Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-24 · Administracinė byla Nr. I-1674-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
I-1674-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00321-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1674-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00321-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. 2018-01-25 teismui paštu pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).

Paaiškino, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, nuo 2017-08-03 su kitais valstybės tarnautojais buvo perkraustytas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) atskirojo sektoriaus į Vilniaus PN II-ąjį lokalinį sektorių. Pareiškėjas skundžia laikotarpį nuo 2017-11-14 iki skundo padavimo dienos. Teigia, kad yra apgyvendintas virš kamerų tipo bei drausmės grupės patalpų iš kurių dieną ir naktį sklinda nepakenčiamas triukšmas. Patalpose, esančiose po pareiškėjo sektoriumi, yra rėkaujama, daužoma per sienas, radiatorius, lubas, duris, šis triukšmas yra pastovus. Pareiškėjo teigimu, jis nuo pat 2017-08-03, kai buvo perkeltas iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus, negali normaliai miegoti, pailsėti, nes dėl sklindančio triukšmo negali užmigti arba prabunda miego metu. Dėl pastovios nemigos pareiškėjas patiria kančias, išgyvenimus, nepatogumus, emocinę bei dvasinę depresiją. Įkalinimo įstaigos administracija nedėjo pastangų, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis būtų laikomas kuo trumpesnį laiką.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15).

Šalies argumentai

Paaiškino, kad pareiškėjas 2017-08-28 skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl iš kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sklindančio triukšmo, pareiškėjui 2017-09-18 pateiktas atsakymas. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad, siekiant išsiaiškinti konkrečias pareiškėjo pretenzijas administracijai bei įvertinti situaciją, pareiškėjas buvo iškviestas į pokalbį su Psichologinės tarnybos psichologu. Pokalbio metu įvertinta pareiškėjo psichologinė būsena, taip pat pateiktos rekomendacijos pareiškėjui dėl kokybiškesnio poilsio naktimis. Atsakovės atstovo teigimu, kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nuolatos budi pataisos pareigūnai, kurie drausmina dienotvarkės nesilaikančius bei triukšmaujančius nuteistuosius. Atkreipė dėmesį, kad perkeliant nuteistuosius (buvusius valstybės tarnautojus) iš atskirojo Vilniaus PN sektoriaus Sniego g. 2 į sektorių Rasų g. 8, nuteistieji buvo apgyvendinti Rasų g. sektoriaus II-o gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte įrengtose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad ir prieš perkeliant nuteistuosius iš atskirojo sektoriaus, II-o gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo apgyvendinti nuteistieji, tačiau jie į įstaigos administraciją nesikreipė dėl kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose keliamo triukšmo. Remdamiesi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu, pabrėžė, kad buvę valstybės tarnautojai, esant tokiai galimybei, turėtų būti laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse laikomi ne valstybės tarnautojai. II-ame gyvenamajame korpuse įrengtos kamerų tipo patalpos (pirmas aukštas), drausmės grupės gyvenamosios patalpos (antras aukštas), bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos (trečias aukštas, buvę valstybės tarnautojai). Buvusiems valstybės tarnautojams įrengtas atskiras įėjimas į II-ą gyvenamąjį korpusą, atskiras pasivaikščiojimų kiemas ir pan. Apgyvendinti buvusius valstybės tarnautojus kitoje vietoje nėra galimybės. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Todėl teigia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodo, kad pareiškėjas i teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, be to, jis nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatą.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-11-14 iki skundo padavimo, t. y. 2018-01-25.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame sektoriuje, kuriame jis laikomas, yra girdimas triukšmas, kurį šaukdami, belsdami į sienas, duris ir pan. kelia žemiau esančiose kamerose ir drausmės grupės patalpose laikomi asmenys, dėl šios priežasties pareiškėjas negali užmigti arba prabunda miego metu, o dėl pastovios nemigos patiria kančias, išgyvenimus, nepatogumus, emocinę bei dvasinę depresiją.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo keliami nusiskundimai dėl triukšmo susiję su galima nuteistųjų ar suimtųjų kontrolės stoka. Kadangi neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga, nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, teismas analizuos ar Vilniaus PN administracija įgyvendino jai tenkančią pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ maksimalių triukšmo ribinių lygių nenustato. Taigi teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymo sąlygas, nenustato koks maksimalus triukšmo lygis leistinas pataisos namuose. Pastebėtina, kad ribinius triukšmo dydžius nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604, pagal kurios 8 punkto 1 lentelę, didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose yra tokie: nuo 6 val. iki 18 val. 45-55 dBA, nuo 18 val. iki 22 val. – 40-50 dBA, nuo 22 val. iki 6 val. – 35-45 dBA. Nepaisant šių reikalavimų, Vilniaus PN nėra įpareigoti periodiškai atlikti triukšmo ribinių dydžių matavimų, nes, kaip minėta, Lietuvos higienos norma HN 134:2015, reglamentuojanti pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, tokių reikalavimų nenustato.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 6 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose gyvena vadovaudamiesi dienotvarke, kuri griežtai reglamentuoja jų elgesį visą parą ir numato darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Iš nuteistųjų dienotvarkės grafiko, patvirtinto Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83, matyti, kad nuteistieji darbo dienomis keliasi 7 val., o eina miegoti 23 val. Poilsio ir švenčių dienomis nuteistieji keliasi 8 val., o eina miegoti 23 val. Prieš poilsio ir švenčių dienas nuteistieji turi teisę miegoti nuo 24 val. iki 8 val. Remiantis apžvelgtu grafiku, pažymėtina, kad nuteistieji kiekvieną savaitės dieną turi teisę miegoti 8 val., o nuteistieji švenčių ir poilsio dienomis gali pamiegoti valandą ilgiau. Pataisos namų direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad lova turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val., nuteistieji tuo metu gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017-08-28 skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas nusiskundimus dėl Vilniaus PN II-ame sektoriuje girdimo triukšmo, pareikalavo, kad jam būtų užtikrinta galimybė turėti tinkamą kokybišką miegą (b. l. 17). Vilniaus PN administraciją 2017-09-18 raštu (b. l. 16) informavo pareiškėją, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius ir siekia, kad nakties metu nuteistieji netriukšmautų. Iš nurodytų duomenų matyti, kad Vilniaus PN administracija užtikrina miego ir poilsio kasdienį rėžimą, vykdo nuteistųjų kontrolę, stebėdami ar nuteistieji laikosi dienotvarkėje patvirtinto rėžimo.

Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių dienų ar valandų, kai jis negalėjo miegoti naktį dėl kitose patalpose laikomų nuteistųjų keliamo triukšmo. Vertinant pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis matyti, kad pareiškėjas 2017-10-18 kreipėsi dėl nemigos į medikus, nurodė, kad dėl nugaroje jaučiamo skausmo negali užmigti, tačiau pastebėtina, kad ši diena į ginčo laikotarpį nepatenka, be to, nemiga buvo sukelta ne galimai girdimo triukšmo (b. l. 20). Dėl nemigos, nulemtos galimo triukšmo ar jos sukeltų pasekmių pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 18–22). Byloje nėra duomenų ir to nenurodo pareiškėjas, kad gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomas pareiškėjas, yra netinkamai įrengtos, ir dėl šios priežasties jos yra pralaidesnės triukšmui. Nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, jog triukšmo lygis yra toks stiprus, kad negalėtų būti vertinamas kaip aplinkoje normaliai pasireiškiantis triukšmas. Apskritai, pareiškėjo nurodytas triukšmas, toks kaip beldimas į duris, sienas ar lubas, gali būti įvairaus intensyvumo ir skirtingai veikti gyvenamosiose patalpose, esančiose virš kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų, laikomus asmenis. Papildomai akcentuotina, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, prieš perkeliant į jas buvusius valstybės tarnautojus, buvo apgyvendinti nuteistieji, kurie nesikreipė į įstaigos administraciją dėl kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose keliamo triukšmo. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Vilniaus PN II-o korpuso patalpose, kuriose jis yra laikomas, iš kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sklido triukšmas, kuris buvo toks intensyvus, kad dėl savo pobūdžio galėjo sukelti pareiškėjui neturtinę žalą.

Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjo miego sutrikimai ir nepatogumai dėl jo nurodomo triukšmo kilo dėl neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų, objektyviai nepagrįsti. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji buvę valstybės tarnautojai, kurie, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, turi būti laikomi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, perkėlus juos iš Vilniaus PN sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Vilniaus PN sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje, buvo apgyvendinti minėto sektoriaus II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, kuriose yra įrengtas atskiras įėjimas į II-ą korpusą, atskiras pasivaikščiojimo kiemas, pažymėjo, kad įstaiga neturi galimybės perkelti čia laikomų asmenų į kitas patalpas, nepažeidžiant jų izoliavimo. Kaip minėta, iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto (b. l. 16) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose visą parą budi pareigūnai, kurie drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius, ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai buvo papildomai informuoti apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl pernelyg didelio triukšmo. Taip pat, nuteistųjų darbo, laisvalaikio ir poilsio rėžimas nustatytas Vilniaus pataisos namų direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje, pagal kurią nuteistieji keliasi bei eina miegoti nustatytu laiku. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN administracija savo aktyviais veiksmais siekia, kad pareiškėjui būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas nakties miegas, ir imasi adekvačių priemonių šiam tikslui pasiekti.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Vilniaus PN neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė