Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams Audriui Klišauskui, Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. T. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei L. N. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu atsakovas V. T. pareikštą priešieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai atsakovas paaiškino, kad iki išvykimo į Australiją, su dukra bendraudavo telefonu, dažniausiai per savaitę 3-4 kartus, dukra iš šių skambučių atsiliepdavo gal tik kartą. Prieš išvykdamas į Australiją, t. y. 2019-06-16, atsakovę apie tai informavo elektroniniu laišku. Išvykti planavo vieneriems metams, kadangi tokiam laikotarpiui gavo darbo pasiūlymą. Jam buvo užtikrinta galimybė į Lietuvą grįžti du kartus per metus, kas tris mėnesius, tačiau pasaulinė pandemija situaciją pakeitė iš esmės, jis grįžti bet kada negali, o išvykęs gali prarasti darbą. Nuo to laiko, kai išvyko į Australiją, grįžęs į Lietuvą nebuvo. Išvykdamas ieškovei pasiūlė bendravimo būdą su jų dukrą programėlių „messenger“, „messenger kids“ ar „skype“ pagalba, kuriomis dukra iki tol naudojosi savo telefone. Tačiau parašius šį laišką ieškovei, su dukra susisiekti šių programėlių pagalba galimybės nebeliko ir jis dukrai galėjo tik paskambinti telefonu. Su dukra pabendrauti „Messenger“ programėlės pagalba galimybės nėra, nes ieškovės telefone ji išjungta. Telefono skambučiai iš Australijos yra labai brangūs ir nėra galimybės to daryti su vaizdu. Todėl pareikštu priešieškiniu visų pirma prašo užtikrinti galimybę bendrauti su dukra betarpiškai, t. y. dukros telefone įdiegtomis programėlėmis, nebūtinai vien tik su vaiko mamos priežiūra, kadangi iš ankstesnių pokalbių susidarė nuomonę, jog mamos akivaizdoje vaikas su tėčiu bendrauja kitaip – nenoriai ir dažniausiai skambučius mama dukrai nurodo užbaigti anksčiau. Jis nuo 2020-12-23 dukrai nebeskambinęs, kadangi paskutinio jų pokalbio metu dukra, gavusi jo dovaną, pasakė nebenorinti su juo kalbėti ir einanti švęsti Kalėdų su šeima, todėl jis nebežinojo, ką paskambinus dukrai pasakyti ir kaip toliau su ja bendrauti, kai vaikas to nenori. Tačiau dukros pasiekimais mokykloje ir su tuo susijusiais įvykiais domisi iki šiol, kadangi turi prieigą prie dukros el. dienyno. Šiuo metu dukra negali jam paskambinti, gali tik jis jai, bet skambinant į mamos „Facebook“ paskyrą nėra jokio privatumo. Jis prašo galimybės su dukra programėlių pagalba bendrauti nevaržomai, be mamos priežiūros, kad vaikas nebijotų išreikšti savo nuomonės. Jis sutiksiantis ir su kitokiomis, nei jo prašomos, dukros pasiėmimo švenčių metu valandomis, nes šiuo metu ne tai yra aktualiausia. Dabartinėje situacijoje jam svarbiausia yra netrukdomai su dukra bendrauti nuotoliniu būdu programėlių pagalba. Dėl išvažiavimo atostogų metu į užsienį atsakovas paaiškino norintis dukrą supažindinti su įvairiomis šalimis, taip pat ir Australija, dukrai nebūtinai sulaukus 18 metų. Šiuo metu atsakovas negali pasinaudoti galimybe praleisti laiko su dukra ir per jos atostogas, kadangi keliavimas dėl pasaulinės pandemijos yra apsunkintas ar beveik neįmanomas. Be to, ieškinyje 1.5. nurodyta jo bendravimo su dukra tvarka darbo dienomis šiuo metu išvis neaktuali, nes jis nežino, kada grįš gyventi į Lietuvą ir, ar galės išvis su dukra matytis darbo dienomis, todėl šios galimybės jis nereikalauja. Jis nežino, kada grįš gyventi į Lietuvą, bet ketina tai padaryti, kai pagerės tiek pandeminė situacija pasaulyje, tiek ekonominė situacija Lietuvoje ir jis galės tinkamai išlaikyti tiek savo šeimą, tiek dukrą G.. Jis priešieškiniu reiškia esminius du prašymus: leisti nevaržomai ir neribotai nuotoliniu būdu bendrauti su dukra jos telefone įdiegtomis programėlėmis bei ateityje atostogų metu išsivežti dukrą į užsienį, iš anksto pranešus ieškovei ir esant jos raštiškam sutikimui. Toks prašymas yra reikalingas, nes anksčiau yra buvę, kai ieškovė iš pradžių pritarusi jo ir dukros atostogoms Gruzijoje, vėliau savo sutikimo nebedavė. O „messenger kids“ programėlės pagalba dukros telefonu jiedu galėtų nevaržomai bendrauti, jų susirašinėjimą ar buvusius skambučius matytų ir ieškovė. Programėlė „messenger kids“ yra visiškai savarankiška bei nesusijusi su „Facebook“ paskyra, ją į vaiko telefoną įdiegia patys tėvai. Jo priešieškiniu nurodytos visos įmanomos programėlės, kuriomis jį tenkintų bendravimas su dukra. Tačiau išankstinis ieškovės informavimas apie būsimą tėvo ir dukros bendravimą, atsakovo nuomone, būtų perteklinis ir nereikalingas, kadangi sutartu laiku dukra gali ir nenorėti bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo poziciją, prašė nustatyti atsakovo priešieškiniu pateiktą siūlomo atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Priešieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka parengta vadovaujantis prioritetinių vaiko teisių įgyvendinimo ir interesų gynimo bei užtikrinimo principais, siekiant užtikrinti maksimalų atsakovo bendravimą su dukra ir mergaitės interesams neprieštarauja. Pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-09-06 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ieškovė sistemingai trukdo atsakovui bendrauti su dukra G., tuo tarpu kai nuo 2016 metų nenustatytas nė viena atvejis, jog atsakovo bendravimas su dukra keltų grėsmę nepilnamečiam vaikui, dėl ko būtų būtina riboti nepilnametės bendravimą su atsakovu. Atsakovas šiuo metu neturi galimybės grįžti į Lietuvą, todėl jam ypač svarbi bendravimo su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis forma. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ribojami tėvo ir vaiko bendravimo laikas, trukmė bei nustatytas išankstinis ieškovės informavimas ir jos patvirtinimas. Įvertinus laiko juostų tarp Lietuvos ir Australijos skirtumą, kuris yra 5 val., atsakovas pagal ieškovės pasiūlytą tvarką būtų priverstas su vaiku bendrauti vėlyvą vakarą ar nakties metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas labai motyvuotai siekia bendravimo su savo dukra G., domisi jos kasdienybe ir mokymusi, todėl nesuvokiamas ieškovės siekis apriboti tėvo bendravimą su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Ieškovės pateikta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka siekiama, kad atsakovas su dukra bendrautų minimaliai, įvairiais dirbtiniais apsunkinimais ir kontroliavimu ribojamas tėvo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas jam gyvenant Lietuvoje, o ypač jo gyvenimo užsienyje aplinkybėmis, tuo pažeidžiami svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Ieškovės siūlomas bendravimo tvarkos įgyvendinimas nekelia lūkesčių dėl perspektyvaus vaiko interesus ir tėvo lūkesčius tenkinančio bendravimo, priešingai – tokia tvarka tik atitolintų vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Tėvų atstūmimo sindromas – tai tėvų atstūmimo proceso paveiktas vaiko elgesys, kai vaikas iš mylinčio savo skyrium gyvenantį tėtį tampa jį niekinančiu, jo nekenčiančiu. Tai įvyksta dėl vaiką savo namuose auginančiojo įtakos vaikui: melavimo apie skyrium gyvenantį tėtį, manipuliavimo vaiku. Nuteiktam vaikui būdingas pagiežos ir atsainumo demonstravimas atstumiamam tėvui, kardinaliai priešingų emocijų vyravimas, kai vienas iš tėvų absoliučiai geras, kitas – absoliučiai blogas, ištreniruota paties vaiko nuomonė, refleksiškas citavimas suaugusiųjų išsireiškimų, intonacijų atkartojimas kaltinimuose, atstumiam tėvui priešiškumo demonstravimas. Vaikas yra įtraukiamas į suaugusiųjų reikalus, kas jam pagal amžių ir gyvenimišką patyrimą yra per sunku realiai suvokti ir įvertinti įvykius. Suaugusieji demonstruoja vaikui savo nuotaikas, kai jis eina bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas jaučiasi kaltas kai tuo metu mamą mato liūdną ir nelaimingą. Vaikas jaučiasi atsakingas už laimės pojūčio suaugusiam asmeniui suteikimą ir garantavimą. Vaikas nedrįsta pasipasakoti, kad jam buvo smagu su skyrium gyvenančiu tėčiu, nes nenori skaudinti suaugusiojo. Vaikui sukeliamas lojalumo konfliktas – jis verčiamas rinktis vieną iš tėvų. Kai tėvų atstūmimas laiku ir tinkamai nesustabdomas, vaikui padaroma negrįžtama psichologinė žala. Dėl vaiko patirto psichologinio poveikio, specialistai tėvų atstūmimą vertina kaip sunkios formos vaiko psichologinį-emocinį žalojimą. Būtent dėl to užaugę vaikai, patyrę tėvų atstūmimą, atpažinę save ima suprasti, kas su jais padaryta, o tai supratę nepajėgia atleisti jais manipuliavusiems, jiems melavusiems tėvams ir nusigręžia nuo jų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu nurodė, jog pilnai palaiko pateiktas byloje rašytines išvadas ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju galimai iš mamos pusės mergaitei buvo trukdoma bendrauti su tėvu, kadangi, kaip žinoma, mama buvo ne kartą bausta už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaikas turi teisę į laisvą bendravimą su abiem tėvais, teisę į susirašinėjimą. Nagrinėjamu atveju, vaikas išgyvena lojalumo konfliktą. Vaiko nenoras bendrauti su vienu iš tėvų yra nulemtas kito tėvo, su kuriuo vaikas gyvena, įtakos. Atsižvelgiant išimtinai į vaiko prioritetus, juos labiausiai atitiktų betarpiškas ir netrukdomas vaiko bendravimas su tėvu, gyvenančiu atskirai. Tai liečia ir išleidimą atostogauti su tėvu į užsienį, tokiu atveju mama privalo suteikti visus reikalingus dokumentus. Ne visada turėtų būti atsižvelgiama tik į vaiko norus, labiau, anot jos – į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju priešieškinis labiau atitinka vaiko interesus ir jis turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Ieškovė L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko – G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – tėvai.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2016-08-29 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnametės dukros G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo teikimo, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Pagal minėtos taikos sutarties sąlygas šalių sutarimu jų nepilnametės dukros G. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), tėvas (atsakovas) įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamete dukra G. T. tvarkos.

Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (vizų, pažymos apie darbą, skrydžių bilietų, gyvenamojo būsto nuomos sutarties) matyti, kad atsakovas V. T. nuo 2019-06-17 gyvena ir dirba Australijoje. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas deklaravo išvykimą į Australiją.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016-09-06 teismo nutartimi patvirtintoje šalių taikos sutartyje bendravimo tvarka buvo aptarta atsakovui gyvenant Lietuvoje, atsakovui išvykus gyventi ir dirbti į Australiją, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, dėl ko ieškovė ir atsakovas reiškia reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamete dukra pakeitimo.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi Akmenės rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistams buvo pavesta išklausyti nepilnametės G. T. nuomonę dėl bendravimo su tėvu iš pateikti išvadą atsakant į teismo pateiktus klausimus. Iš Akmenės rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės gautos išvados matyti, kad susitikimo su psichologe metu G. T. teigė, jog tėtis tris metus nėra jos pasiėmęs, ji tėčio nelabai pasiilgsta, bendrauti su tėčiu ji turi galimybę. Mergaitės teigimu, ji turi tėčio dovanotą mobiliojo ryšio telefoną, telefone nėra įdiegtos „Skype“, „Messenger“ programėlės, jai jų nereikia, telefonas jai reikalingas tik skambinimui, tėtis jau senokai skambino. Facebook paskyros taip pat neturi. Laisvą laiką mielai leidžia su savo šeima, draugėmis. Pasidžiaugė, kad turi mažą broliuką, kurį labai myli. Tėtis ją pasveikina gimtadienio proga, per didžiąsias šventes, atsiunčia dovanų.

Dėl ieškinio ir priešieškinio pareikštų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Iš Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo išklausytos G. T. nuomonės, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų matyti, kad nuo 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas su dukra G. nebebendrauja, ryšys tarp tėvo ir dukros yra atitolęs, šalių dukra G. neberodo noro bendrauti su tėvu, išreiškė netgi neigiamą požiūrį į tėvą (kad trejus metus tėtis nėra pasiėmęs, ji tėčio nelabai pasiilgsta), pabrėžia, kad mielai laiką leidžia su savo šeima, pasidžiaugė savo broliuku. Nepilnametės teigimu, su tėčiu bendrauti ji turi galimybę, jokios programėlės telefone jai nereikalingos, telefonas jai reikalingas tik skambinti. Kaip minėta, vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio. Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų, byloje esančios medžiagos visumos (nutarimų administracinių nusižengimų bylose, šalių susirašinėjimų, teismo procesinių dokumentų dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra nevykdymo) matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški nuo 2016 metų, tarp šalių kyla nuolatiniai ginčai dėl bendravimo su nepilnamete dukra G. T. tvarkos vykdymo, kad atsakovas turi siekį bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime, tačiau ieškovė turi siekį vis dėlto dukrą labiau izoliuoti nuo tėvo, nei skatinti ją bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys neabejotinai turėjo įtakos šalių nepilnametės dukros požiūriui į tėvą formuotis bei norui bendrauti su tėvu. Šiuo atveju labai svarbu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri padėtų atkurti glaudų ryšį tarp tėvo (atsakovo) ir nepilnametės dukros G..

Iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų matyti, kad esminis nesutarimas kilo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos elektroninėmis ryšio priemonėmis nustatymo ir galimybės atsakovui išsivežti dukrą atostogų metu į užsienio valstybę.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio mėnesio nuolatos gyvena ir dirba Australijoje, akivaizdu, jog tiesioginis bendravimas negali vykti, todėl tokioje situacijoje pagrindinis bendravimo būdas yra elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė siūlo atsakovui su dukra bendrauti per ieškovės socialinės paskyros „Facebook“ bendravimo programėlę, iš anksto informuojant ieškovę ne vėliau nei prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo momento ir gaunant jos pavirtinimą apie pranešimą, ir tik du kartus per savaitę (pirmadienį ir penktadienį) iki 20 minučių nuo 17.30 val. (bendravimo tvarkos 1.1., 1.7. punktai). Atsakovas su tokia bendravimo tvarka nesutinka, prašo nustatyti neribotą jo ir dukros bendravimą būtent dukros telefonu ir jame įdiegtomis elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Messenger kids“, „Skype“, „Messenger“,Viber“), atsižvelgus ir įvertinus dukros formalaus ir neformalaus ugdymo užimtumą ir dienos rėžimą.

Teismas pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje numatyta tai, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę į privatų asmeninį ir šeiminį gyvenimą, bendravimo privatumą, asmens duomenų apsaugą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vaiko teisės negali būti ribojamos kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens pagrindinėms teisėms ir laisvėms, sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar valstybės bei visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar konstitucinei santvarkai ginti. Taigi, šie pagrindiniai teisės aktai, be kita ko, užtikrina vaiko teisę į susirašinėjimo slaptumą, bendravimo privatumą. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad ieškovės siūlomas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra per ieškovės paskyrą „Facebook“ pažeidžia nepilnametės dukros teisę į susirašinėjimo slaptumą, bendravimo privatumą. Akcentuotina, kad tokia bendravimo tvarka patogi tik pačiai ieškovei, bet ne šalių nepilnametei dukrai. Be to, pažymėtina, kad socialinio tinklo “Facebook“ paslaugų teikimo sąlygose nurodyta, kad jaunesni nei 13 metų amžiaus asmenys negali naudotis „Facebook“ paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra G. šiuo metu yra 10 metų amžiaus, pagal socialinio tinklo Facebook“ teikimo paslaugas šalių nepilnametė dukra negali naudotis nei savo, nei kitų asmenų sukurtomis paskyromis. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametei dukrai privaloma užtikrinti teisę į bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teismas pritaria atsakovo siūlomam bendravimui per šalių dukros mobiliajame telefone įdiegtas bendravimo programėles („Messenger kids“, Skype“, „Viber“), kuriomis geba naudotis šalių dukra ir kuriomis leidžiama naudotis pagal amžių. Atkreiptinas dėmesys, kad „Facebook“ išleista susirašinėjimo programa ir platforma „Messenger Kids“ yra sukurta jaunajai auditorijai kaip saugesnė „Facebook Messenger“ platformos alternatyva. Vartotojai gali registruotis naudodami savo vardus ir pavardes, o ne telefono numerius. „Messenger Kids“ sukurta taip, kad 6–12 metų vaikai galėtų kalbėtis ir keistis pranešimais, vaizdo įrašais bei vaizdais su tėvų patvirtintais draugais ir šeimos nariais.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Konkretaus laiko nustatymas, kada atsakovas gali elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauti su dukra, nepagrįstai apsunkintų ne tik atsakovą, bet ir mažametį vaiką. Šiuo atveju teismas nemato pagrindo riboti atsakovo bendravimo su dukra laiką. Byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametės dukters bendravimas su tėvu elektroninių ryšių priemonėmis kenktų dukrai, todėl, teismo nuomone, būtent tenkinus atsakovo siūlomą bendravimo būdą ir neribojant bendravimo laiko, bus galima atkurti tėvo susilpnėjusį ryšį su dukra ir jį palaikyti. Tačiau toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos rėžimo ir dienotvarkės, o ieškovė privalo užtikrinti technines priemones dukrai bendrauti su tėvu, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu.

Dėl atsakovo priešieškinio 6. punktu prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos jos vasaros atostogų metu, pagal kurią atsakovas, be kita ko, prašo leisti bendrauti su dukra iki 30 dienų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ieškovė su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nesutinka dėl dukros atostogų su atsakovu užsienyje, paaiškindama, kad ji atsakovu nepasitiki, atostogauti užsienyje dukra galės sulaukusi pilnametystės arba bent 16 metų amžiaus. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, jog norėtų dukrą supažindinti su kitomis pasaulio šalimis, tame tarpe ir Australija, kadangi dukra auga, jos akiratis plečiasi ir karantinui pasibaigus jis galėtų dukrai suteikti tokią galimybę, juolab, kad atsakovas įsipareigoja iš anksto informuoti ieškovę apie numatomos kelionės laiką, vietą, trukmę bei tuo metu užtikrinti motinos bendravimą su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismo nuomone, byloje nesant duomenų apie atsakovo neigiamą įtaką dukrai, atsakovo netinkamą elgesį, ketinimus negrąžinti dukros motinai, nėra pagrindo tėvui neleisti atostogų metu išsivežti dukrą į užsienio valstybę. Šiuo atveju ieškovės nesutikimas yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas ir suvaržantis šalių dukros interesus. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakovui leistina dukros atostogų metu dukrą išsivežti į užsienio valstybę.

Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2019 metų birželio mėnesio nuolat gyvena ir dirba Australijoje ir nėra žinoma, kada atsakovas grįš į Lietuvą ir kur įsidarbins Lietuvoje, kokiu grafiku dirbs ir pan., teismas sprendžia, jog netikslinga į bendravimo tvarką įtraukti ieškovės bendravimo tvarkoje numatytą 1.5 punktą.

Kitais punktais tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros interesus, ieškovės ir atsakovo teismo posėdyje padarytas nuolaidas, bei į tai, kad nustatoma būtent atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teismo nuomone, tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka padės atkurti nutolusį ryšį tarp tėvo ir dukros ir padės šį ryšį toliau palaikyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti ir, kiek įmanoma, sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į jų nepilnametės dukros interesus ir būtinybę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes, apie tai informuodami vienas kitą iš anksto.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šalys byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovės L. N. išlaidos – 1500,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 38,00 Eur žyminis mokestis; atsakovo V. T. išlaidos – 400,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 75,00 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant pareikštų reikalavimų pobūdį, t. y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir jų nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai patenkinti iš dalies ir nėra galimybės nustatyti patenkintų reikalavimų proporcijos, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2019-12-23 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį bei priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 patvirtintos L. N. (buvusi pavardė – Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) taikos sutarties 4 punkte numatytą V. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti tokiomis sąlygomis:

1. V. T., nepriklausomai nuo jo gyvenamosios/buvimo vietos Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, su dukra G. T. bendrauja jos turimu mobilaus ryšio telefonu, jame įdiegtomis elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Messenger Kids“, „Skype“, „Viber“ ar kt.) neribotai, jei tai netrukdo dukros formalaus ir neformalaus ugdymo, užimtumo ir dienos režimo.

2. L. N. privalo užtikrinti technines priemones dukrai G. T. bendrauti su tėvu V. T. šios tvarkos 1-ame punkte numatytu būdu, nedelsiant informuoti V. T. apie pasikeitusį dukros naudojamo mobilaus ryšio telefono numerį, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu.

3. V. T., gyvendamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas ją iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val., išskyrus atvejus, kai šalys tarpusavyje susitaria kitaip. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4. V. T., gyvendamas Lietuvoje, nuo 2021 metų kiekvienais neporiniais metais su dukra praleidžia šias metų šventes: Šv.Kalėdas ir Šv.Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. V. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv.Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19.00 val.; V. T. šeštadienį (prieš Šv.Velykų sekmadienį) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią po Šv.Velykų kalendorinę dieną iki 19.00 val. (praleisdamas su dukra dvi dienas). Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

5. V. T., gyvendamas Lietuvoje, kiekvienais poriniais metais praleidžia su dukra Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19.00 val. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

6. V. T., gyvendamas Lietuvoje, o esant jo galimybėms – ir užsienyje, turi teisę kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu. Apie atostogų laiką ir trukmę Lietuvoje V. T. iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 10 (dešimt) dienų, informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, V. T. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį informuoja L. N. apie numatomą išvykimą, atostogų laiką, vietą ir trukmę. L. N. privalo perduoti V. T. reikiamus dukros dokumentus ir, jei tai būtina kelionei, rašytinį savo sutikimą. V. T. užtikrina dukros galimybę atostogų metu bendrauti su L. N. elektroninių ryšių priemonėmis. Nepilnametė dukra už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su V. T.. Atostogų metu V. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10,00 val. ryte ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20,00 val. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

7. V. T., gyvendamas užsienio valstybėje ir laisvu laiku grįžęs į Lietuvą, arba gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas galimybę, o dukrai Gabijai išreiškus norą susitikti ir bendrauti su tėvu, bendrauja su dukra kitu laiku, nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje, apie tai iš anksto informavęs L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo momento. V. T. bendravimas neturi trukdyti dukros formalaus ir neformalaus ugdymo, užimtumo ir dienos režimo.

8. V. T. ir L. N. bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su dukra Gabija tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, dukros norą ir poreikius, taip pat savo galimybes.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.