Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. LK-N-202 dėl nuteistojo N. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą 13 metų laisvės atėmimo bausme (1 d. 1 t. b.l. 14-18, 29-31).

Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 1 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 1 d. Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. kovo 13 d. buvo 8 mėnesiai 18 dienų.

(duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. LK-N-202 dėl nuteistojo N. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija nutarė nuteistajam N. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-795/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs nuteistojo asmens bylos duomenis, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. LK-N-202 dėl nuteistojo N. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas, Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl nutarimas tvirtintinas. Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį bei šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybes, jo asmenybę bei elgesį. BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. P. du trečdalius jam paskirtos bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 1 d., vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis N. P. anksčiau neteistas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, labai sunkus (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas), padarytas alkoholinio apsvaigimo būsenos. Šie jo praeities faktai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veika galėjo būti nuteistajam atsitiktinė. Teismas pažymi, kad skirdamas N. P. atliekamą griežtą laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, atlikdamas bausmę 2018 m. įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Iš Sodros duomenų matyti, kad būdamas laisvėje N. P. stabiliai dirbo nuo 2006 m. įvairiose įmonėse, ilgiausiai AB „K“. Atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje nuteistasis 2013 m. liepos 2 d. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir nuo 2013 m. spalio 7 d. įsidarbino VĮ „M“, atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą taip pat dirbo nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. įmonėje, vykdančioje metalų pardavimo veiklą (UAB „R“), nuo 2024 m. birželio 17 d. dirba UAB „T“ metalų pjaustytoju, suvirintoju. Nuteistasis teigia, kad darbo vieta jį patenkina, todėl išėjęs į laisvę, ketina joje tęsti darbą, perkelti gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo nevengė savęs realizuoti darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek atlikdamas bausmę, įgijo paklausią profesinę kvalifikaciją, sukaupė ją atitinkančią darbo patirtį, užmezgė ilgalaikį (neterminuotą) darbinį santykį. Pusiaukelės namuose jis tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką. Dėl jo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti didelės žalos rizika nėra įžvelgiama. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad dėl stabilių darbo santykių laisvėje ir atliekant bausmę, nuteistasis nesusidūrė su finansiniais sunkumais, vykdomųjų dokumentų laisvės atėmimo vietų įstaiga jo atžvilgiu neturi, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių sritis nėra aktualus kriminogeninis veiksnys.

Atlikdamas bausmę N. P. palaiko socialinius ryšius artimaisiais (turi abu tėvus, 6 brolius ir 4 seseris), santykius su jais apibūdina kaip artimus ir palaikančius. Smurto artimoje aplinkoje faktų jo gyvenime nefiksuota. Ryšiai su artimaisiais gali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys galintis sustabdyti nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos vykdymo ateityje.

Aktualiausias kriminogeninis veiksnys, nulėmęs N. P. nusikaltimą buvo alkoholio vartojimas. Jis pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo neigiamam elgesiui, pripažįsta, kad iki tol laisvėje būdamas dažnai vertojo alkoholį. Tačiau nuteistasis suvokė tokio elgesio neigiamas pasekmes, yra motyvuotas spręsti šią problemą, atlikdamas bausmę dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją, atliekant bausmę alkoholio ir jo surogatų vartojimų faktų nefiksuota. Šiuo metu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemų galima rimtos žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos neįžvelgiama. Teismas pažymi, kad N. P. atliekant bausmę Pusiaukelės namuose, ir leidžiant pakankamai daug laiko nestruktūruotoje aplinkoje, jo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo faktų nefiksuota, iš išvykų grįžta neapsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad atlikdamas bausmę N. P. būtų praradęs emocinę kontrolę, būtų konfliktavęs su kitais nuteistaisiais ar įstaigos darbuotojais. Nors jo savivaizdis nėra kritiškas ir savianalizei trūksta gilumo, stebimas tam tikro lygio nesugebėjimas atpažinti problemų, susijusių su buvusiu nusikalstamu elgesiu, tačiau tai gali būt nulemta nuteistajam diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Visgi savo elgesiu bausmės atlikimo metu N. P. rodo, kad jis esmingai ėmėsi spręsti ir šalinti problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje: įgydamas paklausią specialybę, darbinę praktiką, užmegzdamas pastovius darbinius santykius. Šiuo metu neįžvelgiama didelės žalos rizika dėl mąstymo ir elgesio problemų.

Lygtiniam paleidimui N. P. teikiamas antrą kartą. Jis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat 2021 m. lapkričio 22 d. nutarime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nustatytas rekomendacijas tęsti darbą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: dalyvavo 2022 metais praktikančių organizuotoje viktorinoje, savanorių organizuotame jogos užsiėmime, užsiėmime su savanoriu iš Raudonojo Kryžiaus „Pirmoji pagalba“, švietėjiškose paskaitose; VU psichologijos bakalauro IV kurso studentės vestame užsiėmime tema „Nusikaltimų elektroninėje erdvėje specifika“, socialinių darbuotojų konsultacijose. Įvertinęs nuteistojo elgesį, dalyvavimą reabilitacinėse programose, teismas vertina, kad pagrįsta Komisijos išvada, apie jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Atlikdamas bausmę N. P. buvo 2 kartus padaręs nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimus, už kuriuos buvo baustas drausmine tvarka (2013 m. balandžio 26 d. skirtas papeikimas už režimo pažeidimą; 2022 m. kovo 31 d. paskirta nuobauda už sutarto plano pažeidimą pusiaukelės namuose (nepranešęs pakeitė darbą). 2024 m. spalio 25 d. nuteistasis baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Teismas šio administracinio nusižengimo nevertina kaip itin reikšmingo lygtinio paleidimo klausimui, kadangi tokio pobūdžio teisės pažeidimai dažnai padaromi ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nuteistojo teigimu jis baudą sumokėjo iš karto. Nuobaudos negaliojančios. Nuo 2014 m. nuteistasis buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą - iš viso 28 kartus.

Teismas pažymi, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aukščiau išvardintos aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme. Teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius patvirtina ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatai. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei, taip nustatyta žema didelės žalos rizika. Ši rizika išlieka žema jau 4 metus nuo 2021 m. Nors nustatyti aktualūs kriminogeniniai veiksniai: problemų atpažinimo įgūdžių stoka, būdingas konkretus mąstymas, neigiamos nuostatos resocializacijos priemonių atžvilgiu, išlieka atkryčio rizika, tačiau stabilios gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas veikia kaip apsauginiai veiksniai. Šiuo metu atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose nuteistasis iš esmės jau veda gyvenimo būdą, atitinkantį socialines visuomenės normas.

Teismas atsižvelgdamas į pateiktą medžiagą daro išvadą, kad atliekamos bausmės metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai liudija, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo atsiribojimas nuo neigiamos aplinkos įtakos, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, intensyvi darbinė veikla, socialinių ryšių stiprinimas, vertintinos kaip pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl galima daryti išvadą, jog lygtinio paleidimo atveju N. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgtina ir į tai, kad atlikta labai didelė bausmės dalis, šiai dienai iš 13 metų yra likę tik 7 mėnesiai 24 dienos. Todėl manytina, kad yra pasiektas ir bausmės skyrimo tikslas – nubausti nusikaltimą atlikusį asmenį, yra patenkinti visuomenės socialinio teisingumo lūkesčiai.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. LK-N-202 dėl lygtinio paleidimo taikymo N. P. BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos probacijos tarnybai atliekant nuteistojo priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti N. P. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus elgesio pokyčius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. LK-N-202 dėl nuteistojo N. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.