- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- I-3527-171/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui A. L. (A. L.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 791,77 Lt už per laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 6 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–5).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, ir atsakovas) dirbo nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2011 lapkričio 6 d. (iki 2007 m. sausio 3 d. – Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju, nuo 2007 m. sausio 4 d. – Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju), per šį laikotarpį jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys, todėl 2012 m. birželio 6 d. su rašytiniu prašymu išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos pareiškėjui neišdavė ir 2012 m. birželio 26 d. rašte Nr.22-1514 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ nurodė, jog tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis – lėšų trūkumas, taip pat pateikė pažymą Nr. 24-1707 apie laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę (per minėtą laikotarpį neišduota: žieminė kepurė (1 vnt.), vasarinė kepurė (6 vnt.), švarkas (4 vnt.), pusvilnonis megztinis (1 vnt.), marškiniai ilgomis rankovėmis (3 vnt.), marškiniai trumpomis rankovėmis (4 vnt.), kaklaraištis (6 vnt.), šalikas (1 vnt.), bateliai (6 poros), žieminiai batai (3 poros), demisezoniniai batai (3 poros), odinės pirštinės (2 poros), odinis kelnių diržas (1 vnt.), neišduotų uniformos dalių vertė – 2 639,22 Lt.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, remiasi Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau – ir Statutas), jo 18 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2015 m. kovo 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl žalos atlyginimo, dėl ieškinio senaties termino (CK 1.127 straipsniu), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis vietoje neišduotos tarnybinės uniformos tarnyboje turėjo dėvėti už asmenines lėšas įsigytą aprangą, todėl ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir remiantis Tvarkos 3 punktu, pareiškėjo nuomone, jis įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės, t. y. į 791,77 Lt (2 639,22 Lt x 30 proc.) dydžio kompensaciją, kuri turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–15) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis pareiškėjo reikalavimui taikyti nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 5 d. atleistas iš tarnybos Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nesivadovavo Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nesvarstytas. Lukiškių TI-K į pareiškėjo 2012 m. birželio 6 d. prašymą atsakė tinkamai, prašytą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.
Atsakovas Lukiškių TI-K 2014 m. liepos 18 d. rašte Nr. 9-15809 „Dėl A. L. administracinės bylos“ pateikė prašymą, kad pareiškėjui priteisto žalos atlyginimo vykdymas būtų atidėtas metams (b. l. 22).
Teismo posėdyje pareiškėjas rėmėsi skundo argumentais ir prašė tenkinti pareikštą reikalavimą.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas (atstovai) nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl per nustatytą terminą neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą.
Remiantis šioje administracinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. pateikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą išduoti per laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 6 d. priklausančias, tačiau neišduotas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, nesant galimybės išduoti uniformos dalis, prašė apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, o nusprendus prašymo netenkinti, pateikti pažymą apie pareiškėjui per minėtą laikotarpį priklausančias išduoti uniformos dalis, jų piniginę vertę bei nurodyti priežastis, dėl kurių uniformos dalys nebuvo išduotos laiku, su pažyma prašė pateikti tarnybinių uniformų išdavimo pareiškėjui žiniaraščio kopijas (b. l. 8–9).
Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2012 m. birželio 26 d. rašte Nr. 22-1514 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (toliau – ir raštas Nr. 22-1514) nurodė, kad tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos dėl lėšų trūkumo, remdamasis Tvarka, jos 2 ir 3 punktais, išaiškino piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo tvarką, taip pat informavo, kad Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 6, 16). Su raštu Nr. 22-1514 pareiškėjui pateikta 2012 m. birželio 26 d. pažyma Nr. 24-1707 „Apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. liepos 1 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu“ (toliau – ir pažyma Nr. 24-1707), kurioje nurodytos neišduotos uniformos dalys, jų kiekis ir vertė 2003 m. liepos 1 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu (1 žieminė kepurė, kurios vertė – 44,50 Lt, 6 vasarinės kepurės, kurių vertė – 288,00 Lt, 4 švarkai, kurių vertė – 380,00 Lt, 1 pusvilnonis megztinis, kurio vertė – 72,60 Lt, 3 marškiniai ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 159,00 Lt, 4 marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 184,00 Lt, 6 kaklaraiščiai, kurių vertė – 96,00 Lt, 1 šalikas, kurio vertė – 17,70 Lt, 6 poros batelių, kurių vertė 595,32 Lt, 3 poros žieminių batų, kurių vertė – 330,00 Lt, 3 poros demisezoninių batų, kurių vertė – 315,00 Lt, 2 poros odinių pirštinių, kurių vertė – 104,00 Lt, 1 odinis kelnių diržas, kurio vertė – 53,10 Lt) (b. l. 7), taip pat su raštu Nr. 22-1514 pateikta pareiškėjo asmens kortelės kopija, kurioje nurodyta, kokios uniformos dalys ir kada jam buvo išduotos (2003 m. spalio mėn. po vieną vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, pusvilnonį megztinį, kaklaraištį, šaliką, vienos kelnės ir dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2004 m. rugsėjo mėn. – vieni marškiniai trumpomis rankovėmis, gruodžio mėn. – dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2005 m. rugsėjo mėn. – dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, lapkričio mėn. – vienos kelnės ir pusvilnonis megztinis; 2006 m. spalio mėn. – viena vasarinė striukė; 2007 m. kovo mėn. – vienos kelnės, vieni marškiniai trumpomis rankovėmis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2008 m. rugpjūčio mėn. – vieni marškiniai trumpomis rankovėmis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, rugsėjo mėn. – viena žieminė striukė; 2009 m. tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos; 2010 m. sausio mėn. išduota vieni marškiniai trumpomis rankovėmis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2011 m. kovo mėn. – vienos kelnės, vienas pusvilnonis megztinis ir vieni marškiniai ilgomis rankovėmis) (b. l. 10–11, 18–19).
Lukiškių TI-K pateikė teismui 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 24-5394 „Apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. liepos 1 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu“, kurioje pateikti duomenys apie pareiškėjui neišduotas uniformos dalis, jų kiekį ir vertę 2003 m. liepos 1 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu – 2 639,22 Lt (1 žieminė kepurė, kurios vertė – 44,50 Lt, 6 vasarinės kepurės, kurių vertė – 288,00 Lt, 4 švarkai, kurių vertė – 380,00 Lt, 1 pusvilnonis megztinis, kurio vertė – 72,60 Lt, 3 marškiniai ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 159,00 Lt, 4 marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 184,00 Lt, 6 kaklaraiščiai, kurių vertė – 96,00 Lt, 1 šalikas, kurio vertė – 17,70 Lt, 6 poros batelių, kurių vertė – 595,32 Lt, 3 poros žieminių batų, kurių vertė – 330,00 Lt, 3 poros demisezoninių batų, kurių vertė – 315,00 Lt, 2 poros odinių pirštinių, kurių vertė – 104,00 Lt, 1 odinis kelnių diržas, kurio vertė – 53,10 Lt) (b. l. 30), t. y. šios pažymos duomenys analogiški duomenims, pateiktiems pažymoje Nr. 24-1707 (b. l. 7).
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 1 d.), kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustatė, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003–2011 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, pagal kurios 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas; pagal Tvarkos 2 punktą Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta; pagal Tvarkos 3 punktą Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę; šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija; pagal Tvarkos 4 punktą nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 791,77 Lt už per laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 6 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–5).
Byloje esantys duomenys patvirtina ir Lukiškių TI-K neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Nuoseklioje LVAT praktikoje konstatuota, kad imperatyvu įstaigai per nustatytus terminus aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad pareiškėjas patyrė išlaidų įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių.
Teismas, įvertinęs atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003–2011 m.), skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo tarnybinės uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo. Toks patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti ar jai taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, kad pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės.
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo teismui padavimo datą (2014 m. kovo 25 d. (b. l. 1)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad už teisingą žalos dydžio apskaičiavimą atsakingas atsakovas Lukiškių TI-K, teismui nekyla abejonių dėl Lukiškių TI-K apskaičiavimo pagrįstumo, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, konstatuoja, kad yra pagrindas priteistinos žalos dydį apskaičiuoti pagal atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. 24-5394 „Apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. liepos 1 d. – 2011 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu“ pateiktus duomenis.
Apibendrinant bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo pažymoje Nr. 24-5394 (b. l. 30) bei pareiškėjo asmens kortelės kopijoje (b. l. 10–11, 18–19) nurodytus duomenis, bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 2 639,22 Lt, t. y. 764,37 Eur, todėl pareiškėjui priteistina suma turtinei žalai atlyginti sudaro 229,31 Eur (764,37 Eur x 30 proc. = 229,31 Eur).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Lukiškių TI-K siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte, inter alia, nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys, t. y. Lukiškių TI-K. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmetama kaip nepagrįsta.
Minėta, kad atsakovas Lukiškių TI-K 2014 m. liepos 18 d. rašte Nr. 9-15809 pateikė prašymą pareiškėjui priteisto žalos atlyginimo vykdymą atidėti metams (b. l. 22), tačiau, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas 1 metams yra per ilgas, neatitinka interesų pusiausvyros principo, be to, atsakovas Lukiškių TI-K nepateikė jokių sunkios finansinės būklės įrodymų, o priteistina suma (229,31 Eur) nėra tokio dydžio, kuri galėtų sudaryti didesnių finansinių sunkumų atsakovui, todėl teismas šio Lukiškių TI-K prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 229,31 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir trisdešimt vieną euro centą) turtinei žalai už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti per laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d iki 2011 m. lapkričio 6 d.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.