Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. U. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei D. U. dėl būsto pagerinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš D. U. 2 084,72 Eur gyvenamojo namo pagerinimo ir išlaikymo išlaidų S. U. bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. U., ieškinį atsakovei D. U. dėl būsto pagerinimo išlaidų priteisimo, ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.1. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje aiškiai nurodo, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minėtu adresu ieškovas prašo siųsti atsakovei ir visus teismo pranešimus. Tuo tarpu ieškovo nurodomas kitas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini) – teismui patikrinus atsakovės gyvenamosios vietos duomenis Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančioje prieigoje prie Gyventojų registro tarnybos, yra atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta.

3.2. Teigia, jog gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Manė, jog aplinkybė, kad asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Darė išvadą, kad byloje nekyla abejonių dėl to, jog faktinė atsakovės gyvenamoji vieta nėra jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o yra (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti svarstyti iš naujo tam pačiam teismui, kitam teisėjui.

5.1. Nurodė, kad pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalis). Pažymi, jog ši norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

5.2. Nurodė, kad Ieškovas pareiškė ieškinį dėl būsto, kuris yra (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų priteisimo. Mano, kad šis reikalavimas kyla iš nekilnojamojo daikto naudojimosi pasekmių, todėl tokio pobūdžio ieškiniams taikytina CPK 31 straipsnio nuostata ir byla teisminga Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, nurodant, kad jis yra neteismingas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra teisminga tam teismui, kadangi bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti tokį ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Bendroji CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teritorinio teismingumo taisyklė suponuoja, jog ieškinys reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat akcentuotina, jog teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

10. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis (po ½ dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog bendru sutarimu su atsakove, buvo nuspręsta pagerinti turimo nekilnojamojo turto būklę, todėl jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame name buvo pakeista šildymo sistema, už kurią visą sumą sumokėjo ieškovas. Ieškovo nuomone, atsakovė taip pat turi prisidėti prie turto išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovės puse su nekilnojamojo turto pagerinimu susijusių išlaidų.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl būsto, kuris yra (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų priteisimo. Ieškovo nuomone, šis reikalavimas kyla iš nekilnojamojo daikto naudojimosi pasekmių, todėl tokio pobūdžio ieškiniams taikytina CPK 31 straipsnio nuostata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais.

12. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

13. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti, ar ieškinio reikalavimas dėl su turto pagerinimu susijusių išlaidų priteisimo yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą.

14. Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš prievolinių teisinių santykių – dėl turto (namo) pagerinimo (kaip ieškinyje nurodo ir pats ieškovas), o ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl nagrinėjamu atveju pareikštam ieškiniui negali būti taikoma ir išimtinio teritorinio teismingumo taisyklė, nes ginčams tarp šalių dėl prievolinių teisinių santykių, taikytina bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 straipsnyje.

15. Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodo, kad atsakovės D. U. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, minėtu adresu ieškovas prašo siųsti atsakovei visus teismo pranešimus. Dar daugiau, ieškovas teikdamas atskirąjį skundą net nebando įrodinėti, jog faktinė atsakovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą bei pagrįstai darė išvadą, kad šis ieškinys Tauragės apylinkės teismui neteismingas.

17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl teismingumo nustatymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.