- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- eI2-5263-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00701-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Mariui Tamašauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės V. G., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai 811,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK; priteisti iš 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje pareiškėja patikslino, kad prašo priteisti 285,69 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. vasario 14 dieną Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANRN-122-2020 ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J. už LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 11 Eur baudą, už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 850 Eur baudą, už abu administracinius nusižengimus paskyrė galutinę subendrintą 850 Eur baudą. Pareiškėja buvo nubausta už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. tarp 13.00 val. ir 14.00 val. (duomenys neskebtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki šalia stovinčios transporto priemonės, kliudė VW Passat ir taip jį apgadino. Taip pat nevykdė reikalavimo po eismo įvykio apie jį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu jo nėra - policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareiškėja su nurodytu pažeidimu nesutiko ir padavė skundą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams. 2020 m. lapkričio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-24-1048/2020, kuriuo nutarė D. J. skundą tenkinti ir panaikino Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje NR. 51-ANR N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu nutraukė. Nagrinėjant pateiktą D. J. skundą teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos Telšių AVPK Akmenės rajono PK atstovė M. K. paaiškino, kad nutarimas D. J. atžvilgiu buvo surašytas remiantis jos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktu paaiškinimu, kuriame ši nurodė savo vairuojamą automobilį (duomenys neskebtini) kieme palikusi būtent 2019 m. gruodžio 22 d. ir juo išvažiavusi 2019 m. gruodžio 23 d., apžiūros metu jos vairuojamame automobilyje „VW Passat“ užfiksuotais apgadinimais bei kitais bylos duomenimis. Tačiau ekspertizės metu teismo ekspertams nustačius, kad nukentėjusiosios K. B. ir D. J. vairuojami automobiliai neturėjo jokio kontakto, institucija neprieštaravo, kad administracinė teisena D. J. atžvilgiu būtų nutraukta. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK būtų atlikusi transporto trasologinę ekspertizę, pareiškėjai nebūtų surašytas nepagrįstas ir neteisėtas administracinio nusižengimo nutarimas ir pareiškėja nebūtų patyrusi turtinės ir neturtinės žalos. Viena iš įrodymų rūšių yra specialisto paaiškinimai arba eksperto išvada. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-24-1048/2020 matyti, kad įvykio liudininkų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui, neturinčiam specialių žinių, turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuris iš eismo dalyvių kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti bei eismo dalyvių paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina spręsti dėl specialisto paaiškinimų gavimo ar eksperto skyrimo. Šių procesinių veiksmų pareigūnė neatliko. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 617 straipsnio 1 dalyje ir 569 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltės), buvo priimtas nutarimas, kuriuo D. J. buvo nubausta administracine nuobauda. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarime nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėja D. J. buvo patraukta bei nubausta nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.
Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog pareiškėja D. J. turėjo dalyvauti administracinio nusižengimo procese, 2020 m. vasario 14 d. vyko į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK, kadangi buvo iškviesta, jog būtų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas, turėjo dalyvauti teismo posėdyje (2020 m. birželio 4 d.) bei 2020 m. rugsėjo 4 d. turėjo vykti į Šiaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrą vežti apžiūrai savo transporto priemonę, todėl iš viso pareiškėja D. J. nedirbo 3 dienas ir dėl to negavo 285,69 Eur pajamų (darbo užmokesčio) kuris turėtų būtų priteistas iš atsakovės. Pareiškėja dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Ji, siekdama apginti savo teises (nuginčyti nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą o tai taip pat pareiškėjai sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, ji to nebūtų patyrusi, jei dėl Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine bauda, todėl patirtą neturtinę žalą vertiną 1000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Telšių apskrities VPK.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad Telšių aps. VPK Akmenės r. PK 2020 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 nesurinkus pakankami įrodymų ir jų tinkamai neįvertinus administracinio nusižengimo teisenos metu, todėl pareigūnė, priėmusi 2020 m. vasario 14 d. nutarimą, tikėtina nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą grindžia tomis aplinkybėmis, kad 3 dienas nedirbo ir negavo pajamų. 2020 m. vasario 14 d. pareiškėja vyko į Akmenės r. PK, kad būtų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas. Pagal administracinėje nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. 10.02 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 10.20 val. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas. Akivaizdu, kad pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. Akmenės r. PK neužtruko ilgiau kaip 1 val. 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, remiantis Lietuvos teismų elektroninių bylų portalo duomenimis, 2020 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-24-1048/2020 nagrinėjimas teisme truko 21 min. (garso įrašo protokolas). 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja vyko į Šiaulius, vežė transporto priemonę ekspertizei (atsakovas neturi duomenų, kiek truko transporto priemonės apžiūra ekspertizei atlikti). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas atlyginti turtinės žalos dydį nėra pagrįstas ir objektyvus, nes tiems veiksmams atlikti, dėl kurių pareiškėja nėjo į darbą, nebuvo būtina skirti visą darbo dieną.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepateikė teismui jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš galimai neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų, priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 dieną Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51- ANRN-122-2020 ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J. už LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 11 Eur baudą, už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 850 Eur baudą, už abu administracinius nusižengimus paskyrė galutinę subendrintą 850 Eur baudą. 2020 m. lapkričio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-24-1048/2020, kuriuo nutarė D. J. skundą tenkinti ir panaikino Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje NR. 51-ANR N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu nutraukė. Kaip atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė atsakovės atstovas, Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 priimtas nesurinkus pakankami įrodymų ir jų tinkamai neįvertinus administracinio nusižengimo teisenos metu, todėl pareigūnė, priėmusi Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimą, tikėtina nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytoją nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šiuo atveju, kaip konstatavo Telšių apylinkės teismas, nebuvo surinkti pakankami įrodymai, liudytojų parodymai buvo prieštaringi, prieštaravimai administracinio nusižengimo teisenos metu nepašalinti pareiškėjos D. J. nurodyti liudytojai nebuvo apklausti, kilus klausimams dėl įvykio aplinkybių nebuvo pasitelkta ekspertų pagalba.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti pareigūnės, priėmusios Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimą, veiksmai (neveikimas), netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Tokie veiksmai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).
Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
Pareiškėja nurodo, kad ji turėjo dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimo procese, 2020 m. vasario 14 d. vyko į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK, kadangi buvo iškviesta jog būtų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas, turėjo dalyvauti teismo posėdyje (2020 m. birželio 4 d.) bei 2020 m. rugsėjo 4 d. turėjo vykti į Šiaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrą vežti apžiūrai savo transporto priemonę, todėl iš viso pareiškėja D. J. nedirbo 3 dienas ir dėl to negavo 285,69 Eur pajamų (darbo užmokesčio). Pateikė teismui Darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijas, patvirtinančias, kad minėtomis dienomis pareiškėjai buvo suteikta laisva diena.
Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėja, atvykusi į Akmenės rajono PK, neužtruko ilgiau kaip 1 val., tačiau pažymėtina, kad pareiškėja turėjo vykti į Akmenę iš (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinus atstumą bei kelionėje praleistą laiką, spręstina, kad pareiškėja pagrįstai nurodo, kad dėl protokolo surašymo ji nedirbo visą darbo dieną, dėl ko už ją negavo darbo užmokesčio. Taip pat pareiškėja nedirbo bei negavo darbo užmokesčio už 2020 m. birželio 4 d., kai turėjo vykti į teismo posėdį bei 2020 m. rugsėjo 4 d., kai vyko į Šiaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrą veždama apžiūrai savo transporto priemonę. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad šiems veiksmams atlikti pareiškėjai nereikėjo visos darbo dienos. Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, pareiškėja turėjo vykti tiek į Akmenę, tiek į Šiaulius iš (duomenys neskelbtini) rajono, todėl vertinant atstumus tarp miestų, sutiktina su pareiškėja, kad kelionė pirmyn atgal užtrunka apie penkias valandas, todėl ji neturėjo kitos galimybės, kaip prašyti darbdavio suteikti laisvą dieną. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės 285,69 Eur žalos priteisimo yra pagrįstas, ši suma priteistina pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, nurodo, kad dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus, siekdama apginti savo teises (nuginčyti nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą o tai taip pat pareiškėjai sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013 ir kt.). Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Telšių apylinkės teismui panaikinus Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu nutraukus pareiškėja galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau atsakovės atstovų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjai žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėja tik deklaratyviai paaiškino, kad ji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Teismo nuomone, vertinamuoju atveju pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).
Pareiškėja taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-789/2021). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su reikalavimu priteisti žalą į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 6 d., teisme byla iškelta priėmus 2021 m. balandžio 14 d. nutartį. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 285,69 Eur dydžio turtinę žalą nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikta 2021 m. sausio 7 d. atstovavimo sutartis, 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, patvirtinantis, kad pareiškėja advokatei V. G. sumokėjo 800 Eur už teisines paslaugas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už skundo parengimą gali būti priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Pareiškėjos nurodyta 800 Eur suma neviršija rekomendacijose nurodyto dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o šiuo sprendimu patenkintas vienas iš dviejų pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjos atstovė advokatė pateikė prašymą priteisti kelionės išlaidas. Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2525-662/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovė į teismą vyko ne teismo iniciatyva. Byloje taip pat neįrodyta, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo ar buvo kitas išskirtinis atvejis, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 285,69 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 69 ct) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 285,69 Eur sumą nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjos skundą likusioje dalyje atmesti.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400 Eur (keturi šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.