Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) ir atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. Z., R. B. ir L. B., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, V. K., V. M., I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui V. L. dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pavedimo sutartį įvykdymo, trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ieškovui V. L., atsakovams A. L., S. L., T. L., V. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 ieškovo ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus patenkino visiškai, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą pakeitė iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį nutarė išdėstyti taip: „Ieškovo V. L. ieškinį patenkinti, atsakovės L. B. priešieškinį patenkinti iš dalies; pripažinti negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; taikant restituciją, priteisti iš V. L. 2 317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14 481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso – 16 798 Eur, atsakovei L. B.; kitą atsakovės priešieškinio dalį atmesti; patenkinti trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldinti ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357 Eur dydžio kompensacija; priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B.. Pareiškėjas A. G. 2016-08-09 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame prašė antstolės L. Neniškienės vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/00635, kuri vykdoma Klaipėdos apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-620-479/2015 pagrindu dėl neišieškotos skolos iš skolininko V. L., pradinę kreditorę L. B. pakeisti nauju kreditoriumi A. G.. Prašyme nurodė, kad 2016-07-08 L. B. ir A. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininko V. L. skolą, kuri atsirado Klaipėdos apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-620-479/2015 pagrindu.Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas.Ieškovas V. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį panaikinti. Nurodė, kad L. B. reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė, siekiant iškelti jos kaip fizinio asmens bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas, sutikdamas su ieškovo V. L. atskiruoju skundu, 2016-09-13 nutartimi šį skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį, o pareiškėjo A. G. prašymą dėl išieškotojo L. B. pakeitimo nauju ieškotoju A. G.. išieškant iš V. L. skolą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015, atmetė.Teismo vertinimu, aplinkybė, kad L. B. pateikė ieškovui V. L. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė neturi pakankamai turto išieškotojo reikalavimams įvykdyti. Taigi reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamu atveju apribojo skolininko V. L., kuris kartu yra ir išieškotojas vykdomojoje byloje dėl 101 357 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės L. B., galimybes siekti priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo vykdymo procese pagal CPK 687 straipsnio nuostatas.Be to, reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo 2016-07-08 metu atsakovės L. B. atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudė atsakovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, todėl reikalavimo teisės perleidimas nebuvo galimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. G. ir atsakovė L. B. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo A. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Šiai dienai reikalavimo perleidimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, nėra panaikinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl to, jog prieštarauja įstatymams, todėl darytina išvada, kad sutartis galioja ir yra privaloma ją sudariusioms šalims bei sukelia atitinkamas teisinius padarinius ir kitiems tretiesiems asmenims.Reikalavimo perleidimo sutartimi L. B. perleido reikalavimą atlygintinai, kuo leidžia įsitikinti kartu su atskiruoju skundu pateikiamas susitarimas prie reikalavimo perleidimo sutarties. Nurodytos aplinkybės visiškai paneigia ieškovo V. L. argumentus, kad L. B. neatlygintinai perleido A. G. 16 798 Eur sumą ir taip pablogino turtinę padėtį, siekdama fizinio asmens bankroto. Ieškovo V. L. prašymą dėl 16 798 Eur sumos įskaitymo antstolis negalėtų visiškai patenkinti, atsižvelgiant į kitų L. B. turimų kreditinių įsipareigojimų kiekį bei sumą (388 840,19 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi buvo areštuotas L. B. turėtas turtas ir turtinės teisės, o ne būsimas bylinėjimosi rezultatas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų aprašęs L. B. turtinę teisę į 16 798 Eur sumą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog byloje yra trys atsakovai, kurių prievolė yra solidari. Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-13 nutartimi atmetus A. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra pažeisti sąžiningos šalies interesai, nes iš pareiškėjo be jokio teisinio pagrindo yra atimta galimybė išieškoti skolą, kai šią turtinę teisę A. G. gavo pagal atlygintinę sutartį. Ieškovas V. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-13 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Reikalavimo teisės perleidimo sutarties metu, t. y. 2016-07-08, atsakovės L. B. atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudė atsakovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, todėl reikalavimo teisės perleidimas nebuvo galimas. CPK 749 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisių, susijusių piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. V. L. dėl priteistos sumos išieškojimo pateikė antstoliui A. S. vykdomąjį dokumentą ir reikalavimo teisės perleidimas apribojo skolininko V. L., kuris yra ir išieškotojas vykdomojoje byloje dėl 101 357 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės L. B., galimybes siekti priešpriešinių sumų įskaitymo vykdymo procese pagal CPK 687 straipsnio nuostatas. Reikalavimo perleidimas A. G. yra negalimas pagal įstatymą, yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir suvaržyti jo prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantai kelia teismo nutarties atsisakyti pakeisti pradinį išieškotoją jo teisių perėmėju vykdymo procese pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant reikalavimo perleidimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 596 straipsnis – tai tik procesinė norma, kuri nenurodo materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos. Apeliantai savo teisę pakeisti vienas kitą vykdymo procese kildina iš judviejų 2016-07-08 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Su atskiruoju skundu taip pat pateikiamas 2016-07-08 susitarimas prie šios reikalavimo perleidimo sutarties ir apeliantės L. B. apeliantui A. G. išduoti vekseliai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs po skundžiamos nutarties priėmimo kilusią būtinybę teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.), priima, patvirtina, kad už įgytą reikalavimą 16 798 Eur sumai A. G. užskaitė L. B. skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 18 200 Eur sumai.Ieškovas V. L., nesutikdamas su tokiu apeliantų prašymu bei jų atskiruoju skundu, tvirtina, kad minėtas susitarimas prieštarauja įstatymui, nes reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu (2016-07-08) apeliantės L. B. atžvilgiu galiojo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudė apeliantei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, be to, šia perleidimo sutartimi buvo nepagrįstai apribota jo teisė įvykdyti tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymą 16 798 Eur sumai CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka, juolab kad apeliantė L. B. teisme yra iniciavusi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jai procedūras. Kaip minėta, procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovo V. L. atsikirtimų į skundą argumentų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimu ir / ar jos teisiniu ydingumu. Apeliantų sudarytos reikalavimo teisių sutarties galiojimas negali būti įvertintas šiame konkrečiame procese, nes tai išeina iš sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turi įstatymo nustatytą pareigą apsvarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo skolininko (šiuo konkrečiu atveju – tai ieškovas V. L.) valios dėl teisių perleidimo išreiškimo. Jeigu skolininkas nesutinka su įvykusiu perleidimu dėl įstatymo ar jo teisių pažeidimo, reikalavimų perleidimas gali būti nuginčytas inicijuojant naujos bylos procesą. Abiejų šalių procesiniuose dokumentuose taip pat yra išdėstyti argumentai, susiję su V. L. galimybe faktiškai įgyvendinti užskaitymą bei įskaityti savo priešpriešinį reikalavimą į skolą apeliantei L. B., atsižvelgiant į CPK 687 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kai ši turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai. Šiuo aspektu taip pat aktualia tapo ir tokia aplinkybė, kad teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei L. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eFB-14472-512/2016 apeliantei L. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla (CPK 179 str. 3 d.; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Vadinasi, ieškovui V. L. siekiant įskaitymo būtų reikalinga atsižvelgti taip pat ir į specialųjį fizinių asmenų bankroto įstatyminį reglamentavimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje vertinant, ar egzistuoja pagrindas pakeisti išieškotoją, ir šie klausimai nėra aktualūs, jie būtų sprendžiami vykdomojoje byloje, jeigu procesinis teisių perėmimas įvyktų. Apeliantai, kvestionuodami teismo poziciją atmetant jų prašymą dėl išieškotojo pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015 pakeitimo CPK 596 straipsnio pagrindu, atskirajame skunde akcentuoja tokią aplinkybę, kad 2016-07-08 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis nėra pripažinta negaliojančia, nėra panaikinta įsiteisėjusiu sprendimu, todėl ši sutartis galioja ir yra privaloma ją sudariusioms šalims ir sukelia atitinkamas pasekmes. Apeliantas A. G. su pareiškimu dėl išieškotojo pakeitimo pakeitimo minėtos 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu vykdymo procese į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi 2016-08-09. Bylą nagrinėjant apeliaicinės instancijos teisme iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas V. L. Klaipėdos apylinkės teismui 2016-09-27 pateikė ieškinį dėl L. B. ir A. G. 2016-07-08 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-432-998/2017). Taigi šiuo konkrečiu atveju yra susiklosčiusi specifinė, išskirtinė procesinė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas pirmiausiai patenkino prašymą pakeisti šalį vykdymo procese, po to tokį prašymą atmetė, sutikdamas su ieškovo atskiruoju skundu (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), galiausiai sutartis, iš kurios kildinamas procesinis prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, pradėta ginčyti teisme.Vien dėl šios priežasties apelianto A. G. prašymas dėl procesinio teisių perėmimo kol kas negali būti išspręstas kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, nes kitoje civilinėje byloje gali būti nustatyti prejudiciniai ar įrodomieji faktai, neabejotinai lemiantys vienokį ar kitokį A. G. prašymo šioje byloje išnagrinėjimo rezultatą. Todėl pripažintina, kad šiuo metu procesinis prašymo išnagrinėjimo rezultatas iš esmės yra teisingas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.Kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo šioje konkrečioje situacijoje įvertinimo nesuponuoja ir apeliantų teiginiai, kad, teismui netenkinus prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, apeliantas A. G. prarastų teisę išieškoti skolą iš apeliantės L. B. pagal neprotestuotinus vekselius, todėl nukentėtų sąžiningos šalies interesai. Po Klaipėdos apylinkės teismo galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, jeigu jis būtų palankus apeliantams, A. G. galės pakartotinai teikti analogišką prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, kitu atveju galės ginti savo teises ir kitais įstatymo numatytais būdais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.