- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-142-530/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti 2 200 Eur nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovei D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutarime konstatavo, kad D. L. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2024 m. sausio 22 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. D. L. už šį nusižengimą skirta – 1400 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. D. L. nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Arba pakeisti apylinkės teismo nutarime jai paskirtą administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas priimtas tik formaliai pritaikius teisės aktus ir neįsigilinus į individualias bylos aplinkybes, kurios šalina D. L. atsakomybę, nevertinti paaiškinimuose išdėstyti argumentai, faktai ir dėl jų iš esmės nepasisakyta.
3.2. Skunde nurodoma, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik formalaus JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai neinicijuoja bankroto bylos ir tuo pažeidžia kreditorių teises. Tuo tarpu D. L. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios pažeisti kreditorių teises. Vien dėl aplinkybės, kad ji, kaip įmonės vadovė, neinicijavo nemokumo bylos jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvyko jokio faktinio nei VMI, nei kitų kreditorių teisių pažeidimo.
3.3. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė nuo 2020 balandžio mėn. Tiek mokestinės nepriemokos VMI atsiradimo datai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo datai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas nesikeitė. Taigi, per laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei padaugėjo kreditorių, nei padidėjo jų kreditoriniai reikalavimai (išskyrus, skaičiuojamus delspinigius ir palūkanas, kurie susiję su pagrindine prievole). Taip pat per tą laikotarpį (nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei įsigijo, nei perleido kokį nors turtą. Vadinasi, minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis nesikeitė. Atitinkamai, jeigu ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, būtų inicijavusi UAB ,. (duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą dar mokestinės nepriemokos atsiradimo dieną, VMI situacija nebūtų pasikeitusi palyginus su dabartine, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis tiek nebūtų turėjusi galimybės atsiskaityti su VMI. Taigi, faktas, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepablogino nei VMI, nei kitos kreditorės padėties ir todėl nepažeidė nei VMI, nei kitų kreditorių teisių.
3.4. Pasak D. L., nutarime visiškai nepagrįstai teigiama, kad neva ji žinodama, kad antstoliui realizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, jį pardavus už didesnę sumą nei kad, Bendrovės turimi finansiniai įsiskolinimai ir Bendrovei pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus, neabejotinai suvokė, kad įmonei atsirado pareiga į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį, sąmoningai priėmė sprendimą šios pareigos nevykdyti, taip leisdama susidaryti mokestinei nepriemokai. Šie nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės ir nepelnytai charakterizuoja ją kaip pažeidėją. Kadangi turtas nebuvo parduotas už sumą, didesnę nei Bendrovės finansiniai įsiskolinimai. Paaiškinimuose ji nurodė, kad pareiga mokėti pelno mokestį susidarė dėl to, kad antstolis realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą už 365360 Eur. Sandoris įvyko 2021 m. balandžio 15 d. ir sandorio faktą patvirtina antstolio R. S. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atitinkamai iš turto realizavimo gautos pajamos skiriamos būtent antstolio vykdomiems išieškojimams dengti, t. y. lėšų paskirstymą vykdo antstolis, o ne Bendrovė. Todėl akivaizdu, kad jeigu turto realizavimo suma būtų didesnė, antstolis lėšas būtų paskirstęs kreditoriams. Tokiu atveju visos vykdomosios bylos būtų baigtos, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimo dienai išieškojimas tebebuvo vykdomas. Taigi, prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti pelno mokestį atsirado ne dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos, ne dėl tyčinio jos, kaip vadovės, veiksmo ir juo labiau ne dėl neva sąmoningo sprendimo šios prievolės nevykdyti, o nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios nepriklausančių aplinkybių – priverstinio turto realizavimo. Jeigu būtų buvusi UAB “ (duomenys neskelbtini)“ valia, ji šiuo Bendrovės gyvavimo etapu būtų pasirinkusi turto nerealizuoti ir atitinkamai nebūtų įgijusi pareigos mokėti pelno mokestį. Todėl D. L. veiksmuose ar neveikime nebuvo tyčios pažeisti kreditorių interesus, tame tarpe ir VMI.
3.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jokia žala kreditoriams padaryta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė nuo 2020 balandžio mėn., kreditorių sąrašas nepasikeitė, kreditoriniai reikalavimai taip pat nepadidėjo (išskyrus, skaičiuojamus delspinigius ir palūkanas, kurie susiję su pagrindine prievole). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis irgi nesikeitė. Taigi, D. L. nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nė vienas kreditorius nepatyrė žalos, kreditorių padėtis nepablogėjo. Esant tokioms aplinkybėms, kai administracinis nusižengimas buvo tik formalus ir niekam žalos nesukėlė, manytina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda.
Atsiliepimas
4. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. pateikė atsiliepimą į D. L. skundą, kuriame prašo jį atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliantė, suvokdama apie Bendrovei atsiradusią pareigą į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį, sąmoningai priėmė sprendimą šios pareigos nevykdyti, taip leisdama susidaryti mokestinei nepriemokai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį sukelti padariniai nėra aktualūs, o pakanka tik paties fakto, kad apeliantė, būdama Bendrovės vadove, suvokdama, kad įmonė turi įsipareigojimų ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams, Bendrovei esant nemokiai, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.
4.2. Atsiliepime akcentuojama, kad pagal suformuotą teismų praktiką yra aiškiai pasisakyta, jog nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Taigi, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui dėl to, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2-680-241/2020). Tuo tarpu VMI, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar Bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Taigi, Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu. Jei Bendrovės mokestinė nepriemoka ilgą laiką nemažėja, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Bendrovė neturi, Bendrovė yra faktiškai nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės nemokumas įrodytas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi civilėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis nebuvo skundžiama, ji įsiteisėjo 2024 m. vasario 10 d. Bankroto byla iškelta ne pagal apeliantės, o pagal VMI pareiškimą.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kieno – Bendrovės ar antstolio, iniciatyva ir veiksmais, buvo realizuotas Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Svarbu yra tai, kad pardavus Bendrovei priklausantį turtą ir pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus, atsirado pareiga sumokėti pelno mokestį, kurios apeliantė neįvykdė ir leido susidaryti mokestinei nepriemokai, sąlygojusiai Bendrovės nemokumą. O administracinėn atsakomybėn traukti apeliantę prašoma būtent dėl to, kad ji neįvykdė Bendrovės vadovui priskirtos pareigos ir neinicijavo nemokumo proceso, suvokdama, kad Bendrovė yra nemoki.
4.5. Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas apeliantei skyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir parinko tinkamą baudos dydį. Kadangi atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir nesant išimtinių aplinkybių, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde D. L. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį tvirtindama, jog jos veiksmuose nėra būtinųjų šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, o vien aplinkybės, kad ji, būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neinicijavo nemokumo bylos nei VMI, nei kitų kreditorių teisių nepažeidė.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl D. L. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra išsamiai motyvuotos ir paremtos visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, teismui nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išnagrinėjimu.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021, Nr. 2AT-36-495/2023, Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020, 3K-3-130/2011). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-228/2011).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI kreipėsi į apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo Bendrovės vadovei D. L.. VMI pareiškime nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 10 d.). VMI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 24 120,72 Eur, iš jų: pelno mokestis – 22 884,12 Eur; delspinigiai – 1 236,60 Eur. Ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktą pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI nuo 2022 m. liepos 14 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022 m. liepos 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 22 987,17 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitos ir turto nepavyko (b. l. 1-5).
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2023 m. Iš Bendrovės Juridinių asmenų registrui pateikto 2022 m. balanso nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto turėjo už 448 Eur, kur ilgalaikio turto nebuvo, visą turtą sudarė 448 Eur trumpalaikis turtas, kurio 377 Eur dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir 71 Eur piniginės lėšos, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 234 645 Eur, kur 233 777 Eur suma mokėtina per vienerius metus, o 868 Eur suma mokėtina po vienerių metų. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2024 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose iš Bendrovės išieškoma bendra suma sudaro 647 495,72 Eur. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką, nes Bendrovė veiklos nevykdo, nemoka mokesčių valstybei, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl yra įstatyminis pagrindas Bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis) (b. l. 7-9).
10. Apygardos teismo vertinimu šie aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių VMI, t. y. buvo nemoki. Ir apie tai Bendrovės vadovei D. L. buvo žinoma vėliausiai 2022 m. liepos 14 d., kuomet VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Gavusi VMI sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo D. L. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir suprato, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau Bendrovės vadovė to nedarė, tai rodo, kad veikė tyčia. Aplinkybės, kad Bendrovės turtas buvo priverstinai realizuotas antstolio ir prievolė sumokėti pelno mokestį atsirado ne dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Kadangi kaip teisingai nurodoma ir VMI atsiliepime pardavus Bendrovei priklausantį turtą ir pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2021 metus, D. L., kaip Bendrovės vadovei, atsirado pareiga jį sumokėti, tačiau apeliantė suvokdama, kad Bendrovė yra nemoki leido susidaryti mokestinei nepriemokai, neįvykdė jai priskirtos pareigos – laiku neinicijavo nemokumo proceso, nors tokią pareigą turėjo ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pačios apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su delspinigių ir palūkanų augimu, tik įrodo, jog skola VMI laikui bėgant vis didėjo. Todėl apygardos teismas įvertinęs byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog D. L. administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, teismui nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, patraukta pagrįstai. Skundo argumentai, kad dar mokestinės nepriemokos metu inicijavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą vis tiek nebūtų buvę galimybės atsiskaityti su VMI, tik įrodo, kad Bendrovės finansinė padėtis apeliantei buvo žinoma. Tuo tarpu vadovaujantis teisiniu reglamentavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, Bendrovei esant nemokiai, turėjo imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.
11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
12. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.
13. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
14. Apylinkės teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad D. L. anksčiau už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą nebuvo bausta ir per pastaruosius 5 metus yra padariusi tik vieną administracinį nusižengimą susijusį su greičio viršijimu, bauda sumokėta, skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei minimalią baudą, t. y. 1400 Eur, nors VMI pareiškime prašė skirti baudos vidurkį – 2200 Eur.
15. Apeliaciniame skunde D. L. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, kadangi administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju buvo formalus ir niekam žalos nesukėlė.
16. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
17. Apygardos teismas visų pirma pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – JANĮ) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju įrodytas. Apeliantė dėl padaryto administracinio nusižengimo akivaizdu, kad nesigaili, vertina kritiškai, jį menkina bei su apeliaciniu skundu nepateikia jokių duomenų pagrindžiančių išskirtinių aplinkybių egzistavimą nagrinėjamu atveju, todėl apygardos teismas nenustatęs pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, konstatuoja, jog apylinkės teismo D. L. skirta minimali bauda yra laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl D. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.