Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. 2A-884-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
2A-884-198/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
Ieškovas
UAB „Molesta“
Atsakovas
UAB „Inžinera“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-884-198/2015

Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00230-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.1. 3.2.6.4.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-315-732/2015 pagal ieškovės RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovei UAB „Inžinera“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 24383,33 Eur skolos, 2101,04 Eur palūkanų, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė RUAB „Molesta“ ieškinyje nurodė, jog 2006-07-01 nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktu, steigiant RUAB „Molestos inžinerija“ (dabartinis pavadinimas UAB „Inžinera“) atsakovui buvo perduotas nekilnojamasis turtas- pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 582,58 m2 ploto, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2006-07-01 tik atsakovas naudojosi minėtu pastatu. Pastato tinkamam naudojimui visą minėtą laikotarpį yra tiekiama elektros energija pagal RUAB „Molesta“ ir elektros energijos tiekėjo sudarytus sandorius bendrai visam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais, kuriuos eksploatuoja RUAB „Molesta“, elektros energijos tiekėjui pateikiant ieškovui vieną bendrą PVM sąskaitą faktūrą už sunaudotą elektros energiją visame objekte. Atsakovui perduotas pastatas neturi atskiro elektros energijos tinklų įvado, atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso (skaitiklio), atsakovas nėra sudaręs atskiros elektros energijos tiekimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į jam priklausantį statinį, todėl sąskaitos už visam objektui teikiamą elektros energiją, tame tarpe ir atsakovo sunaudotą elektros energiją, teikiamos RUAB „Molesta“, kuri savo ruožtu turi teisę iš statinių nuomininkų ir kitų objekto bendrasavininkų reikalauti atlyginti objekto eksploatavimui patirtas išlaidas ir išlaidas, sumokėjus elektros energijos tiekėjui už patalpų naudotojų suvartotą elektros energiją. Nuo 2006-07-01 už atsakovas už sunaudotą elektros energiją neatsiskaitė. Už laikotarpį 2006-07-01 iki šios dienos už atsakovo sunaudotą elektros energiją susidarė 24383,33 Eur skola. 2014-07-29 buvo siųsta pretenzija atsakovui dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, tačiau atsakovas su pretenzija nesutinka (2014-08-13 UAB „Inžinera“ raštas Nr. 14/046) ir neketina už suvartotą elektros energiją mokėti. RUAB „Molesta“ niekada nei pagal rašytinį susitarimą, nei pagal žodinį susitarimą atsakovo patalpomis nesinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės RUAB „Molesta“ atsakovei UAB „Inžinera“ priteisė 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad UAB „Molesta“ generalinis direktorius S. Ž. ir UAB „Molestos inžinerija“ direktorius G. V., pritariant UAB „Molesta“ valdybos nariams R. J. (dabartiniam RUAB „Molesta“ direktoriui) ir T. R., sudarė žodinį susitarimą, jog UAB „Molestos inžinerija“ neatlygintinai naudos elektros energiją, o UAB „Molesta“ padalinys neatlygintinai nuomos atsakovui priklausančio pastato dalį ir šią dalį šildys elektra. Teismas šiuos šalių santykius vertino kaip prievolinius. Šiuo atveju ieškovė, manydama, jog žodinis susitarimas tarp šalių negalioja, teismo vertinimu, turėjo pateikti sutarties projektą ir joje išspręsti klausimą dėl atsakovės apmokėjimo už elektrą ir tuo pačiu klausimą dėl atlygintinos patalpų nuomos iš UAB „Inžinera“. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės buvo atlygintinės prievolės. Tai paneigė liudytojas S. Ž., kuris pritariant dabartiniam direktoriui R. J. ir kitam valdybos nariui T. R., susitarė dėl neatlygintinos prievolės - nereikalavo už sunaudotą elektros energiją iš ieškovo pusės ir nereikalavo už patalpų nuomą iš atsakovo pusės. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės nemokėjimo už sunaudotą elektros energiją jis patyrė 26484,37 Eur žalą. Kadangi šalys nebuvo sudariusios sutarties ar kitokio rašytinio susitarimo, todėl atsakovui negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, tai yra iš žalos padarymo ieškovei neteisėtais atsakovės veiksmais. Tačiau ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio kaina yra netiksli, nes ieškovė nurodo, jog atsakovė sunaudojo elektros energijos už 24383,33 Eur ir šią sumą grindžia matematiniais skaičiavimais - ima visų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), plotą (13333,74 m2 ) ir apskaičiuoja dalį elektros energijos pagal atsakovui priklausančio pastato plotą (582,88 m2 ). Tuo tarpu atsakovės nuosavybės teise priklausančiame pastate nėra energijos apskaitos prietaiso, sunaudota elektros energija apskritai nėra fiksuojama. Vertino, jog pagal ieškovo vadovo ir atsakovo vadovo žodinį susitarimą atsakovas neturėjo mokėti už sunaudotą elektros energiją Teismas konstatavo, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei kilo žala. Atsakovė nėra skolinga ieškovei, ieškovė 8 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl savo tariamai pažeidžiamų interesų, atsakovė visada sąžiningai ir atvirai naudojosi jam priklausančia nuosavybe (Pastatu), jokiais savo veiksmais nepadarė žalos ieškovei ar jos teisėtiems interesams. Ieškovė nepatyrė žalos, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovės, o nesant neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp jų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad atskiro elektros energijos įvado įrengimui reikėjo nemažų investicijų, todėl buvo nuspręsta, kad už viso pastatų komplekso suvartotą elektros energiją mokės UAB „Molesta", o jos įsteigta įmonė grąžins susidariusią skolą už suvartotą elektros energiją po to, kai įsitvirtins rinkoje ir pradės generuoti pelną. Apeliantė nurodo, kad negalėjo įvykdyti įrodinėjimo pareigos nei pasinaudoti įrodinėjimo teise, kadangi teismas nepagrįstai atmetė buvusios ieškovės atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismui dar iki teismo posėdžio pradžios buvo žinoma, kad ieškovė teismo posėdžio dieną neturi atstovo, galinčio ginti pažeistas ieškovės teises. Teismas dar 2015 m. gegužės 28 d. vykusiame teismo posėdyje tenkino ieškovės atstovės prašymą kviesti į posėdį liudytojus, kurie patvirtintų ieškovės ieškinyje išdėstytus faktus, tačiau išnagrinėjo bylą iš esmės, neišklausęs šių liudytojų parodymų ir tokiu būdu užkirsdamas ieškovei galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė remiasi, pasinaudoti teise dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus kitiems bylos dalyviams ir liudytojams, duoti paaiškinimus, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str., 42 str.), nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo turinio, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą neatskleidęs bylos esmės. Teismas nenustatė tikrųjų šalių ketinimų ir lūkesčių. Apeliantės teigimu, pastate iki šiol veiklą vykdo atsakovės skardininkų baras. Atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuosavybės ar nuomos teisėmis valdo kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame vykdo savo gamybinę veiklą. Teismas netyrė, kur atsakovė, kurios viena iš pagrindinių veiklų yra skardinimo darbai ir skardos gaminių pardavimas, vykdo veiklą, nes skardos lankstymui yra reikalingos gamybinės patalpos. Be to, teismo išvada, kad ieškovei atsakovės pastatas buvo reikalingas veiklai vykdyti, prieštarauja ieškovės pateiktiems įrodymams bei išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovė pati savo valia perdavė atsakovei pastatą, nes šis pastatas buvo būtinas atsakovės veiklai vykdyti. Atsakovės pastate įrengtas centrinis šildymas, todėl atsakovės duoti paaiškinimai dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudaryto žodinio susitarimo turinio vertintini kritiškai. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kodėl ji pagal 2006 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto 6 punktą nevykdė pareigos išlaikyti ir prižiūrėti pastatą. Apeliantės nuomone, elektros energijos apskaitos prietaiso nebuvimas arba rašytinės elektros energijos sutarties nebuvimas savaime nepaneigia atsakovės kaip pastato savininkės pareigos mokėti už jai nuosavybės teise priklausančiame pastate suvartotą elektros energiją. Atsakovė privalo įrodyti, kad jai nekyla pareiga mokėti už jos pastate suvartotą elektros energiją. Teismas konstatavo susitarimo tarp šalių buvimą, todėl atsakovei kyla sutartinė atsakomybė sumokėti ieškovei už atsakovės suvartotą elektros energiją - t.y. vykdyti žodiniu susitarimu prisiimtą pareigą, kurią ieškovė įvykdo už atsakovę, sumokėdamas už suvartotą elektros energiją tiekėjui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB Inžiniera“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė sėkmingai įsiliejo į rinką ir pelningai užbaigė pirmuosius veiklos metus, pelningi buvo atsakovei buvo ir 2007 bei 2008 metai, tačiau ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl tariamai „susidariusios skolos“ už suvartotą elektros energiją grąžinimo atsakovui pradėjus „genereuoti“ pelną, nes toks sprendimas niekada nebuvo priimtas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad advokatė L. T., nebeatstovaujanti ieškovės interesų, neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovės vardu teikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nėra kitų liudytojų, žinančių daugiau apie 1992 m. – 2010 m. laikotarpius susiklosčiusią situaciją ir galinčių objektyviai ir nešališkai paliudyti aplinkybes, dėl kurių ir kilo ginčas. Atsakovės darbuotojai vyksta į statybos darbų objektus, todėl gamybinei veiklai atsakovei nėra reikalingas joks kitas papildomas nekilnojamasis turtas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad viena iš pagrindinių veiklų yra skardinimo darbai ir skardos gaminių pardavimas ir šią veiklą atsakovė vykdo pastate, kadangi atsakovės pagrindė veikla, numatyta atsakovės įstatuose yra inžinierinių sistemų įrengimas. Susitarimas ieškovei toliau naudotis pastatu, o atsakovei už tai nemokėti už elektros energiją laikytinas logišku ir tinkamu, nes atsakovas buvo tiesiog pavaldus ieškovui. Nors statant pastatą šildymo sistema dalyje patalpų ir buvo įrengta, tačiau ją aptarnaujanti katilinė dar iki pastato perdavimo atsakovei buvo ieškovės demontuota, ir pastatas atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, vienintelis būdas šildyti pastatą šaltojo sezono metu – elektros energiją vartojantys prietaisai. Atsakovės rūpinimasis pastato išlaikymu yra nesusijęs su ieškovės reiškiamu ieškiniu dėl tariamos skolos už elektros energiją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teikti su tuo susijusius įrodymus. Atsakovės nuomone, negali būti taikoma faktiniam elektros energijos išnaudotam kiekiui apskaičiuoti pastato bendras plotas, ieškovės statinių reikmėms reikia daugiau elektros energijos, nei atsakovės priklausančiam pastatui. Ieškovė tariamą atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, tačiau neįrodo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant šalių ginčą negalėjo įvykdyti įrodinėjimo pareigos nei pasinaudoti įrodinėjimo teise, kadangi teismas nepagrįstai atmetė buvusios ieškovės atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad ieškovės RUAB „Molesta“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastį teismui nepranešė. 2015-06-18 d. Molėtų rajono apylinkės teisme yra gautas advokatės L. T. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Šiame prašyme advokatė nurodė, jog 2015-06-22 d. 9,30 val. paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus, nes dėl RUAB „Molesta“ kaltės teisinių paslaugų bei atstovavimo sutartys nutraukiamos, todėl nebeturi pagrindo atstovauti ir RUAB „Molesta“ interesų šioje byloje. Prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą ir paskirti naują teismo posėdžio datą, kol RUAB „Molesta“ paskirs ir ras kitą atstovą, atstovaujantį jos interesus šioje civilinėje byloje (b.l. 179). Advokatė L. T. savo rašte nurodė, jog nebeatstovauja RUAB „Molesta“ interesų, dėl ieškovės kaltės nutraukta teisinių paslaugų sutartis ir ji nebeturi pagrindo atstovauti ieškovės interesų, bet tuo pačiu advokatė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad toks prašymas negalėjo būti tenkintinas, kadangi 2015-06-17 nebūdama ieškovės atstove advokatė L. T. negalėjo prašyti atidėti bylos nagrinėjimo. Parengiamasis teismo posėdis įvyko 2015-05-28 d. Teisėjų kolegija pritaria, kad iki teismo posėdžio, įvykusio 2015-06-22 d. 9,30 val. ieškovei buvo pakankami laiko sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu, jei manė esant tai būtina. Be to, LR CPK 51 str. 1 d. nurodyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, direktorius R. J. arba kitas įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Kadangi advokatė L. T. iki 2015-06-17 d. buvo ieškovės RUAB „Molesta“ atstovė pagal pavedimą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai ir ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas dar 2015 m. gegužės 28 d. vykusiame teismo posėdyje tenkino ieškovės atstovės prašymą kviesti į posėdį liudytojus, kurie patvirtintų ieškovės ieškinyje išdėstytus faktus, tačiau išnagrinėjo bylą iš esmės, neišklausęs šių liudytojų parodymų ir tokiu būdu užkirsdamas ieškovei galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė remiasi, pasinaudoti teise dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus kitiems bylos dalyviams ir liudytojams, duoti paaiškinimus, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str., 42 str.), nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo turinio, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą neatskleidęs bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai teisiškai nepagrįsti, nes iš byloje esančių įrodymų visumos ir teismo sprendime išdėstyto jų turinio matyti, kad teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų esminių nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad CPK 190 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Prašymą šaukti liudytoją pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo šio Kodekso nustatyta tvarka apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas. Iš garso įrašo nustatyta, kad teismas dar 2015 m. gegužės 28 d. vykusiame teismo posėdyje tenkino ieškovės atstovės, atsakovės atstovo prašymus kviesti į posėdį liudytojus bei įpareigojo bylos šalis iki 2015 m. birželio 4 d. pateikti liudytojų iškvietimui būtiną informaciją (CPK 190 str.). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Inžiniera“ 2015 m. birželio 4 d. teismui pateikė prašymą dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį, prašydama į kitą teismo posėdį, kuris įvyks 2015 m. birželio 22 d. 9.30 liudytoju iškviesti S. Ž. ( b.l. 173, 1 t.) Byloje nėra duomenų, kad apeliantė informavo teismą apie kitus prašomus kviesti liudytojus, nurodydama jų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas ar darbo vietas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias liudytojai gali patvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliantės argumentai dėl jos negalėjimo pasinaudoti įrodinėjimo pareiga.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog teismas, remdamasis vien atsakovės liudytojų parodymais bei neišklausęs apeliantės liudytojų parodymų, neatskleidė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo turinio. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Ieškovei teigiant, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl apmokėjimo už elektros energiją, ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Tačiau ieškovė patikimų ir objektyvių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nepateikė. Ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės buvo atlygintinės prievolės. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitarę dėl neatlygintinos prievolės – nereikalavimo už sunaudotą elektros energiją iš ieškovės pusės ir nereikalavimo už patalpų nuomą iš atsakovės pusės. Iš liudytojų S. Ž. bei atsakovės atstovo G. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Molesta“ generalinis direktorius S. Ž. ir UAB „Molestos inžinerija“ direktorius G. V., pritariant UAB „Molesta“ valdybos nariams R. J. (dabartiniam RUAB „Molesta“ direktoriui) ir T. R., sudarė žodinį susitarimą, jog UAB „Molestos inžinerija“ neatlygintinai naudos elektros energiją, o UAB „Molesta“ padalinys neatlygintinai nuomos atsakovui priklausančio pastato dalį ir šią dalį šildys elektra. Šis žodinis susitarimas buvo vykdomas iki 2014-07-29 d., kuomet UAB „Molesta“ direktorius R. J. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl skolos už elektros energiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė manydama, jog žodinis susitarimas tarp šalių negalioja, turėjo pateikti sutarties projektą ir joje išspręsti klausimą dėl atsakovo apmokėjimo už elektrą ir tuo pačiu klausimą dėl atlygintinos patalpų nuomos iš UAB „Inžinera“.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad elektros energijos apskaitos prietaiso nebuvimas arba rašytinės elektros energijos sutarties nebuvimas savaime nepaneigia atsakovės kaip pastato savininkės pareigos mokėti už jai nuosavybės teise priklausančiame pastate suvartotą elektros energiją. Pagal LR CK 6.388 str. 1 d. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės nuosavybės teise priklausančiame pastate nėra energijos apskaitos prietaiso ir sunaudota elektros energija apskritai nėra fiksuojama. Tarp šalių nebuvo ir nėra sudaryta sutarties, reglamentuojančios galimai atsakovei reikalingos elektros energijos kiekius, faktiškai išnaudojamą elektros energijos kiekį ir jos nustatymo būdus. Nepaneigta byloje nustatyta aplinkybė, kad pastatu naudojasi ir ieškovė, todėl neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti ieškovė savo reikmėms ir kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti atsakovas. Ieškovė nepaaiškino kokiu pagrindu ir kaip apskaičiuoja iš atsakovės reikalaujamos apmokėti elektros energijos išnaudotą kiekį ir gaunamas sumas. Iš prie ieškinio pridėtos lentelės, matyti, kad ieškovės reikalaujama apmokėti suma už tarimą elektros sunaudojimą apskaičiuojama pagal pastato plotą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė galėjo visiškai neišnaudoti elektros energijos, o kiti ieškovei priklausantys statiniai, esantys toje pačioje teritorijoje, dėl savo paskirties išnaudoja daugiau elektros energijos nei atsakovei priklausančiam pastatui. Todėl šiuo atveju negali būti taikoma faktiniam elektros energijos išnaudotam kiekiui apskaičiuoti pastato bendrasis plotas.

Pažymėtina, kad sutinkamai su LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 81 punkte nustatytu reikalavimu, nuo pastato perdavimo atsakovei jo steigimo pagrindu dienos ieškovė nesikreipė į elektros energijos tiekėją dėl elektros tiekimo į pastatą nutraukimo ar elektros energijos tiekimo sutarties šalių pasikeitimo dėl pastato savininko pasikeitimo. Šios pareigos nevykdė ir ieškovės RUAB „Molesta“ direktoriumi 2014-03-17 paskirtas R. J.. Be to, nustatyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2014 m. gegužės mėn. ieškovė nei karto nereiškė atsakovei pretenzijų dėl tariamų neatsiskaitymų už elektros energiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai neatlygintiniai santykiai. CK 6.245 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė yra 2 rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Kadangi šalys nebuvo sudariusios sutarties ar kitokio rašytinio susitarimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, tai yra iš žalos padarymo ieškovui neteisėtais atsakovo veiksmais. Pažymėtina, kad siekiant įrodyti atsakovės civilinę atsakomybę, būtina įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei kilo žala. Atsakovė nėra skolinga ieškovei, ieškovas 8 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl savo tariamai pažeidžiamų interesų, atsakovė visada sąžiningai ir atvirai naudojosi jam priklausančia nuosavybe (Pastatu), jokiais savo veiksmais nekėlė ir nesukėlė žalos ieškovei ar jo teisėtiems interesams. Ieškovė nepatyrė žalos, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovės, o nesant neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp jų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė