Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir G. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmės

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl bylos teismingumo, kai pareiškėjai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriame reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

8. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad abu pareiškėjai ir jų nepilnametis vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė narė, be to, Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos šeimos bylose. Tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos (kartu ir Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė (šiuo atveju – Jungtinė Karalystė), nustatant šalį, kurios teismai turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, reikia vadovautis Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis teismingumo nustatymo taisyklėmis, konkrečiai – 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu nuostatomis, kuris pakeitė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.

10. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje gyvena ir šalių nepilnametis vaikas. Pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pareiškėjai kartu prašė patvirtinti jų 2023 m. gruodžio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys sprendė klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

12. Reglamento Briuselis II ter 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą, arba; yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis, arba kurios teritorijoje yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.

13. Nors minėto Reglamento 3 straipsnio a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, kurią sprendžiant pareiškimo teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas laikė itin reikšminga, to pačio straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <...>“ kriterijus. Tai reiškia, kad, sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi. Kadangi pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie turėjo teisę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą, kuris šiam klausimui nagrinėti turi jurisdikciją.

14. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl tėvų pareigų tarptautinį teismingumą, kurios šalimis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė.

15. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimo reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurie priskirtini prie reikalavimų dėl tėvų pareigų, pagal bendrąją taisyklę yra teismingi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinės Karalystės teismams.

17. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, t. y., jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kuomet reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog sutinka, kad reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtų nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme ir tai atitinka vaiko interesus, tačiau nors pareiškėjai išreiškė pripažinimą dėl minėto klausimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, patys pareiškėjai pripažįsta, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, kad vieno iš pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

19. Nustačius minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo negali būti nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teisme, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apie visų būtinų prorogacijos taikymo sąlygų, nurodytų 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje, buvimą.

20. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui teismingumo spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau ir 2007 m. Hagos konvencija), kurios dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.

21. 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Tačiau konvencija įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau - Išlaikymo reglamentas), t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

22. Pažymėtina, kad pagal 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 20 straipsnio 1 dalies e punktą prorogacija reikalavimo dalyje dėl vaiko išlaikymo prievolių yra draudžiama. Toks pat draudimas įtvirtintas ir Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalyje.

23. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai pasirinkti teismo reikalavimo dėl vaiko išlaikymo dalyje neturi teisės. Tuo tarpu Lietuvos teismai šiuo atveju neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priimta netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikcijos šeimos bylose su tarptautiniu elementu nustatymą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio (šiuo atveju prašymo) dalies dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad pareiškimo reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo priteisimo neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, kita skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1,3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties dalį ir perduoti pareiškėjų G. K. ir G. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.