- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1164-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16530-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Izovoltas“
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimo dėl termino pratęsimo panaikinimo ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23041-465/2017 nuspręsta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti; patenkinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį bei nustatyti ieškovei 17 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatytu terminu ieškovei negavus ir nepateikus statybą leidžiančio dokumento atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), dalies – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę. Teismas išaiškino, kad nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pradedamas skaičiuoti pasibaigus nustatytam 17 mėnesių terminui įteisinti savavališką statybą; tuo atveju, jeigu ieškovė per nustatytą terminą neįvykdys šiame sprendime nustatyto reikalavimo, skirti jai vienkartinę 300 Eur baudą už reikalavimo nevykdymą, ją sumokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d nutartimi patenkino ieškovės UAB „Izovoltas“ prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui (teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) atidėjo 18 mėnesių terminui., t. y. iki 2020 m. gruodžio 13 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Izovoltas“ prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytą terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui (teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) atidėjo 12 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje pratęsto termino pabaigos – 2020 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Izovoltas“ pateikė dar vieną prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įvykdymo terminą (teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) 12 mėnesių, skaičiuojant nuo pratęsto termino pabaigos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 13 d.
5. Ieškovė nurodė, jog teismo nustatytu terminu atlikti sprendime nurodytų veiksmų dėl objektyvių priežasčių nespėjo, kadangi turėjo gauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus dėl atliekamų darbų ir jų apimties. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teismo leidimo išdavimo be bendraturčių sutikimo atlikti projektavimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir rekonstrukcijos darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22517-465/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria visi bendraturčiai davė ieškovei sutikimą dėl atliekamų darbų ir jų apimties. Atsižvelgiant į tai, jog projektas turi apimti ne tik pagrindinę pastato dalį, bet ir palėpę, iškilo būtinybė pateikti palėpės pasidalijimą tarp bendraturčių patvirtinančius dokumentus ir pasidalintas dalis įregistruoti viešame registre, tačiau vienai iš bendraturčių neįregistravus paveldėtos jai priklausančios palėpės dalies, užtruko šios dalies registracija. Pagal statybos taisykles nėra saugu statyti kapitalinių antrojo aukšto sienų šalia kapitalinių pirmojo aukšto sienų, todėl palėpę būtina dalinti ne pagal idealiąsias dalis. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10347 pagrindu įsigijo dalį palėpės ir 2019 m. rugsėjo 20 d. sutarimu bendraturčiai palėpę pasidalino, tik tada buvo baigta rengti visa projektinė dokumentacija ir pateikta derinti atsakingoms institucijoms. Vilniaus miesto savivaldybė patikrino projektinę dokumentaciją ir pateikė pastabas dėl jos koregavimo, taisymo. Įvykdžius šiuos nurodymus, projektinė dokumentacija vėl buvo pateikta derinimui. Ieškovė nemokėjo kyšių atsakingiems už sprendimų priėmimą pareigūnams, todėl Vilniaus miesto savivaldybėje buvo vilkinami ieškovei palankių sprendimų, kurie suteiktų galimybę ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą, priėmimai. Statybos objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tai iš esmės sąlygoja sudėtingesnį ir daugiapakopį dokumentacijos derinimą, ką iš esmės apsunkino ir 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas bei su juo susiję apribojimai (iki galo nebuvo nustatytos ir suderintos procedūros visiškam nuotoliniam projektinės dokumentacijos derinimui). Atsižvelgiant į tai, kad sudėtingiausi klausimai jau išspręsti, tačiau statinio projektavimas yra susijęs su daugiau projekto stadijų, tokių kaip viešinimo stadija ir šioms stadijoms nustatyti grieži terminai, ieškovė prašo nustatyti papildomą 12 mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieškovės prašymu nesutiko.
7. Atsakovė nurodė, kad savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas dar 2016 m. balandžio 15 d., atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo daugiau kaip penkerius metus savavališkos statybos padarinių pašalinimui ir visų reikiamų dokumentų gavimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų teiginį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tendencingai tyčia vilkina sprendimo priėmimą. Ieškovė tik 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi su prašymu patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, į pateiktą prašymą buvo atsakyta tą patį mėnesį. Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ matyti, kad ieškovė tik 2019 m. lapkričio 17 d. buvo pateikusi prašymą informuoti visuomenę, kuris buvo atmestas, nurodant pastabas. Daugiau jokių prašymų ieškovė nebuvo teikusi. Ieškovė nenurodo, kokius veiksmus atliko nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. vasario 13 d. Ieškovė, būdama pasyvi ir neatlikdama jokių aktyvių įteisinimo veiksmų, siekia pakartotinio sprendimo atidėjimo bet kokiomis priemonėmis. Aplinkybė, kad statinys įrašytas į Kultūros vertybių registrą, buvo žinoma ir teismo sprendimo priėmimo metu. Teismo sprendimu buvo suteiktas itin ilgas 20 mėnesių terminas, kuris buvo pratęstas dar 30 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
8.1. ieškovė turėjo iš viso 50 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė jau trečią kartą pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įvykdymą. Ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus atsakymą į ieškovės 2021 m. spalio 8 d. prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad savivaldybė tą patį mėnesį atsakė į ieškovės prašymą, o pats prašymas savivaldybei pateiktas tik 2021 m. spalio 8 d., t. y. į teismo jau pratęsto termino įvykdyti sprendimą pabaigą;
8.2. ieškovė nededa pakankamai pastangų, siekdama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė aktyviais veiksmais sąžiningai siekė pasinaudoti teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi jai atidėtu terminu. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų bei duomenų apie tai, kaip ieškovė ketina realiai įvykdyti sprendimą per papildomus 12 mėnesių, atsižvelgiant į statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrinius terminus. Ieškovės argumentai, susiję su Covid-19 pandemija, nėra pagrįsti, kadangi pandemija neatleido ieškovės nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą, be to, dar iki prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimo nuotolinė projektų derinimo tvarka jau buvo nusistovėjusi. Kiti argumentai dėl projektinės dokumentacijos rengimo procedūros sudėtingumo ir ilgumo jau buvo dėstomi sprendžiant ankstesnius prašymus dėl atidėjimo, esminių naujų projektinės dokumentacijos rengimo faktinių aplinkybių ieškovė nenurodė;
8.3. nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra susidariusios išimtinės aplinkybės, leidžiančios atidėti jau du kartus atidėto teismo sprendimo įvykdymą. Patenkinus prašymą, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise kreiptis dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, prisidengiant abstrakčiais argumentais dėl valstybės institucijų tyčinio neveikimo bei pasaulinės pandemijos keliamų suvaržymų, taip nepateisinamai ilgai vengiant savavališkos statybos padarinių pašalinimo ar įteisinimo statytojo aktyviais veiksmais ir tokiu būdu darant žalą teisės autoritetui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „Izovoltas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo vykdymo terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui (teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) 12 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo pratęsto termino pabaigos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 13 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad įvykdyti teismo sprendimą, net ir pratęsus jo įvykdymo terminą, sukliudė visas kompleksas objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių: statinys ar atskiros jo dalys nuosavybės teise priklausė net 6 bendraturčiams, todėl ilgai užtruko priimti bendrą sprendimą dėl jo valdymo ir naudojimosi, be kurio nebuvo įmanomas tolimesnis projektinės dokumentacijos rengimas ir jos derinimas su institucijomis; statybos objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, taigi yra žymiai sudėtingesnės ir ilgesnės projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūros, kurios yra daugiapakopės ir kurias dar labiau apsunkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas ir dėl jo įvesti veiklos apribojimai (pandemija užklupo netikėtai, iki galo nebuvo nustatytos ir suderintos procedūros visiškam nuotoliniam projektinės dokumentacijos derinimui); išaiškinta korumpuotų savivaldybės darbuotojų grupė, kurie tyčia nepriiminėjo ieškovei palankių sprendimų dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo;
9.2. viešai paskelbta (laikytina visiems žinoma informacija), jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijose atskleidė korupcines schemas, kai buvo tyčia vilkinami teigiamų sprendimų priėmimai, tikintis, kad už jų priėmimą bus mokami kyšiai (DELFI publikuotas straipsnis – Korupcijos tyrime STT narsto Vilniaus savivaldybę: tarp įtariamųjų – aukštas pareigas einantys valdininkai, paviešinta ir A. pavardė). Tada ieškovė ir suprato, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jokių kyšių atsakingiems už sprendimų priėmimą pareigūnams nemokėjo ir nesirengė mokėti, būtent dėl to Vilniaus miesto savivaldybėje ir buvo vilkinami ieškovei palankių sprendimų, kurie suteiktų galimybę ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą, priėmimai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, todėl ieškovė neturėjo jokios teisės ir galimybės atskleisti kitokių ikiteisminio tyrimo duomenų dėl savivaldybės darbuotojų korupcijos, išskyrus duomenis, publikuotus viešai;
9.3. teismas visiškai neatsižvelgė į projekto rengimo ir jo derinimo stadiją. Savivaldybei ir kitoms institucijoms buvo pateiktas ne pats projektas, bet priešprojektiniai pasiūlymai ir kita su tuo susijusi dokumentacija, kuriems derinti nuotolinė derinimo procedūra nebuvo nustatyta. Kad priešprojektinius pasiūlymus buvo būtina derinti betarpiškai bendraujant su savivaldybės ir kitų institucijų darbuotojais, patvirtina ir teismui pateikti derinimo dokumentai, kuriuose padarytos originalios (o ne elektroniniu parašu pasirašytos) žymos su originaliais institucijų darbuotojų parašais. Akivaizdu, kad dėl Covid-19 pandemijos įvesti įvairūs ieškovės ir valstybinių institucijų veiklos apribojimai trukdė suderinti priešprojektinius pasiūlymus, kurie yra būtini dokumentai statybos projektui rengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Faktinė aplinkybė, kad statybos objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, dėl ko žymiai pailgėja projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūros, nepakito bei išliko ir šio prašymo pateikimo metu, tačiau teismas šią aplinkybę vertino atsietai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;
9.4. teismas akcentavo tik teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpesnį laiką sąlygą, tačiau visiškai nevertino sprendimo įvykdymo ekonomiškumo sąlygos. Teismas nepagrįstai netaikė proporcingumo principo, kadangi tuo atveju, jeigu ieškovė privalėtų nugriauti savavališkai pastatytą pastato dalį, tai neabejotinai patirtų didelių ir visiškai neproporcingų sąnaudų, ko nepatirtų, jeigu ieškovė gautų statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu įvykdytų teismo sprendimą. Dėl teismo sprendimo specifikos yra akivaizdu, kad atsakovė, kurios naudai priimtas šis sprendimas, nepatiria jokių nuostolių ar išlaidų dėl jo greitesnio neįvykdymo ar vėlesnio įvykdymo. Teismas net nenagrinėjo ir nevertino ginčo šalių interesų derinimo šiuo aspektu. Tiek Lietuvos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo gausioje jurisprudencijoje ypatingai akcentuojama proporcingumo ir interesų suderinamumo principų reikšmė statybos teisiniuose santykiuose;
9.5. pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pastatytas seniai, medinis, todėl jo dalies griovimas gali neigiamai atsiliepti šios kultūros vertybės stabilumui ir ilgaamžiškumui. Fizinis poveikis kultūros vertybei, dalį jos nugriaunant, gali pažeisti ją, padaryti neigiamą poveikį jos naudingosioms savybėms, kadangi su kiekvienu papildomu fiziniu poveikiu kultūros vertybei gali sumažėti ar būti pažeisti jos originalūs elementai. Tokia situacija pažeistų ir viešąjį interesą, kuris turėtų dominuoti, kai teismo sprendimas imperatyviai nurodo padaryti fizinį poveikį į Kultūros vertybių sąrašą įrašytai kultūros vertybei, teismas turėtų galimybę leisti įvykdyti teismo sprendimą kitu būdu, kuris nedarytų fizinio poveikio kultūros vertybei, tai yra pratęsdamas terminą įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. apeliantei pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatyta dar 2016 m. gegužės 4 d. (surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160504-00026, kuriuo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 4 d. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), išardyti savavališkai įrengtas/pastatytas ar perstatytas dalis ir sutvarkyti statybvietę). Taigi apeliantė turėjo daugiau nei 5 metus savavališkos statybos padarinių šalinimui bei visų reikiamų dokumentų gavimui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu apeliantei buvo nustatytas papildomas 20 mėnesių terminas šalinti savavališkos statybos padarinius, o vėliau įsiteisėjusiomis teismo 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2021 m. kovo 3 d. nutartimis apeliantei buvo suteiktas papildomas 30 mėnesių terminas padariniams pašalinti. Apeliantė turėjo visas galimybes įteisinti savavališką statybą, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo;
10.2. realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą egzistavimas yra svarbus kriterijus teismui sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas teismo sprendimo vykdymą atidėti. Apeliantė, siekdama šalinti teismo sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius, nagrinėjamoje byloje turėjo pateikti įrodymus, kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi teismo sprendimo įvykdymui, tačiau apeliantė pateikė tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. spalio mėnesio atsakymą „Dėl prašymo patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (duomenys neskelbtini)“, kuris neparodo, kokius aktyvius veiksmus, kokiais terminais apeliantė yra atlikusi po teismo 2021 m. kovo 13 d. nutarties priėmimo, kuria apeliantei pakartotinai buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymo terminas. Minėtas įrodymas patvirtina, jog apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų vykdyti teismo sprendimą tik 2021 m. spalio 8 d., kai kreipėsi su prašymu patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuris buvo atmestas, nurodant apeliantei „pateikti planuojamo griauti statinio nuosavybės dokumentus, kadastrinių matavimų bylos kopiją, <...> sklypo schemą su pažymėtu numatomu griauti statiniu ir statytojo valdoma žemės sklypo dalimi“. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių aktyvių veiksmų ji ėmėsi gavusi nurodytą atsakymą;
Šalies argumentai
10.3. apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad neva Vilniaus miesto savivaldybės administracija tendencingai tyčia vilkino sprendimo priėmimą. Atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad apeliantė iš spaudos sužinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus/neveikimą apeliantės atžvilgiu. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“, matyti, kad apeliantė tik 2019 m. lapkričio 17 d. buvo pateikusi prašymą informuoti visuomenę, kuris buvo atmestas, nurodant pastabas. Daugiau jokių prašymų apeliantė nebuvo teikusi, todėl neaišku, kokius aktyvius veiksmus atliko apeliantė per itin ilgą laikotarpį, siekdama įvykdyti sprendimą;
10.4. atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad statinys yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, apeliantei buvo žinoma nuo pat savavališkos statybos atlikimo ir teismo sprendimo priėmimo, ji nėra nauja.
11. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nurodomus argumentus:
11.1. pastatas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas – Namų komplekso pirmas namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), priklausantis kompleksiniam objektui – Namų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Pastatas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją;
11.2. 2020 m. liepos 29 d. Kultūros departamento Vilniaus teritoriniam skyriui, kuris vykdo Kultūros departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, buvo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniai pasiūlymai (užsakovė – UAB „Izovoltas“; projektuotoja – I. K.). Kultūros departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (12.7- VE)2V-2007 „Dėl projektinių pasiūlymų derinimo“ pateikė pastabas. Po to UAB „Izovoltas“ į Kultūros departamento Vilniaus teritorinį skyrių nesikreipė, rekonstravimo projekto nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
14. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
15. Kartu su 2022 m. kovo 24 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (12.7-VE)2V-2007 dėl projektinių pasiūlymų derinimo. Nustatyta, jog analogiškas Kultūros paveldo departamento 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštas buvo pateiktas su 2021 m. sausio 6 d. Kultūros paveldo departamento atsiliepimu į UAB „Izovoltas“ antrąjį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir priimtas pirmos instancijos teismo 2021 m. sausio 6 d. teisėjos rezoliucija (bylos tomas II, b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, jog šis įrodymas jau yra civilinėje byloje, jis nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme ir dėl jo priėmimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
18. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatė UAB „Izovoltas“ 17 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatytu terminu ieškovei negavus ir nepateikus statybą leidžiančio dokumento Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įpareigoti ieškovę per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę. Teismas išaiškino, kad 3-jų mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pradedamas skaičiuoti pasibaigus nustatytam 17-os mėnesių terminui įteisinti savavališką statybą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytas 17 mėn. terminas atidėtas 18 mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi terminas teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atidėtas dar 12 mėn.
21. UAB „Izovoltas“ pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 13 d. prašymą dar kartą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog UAB „Izovoltas“ turėjo iš viso 50 mėn. terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė.
22. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, UAB „Izovoltas“ atliktų teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant įteisinti ginčo statinį, todėl nepagrįstai atmetė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įvykdymo terminą papildomam 12 mėnesių terminui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Izovoltas“ prašymo bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje tokių išimtinių atvejų, kurie pagal formuojamą teismų praktiką sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nenustatytos.
24. Apeliantė, teikdama trečiąjį prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nurodo, jog statinys ir atskiros jo dalys nuosavybės teise priklausė net 6 bendraturčiams, todėl ilgai užtruko priimti suderintą sprendimą dėl jo valdymo ir naudojimosi, be kurio nebuvo įmanomas tolesnis projektinės dokumentacijos rengimas ir jos derinimas su institucijomis. Pažymėtina, jog šios aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria apeliantei pirmą kartą buvo atidėtas sprendimo įvykdymo terminas. Jokių naujų argumentų, susijusių su projektinės dokumentacijos rengimu bei statybą leidžiančio dokumento gavimu, atsižvelgiant į tai, kad statinys (atskiros jo dalys) priklausė / priklauso keliems bendraturčiams, apeliantė nenurodė.
25. Apeliantė taip pat nurodo, jog statybos objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl yra žymiai sudėtingesnės ir ilgesnės projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūros, kurias dar labiau apsunkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas ir dėl jo įvesti veiklos apribojimai. Pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria tenkintas antrasis apeliantės prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Naujų argumentų, susijusių su apsunkintomis procedūromis, nes objektas įrašytas į Kultūros objektų registrą, o taip pat su šalyje įvestu karantinu, kurios nebuvo įvertintos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, apeliantė nenurodė. Be to, nuo 2021 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo iki 2021 m. gruodžio 13 d. apeliantės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą nuotolinė projektų derinimo tvarka jau buvo nusistovėjusi, o aplinkybė, jog statinys yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, apeliantei turėjo būti žinoma nuo 2016 m. gegužės 4 d., kuomet apeliantei buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
26. Pažymėtina, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tendencingai tyčia vilkino apeliantei palankių sprendimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde apeliantė nurodo tik deklaratyvius, subjektyvius samprotavimus apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus / neveikimą apeliantės atžvilgiu. Pažymėtina, jog viešojoje erdvėje publikuoti bendro pobūdžio straipsniai niekaip nepatvirtina apeliantės teiginių, jog konkrečiu atveju teismo sprendimo neįvykdymą nustatytu terminu įtakojo būtent savivaldybės neteisėti veiksmai / neveikimas.
27. Apeliantė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kokių konkrečiai veiksmų ji ėmėsi, siekdama savalaikio teismo sprendimo įvykdymo, taip pat kokios aplinkybės, be jau aptartų ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, apeliantei sutrukdė savalaikiai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą per jau atidėtus sprendimo įvykdymo terminus (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Apeliantė, trečią kartą prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, pateikė tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. spalio mėnesio atsakymą „Dėl prašymo patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (duomenys neskelbtini)“. Iš pateikto dokumento matyti, jog apeliantė tik 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, taip pat, kad apeliantei buvo nurodyta pateikti planuojamo griauti statinio nuosavybės dokumentus, kadastrinių matavimų bylos kopiją, sklypo schemą su pažymėtu numatomu griauti statiniu ir statytojo valdoma žemės sklypo dalimi. Pažymėtina, jog šis dokumentas nepatvirtina, kokius aktyvius veiksmus ir kokiais terminais apeliantė atliko siekdama įvykdyti teismo sprendimą po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo, o taip pat gavusi minėtą 2021 m. spalio mėn. dokumentą. Be to, trečiasis asmuo nurodė, jog 2020 m. liepos 29 d. Kultūros departamento Vilniaus teritoriniam skyriui buvo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Kultūros departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (12.7- VE)2V-2007 „Dėl projektinių pasiūlymų derinimo“ pateikė skyriaus pastabas. Po to UAB „Izovoltas“ į Kultūros departamento Vilniaus teritorinį skyrių nesikreipė.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei priežastis, kurios apeliantei trukdo įvykdyti teismo sprendimą, sprendžia, jog prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra nepagrįstas. Tiek trečiasis prašymas, tiek atskirasis skundas iš esmės grindžiami aplinkybėmis, kurios nepatvirtina aktyvaus apeliantės siekio įvykdyti teismo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokia dalimi apeliantė jau yra atlikusi veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padarinių įteisinimui, taip pat, jog teismo sprendimo apeliantė negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl tų priežasčių, kurios jau buvo įvertintos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proporcingumo principą. Apeliantei neįrodžius išimtinių atvejų, kurie pagal formuojamą teismų praktiką sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, apeliantės prašymo tenkinimas prieštarautų CPK 7, 18, 284 straipsnių nuostatoms ir teismų praktikai.
30. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.