Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. N. ieškinį atsakovams J. Ž., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo A. G. dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei B. K. N. nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,1232 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2020‑11‑03 sprendimu Nr. 36SK-1491-(14.36.110 E.) (toliau – NŽT 2020-11-03 sprendimas) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal A. R. individualios veiklos matininko A. R. 2020 m. birželio 29 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1747418, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.

Dėl bylos teismingumo

15. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). Specialioji teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad, nors pareiškėjas, ginčydamas administracinį sprendimą, patvirtinusį kadastro duomenis, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-65/2019).

16. Pažymėtina, kad tokios praktikos ir toliau laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris savo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-59-492/2020 konstatavo, kad pareiškėja, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 48SK-2978(14.48.111), iš esmės kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo, bei atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-59-492/2020). Tokios pačios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas, Kauno apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2733-967/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-95-555/2021). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, nepažeidė bylų rūšinio teismingumo taisyklės.

Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus

18. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais dokumentais bei ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė NŽT 2020-11-03 sprendimą apskundė NŽT vadovui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas A. B. 2021-02-22 raštu Nr. 1SS-269-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2021-02-22 raštas) netenkino ieškovės skundo. Gavusi galutinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, ieškovė 2021 m. kovo 22 d. teikė teismui ieškinį. Teismas, išanalizavęs ieškovės atstovo pateiktus paaiškinimus, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kreipimosi į teismą praleisto vieno mėnesio termino atnaujinimą, sprendžia, kad ieškovė sužinojusi apie galimą jos nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į NŽT, atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, vėl kreipėsi į NŽT, taip pat į teismą su ieškiniu, todėl teismas daro išvadą, kad tokie aktyvūs veiksmai šiuo konkrečiu atveju pripažinti svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia apginti vieną svarbiausių teisių – nuosavybės teisę, yra pagrindas atnaujinti praleistą administracinių aktų apskundimo terminą (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 78 straipsnis).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2020‑11‑03 sprendimo Nr. 36SK-1491-(14.36.110 E.)

19. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

20. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka atvejus, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, yra pažymėjęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-453/2010).

23. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

24. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-195/2010).

25. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei žemės sklypai buvo suteikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į buvusį nacionalizuotą turtą atkūrimo natūra turėtoje žemėje pagrindu. Iš 2001 m. gruodžio 13 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr. 68-15211 ir 2002 m. sausio 21 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 100, matyti, kad ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,97 ha žemės sklypą, esantį Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini). Iš 2003 m. gegužės 22 d. Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr. 68-17161 ir 2003 m. rugsėjo 2 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1780, matyti, kad atsakovei J. Ž. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,25 ha žemės sklypą, esantį Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai ieškovei ir atsakovei suteikti pagal Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1658 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kulių kadastro vietovėje Plungės rajone“ (toliau – Projektas). Pažymėtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į konkrečius suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus, tačiau į bendrą neatlyginamai grąžinamą iš valstybės natūra žemės plotą. Taip pat, nebuvo nurodyti šių žemės sklypų plotai bei nepridėti žemės sklypo planai. Taigi administraciniais sprendimais ieškovei ir atsakovei buvo perduotas bendras valstybinės žemės plotas, bet ne konkretūs žemės sklypai su planais, kuriuose būtų įbraižytos žemės sklypų ribos, su nurodytais ilgiais, koordinatėmis ir plotais. Iš byloje esančio Projekto matyti, kad jame nėra jokių ginčo sklypų kadastro duomenų, tame tarpe plotų, ribų ilgių, ribų posūkio taškų koordinačių, išskyrus projektinius numerius (ieškovės sklypas pažymėtas projektiniu numeriu 1326-1, atsakovės sklypas pažymėtas projektiniu numeriu 1328-2). Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovė R. R. patvirtino, kad projektas buvo parengtas ne kompiuterine programa, o pieštuku ir liniuote braižant sklypus popieriaus lape, taip pat nurodė, kad tuo metu nebuvo reikalavimų nurodyti linijų ilgius, nes tam vėliau buvo atliekami preliminarūs matavimai.

26. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju matininkas A. R., atlikęs atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtino, kad atliekant kadastrinius matavimus jis naudojosi 2003-05-08 atliktais preliminariais matavimais, taip pat patvirtino, kad jokių išlikusių riboženklių nebuvo, todėl nebuvo galima remtis faktiniu naudojimusi, todėl ir rėmėsi atliktais preliminariais matavimais. Taip pat liudytojas A. R. patvirtino, kad 2003 metais atliekant žemės sklypų preliminarius matavimus nebuvo naudojamasi ortofoto duomenimis, nes tokių dar nebuvo, paaiškino, kad kadangi Projekte nebuvo nurodyti žemės sklypų ribų ilgiai, tai preliminarių matavimų projekto autorius vadovavosi pagal mastelį brėždamas sklypų linijas, t. y. kartografiniu pagrindu braižant ranka bei natūroje matuojant tik primityviais matavimo prietaisais, tokiu kaip dvimetriu.

27. Pažymėtina, kad matininkui A. R. 2020 m. liepos 2 d. pateikus atliktus atsakovės kadastrinius matavimus suderinimui NŽT, jie iš pirmo karto nebuvo suderinti. NŽT Plungės skyrius savo pateiktame patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad NŽT 2020-07-16 patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir nustatęs aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-32105-(10.9 E.) (toliau – Tikrinimo aktas) ir grąžino žemės sklypo kadastro duomenų bylą matininkui nustatytiems trūkumams pašalinti. Tikrinimo akto 3.7. papunktyje „Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota“ nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius nederina žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, kadangi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai nesutaria dėl bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatymo, tačiau Tikrinimo akto 3.1. papunktyje „Žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta“ ir 3.3. papunktyje „Žemės sklypo planas sudarytas“ nurodyta, kad Naujas planas Nr. 108 parengtas teisingai. Šį NŽT raštą, kuriuo nebuvo suderinti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai, atsakovė apskundė NŽT geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentui. NŽT Plungės skyrius savo patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad NŽT 2020-10-08 raštu Nr. 1SS-1906-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė į 2020-09-09 J. Ž. skundą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumo ir Skyriaus veiksmų / neveikimo. NŽT direktorius, atsižvelgdamas į šiame rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytas aplinkybes, 2020-10-20 pavedimu Nr. 1PAV-132-(1.8 E.) „Pavedimas Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjui dėl J. Ž. prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėją, gavus pakartotinai tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, užtikrinti, kad ji būtų patikrinta, vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis. Taigi matininkui A. R. 2020-10-10 pakartotinai pateikus tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, NŽT Plungės skyrius 2020-10-19 patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-59254-(10.9 E.). Šių duomenų pagrindu buvo priimtas ginčijamas NŽT 2020-11-03 sprendimas. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė R. R., kuri tikrino atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtino, kad ji netvirtino pateiktų atsakovės kadastrinių matavimų, kadangi nustatė, kad atsakovės žemės sklypo ribos žemės sklypo plane nubraižytos netinkamai, nes neatitinka faktinio naudojimo, tačiau atsakovei apskundus NŽT Plungės skyriaus atsisakymą patvirtinti naujus atsakovės sklypo kadastro duomenis Nacionalinės žemės tarnybos vadovas vis tiek nurodė tvirtinti juos, nepaisant kad jie klaidingi. Taip pat ji paminėjo, jog siūlė ginčo šalims žemės trūkumo problemą spręsti ginčo plotą dalinant per pusę, tačiau atsakovė nesutiko.

28. Iš byloje pateikto 2020 m. birželio 5 d. NŽT Plungės skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atsižvelgiant į žemės sklypo savininkės (J. Ž.) prašymą dėl žemės sklypo ribų linijų neatitikimo buvo atliktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas vietoje, kurio metu NŽT specialistės V. G., R. R. patikrino žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), linijų ilgius vietoje faktinę situaciją. Patikrintas linijų ilgis nuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos linijų ilgis. Nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) gatvę žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia apie 3 m; palei (duomenys neskelbtini) gatvę žemės sklypai persidengia 10 m pločiu. Žemės sklypų savininkai dėl bendros ribos nesutaria. Nusistovėjusios ribos ir aiškių riboženklių nerasta. Siūloma žemės sklypų savininkams bendru sutarimu nuspręsti dėl bendros žemės sklypo ribos arba Civilinio kodeksu remiantis kreiptis į teismą dėl bendros ribos nustatymo. Iš NŽT 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokolo dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų vykdymo matyti, kad posėdyje buvo svarstyta dėl sklypų kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo. Nurodyta, kad išnagrinėjus dokumentų visumą, gretimų sklypų suformavimo dokumentus nustatyta, kad sklypų dokumentai parengti klaidingai, linijų ilgiai neatitinka faktinio naudojimo, taip pat, plotas natūroje neatitinka su registrų centre registruotu plotu. Skyrius iniciavo suinteresuotų sklypų savininkų susitikimą su siūlymu kadastrinius matavimus atlikti vadovaujantis faktiniu naudojimu bei grafine medžiaga. Skyrius paaiškino, kad galbūt dėl netikslių matavimo priemonių atsirado klaida dokumentuose, ko pasekoje yra nurodyti neteisingi linijų ilgiai bei sklypų plotai. Vertinant žemės sklypų naudojimą nuo 1995 m. portale „Geomatininkas“ pateiktą ortofotografinę medžiagą bei Projektą , kuriame sklypai įbrėžti lygiagrečiai su namų valda, siūloma matavimus atlikti pagal anksčiau paminėtus duomenis. Posėdžio metu, sklypo kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (J. Ž.) bei įgaliotas asmuo su siūlymu matavimus atlikti pagal faktinį naudojimą bei Projektą nesutiko, todėl buvo informuota, kad jeigu privačių žemės sklypų savininkai nesutaria dėl bendros ribos, vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, ribų nustatymo klausimas sprendžiamas teisme.

29. Byloje aukščiau nurodytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad natūroje tiek ieškovei, tiek atsakovei trūksta žemės sklypų ploto ir faktiškai jos naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu negu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas, kad natūroje trūksta žemės, kad ginčo sklypų ribos būtų išsaugotos pagal jų preliminarius matavimus. Aukščiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad atliekant žemės sklypų preliminarius matavimus, nebuvo žinomos ginčo žemės sklypų ribos, nes Projekte jos nebuvo pažymėtos, preliminarūs matavimai atlikti naudojant primityvias matavimo priemones. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad žemės sklypo plotas, esantis trikampyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės ir melioracijos kanalo, į kurį patenka ginčo sklypai ir dalis A. G. sklypo, natūroje yra apie 27 arus ir žemėtvarkininkai, matuodami šį trikampį preliminariais matavimais, ginčo šalims ir A. G. nurodė, jog jis bus dalinamas į tris lygias dalis ir kiekvienam atiteks apie 9 arus. A. G. dalis (9 arai) buvo prijungta prie jam priklausančio kito žemės sklypo. Kodėl ginčo šalims vietoj 9 arų, preliminariais matavimais buvo primatuota po 13 arų, A. G. negalėjo paaiškinti. Teismo posėdžio metu A. G. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje parodė faktines ginčo žemės sklypų naudojimo iki ginčo ribas. Ieškovės atstovas teismui pateiktame ieškinio 2 pav. (situacijos planas) nurodė tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypų ribas pagal Projektą, bei ribas po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų. Iš šio situacijos plano bei byloje pateikto Projekto, kuriame nors ir nėra ginčo sklypų kadastro duomenų, tačiau galima matyti, kad ginčo sklypų bendra riba prasideda nuo žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1328-1 (kuris taip pat yra atsakovės sklypas, (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytinio kampo iki žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1326-2 pietvakarinio kampo ir tiksliai sutampa su ta pačia linija pagal Nekilojamojo turto kadastro žemėlapį (ieškovės atstovo 2022-014-31 rašytiniai paaiškinimai 7 pav.) ir ieškovės abrisą (ieškovės atstovo 2022-014-31 rašytiniai paaiškinimai 8 pav.). Be to, tiek ieškovės atstovas, tiek trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims natūroje priskyrus žemės sklypus ir juos pasidalinus, atsakovė ant bendros ginčų sklypų ribos pasodino pušis, tuo tarpu ieškovė savo pusėje pasodino vaismedžių sodą, be to, pasodinus ant ribos pušis, buvo pašalinti ir bendrą žemės sklypo ribą žymintys riboženkliai.

30. Nagrinėjamu atveju nors ir nustatyta, kad atsakovės atlikti kadastriniai matavimai atitinka atliktus preliminarius matavimus, ką nurodė ir NŽT išnagrinėjusi atsakovės skundą dėl jos atliktų kadastrinių matavimų neįregistravimo, ir vėliau pateikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atlikti preliminarūs matavimai buvo labai netikslūs, jie atlikti neįsitikinus, koks natūroje yra žemės sklypo plotas, jis nebuvo žinomas ir šalims šiuos žemės sklypus perdavus nuosavybėn, kadangi kaip minėta sprendimo 25 punkte, tiek ieškovei, tiek atsakovei nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į konkrečius suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus, tačiau į bendrą neatlyginamai grąžinamą iš valstybės natūra žemės plotą. Taip pat, nebuvo nurodyti šių žemės sklypų plotai bei nepridėti žemės sklypo planai. Aplinkybes, kad parengti preliminarūs planai neatitinka Projekte suformuotų ir naudojamų žemės sklypų bei, kad natūroje trūksta žemės ploto patvirtina ir 2021 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. G. pateiktas matininko V. M., atlikusio jam priklausančio žemės sklypo kadastriniu matavimus, teikimas NŽT Plungės skyriui. Šiame teikime nurodyta, kad visų trijų sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nusistovėjusios ir naudojamos ribos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės neatitinka preliminarių matavimų planuose nurodytų linijų ilgių. B. K. N. naudojamame sklype prie ribos su J. Ž. sklypu taip pat užveistas sodas. Pagal preliminarių matavimų planuose nurodytus linijų ilgius B. K. N. sodas patenka į J. Ž. sklypą, A. G. du arai sodo ir želdinių patenka į B. K. N. sklypą. J. Ž. įgaliota atstovė J. K. reikalauja išlaikyti preliminariuose planuose nurodytų linijų ilgių, nes trūksta ploto. Ploto trūksta ir B. K. N. sklypui. Žemėtvarkos projekte suformuotos sklypų ribos beveik atitinka naudojamoms sklypų riboms, yra ties namų valdomis ir yra statmenos (duomenys neskelbtini) gatvei. Paženklinus ribas nurodytais linijų ilgiai, ribos tampa įstryžos su smailiais kampais. Darytina prielaida, kad rengiant planus, linijų ilgiai vietovėje nebuvo matuoti. Šiuo teikimu matininkas prašo NŽT Plungės skyrių priimti sprendimą, kuria planine medžiaga vadovautis ženklinant sklypo ribas, nes parengti preliminarūs planai neatitinka žemėtvarkos projekte suformuotų ir naudojamų žemės sklypų ribų.

31. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktu, matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Teismas sutinka, su ieškovės atstovo nurodytais teiginiais, nei NŽT Plungės skyrius, priimdamas skundžiamą 2020-11-03 sprendimą Nr. 36SK-1491-(14.36.110E.), nei NŽT vadovas, priimdamas skundžiamą 2021-02-22 sprendimą, nepaisė pačių nurodytų teisės normų. NŽT Plungės skyrius ieškovei rašytuose raštuose ne kartą nurodė, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl bendros ribos, arba ji yra neaiški iš esamų duomenų, vadovaujantis CK 4.45 punktu, ribų nustatymo klausimas sprendžiamas teisme. Todėl NŽT atstovė R. R. pagrįstai pirmą kartą nederino atsakovės pateiktų kadastrinių matavimų, kadangi nustatė, kad atsakovės žemės sklypo ribos žemės sklypo plane nubraižytos netinkamai, nes neatitinka faktinio naudojimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės matininkas V. B. 2021 m. kovo 18 d. atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir NŽT Plungės skyriui surašė teikimą. Teikime nurodyta, kad pamatavimus sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta ploto trūkumas viršijantis maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą. Paženklinus žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), linijų ilgiai tarp posūkio taškų pasikeitė sekančiai, plane pažymėta kraštinė 1-2 sutrumpėjo 3,49 m., kraštinė 2-3 sutrumpėjo 0,65 m., kraštinė 3-4 sutrumpėjo 10,93 m., kraštinė 4-1 sutrumpėjo 1,47 m. Matuojamo sklypo juridinis plotas yra 0,13 ha, o atlikus kadastrinius matavimus paskaičiuotas sklypo plotas yra 0,037 ha. Ploto skirtumas yra 0,0463 ha. Leistinas viršplotis/ploto trūkumas apskaičiuotas pagal formulę yra 0,0108 ha ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą. Prašo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti NŽT išvadą dėl matavimo darbų tęsimo galimybių, esant ploto skirtumui ir sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

32. NŽT Plungės skyriaus vedėjas 2021 m. balandžio 9 d. priėmė išvadą Nr. 36ITP-53-(14.36.137 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada). NŽT Plungės skyriaus vedėjas išvadoje nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas turi būti patikslinti Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadangi ploto skirtumas (trūkumas) galėjo atsirasti dėl galimai šio žemės sklypo preliminarių matavimų metu naudotų primityvių, mažo tikslumo matavimo priemonių ar matavimo metodų, galimai neįvertinant teritorijų planavimo dokumentui parengti naudoto kartografinio pagrindo (M 1:10000) tikslumo. Toje pačioje išvadoje buvo nurodyta, kad patikslinus Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal 2021 m. kovo 18 d. pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teikimą ir parengtą situacijos brėžinį, o už nustatytą žemės ploto skirtumą Lietuvos Respublikos valstybė kompensuos teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iki šiol pagal minėtą išvadą nėra patikslintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taigi NŽT Plungės skyriaus vedėjo išvadoje konstatuota, kad preliminarūs matavimai buvo atlikti naudojant primityvias, mažo tikslumo matavimo priemones ar matavimo metodus, galimai neįvertinant teritorijų planavimo dokumentui parengti naudoto kartografinio pagrindo (M 1:10000) tikslumo, o kadangi preliminarūs matavimai buvo atlikti visiems trims žemės sklypams, tai tik dar kartą patvirtina, kad ne tik ieškovei priklausančio žemės sklypo preliminarūs matavimai yra netikslūs, tačiau ir atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra netikslios.

33. Visi aukščiau byloje išanalizuoti duomenys, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vietovėje yra neišlikę sklypų ribas ženklinantys riboženkliai, preliminarūs žemės sklypų planai yra neaiškūs, prieštarauja Projektui bei persidengia, bendra riba pagal preliminarius planus neatitinka faktinio naudojimo. Atsakovė, pirma atlikusi savo turimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, perkėlė bendrą ribą į ieškovės žemės sklypą, taip sumažindama ieškovei tenkančio žemė sklypo plotą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pagal atsakovei atliktus kadastrinius matavimus įregistravus jos sklypo ribas, ne tik keičiasi ieškovei priklausančio žemės sklypo konfigūracija, tačiau sumažėja ir šio žemės sklypo plotas, todėl ginčijamu administraciniu aktu patvirtinus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, išimtinai apgintos tik atsakovės teisės naudotis gautu žemės sklypu ir šios teisės ginčijamu administraciniu aktu ginamos ieškovo žemės sklypo sąskaita. Minėta išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimas palikti galioti NŽT Plungės skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 36SK-1491-(14.36.110E.) patvirtintus kadastrinius matavimus neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir iš esmės šioje byloje reikštų atsakovės interesų gynybą ieškovės interesų sąskaita (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šalių bendros ribos klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020 99 punktą).

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 36SK-1491-(14.36.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tenkinamas pilnai (CK 4.45 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. B. 2021-02-22 rašto Nr. 1SS-269-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“

35. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. B. 2021-02-22 raštas Nr. 1SS-269-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl šio reikalavimo dalyje civilinė byla nutraukiama.

Dėl bendros ribos nustatymo

37. Žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

39. Byloje konstatavus, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovo žemės sklypu, buvo nustatyta ieškovės naudojamo žemės sklypo sąskaita, todėl vadovaujantis CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, teismo vertinimu, yra pagrindas šį neatitikimą ištaisyti nustatant bendrą žemės sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą UAB „Viriga“ matininko V. B. parengtą 2020 m. sausio 20 d. matavimo schemą (M 1:1000). Tokiam nustatymui yra objektyvus pagrindas, kadangi taip nustatant gretimų žemės sklypų bendrą ribą yra užtikrinama abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, ginčo plotas (persidengiantis žemės sklypų plotas) būtų padalintas ginčo šalims po lygiai (ieškovei atitektų 0,1034 ha žemės plotas, o atsakovei – 0,1035 ha žemės plotas), toks ginčo sklypų bendros ribos nustatymas iš esmės atitiktų faktinį ilgalaikį šių žemės sklypų naudojimą, taip pat būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra, nepaisant to, kad teisiškai registruotų ginčo sklypų plotai sumažėtų, tačiau jie sumažėtų proporcingai vienodai abiem šalims. Nustačius bendrą ribą, abiejų ginčo sklypų naudojimas būtų įmanomas ir racionalus pagal byloje pateiktus faktinius duomenis, atsakovė šiuo atveju nepatirtų neigiamų padarinių, nes faktiškai atsakovės naudojamo žemės sklypo plotas nesumažėtų. Esant šioms aplinkybės, ieškovės reikalavimas nustatyti ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendrą ribą tenkinamas pilnai (CK 4.45 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

41. Iš byloje pateikto ieškovės atstovo advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1575 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 1575 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Ieškovė pateikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 825 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 36SK-1491-(14.36.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, kurios posūkio taškai – taškas Nr. 5 ir taškas Nr. 17, vadovaujantis UAB „Viriga“ 2020-01-20 parengta matavimo schema.

Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2021-02-22 raštą Nr. 1SS-269-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nutraukti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ir atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.