Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

nuteistajai A. G. ir jos gynėjams advokatei Aušrai Ručienei, advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. ir jos gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta, padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas) ir nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis), ir nuteista:

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. D.;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. D.;

remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. D..

Išaiškinta, kad nuteistoji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus/draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/draudimus. Išaiškinta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią arešto (90 parų) bausmę.

Priteista iš kaltinamosios A. G. nukentėjusiajam R. D. 121,33 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (321,33 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Proceso išlaidos iš kaltinamosios valstybei nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5.1. Teismas neturėjo pagrindo remtis suinteresuotų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo R. D., bei liudytojų R. D. bei G. L. parodymai yra duoti kaip suinteresuotų asmenų parodymai, tuo labiau, kad R. D. nepritarė sūnaus draugystei su A. G., todėl bet kokius neigiamus įvykius savo gyvenime jie sieja būtent su A. G.. Liudytojai L. N. ir J. R. negalėjo patvirtinti A. G. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Teismas nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymus turėjo vertinti kritiškai. teismas nurodė tik vieną konflikto atvejį, t.y. tarp R. D. ir A. G.. Tačiau paties nukentėjusiojo pateiktuose į bylą susirašinėjimo kopijose matyti, kad jis turi konfliktiškus santykius ir su kitais asmenimis, kurių telefonų numeriai yra +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini). Šių telefonų savininkų asmenybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatinėjamos, taip pat nebuvo tiriamos konflikto priežastys. Kratos metu iš A. G. paimti drabužiai buvo jai grąžinti, nes neatitiko tų, kurie buvo nufilmuoti. Šis įrodymas nuosprendyje nebuvo aptartas. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti padarytas vaizdo įrašų lyginamasis tyrimas, kad sulyginti vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų veidus. Tačiau vietoje specialisto tyrimo buvo pakviesta pareigūnė G. Augaitė, kuri patvirtino, kad vaizdo įrašuose yra tas pats asmuo – A. G.. G. Augaitė yra tyrusi ne vieną A. G. pareiškimą ir yra susidarius subjektyvią nuomonę apie kaltinamąją. Todėl ši pareigūnė turėjo nusišalinti nuo šio procesinio veiksmo. Šis atpažinimas turi būti laikomas niekiniu, kadangi jį atiko suinteresuotas asmuo. R. D. bei liudytoja R. D. taip pat yra subjektyvūs. Be to, vaizdo įraše nesimato, ką daro prie durų priėjęs asmuo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad nauja spynos apdaila yra blogesnio stovio, nei prieš tai buvusi, kas reiškia, kad spyna nebuvo keista. Spynos ir apdailos kaina yra nurodyta tokio dydžio, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė. Šioje byloje, kurioje remiamasi suinteresuotų asmenų parodymais, nors nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. G. kaltę, teismas konstatavo, kad pakanka įrodymų pagrįsti A. G. kaltę. Panašioje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja administracinėje byloje Nr. 11-1100-836/2025 teismas konstatavo, kad nerandama neginčijamų įrodymų, tai ir baudžiamojoje turi būti tokios pat sąlygos. Visas kaltinimas A. G. remiasi tik prielaidomis, todėl visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai. Teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, vadovavosi šališkais, ekspertų neaptikrintais įrodymais, padarydamas esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą (BK 20 str. 4, 5 d., 369 str. 3 d.), todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis, A. G. nepadarius veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

5.2. Teismas, skirdamas A. G. bausmę už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesivadovavo teismų praktikos reikalavimais, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje yra bylų, kur disponavimas gerokai didesniu kiekiu šaudmenų ar netgi disponavimas ginklu buvo pripažintas mažareikšmiu. A. G. padaryta veika - disponavimas trimis šoviniais - pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo teisingumo ir kitų bendrųjų teises principų nuostatas, taip pat pagal BK 37 straipsnio nuostatų prasmę), kuris reikalautų baudžiamosios teisės priemonių taikymo, tuo labiau realios bausmės skyrimo. Teismas nepagrįstai šios veikos nepripažino mažareikšme, todėl prašo nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir bylą nutraukti BK 7 straipsnio pagrindu.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad apeliaciniai skundai iš esmės yra pagrįsti.

Dėl turto sugadinimo

8. Pirmosios instancijos teismas A. G. pripažino kalta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir nuteisė už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie 22.08 val. A. G. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte, tyčia cianoakrilatiniais klijais sugadino svetimą – R. D. priklausantį nedidelės – 160 Eur bendros vertės turtą – buto Nr. (duomenys neskelbtini) įleidžiamą durų spyną, tai yra 130 Eur vertės apatinės įleidžiamos durų spynos cilindrą ir 30 Eur vertės šios spynos metalinę apdailą.

9. Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

10. BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nedidelės vertės turto sąvoka apibrėžta BK 190 straipsnyje – turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).

11. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

12. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimas išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2009). Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-648/2017 5.9 punktas).

14. Iš aukščiau nurodytos BK 187 straipsnio normos konstrukcijos matyti, kad vienas iš joje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymių šioje normoje numatytai baudžiamajai atsakomybei kilti yra 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą viršijanti turto vertė.

15. Nagrinėjamu atveju tiek iš bylos medžiagos ((duomenys neskelbtini) d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2025 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokolo, nukentėjusiojo bei liudytojos R. D. parodymų) matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo apgadinta nukentėjusiajam priklausančio buto durų spyna ir jos metalinė apdaila. Byloje pateiktoje 2025 m. sausio 11 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 006 nurodyta spynelės vieneto kaina – 130 Eur, durų apdaila – 30 Eur, sąskaitoje faktūroje Nr. 005 nurodyta avarinio durų atidarymo kaina – 100 Eur.

16. Nukentėjusysis R. D. ir liudytoja R. D., organizavusi spynos keitimo darbus, 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apdaila nebuvo keičiama, pakeista tik spynos šerdelė. Minėtoje sąskaitoje faktūroje Nr. 006 nurodyta spynelės kaina – 130 Eur. Pažymėtina, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta naujos detalės kaina, tuo tarpu pakeistoji spyna buvo jau naudota. Duomenų, patvirtinančių didesnę sugadintos spynos kainą, nukentėjusysis teismui nepateikė. Priešingai, nuteistosios pateiktoje 2025 m. lapkričio 12 d. ekspertinėje išvadoje spynos užrakto cilindro (šerdelės) kaina vidutinėmis 2025 m. balandžio mėnesio kainomis (su darbu) nurodoma 19,70 Eur. Aplinkybė, kad jos apdaila nebuvo keičiama, leidžia spręsti, kad buvo galimybė ją toliau naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Durų atidarymo paslaugos kaina – 100 Eur priskirtina nusikalstama veika padarytos žalos sumai, tačiau į sugadinto turto vertę neįskaičiuotina. Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad sugadinto turto vertė šiuo atveju neviršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumos, taigi, neegzistuoja vienas iš baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje požymių, dėl ko nuteistajai negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl šaudmenų laikymo

17. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pripažinta kalta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, tai yra laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m., tiksli data ir laikas nenustatyti, daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinės rūsyje, surado ir neturėdama leidimo įgijo, bei iki (duomenys neskelbtini) d. 09.00-09.20 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaudmenis, tai yra: 1) 2 vnt. šovinių - šaudmenų, 7,62x51 mm kalibro, centrinio įskėlimo, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro B ir A kategorijos graižtviniams šautuvams, 2) 1 vnt. šovinį - šaudmenį, 7,62x39 mm kalibro, centrinio įskėlimo, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro A kategorijos graižtviniams karabinams, automatams ir kulkosvaidžiams, kol kratos metu šiuos šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

18. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Minėta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.

19. Apeliantai teigia, kad, įvertinus visas veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, aplinkybes, nusikalstama veika laikytina mažareikšme ir taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos. Aukštesniojo teismo nuomone su šiais apeliacinių skundų teiginiais yra pagrindas sutikti.

20. BK 37 straipsnyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-52-1214/2025).

21. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-511/2025).

22. Iš 2025 m. vasario 5 d. kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu kaltinamosios bute, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 15 šovinių. Nuteistoji paaiškino, kad šovinius rado savo daugiabučio namo rūsyje, juos parsinešė ir laikė savo bute. Teigė, kad ketino perduoti policijos pareigūnams, bet apie juos pamiršo. 2025 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dvylika iš nuteistosios buto paimtų šovinių yra imitaciniai, skirti šaudyti iš A kategorijos šaunamųjų ginklų, du skirti 7,62 mm kalibro graižtviniams šautuvams - B ir A kategorijos šaunamiesiems ginklams, o vienas - skirtas 7,62 mm kalibro graižtviniams karabinams, automatams ir kulkosvaidžiams - A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažyma patvirtina, kad A. G. leidimo laikyti, nešioti ginklus neturi.

23. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Pagal kasacinio teismo praktiką, imitaciniai šaudmenys, neperdaryti į savadarbius šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, nepripažįstami BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes dėl savo savybių baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, 2K-234-895/2019, 2K-112-648/2022 ir kt.). Nustatyta, kad 12 iš A. G. bute rastų šovinių yra imitaciniai šoviniai pagaminti pramoniniu būdu, nenustatyta, kad jie būtų perdaryti ar siekta juos perdaryti į šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, todėl šių šovinių kiekis iš kaltinimo apylinkės teismo pagrįstai buvo pašalintas. Taigi, A. G. neteisėtai laikė du 7,62x51 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius bei vieną 7,62x39 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį, kurie yra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas.

24. Nors ši A. G. veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgus į neteisėtai laikytų šaudmenų skaičių (3 šoviniai), jų gavimo (rado rūsyje, duomenų apie jų įsigijimą nenustatyta) ir laikymo aplinkybes (laikė neturėdama leidimo, tačiau jokių šaunamųjų ginklų jos bute, kuriame gyvena viena, nebuvo rasta), į tai, jog nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar kad šiuos šaudmenis ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais, veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas. Kolegijos vertinimu yra pagrindas A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).

Dėl civilinio ieškinio

25. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgus, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendis yra naikinamas ir A. G. atžvilgiu dalyje dėl turto sugadinimo yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. D. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

nuteistosios A. G. ir jos gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenko apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį panaikinti.

Nuosprendžio dalyje dėl turto sugadinimo priimti naują nuosprendį – A. G. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. G., pripažinti padariusią nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir taikant BK 37 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.