- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- 2-211-633/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei A. M. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
1. Ieškovė A. M. (toliau ir – ieškovė), patikslinusi teismo posėdyje, šioje byloje prašo teismą : 1) jos su atsakovu A. M. (toliau ir – atsakovu) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo metrikacijos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis), kartu prašanti teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų (aplinkybių), suponuojančių abiejų sutuoktinių kaltę bei lėmusių jų šeimos iširimą (CK 3.63 straipsnis); 2) nutraukus santuoką jai ir atsakovui palikti turimas šiuo metu santuokoje pavardes; 3) priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą.
2. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių paaiškinimai.
3. Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jų su atsakovu santuoka yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau maždaug 4 m. laiką, kuomet bendru sutarimu nutraukė santuokinius ryšius, šių atkurti nebėra galimybės, nes gyventi toliau šeimoje nebenori nei ji pat, nei atsakovas – santuokos nutraukimas yra jų abiejų sutartas ir gerai apgalvotas sprendimas, taikytis abu atsisakantys. Jie gyveno šeimos gyvenimą ir vedė bendrą ūkį Lietuvoje, po to emigracijoje Jungtinėje Karalystėje nuo santuokos sudarymo dienos iki 2020 m., kuomet abiejų bendru sutarimu ir noru bendrą gyvenimą nutraukė, atsakovas išsikėlė, po to buvo nuteistas ir deportuotas, vėliau emigravo į Nyderlandus, kur tebegyvena iki šiol, visi socialiniai ryšiai tarp jų yra seniai (maždaug ketveri metai) nutrūkę, ji yra sukūrusi naujus šeimos santykius su kt. vyriškiu, atsakovui pranešus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, šis tam neprieštaravo. Dalintino nutraukiant santuoką nekilnojamo turto, transporto priemonių ir kt. registruojamo turto ji su atsakovu neužgyveno, o kilnojamus buities ir kt. namų apyvokos bei asmeninio naudojimo daiktus yra pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi, taigi, dalintino teismo sprendimu turto nėra. Ji su atsakovu taip pat neturintys ir nebaigtų vykdyti prievolių – nei bendrų (solidarių), nei ji asmeninių, todėl poreikio nustatyti tokių prievolių tolimesnio vykdymo tvarką nutraukiant santuoką irgi nėra. Tarpusavio santykiai šeimoje pradžioje buvę gerais arba patenkinamais, paskutiniuosius metus pašlijo, jos vertinimu, dėl asmenybių nesuderinamumo, - jie netinkantys vienas kitam, išsiskyrė jų požiūris į pareigų vykdymą šeimai, bendro gyvenimo perspektyvas ir tikslus ateičiai, krizė ir konfliktai santykiuose vis gilėjo ir baigėsi tuo, jog abu pripažino vienas kitam, jog nebegalintys ir nebenorintys toliau būti ir gyventi kartu. Kadangi atkurti šeimos ryšius nebeįmanoma, ji, ieškovė, prašanti santuoką nutraukti iš karto, nesiimant papildomų priemonių jų taikinimui, kadangi tai pažeistų jos interesus, nes ji yra sukūrusi naujus šeimos santykius su kitu vyriškiu ir planuoja sudaryti naują santuoką. Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių prašanti jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų, suponuojančių jų kiekvieno kaltę bei sąlygojusių jų šeimos iširimą. Nutraukiant santuoką, ji prašanti tiek jai pačiai, tiek atsakovui, palikti santuokoje šiuo metu turimas pavardes (atsakovui ji prigimtinė). Jos su atsakovu šeimoje 2017 m. kovo 15 d. yra gimęs nepilnametis sūnus A. E. M., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ja Jungtinėje Karalystėje, jai yra išaiškinta, jog šio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimų nagrinėjimo ir sprendimo jurisdikciją turi vaiko gyvenamos vietos, t. y. Jungtinės Karalystės, teismas, į kurį ji po santuokos nutraukimo ketinanti kreiptis.
4. Atsakovas atsiliepimo į nagrinėjamą ieškinį nei per teismo tam nustatytą procesinį terminą, nei vėliau iki pat teismo posėdžio nepateikė, jokių prieštaravimų ieškovės reikalavimams byloje jokia forma nepareiškė, taip pat neginčijo ir ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, tame tarpe ir abiejų jų, sutuoktinių, kaltės dėl jų šeimos iširimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
5. Iš ieškovės pareiškimo (ieškinio) ir jos žodinių paaiškinimų teisme, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), atsakovui šių duomenų niekaip neginčijant, teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau daugiau nei 4 metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito (skirtingose užsienio šalyse), yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, abiem šalims (sutuoktiniams) tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir niekam dėl to nereiškiant jokių argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo teisėtus interesus, dėl jų, kaip formaliai vis dar sutuoktinių, padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų daugiau nei 4 m. laiką, o taip pat dėl to, kad ieškovė jos pareiškimu yra sukūrusi naujus šeimos santykius su kitu vyriškiu ir ketina (nori), šią nutraukus, sudaryti naują santuoką (CK 3.64 straipsnio 3 dalis).
6. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis palieka šeima ir ja visiškai nesirūpina daugiau nei 1 m. laiką, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Pagal ieškovės paaiškinimus, kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys (atsakovas jų neginčija), tiek jos pačios, tiek ir atsakovo veiksmai aptariamą prezumpciją atitinka, nė vienas iš jų, sutuoktinių, pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad jie abu sutuoktiniai, tai yra, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, kiekvienas yra kalti dėl jų šeimos iširimo. Bylos ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, jog tam tikra dalis kaltės dėl to, kad bylos šalims iš esmes nepavyko sukurti visaverčių šeimos santykių, juos puoselėti ir svarbiausiai išlaikyti, tenka tiek atsakovui, tiek ir jai pačiai, to byloje neginčija ir atsakovas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių, bylos šalių, kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime atsakovo neginčijamu ieškovės prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, jau sudarant santuoką abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą (suderinamumą) vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir stiprinti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo gali būti, jog nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
7. Byloje šalys reikalavimų spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, nepasibaigusių solidarių prievolių tolimesnio vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72, 3.109, 3.116 straipsniai). Bylos duomenys (b. l. 5) patvirtina, jog sutuoktiniai turi bendrą santuokoje gimusį nepilnametį vaiką – sūnų A. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra su motina, bylos ieškove A. M. Jungtinėje Karalystėje. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies taisyklę jurisdikciją nagrinėti ir nuspręsti dėl šio nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo turi vaiko gyvenamosios vietos, t. y. Jungtinės Karalystės, o ne jo pilietybės Lietuvos Respublikos, teismas, todėl sprendžiama, jog ieškovė pagrįstai (2024 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2S-636-896/2024 ir kt. šalies teismų praktika) nagrinėjamoje byloje nereiškia reikalavimų aukščiau paminėtais šio teismo jurisdikcijai nepriklausančiais klausimais, bylos nagrinėjimo šiame teisme metu ieškovei pakartotinai išaiškinta, kaip ji, pagal įstatymą atstovaudama savo nepilnametį vaiką, gali ir turi ginti jo teises į išlaikymą, šeimos ryšius ir kt., susijusias su tėvų jam pareigomis.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
8. Bylos duomenimis ieškovė bylos procese patyrė 146,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama tokio dydžio jai privalomą žyminį mokestį valstybei (b. l. 11) ir prašo šių išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo. Duomenų, kad tokių išlaidų bylos procese būtų patyręs atsakovas, byloje nėra, prašymo kompensuoti tokias galimas išlaidas jis byloje nepareiškė ir tokio nepagrindė, todėl dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo teismo sprendimu nesprendžiama (CPK 13 ir 93 straipsniai). Kadangi ieškovės ieškinys yra visiškai patenkinamas, atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas turi procesinę prievolę atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo bendrosios aptariamų išlaidų paskirstymo taisyklės nėra, - iš atsakovo priteistina 146,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei. Priteistinų atlyginti bylinėjimosi išlaidų valstybei (procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų dydis (5,30 Eur) šioje byloje nesiekia išieškomo minimalaus, todėl pastarųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo metrikacijos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. M. - santuokoje turėtą ir kartu prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 146,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 80 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.