- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4454-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00528-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- J. J., D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė, Sandra Ivanauskaitė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjų J. J. ir D. J. atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei (nuotoliniu būdu per ZOOM),
suinteresuotam asmeniui J. J., jos atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei (nuotoliniu būdu per ZOOM),
nedalyvaujant pareiškėjams J. J., D. J.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J., D. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai J. J., D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti, po tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas V. J.. V. J. mirė santuokoje, sutuoktinė J. J., kuri kreipėsi į Anykščių rajono notarų biurą ir priėmė mirusiojo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas J. J. neišduotas. Po tėvo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, jam priklausęs asmeninės nuosavybės teise, t. y. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, 1/1 dalis priklausančio žemės sklypui ir ½ dalis pavėsinės, 1/1 dalis priklausančio žemės sklypui, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai per trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties į notarų biurą nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, nes jiems nebuvo pranešta apie tėvo mirtį. Pareiškėjai su tėvu praktiškai nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Kai jie buvo maži, nutrūko jų tėvų santuoka ir tėvas paliko šeimą. Tėvas su vaikais pats nenorėjo bendrauti, nerodė jokio susidomėjimo jais, nepalaikė kontakto, neteikė išlaikymo. Pareiškėjai nežinojo jo faktinės gyvenamosios vietos adreso. Neturėjo jokio ryšio su kitais tėvo giminaičiais. Pareiškėja J. J. virš 20 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje. Į Lietuvą grįžta retai. Vien faktas, kad J. J. gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, nei palikimo atsiradimo bei paveldimo turto buvimo vieta, mano, kad yra svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Pareiškėjas D. J. apie palikimo atsiradimo faktą sužinojo iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. rašto, kurį gavo 2023-04-04. Apie užvestą paveldėjimo bylą informavo seserį, nes notarui nepavyko to padaryti. Notaras informavo, kad pareiškėjai yra praleidę trijų mėnesių terminą, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjai iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, kreipėsi į advokatą, institucijas reikalingiems dokumentams gauti, per atstovą kreipėsi į teismą su pareiškimu. Mano, kad išdėstyti faktai patvirtina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą praleido ne iš blogos valios ar ignoruodami Lietuvos Respublikos įstatymus ar dėl apsileidimo, nerūpestingumo. Mano, kad nurodytos aplinkybės, apsunkinusios pareiškėjų galimybes tiesiogiai bendrauti su palikėju ir sužinoti apie palikimo atsiradimą, pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjų J. J. ir D. J. atstovė advokato padėjėja Sandra Ivanauskaitė palaikė pareiškėjų pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjai nebendravo su tėvu ir nežinojo apie jo mirtį. Apie tėvo mirtį pareiškėjas D. J. sužinojo 2023-04-04, kai gavo iš notarės 2023-03-20 pranešimą. Susisiekė su notare ir apie faktą pranešė savo seseriai. Pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą ir prašo jį atnaujinti. Pareiškime nurodytas aplinkybes visiškai palaiko ir patvirtina. Mano, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų keliamais reikalavimais nesutinka, jie neteisėti, nepagrįsti, todėl turėtų būti atmestini. Nurodė, kad pareiškėjai teigė, jog po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir jo savalaikiai nepriėmė, nes nebuvo informuoti apie tėvo mirtį, jiems apie tai niekas nepranešė, kas reiškia, jog pareiškėjams nebuvo žinoma apie palikimo teisės atsiradimą. Šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įpėdinis nėra įpareigotas ne tik pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, bet ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Vien tai, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo tik iš notaro ir todėl praleido trijų mėnesių terminą nėra pakankamas pagrindas jį atnaujinti. Pareiškėjai nenurodė visiškai jokių objektyvių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Pareiškėjai teigė, kad po santuokos nutrūkimo tėvas su jais nepalaikė jokio ryšio, nerodė noro bendrauti, tačiau tai yra netiesa. Pareiškėjų motina neleido tėvui bendrauti su vaikais. Pareiškėjams tapus pilnamečiais, jie patys nerodė jokio noro bendrauti su tėvu. Pareiškėjui D. J. išėjus iš įkalinimo įstaigos, jis kreipėsi į pareiškėją, prašydamas finansinės paramos, tačiau sužinojęs, kad tėvas yra neįgalus, išlaikomas dirbančios sutuoktinės, toliau bendrauti nepanoro. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad bandė susirasti tėvą, kad dėjo pastangas atkurti ryšį su juo, kad domėjosi savo tėvo sveikata. Sąmoningas pačių pareiškėjų nebendravimas su tėvu ir to pasekoje nežinojimas apie palikimo atsiradimo momentą negali būti laikomas svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad tėvas jų neišlaikė yra klaidinančios teismą, nes V. J., nutraukiant santuoką, paliko sutuoktinei ir kartu su ja likusiems gyventi vaikams gyvenamąjį būstą. Pareiškėjai niekada neprisidėjo prie neįgalaus tėvo išlaikymo, jo poreikių tenkinimo, nors turėjo tokią pareigą. Nurodo, kad nėra pagrindo J. J. gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi, nes kasacinis teismas yra suformavęs praktiką šiuo klausimu, ir gyvenimo užsienyje netraktuoja kaip objektyvios priežasties, trukdžiusios įgyvendinti paveldėjimo teisę. Esant nurodytų aplinkybių visumai mano, jog nagrinėjamu atveju atnaujinti terminą pareiškėjams palikimui priimti nėra pagrindo, kadangi jis buvo praleistas be svarbių priežasčių.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimą į pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad pareiškimui iš principo nepritaria. Vyro vaikai iš pirmosios santuokos tarpusavyje nebendravo, nes buvusi sutuoktinė neleido. V. J. su vaikais bendrauti norėjo, ypač kai jie tapo pilnamečiai. Išlaikymą mokėjo, išlaikymą pinigais disponavo buvusi sutuoktinė. Skyrybų metu jis paliko jų bendrą butą vaikams ir buvusiai sutuoktinei. Po skyrybų atsikraustė į jos butą su savo asmeniniais daiktais. Kai V. J. tapo neįgalus 2004 m., buvo paskambinęs jam sūnus D. J. ir prašė pinigų, nes buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Kadangi tėvas sūnui pasakė, kad yra pats išlaikomas žmonos, bendravimas toliau nesiklostė. V. J. per facebook/messenger bandė bendrauti su dukra, tačiau ji nenorėjo, nes parašė, kad suklydo ir bendravimo nebuvo. Nurodė, kad su V. J. susituokė (duomenys neskelbtini) m., sutarė labai gerai. Turėjo dviejų kambarių butą ir gyveno su sūnumi. Kadangi atsirado dar vienas žmogus – vyras, butą pardavė ir po mėnesio įsigijo trijų kambarių butą už tą pačią sumą, panašios kvadratūros, kad sūnus turėtų atskirą kambarį. V. J. palaidojo savo lėšomis, išskyrus gautą laidojimo pašalpą. Laidotuvės panašiai kainavo apie 4 000 Eur. Pilnamečių vaikų telefono numerių neturėjo ir neturėjo galimybių pranešti apie jo laidotuves.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų J. J., D. J. tėvas ir suinteresuoto asmens J. J. sutuoktinis V. J., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše).
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad po V. J. mirties liko turtas – ½ dalis buto 48,26 kv. m. bendro ploto, su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); ½ dalis garažo (bokso), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ½ dalis garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pavėsinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše). Iš notaro laiško nustatyta, kad liko automobiliai, ginklas.
7. Pareiškėjai J. J. ir D. J. yra palikėjo V. J. vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo vaikams trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis).
8. Suinteresuotas asmuo J. J. yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Iš Anykščių rajono 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad į Anykščių rajono 1-ąjį notaro biurą po V. J. mirties kreipėsi J. J. ir priėmė mirusiojo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (dokumentas zip. priedų sąraše).
9. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
10. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
11. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. J. ir pareiškėjas D. J. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nes tėvams nutraukus santuoką ir pradėjus gyventi atskirai, bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu nebuvo. Pareiškėjams nebuvo žinomas tėvo mirties faktas, o apie jį pareiškėjas D. J. sužinojo tik iš notaro kreipimosi. Notaras pareiškėjai J. J. pranešti negalėjo, nes ji apie 20 metų gyveno užsienyje, todėl apie tėvo mirtį ji sužinojo tik iš brolio.
13. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai buvo mažamečiai vaikai, kai nutrūko jų tėvų santuoka. Kai pareiškėjai J. J. buvo apie 10 m., o pareiškėjui D. J. apie 8 m., V. J. (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su J. J. (dokumentas zip. priedų sąraše). Pareiškėjai nurodė, o suinteresuotas asmuo patvirtino faktą, kad tarp tėvo ir jo mažamečių vaikų bendravimo nebuvo nuo pat gyvenimo skyrium pradžios. Tik šalys nurodė skirtingas to priežastis. Pareiškėjai – tėvo nenorą bendrauti, suinteresuotas asmuo – vaikų motinos draudimą tėvui bendrauti su vaikais, tačiau abiem atvejais tai buvo ne pačių mažamečių vaikų valia, o suaugusiųjų priimtas sprendimas, nulėmęs tėvo ir vaikų ryšių nutrūkimą, emocinio ryšio nebuvimą, kuris neatsistatė vaikams tapus pilnamečiams, nes nepateikta įrodymų, kad tiek pareiškėjai, tiek palikėjas būtų dėję maksimalias pastangas atkurti tėvo ir vaikų/vaikų ir tėvo ryšius bei glaudžius santykius (CPK 178 straipsnis), todėl dėl individualiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių – visiško ryšio tarp tėvo ir vaikų nebūvimo – pareiškėjams nebuvo žinomas tėvo mirties faktas.
14. Suinteresuotas asmuo, duodamas paaiškinimus teismui, teigė, kad apie 2004 metus, V. J. po stuburo operacijos tapo neįgalus, nedirbo ir praktiškai buvo išlaikomas savo sutuoktinės. Nurodė, kad pareiškėjai prie neįgalaus tėvo išlaikymo neprisidėjo, nors tėvas, skyrybų su pareiškėjų motina metu, paliko bendrai gyventą butą ir mokėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad palikėjas V. J. būtų kreipęsis pagalbos į savo suaugusius vaikus, o šie būtų atsisakę savo pareigos – išlaikyti savo tėvą (CPK 178 straipsnis).
15. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad V. J. nuo 2004 metų turėjo sveikatos problemų ir mirė būdamas neįgalus. 2019-04-29 neįgaliojo pažymėjimas išduotas neterminuotam laikui (dokumentas zip. priedų sąraše), tačiau ilgą laiką gyvendamas su sveikatos problemomis palikėjas nei asmeninio, nei oficialaus testamento nesudarė ir pats neišreiškė valios dėl būsimų jo paveldėtojų sąrašo.
16. Nagrinėjau atveju iš pareiškėjų pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jų valios, t. y. nuo mažumės dėl suaugusiųjų įtakos nutrūkusio ryšio su tėvu ir nebendravimo su juo, ko pasekoje ryšys neatsistatė ir pareiškėjai nesužinojo apie tėvo mirtį. Dėl šių objektyvių, ne nuo jų valios susiformavusių, priežasčių pareiškėjai nežymiai praleido terminą palikimui priimti (apie mirties faktą sužinojo 2023-04-04, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2023-05-18), kuris pasibaigė 2023-02-15.
17. Nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas turės įtakos suinteresuoto asmens J. J. teisėms ir pareigoms, paveldimo turto apimčiai. Suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad buto dalis, kur įtraukta į paveldimo turto sąrašą, yra įsigyta iš jos asmeninių lėšų ir patenkinus pareiškimą, ji būtų priversta kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tačiau net patenkinus šį pareiškimą suinteresuotas asmuo turės teisę ir galimybę savo teises dėl ginčo turto apginti teisėtomis priemonėmis.
18. Išnagrinėjus pareiškėjų pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, rašytinius bei žodinius paaiškinimus, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai J. J., D. J. praleido terminą palikimui priimti po savo tėvo V. J. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).
19. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
20. Pareiškėjams J. J. ir D. J. atstovavo advokato padėjėja Sandra Ivanauskaitė, kuri nepateikė dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, ir neprašė jų priteisti iš priešingą suinteresuotumą turinčio šalies. Suinteresuotą asmenį atstovavo advokatė Kristina Raulinaitienė ir pateikė dokumentus, patvirtinančius 1246,30 Eur išlaidų, susidarymą (dokumentai zip. priedų sąraše). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimą tenkinant, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjams J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, po jų tėvo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.