bendrovė negalėjo sau leisti, Automobilis nuolat genda (minėtos bylos metu buvo sužinota, kad Automobilis daužtas), be to, brangi Automobilio eksploatacija, Bendrovė nutarė už adekvačią kainą parduoti iš esmės nevažiuojantį Automobilį, kuris nebuvo būtinas tinkamam Bendrovės funkcionavimui užtikrinti. Bendrovės akcininkas (atsakovas) išreiškė norą Automobilį įsigyti, tad tarp Bendrovės ir jo buvo sudaryta minėta Sutartis.
4. Atsakovas pastebėjo, kad vien tai, jog Bendrovės direktorė ir jis yra sutuoktiniai, nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas. Nors šiuo atveju, pasak atsakovo, įstatyminės pareigos parduoti Automobilį nebuvo, tačiau sprendimas jį parduoti buvo grindžiamas siekiu optimizuoti Bendrovės išlaidas, užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais. Kreditorių interesai būtų pažeisti, jei Bendrovė būtų nusprendusi investuoti į remontą prabangaus Automobilio, kuris nebuvo tuo metu būtinas Bendrovei. Jei Bendrovė būtų nusprendusi nevažiuojanti Automobilį parduoti už 15 000 Eur, jis nebūtų parduotas, nes tai rinkos sąlygų neatitinkanti kaina, o jei Bendrovė būtų nusprendusi nesiimti jokių veiksmų dėl sugedusio Automobilio ir tiesiog jį laikyti, tai, pasak atsakovo, būtų pažeisti kreditorių interesai, nes automobiliai nuvertėja kiekvieną dieną. Šiuo atveju buvo pasirinktas labiausiai Bendrovės kreditorių interesus atitinkantis sprendimas – parduoti Automobilį už rinkos kainą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo versiją dėl pernelyg mažos Automobilio kainos grindžia internetiniu išrašu, kuris nėra pasirašytas, nėra nurodytas jo rengėjas, nenurodyta, kad tokia kaina buvo Sutarties sudarymo metu, todėl toks įrodymas nei patvirtina, nei paneigia tiek pradinę Automobilio įsigijimo kainą (2020 m. birželio 30 d.), tiek ir pardavimo kainą (2022 m. vasario 28 d.). Be to, automobilių kainos varijuoja dėl jų techninės būklės, bendro stovio, išvaizdos, komplektacijos ir pan., todėl tų pačių metų ir to paties modelio automobilio kaina gali svyruoti net 50 proc. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neginčija, jog Sutarties sudarymo metu likutinė Automobilio vertė buvo 10 668,23 Eur.
6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą (1 t., b. l. 77–79) prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktas UAB „G. servisas“ aktas nėra patikimas, nes nuo Automobilio variklio kapitalinio remonto buvo praėję nedaug laiko, todėl jei būtų buvęs koks nors gedimas, būtų galiojusi remonto garantija. Be to, kelios dienos iki minėto akto surašymo buvo keisti tepalai, o keičiant tepalus visuomet atliekama variklio patikra, tačiau šiuo atveju jokie variklio trūkumai „Krasta Auto“ servise nebuvo pastebėti. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vėliau taisė Automobilį, kas patvirtina, jog Automobilio variklis nebuvo sugedęs. Ieškovė pažymėjo, kad remiasi Automobilio vertės pažyma, o atsakovas savo asmeniniais skaičiavimais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. liepos 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 87–89) panaikino 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, o 2023 m. spalio 31 d. sprendimu (1 t., b. l. 160–170) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – pripažino Sutartį negaliojančia ir pritaikė restituciją piniginiu ekvivalentu, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 5 668,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi (2 t., b. l. 1–10) minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad PTHU Kubik F. S. Sutarties sudarymo metu dar neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (nutarties 34 punktas), o tai, ar Sutarties sudarymo dieną buvo suėję kitų Bendrovės bankroto byloje nagrinėjamų kreditorių reikalavimo teisės, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino (nutarties 35 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Bendrovės nemokumą nuo 2022 m. vasario 28 d., kai Bendrovės bankroto byloje nemokumas konstatuotas 2022 m. lapkričio 9 dienai (nutarties 42 punktas). Teismas nustatęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (pasisakymą dėl neįtrauktų į bylą asmenų), teismo sprendimą panaikino (nutarties 51 punktas).
8. Rengdamasis nagrinėti bylą iš naujo teismas 2024 m. vasario 7 d. rezoliucija į bylos procesą trečiuoju asmeniu įtraukė R. Č., kuri 2024 m. balandžio 23 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 33–36). Teismas 2024 m. balandžio 24 d. posėdyje šiuos paaiškinimus priėmė ir atidėjo posėdį, tenkindamas ieškovės atstovo prašymą skirti laiko susipažinti su trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais. Ieškovės atstovas minėto posėdžio metu prašė teismo atsakovo atstovei skirti baudą už bylos vilkinimą (garso įrašo 15 min.).
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Sutarties sudarymo metu Bendrovė neturėjo nei vieno pradelsto įsiskolinimo kreditoriams. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo moki, o Sutartis sudaryta po dviejų mėnesių (2022 m. vasario 28 d.). Trečiasis asmuo nurodė, kad Sutarties sudarymo metu Bendrovė taip pat buvo moki ir aktyviai vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Automobilio vertė dėl natūralaus nusidėvėjimo sumažėjo nuo 12 80,92 Eur iki 10 668,23 Eur, t. y. likutinė vertė buvo skaičiuojama atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, bet ne į techninius gedimus. Automobilis, pasak trečiojo asmens, buvo perleistas už objektyvią kainą.
10. 2024 m. gegužės 8 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 55–57), kuriuose nurodė, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatinėja faktinio nemokumo momento, o tik įvertina, ar bylos nagrinėjimo metu įmonė yra (ne)moki. Ieškovė pažymėjo, kad jau 2021 metais Bendrovės mokėjimai viršijo jos turimą turtą, 2021 m. nuostoliai siekė 21 027 Eur, o 2022 metais nuostoliai siekė 55 106 Eur. Pasak ieškovės, Bendrovė jau 2021 metais faktiškai buvo nemoki. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad viešosios įstaigos „Emprekis“ vidutinių transporto priemonių kainų pažymomis vadovaujasi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos muitinė nustatydamos transporto priemonių vertę.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas, trečiasis asmuo ir jų atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje ieškovė siekia nuginčyti sandorį (Sutartį, pagal kurią Bendrovė 2022 m. vasario 28 d. pardavė atsakovui Automobilį už 5 000 Eur (1 t., b. l. 14)) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (actio Pauliana).
13. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, t. y. kada šiuo atveju ieškovės nemokumo administratorė sužinojo ar turėjo sužinoti apie Bendrovės kreditorių teises galimai pažeidžiantį ginčo sandorį (2022 m. vasario 28 d. sudarytą Sutartį).
14. Ieškovės nemokumo administratorė ieškinyje nurodė, kad apie ginčijamą Sutartį sužinojo po 2022 m. lapkričio 9 d. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo šios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės byloje neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. balandžio 17 d., byloje nėra pagrindo konstatuoti suėjusį ieškinio senaties terminą
15. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Šiuo atveju ieškinį pareiškė Bendrovės nemokumo administratorė, todėl jai ir teko minėta įrodinėjimo našta.
17. Ieškovė, įrodinėdama pirmosios Pauliano ieškinio sąlygos egzistavimą, nurodė, kad ginčijamos Sutarties sudarymo metu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turėjo kreditorius PTHU Kubik F. S. Vis dėlto, šiuo aspektu jau yra priešingai konstatuota apeliacinės instancijos teismo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad sandorio sudarymo dienai Bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų minėtam kreditoriui ir, atitinkamai, nepagrįstai konstatavo pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą (2024 m. vasario 6 d. nutarties 43 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje yra privalomi. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovė nagrinėjant bylą iš naujo nurodė, kad dėl minėto kreditoriaus reikalavimo Sutarties sudarymo metu vyko ginčai. Naujų faktinių aplinkybių, susijusių su PTHU Kubik F. S. reikalavimo teise, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y., kad minėto kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamos Sutarties sudarymo, ieškovė bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismui nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė teismui duomenis, kad minėtam kreditoriui mokėjimo terminas suėjo tik 2022 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 38), o vėliau buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 15 d. (2 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į šio kreditoriaus buvusį reikalavimo dydį (3 300 Eur) (1 t., b. l. 18) ir į tai, kad pagal ginčijamą Sandorį Bendrovė gavo 5 000 Eur (pagal bylos duomenis matyti, kad minėtam kreditoriui buvo sumokėta 1 000 Eur (1 t., b. l. 20, 27)), šio kreditoriaus teisių pažeidimo konstatuoti būtų negalima. Analogišką išvadą teismas daro ir dėl ieškovės atstovo paskutiniame proceso etape nurodyto kito kreditoriaus UAB „Cargoland logistics“, kuris į ieškovės kreditorių sąrašą su 1 573 Eur dydžio reikalavimu Bendrovės bankroto byloje buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi. Iš į bylos duomenų matyti, kad sąskaitą 1573 Eur sumai Bendrovė turėjo apmokėti iki 2022 m. vasario 6 d. (2 t., b. l. 82). Byloje nėra duomenų, ar dėl šios sąskaitos 2022 m. vasario 28 d. nebuvo ginčų. Trečiasis asmuo teismo posėdyje su tuo susijusios informacijos teismui negalėjo nurodyti, nes minėti įrodymai buvo prijungti prie bylos medžiagos tik 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu. Net ir darant išvadą, kad UAB „Cargoland logistics“ Sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsižvelgiant į šio kreditoriaus reikalavimo dydį (1 573 Eur) ir į Bendrovės pagal Sutartį gautą pinigų sumą (5 000 Eur), minėto kreditoriaus teisių pažeidimo nėra galima konstatuoti.
18. Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo suėjęs terminas atsiskaityti su „Bazil transport“, tačiau atsiskaityta su šia bendrove buvo tik balandžio mėnesį (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 32 min.). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad paties ieškovo nurodyta aplinkybė, jog Bendrovė po ginčijamo sandorio sudarymo atsiskaitė su minėtu kreditoriumi, rodo, kad ginčijamu sandoriu minėto kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos.
19. Kaip minėta, pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, Pauliano ieškinio tenkinimas nėra galimas, todėl kitų sąlygų vertinimas nebėra teisiškai reikšmingas.
20. Papildomai pasisakytina dėl ieškovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoto aspekto, susijusio su Bendrovės faktinio nemokumo momentu. Byloje yra duomenys, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo, kad Bendrovės padėtis atitinka nemokumo apibrėžimą (1 t., b. l. 24). Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad jau 2021 metais Bendrovės mokėjimai viršijo jos turimą turtą, 2021 m. Bendrovės nuostoliai siekė 21 027 Eur. Taigi, pasak ieškovės, Bendrovė jau 2021 metais faktiškai buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje šiuo aspektu (dėl juridinio asmens nemokumo) nurodė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. jog juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Vilniaus apygardos teismo nutarties 40 punktas). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Vilniaus apygardos teismo nutarties 41 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė į šiuos apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus neatsižvelgė ir byloje neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) Bendrovė jau turėjo ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų (nemokumo būsenos pagrindo).
21. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, dėl to, kad galimai Automobilis buvo parduotas atsakovui už mažesnę kainą, nei tokio Automobilio rinkos kaina ir taip sumažino savo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, teismas pažymi, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Į bylą pateikti viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenys apie vidutinę 2012 gamybos metų BMW 730Ld kainą Lietuvoje (1 t., b. l. 11) savaime nereiškia, kad Bendrovė 2022 m. vasario 28 d. Automobilį galėjo parduoti už 15 100 Eur. Byloje negalima daryti pagrįstos išvados, kad atsakovė pardavė Automobilį už žymiai mažesnę kainą nei tuo metu buvo vidutinė jo rinkos vertė, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra ne tik tai, jog Automobilį Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. pirko už 12 809,92 Eur, bet ir tai, kad Automobilis po daugiau nei pusantrų metų buvo natūraliai nusidėvėjęs (likutinė vertė pagal buhalterinius duomenis 10 668,23 Eur), be to, atsakovui buvo parduotas su dideliais trūkumais. Į bylą pateiktas UAB „G. servisas“ 2022 m. vasario 7 d. aktas, kuriame nurodyta, kad Automobilio variklio aušinimo žarnose yra per daug didelis slėgis, Automobilio aušinimo skystyje rasta variklinės alyvos, nustatyta, kad pramušta variklio tarpinė arba aušinimo kanalas, todėl važinėti negalima – būtina remontuoti variklį, remonto preliminari sąmata 4 600 Eur be PVM (1 t., b. l. 71). Šį aktą pasirašė minėto serviso direktoriaus pavaduotojas A. M., motoristas-autošaltkalvis I. P. ir autošaltkalvis P. G.. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas I. P. (I. P.) nurodė, kad yra „G. servisas“ darbuotojas, kad 1998 m. įgijo mechaniko specialybę ir pradėjo dirbti pagal specialybę, kad yra motoristas (specializuojasi su varikliais), kad susipažino su 2022 m. vasario 7 d. aktu dėl Automobilio tikrinimo ir patvirtina, kad dalyvavo Automobilio apžiūroje ir cheminio testo būdu nustatė, kad buvo pramušta variklio galvos tarpinė, todėl išmetimo dujos pateko į aušinimo sistemą, dėl per didelio slėgio aušinimo sistemoje per išsiplėtimo bakelį buvo išpučiamas aušinimo skystis (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 7–38 min.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau pats turėjo autoservisą, turi tokį hobį, todėl įsigijęs Automobilį maždaug metus pats jį garaže naktimis remontavo, investavo į jį, padarė kapitalinį remontą ir po to pardavė (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 58–59 min.).
22. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju Automobilis buvo parduotas atsakovui už dirbtinai pažemintą kainą. Tai neabejotinai reiškia, kad ginčo Sutarties sudarymo metu Sutarties šalys (Bendrovė bei atsakovas) galėjo sąžiningai manyti, jog Automobilio pardavimas nepažeis Bendrovės kreditorių teisių. Teismas pažymi, kad į Bendrovės kreditorių sąrašą su 1 089 Eur dydžio finansiniu reikalavimu yra įtraukta ir buvusi Bendrovės vadovė R. Č. (2 t., b. l. 66).
23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovė neįrodė privalomų Pauliano ieškinio sąlygų visumos, ieškovės prašymas dėl ginčo Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė 3 147,22 Eur (1 t., b. l. 142–147, 193–195; 2 t., b. l. 91–97) bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Nors atsakovo ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad net ir laimėjus bylą nebus jokių galimybių atgauti patirtas išlaidas, vis dėlto, ieškinį atmetus, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antrosios šalies (ieškovės) tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ (juridinio asmens kodas 304762022) administravimui skirtų lėšų 3 147,22 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.