Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: 2024 m. birželio 26 d. apie 17 val. 40 min., būdamas baldų salone ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiosios V. I. ir R. P. sutuoktinės G. P., R. P. tyčia V. I. vieną kartą dešine ranka trenkė į veido sritį, taip jai padarydamas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva, po ko sugriebė V. I. už kaklo ir jį spausdamas prie jos kelių, paėmė arbatinuką ir apipylė V. I. galvos ir nugaros sritis karštu vandeniu, taip jai padarydamas nugaros-kaklo apatinio trečdalio – krūtinės ląstos viršutinio trečdalio dešinės pusės I-ojo laipsnio nudegimus bei kairio užausio srities nudegimus, t. y. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad praeitų metų birželio mėnesį jam paskambino žmona ir pasakė, kad jų šuniukas buvo numestas nuo sofos, jis susitrenkė. Šuniukas cypė, todėl jį reikėjo pasiimti. Žmona pasakė, kad reikia pašnekėti su V. Jis atvyko į saloną. Net nežinojo, kaip V. atrodo. Žmonos paklausė, su kuo turėtų kalbėti. V. pasakė, kad šuniukui teks vykti pas veterinarą, kad ji turi atsiprašyti. Ji turėjo puodelį karštos arbatos. Su ta arbata ji jį apiplikė. Jis prisidengė ranka. Karštas vanduo kliuvo jam ant marškinėlių ir rankos. Paklausė jos, ar ji yra adekvati. Ji pasakė, kad dar liko arbatos puodelyje, ir apipylė jį antrą kartą. Jis trenkė tą puodelį į stalą. Tada jis sugriebė jos ranką su puodeliu ir pasodino ją į kėdę. Pasakė, kad parašys pareiškimą policijai, ir išėjo į lauką.

Jis paėmęs už V. rankos trenkė puodelį į stalą, puodelyje esantis vanduo pataikė į V., į veido sritį. Nežino, kodėl nudegimai buvo ant sprando. V. buvo su akiniais. Ant akinių jis nematė jokių pažeidimų. Jis jai nesudavė per veidą, nelenkė jos galvos prie kelių. V. tik paėmė už peties ir pasodino ant kėdės. Ją prispaudęs išpurtė puodelį. Puodelis buvo pailgas, apie 15 cm ilgio. Kai jį apipylė, tai jis toj pačioj vietoj ir liko stovėti. Vanduo buvo karštas. Jo ranka nudegė pilnai. Jis virdulio nelietė, jo išvis nematė. Jam vanduo kliuvo ant rankos ir krūtinės. Jis nežino, kodėl tokie sužalojimai atsirado pas nukentėjusiąją. Puodelis galėjo atsitrenkti į tuos pačius akinius, bet jis to nepastebėjo. Puodelis atsitrenkė į veido sritį. Jis žiūrėjo į puodelį, kai jam buvo bandoma trenkti. Kai galutinį kartą bandė ištraukti tą puodelį iš V. rankų, tai jame vandens jau nebebuvo. Ji užsimojo su juo, nes norėjo jam užvožti. Jis supurtė jos ranką, nes norėjo, kad tas puodelis iškristų iš jos rankos. Jis norėjo tą puodelį patraukti jai iš rankos, sukratė jos ranką, kad tas puodelis iškristų. Gali būti, kad nuotraukose užfiksuotas būtent tas puodelis. Tas puodelis yra 12-15 cm ilgio. V. laikė už peties ir kaklo srities. Jis nepastebėjo, kad V. būtų trenkęs per veidą. Viskas įvyko labai greitai. Tarp jo ir V. buvo apie vieno metro atstumas. Kai jį apipylė, jis pasitraukė į šoną. Pamatė, kad ji nori jam trinktelėti, tai jis ją pasodino į kėdę. Neatsimena, kad būtų jai sakęs, kad jie nelįs prie jos, jeigu ji nelįs prie jų.

Nuvyko į policiją parašyti pareiškimo, tačiau nuvažiavus gavo pasiūlymą parašyti jį elektroniniu būdu. Grįžęs viską surašė ir nusiuntė visas nuotraukas. Nuotraukose yra užfiksuota jo paraudusi ranka, apipilti marškinėliai. Policija nesakė, kad reikia išsiimti medicininius duomenis dėl patirtų nudegimų. Paskambino greitajai, jie pasakė, kuo gydytis. Tuos vaistus turėjo namuose, tai taip ir gydėsi. Šuniuką gydė du mėnesius, šuo yra parodinis. Iki įvykio šuo ėjo į parodas ir užimdavo pirmąją vietą.

Žmona vedasi šunis į darbą, nes tai patinka klientams. Tas niekam netrukdo. Šuo galėjo atbėgti iki V., nes ji duodavo jiems skanėstų. Šunį galima pakviesti, kodėl ten šunys bėgiojo, jis nežino. Jis retai būna salone. Klausimas, ar ji turi teisę išvyti šunį. Jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl retai ten vežasi šunis. Jo tikslas buvo pasiimti šunis ir vežti juos pas veterinarą. Norėjo pakalbėti su V. dėl jos elgesio. Buvo klausimų, ką šiuo atveju turėtų daryti. Jis jai pasakė, kad patirs išlaidas dėl šuniuko ir kažkas jas turi kompensuoti. Žmogus turi teisę norėti, kad jo patalpoje nebūtų šuns. Šuniuką galima išvaryti gražiai arba negražiai. Jį galima išvaryti, bet kam jį žaloti. Šiuo atveju jų šuo buvo sužalotas, jį reikėjo vežti pas veterinarus. Jis į moteriškas problemas nesikiša. Žmona jam sakė, kad V. ne kartą ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis atvažiavo pasikalbėti, nes šuniukas cypė. Jos turėjo tarpusavyje viską išsiaiškinti. Tą dieną šuniukus nuvežė pas veterinarą.

Iškart po įvykio jis kreipėsi į policiją. Jo pareiškimas buvo atmestas. Buvo priimtas nutarimas. Jie skundė tą nutarimą vieną kartą, bet ir jį atmetė. Dėl jam padarytos žalos nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir paklausė, kur galėtų kreiptis. Jie jį sujungė su priimamuoju. Jis jų paklausė klausimų, susijusių su nudegusios rankos gydymu. Nevažiavo į ligoninę, nes jiems pasiskambino. Jeigu jie būtų sakę, kad reikia atvažiuoti, tai ir būtų atvažiavęs. Jeigu jis būtų žinojęs, kad jam tų nuotraukų reikės dėl tyrimo, tai būtų jas padaręs. Jis to dalyko nežinojo. Nenorėjo skambinti sūnui. Nepagalvojo, kad į prekybos centrą reikėjo kviesti policiją. Nėra susidūręs su tokiais dalykais. Jeigu reikės atlyginti ligonių kasų civilinį ieškinį, tai jį atlygins. Nemano, kad turėtų atlyginti nukentėjusios civilinį ieškinį. Jis gynėsi.

Dėl magnetinio rezonanso tyrimo kreipėsi todėl, kad buvo iškviestas tyrėjos ir jam buvo pasakyta, kad jis atliko smūgį dešine ranka. Jeigu jis būtų V. trenkęs į tarpuakį, tai pasekmės būtų didesnės. Mėlynė gali būti ir poodinė. Ji išoriškai nėra matoma. Magnetinio rezonanso nuotrauka duoda tamsią dėmę, tačiau jo atveju jos nėra. Nuotraukos padirbti neįmanoma. Nuotraukas darė birželio 29 d. Jo sūnus (duomenys neskelbtini), tai žino šiuos niuansus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. I. parodė, kad su R. P. nėra bendravusi. Dirbo šalia su G. Ji į darbą ateidavo su šunimis. Šunis nukentėjusioji rasdavo ant savo ekspozicinių sofų, jie ten grauždavo kaulus. Niekas nepirks baldų, jeigu ten lakstys šunys. Pradžioje buvo vienas šuo, paskui du. Jie visada lakstydavo po saloną, lodavo, bėgdavo prie žmonių. Visiems buvo didelis diskomfortas. Ji (V. I.) kreipėsi į salono atstovus, tačiau šie nereagavo. Prašė jų pakalbėti su jais, buvo neįmanoma dirbti. Prasidėjo pykčiai, jie teigdavo, kad ji nemėgsta tų šunų. Šunys turi turėti savo vietą, tačiau nėra taip, kad ji nemylėtų šunų. G. mėgdavo skambinti jos (V. I.) šefams, sakydavo, kad ji darbe miega, nedirba, fotografuodavo. G. ją provokuodavo. Ji yra pardavėja. Ji norėdavo, kad šunys pradėtų loti. Jos susipyko tada, kai ji (V. I.) sakydavo, kad jie susitvarkytų su savo šunimis. Jos jau pykosi apie metus.

Tą dieną ji su kolegėmis prisėdo ant sofos. Šalia sėdėjo R., atbėgo G. šuo ir šoko ant lovos. Ji (V. I.) ranka nustūmė tą šuniuką, atbėgusi G. stvėrė už šuns ir pasakė, kad turės sumokėti ne vieną atlyginimą, kad taip padarė, pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Po valandos išgirdo G. pokalbį su vyru. Pamatė ateinantį R. Ji tuo metu gėrė arbatą. R. staigiai prie jos atlėkė ir apipylė verdančiu vandeniu. Jai buvo šokas, pradėjo virpėti, negalėjo kalbėti. Jis prispaudė jos galvą ir pasakė, kad jeigu dar vieną kartą ką nors padarys šuniukams, tai jis ją užmuš. Jis pylė karštą vandenį ant jos kūno. Ji neturėjo jėgų kalbėti, jai buvo stresas, iki šiol negali atsigauti, prasidėjo akių tikas. Jai viskas sukyla, jos niekada niekas nėra mušęs. Jis trenkė moteriai. Buvo iškviesta policija, atvažiavo greitoji, buvo suteikta pagalba. Jai buvo suklijuotas visas kaklas. Atvažiavusi policija viską surašė. Prekybos salėje tuo metu klientų nebuvo. Buvo tik tokia E. G. buvo salėje. Ji sakė, kad reikia ją (V. I.) pamokyti, kad ji nieko neįrodys. Kai atėjo R., ji sėdėjo. Spontaniškai gavosi, kad vanduo buvo užpiltas ant jo. Ji pylė jam tą vandenį atgal. Ji neatsimena, ar puodelis su arbata tuo metu stovėjo ant stalo. Ji tokio karšto vandens negalėjo gerti, ta arbata jau buvo pastovėjusi. Pripažįsta, kad ji apipylė kaltinamąjį. Jis pataikė jai ranka tarp akių. Jis trenkė ir stvėrė ją, užpylė ant jos vandenį ir stvėrė už galvos. Ji negalėjo nė žodžio ištarti. Kai ją apipylė, tai ji juto karštį. Viskas yra užfiksuota nuotraukoje. Jis metė arbatinuką, stvėrė už šunų ir išbėgo. Pareigūnai padarė nuotraukas, nusivedė ją į mašiną, ten viską surašė. Pareigūnai jokių atspaudų nuo arbatinuko nenuėmė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad praeitų metų birželio mėnesį dirbo baldų salone. Po pietų pertraukos visos prisėdo ant šalia esančios sofos. Sėdėjo V., ji (R. S.) ir kitos kolegės. Jos kalbėjosi. (duomenys neskelbtini) turi tris įėjimus. Per centrinį įėjimą įėjo G. su šuniukais. Mažasis šuniukas buvo be pavadžio, jis šoko ant baldo. V. nustūmė šuniuką nuo sofos, įvyko žodinis konfliktas tarp V. ir G. Liudytoja nematė, kas įvyko toliau. Prieš darbo pabaigą pamatė greitosios pagalbos darbuotojus. Matė, kad V. plaukai yra suvelti. Ji nėjo pasižiūrėti. Tą pačią dieną V. daugiau nematė. Kitą dieną ją matė ją atvažiuojančią į darbą, jos kalbėjosi lauke. V. sakė, kad buvo užpulta G. vyro. Užpuolimo liudytoja nematė, tik matė mėlynę po jos akimi. Matėsi sužalojimo žymės plika akimi. Smulkiai nepasakys, nes visko nepamena. V. buvo pasimetusi. Keista, kad ji atvažiavo į darbą. Žino, kad R. trenkė V. veidą į stalą. Jis ją apipylė vandeniu. Apie sumušimus žino iš nukentėjusiosios žodžių. Apie jos savijautą nepasakys. Jos akys buvo ašarotos, balso tonas sutrikęs. Kalba nebuvo normali. Galvoje lyg ir buvo nudegimai. Ji sakė, kad ją apipylė, rodė tas vietas.

R. ji nepažįsta. Į savaitę keletą kartų šuniukus matydavo. Negirdėjo, kad kažkam tie šunys būtų trukdę. Tie šunys buvo dresuoti. Nėra girdėjusi jokių nusiskundimų. Su V. ir kolegėmis buvo gana trumpą laiką. Dirbo ne kartu. Nieko ypatingo negali pasakyti. Kažkokių konfliktų su V. nėra turėjusi. Nežino, kaip ji bendravo su kitais žmonėmis. Jos sėdėjo ant vieno iš ekspozicinių baldų. Tai buvo V. pardavinėjamas baldas. Šuo ant sofos neužšoko, jis tik bandė užšokti. Jis kabinosi priekinėmis letenomis ant sofos, buvo nepilnai užlipęs ant sofos. Neatsimena, kaip šuo nukrito. Šuniukas krito priešais ją. V. atbula ranka trinktelėjo šuniukui. Tai buvo staigus sudavimas. Trenkė kažkur į krūtinę ar koją. Savaime tie šunys nešokdavo ant baldų. Kai kurios darbuotojos leido ant baldų užšokti. Be šeimininkės šunys nelakstė po baldų centrą. Ji nematė, ar nukentėjusioji pati pasišaukdavo tuos šuniukus. Ji ten dirbo tik apie metus laiko. Jokio garso šuniukas neskleidė. Buvo gerokai pakeltas tonas iš abiejų pusės.

V. po įvykio jai skambino ir klausė, ar ji žino kokį psichologą, sakė, kad jai reikia pažymos. Po įvykio V. skambino keletą kartų. Ji ieškojo kažkokio užtarimo. Jos nebuvo draugės, tik kolegės. Po viso to ji V. užblokavo. Ji minėjo, kad už tą pažymą ji atlygins. Specialisto ji V. nerekomendavo. Su V. niekada nekonfliktavo. Yra girdėjusi, kad ji yra konfliktavusi su kitais. Girdėdavo, kad kartais V. pasakydavo kokį žodį, tačiau tiksliai nežino, ar ji konfliktavo su kitais. Su ja (R. S.) ji tikrai nekonfliktavo. Po pirmos apklausos su ja nebuvo susisiekęs R. Su G. buvo susisiekusi kitais klausimais.

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. P. parodė, kad įvykio nematė. Tą dieną jos nebuvo darbe. Matė, kad V. patyrė stresą, jai trūkčiojo akis, buvo žaizda prie nosies. Jie visada konfliktavo dėl tų šunų. Šunys centre visada vaikštinėjo. G. prieš įvykį pasakojo, kad kalytė yra labai hiperaktyvi. Liudytoja su visais draugiška. Centre ji tvarko patalpas. G. su V. visada šnekėdavo pakeltu tonu. V. prašė G. nesivesti šuniukų. Viską žino tik iš pasakojimo. Pati G. nieko nepasakojo, R. taip pat. V. matė kitą dieną po įvykio. Ji buvo apdaužyta, trūkčiojo akis. Akis jai anksčiau netrūkčiojo. Matė žaizdelę prie nosies, buvo apiplikyta ausis. Jai sakė, kad G. vyras atėjęs į centrą pribėgo prie G., o paskui trenkė V. tarp nosies. V. tuo metu gėrė arbatą, ji užpylė tą arbatą ant jo. Po to jis prispaudė ją prie stalo ir paėmęs arbatinuką ją apiplikė. Jis tą padarė, nes V. nustūmė G. šuniuką. V. sakė, kad šuniuką nustūmė, nes jis užšoko ant lovos. Matė, kad V. nugara buvo raudona. Ji (T. P.) valo patalpas. Nuo šuniukų yra daug plaukų, kalytė ne vieną kartą buvo pasišlapinusi. Ji myli gyvūnėlius, bet šuniukams darbe ne vieta. Šuniukai visada gulėdavo ant baldų. Pati G. pasakojo, kad kalytė namuose prieš įvykį buvo susižeidusi. V. yra jautrus, nuoširdus žmogus. Ji konfliktuodavo tik su G. Nežino, kodėl V. konfliktavo su G. V. niekada nebuvo agresyvi su šuniukais. Ji šuniukų nesikviesdavo, patys šuniukai lipdavo ant baldų. Ji niekada nedavė šuniukams skanėstų. G. šuniukams duodavo specialų kramtuką. Apie įvykį jai pasakė B. ir E. E. apie V. kalbėjo ne itin gražiai. Sakė, kad buvo atbėgusi V. ir ji ginčijosi su G. V. jau buvo apiplikyta. V. pagalbos atėjo prašyti pas B. B. buvo su klientais, tai į V. nelabai kreipė dėmesio. Nežino, ar E. kažką matė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Ž. parodė, kad buvo birželio 27 d. Prasidėjo darbas, pirmas kontaktas buvo su V. Ji atėjo į darbą ir parodė savo sužalojimus. Ji prašė, kad liudytoja jai pateptų tepalu ausies sritį. Padavė tepalą ir ji V. patepė sužeistas vietas. Ten dirbti atvažiuoja vieną dieną per savaitę. Pačio įvykio ji nematė. V. pasakojo, kas atsitiko tą dieną. Girdėjo dvi versijas. V. sakė, kad neva ji pastūmė šuniuką, todėl ir įvyko konfliktas su R. Ji sakė, kad įvyko susistumdymas. Tą dieną ji matė, kad V. buvo sutrikusi. Nosies viršutinėje dalyje buvo žaizdelė. Petys buvo paraudęs. Buvo ir nudegimas ant krūtinės. Ji buvo patyrusi išgąstį, jos kalba buvo nerišli, ji lyg ir bandė verkti. Nuo kokios 11-12 val. jos nebematė, jai sakė, kad ji išėjo iš darbo. Jis klausė, ar ji tepė nukentėjusiajai nosį. Kažkokių prašymų dėl parodymų tikrai nebuvo. Tik V. paprašė paliudyti. Teigia tik tą, ką ji darė. Kaltinamasis jos papildomai nieko neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas pažymi, kad byloje apklausti liudytojai nurodė nematę įvykio, taigi jų parodymai apie konfliktiškus santykius tarp V. I. ir G. P. ar apie V. I. nesugyvenamą būdą nėra teisiškai reikšmingi vertinant šią konkrečią situaciją. Iš šių parodymų nustatyta tai, kad iš tiesų V. I. jau kurį laiką iki įvykio reiškė nepasitenkinimą G. P. atsivedamais šunimis, dėl to tarp jų tvyrojo įtampa. Todėl galimai ši įtampa virto kulminacija įvykio dieną, kuomet V. I. nustūmė G. P. šunį. Tačiau pažymėtina, pats R. P. šito nematė, nes jo tuo metu net nebuvo prekybos centre. Jis atvyko vėliau, kai barnis dėl šuns jau buvo pasibaigęs, todėl jo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip įtakotų didelio susijaudinimo, jo reakcija laikytina neadekvačia. Nors jis teigia, kad gynėsi nuo V. I., tačiau ne tik nukentėjusiosios, bet ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad tai jis priėjo prie V. I. ir ėmė reikšti pretenzijas; jis pasišalino iš įvykio vietos, nors galėjo iškviesti policijos pareigūnus ir jo sužalojimai galėjo būti nustatyti objektyviai. Juolab, jokių duomenų apie tai, kad V. I. galėjo stipriai sužalojo šunį, byloje nėra. Liudytoja R. S. parodė, kad V. I. tiesiog staigiai nustūmė šunį, kai šis ketino užsiropšti ant sofos. Nėra ir duomenų apie tai, kad R. P. buvo padaryti sužalojimai, nudeginta ranka. V. I. neneigia taip pat apipylusi jį karštu vandeniu iš puodelio, nurodo, kad tai padarė iš inercijos, po to, kai gavo smūgį į veidą. Taigi galimai kažkiek karšto vandens užtiško ant kaltinamojo rankos, tačiau neabejotinai tai nebuvo toks reikšmingas kiekis, kad sukeltų nudegimus jam pačiam. Todėl darytina išvada, kad V. I. parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, yra objektyvūs ir patikimi.

2024-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 1998/2024(01) nurodyta, kad V. I. nustatyti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje su aplinkine poodine nugaros-kaklo apatinio trečdalio – krūtinės ląstos viršutinio trečdalio dešinės pusės I-ojo laipsnio nudegimai bei kairio užausio srities nudegimai, apimantys 5 proc. bendro kūno ploto. Odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva padaryti kietais bukais daiktais, galimai 36-72 val. iki apžiūros. Odos nudegimai padaryti paveikus aukštai temperatūrai, galimai 36-72 val. iki apžiūros. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykių laikotarpį, visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą. Odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva padaryti mažiausiai vienu trauminiu temperatūros poveikiu. Odos nudegimai kūno dešinėje bei kairio užausio srityje padaryti aukštos temperatūros poveikyje tiek vienmomentiškai, vieno terminio poveikio metu, tiek dviem poveikiais. Sužalojimų susidarymo mechanizmas atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas K. Z. palaikė savo išvadą. Papildomai paaiškino, kad apžiūros metu pūslių nebuvo, buvo tik odos audinių uždegimas, paraudimas. Tai buvo vertinama kaip pirma nudegimo stadija. Kai formuojasi pūslės, tai jau būna antro nudegimo laipsnis. Jeigu audiniai yra pakenkti ir traumuojami rūbais, tai teoriškai oda gali nusilupti ir formuotis pūslės atsiradimo vaizdas. Pūslės atsiranda dvylikos valandų bėgyje. Nedrįstų aiškinti aplinkybių, kaip galėjo ištykšti vanduo, nes tai yra per daug sudėtinga. Pagal lokalizaciją, tai labiau tikėtina, kad kontaktas su vandeniu buvo iš nugarinės pusės. Negali atsakyti, kiek reikėjo vandens, kad būtų toks nudegimas.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. I. nustatyti sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai: nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji jokių pavojingų ir neteisėtų veiksmų kaltinamojo ar jo artimųjų, naminių gyvūnų atžvilgiu neatliko, o kaltinamojo veiksmai – smūgis į veidą, laikymas, prispaudimas prie kelių, pylimas vandens iš arbatinuko, kai turėjo suprasti, kad vanduo verdantis (kaip minėta, R. P. teigė, kad puodelyje buvo karštas vanduo ir V. I. jį patį sužalojo) – rodo, kad jis suvokė, jog tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajai bent fizinį skausmą, galimai sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Todėl darytina išvada, kad veikė tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atsižvelgiant į aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kilus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiosios V. I. ir R. P. sutuoktinės G. P., R. P. tyčia V. I. vieną kartą dešine ranka trenkė į veido sritį, taip jai padarydamas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva, po ko sugriebė V. I. už kaklo ir jį spausdamas prie jos kelių paėmė arbatinuką ir apipylė V. I. galvos ir nugaros sritis karštu vandeniu, taip jai padarydamas nugaros-kaklo apatinio trečdalio – krūtinės ląstos viršutinio trečdalio dešinės pusės I-ojo laipsnio nudegimus bei kairio užausio srities nudegimus, t. y. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 58-61) nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,10 Eur žalos atlyginimo už V. I. suteiktas gydymo paslaugas, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 102-103). Pridėjo Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad V. I. 2024-07-01 VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje suteiktos chirurgo ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos; bendra suteiktų paslaugų suma – 50,10 Eur (1 t., b. l. 104).

Nukentėjusioji V. I. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 50 eurų turtinės žalos už vaistus atlyginimo ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 941). Teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1220,19 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų (2 t., b. l. 149-153). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusiajai į veidą buvo sugadinti jos korekciniai akiniai: iškreipta rėmelio geometrija, nulenkti balnelių laikikliai, prie rėmelio ienelių korpuso ištrupėję kairės ir dešinės pusės korekciniai lęšiai, padaryti gilūs įbrėžimai dešinės pusės korekcinio lęšio matymo ir skaitymo zonose. Nauji akiniai jai kainavo 736 eurus. Taip pat jai buvo taikomas medikamentinis gydymas, dėl ko nukentėjusioji patyrė 40,91 Eur išlaidų. Patirti išgyvenimai sukėlė kraujospūdžio padidėjimą, emocinį sukrėtimą. Dėl sužalojimo nukentėjusioji negalėjo dirbti. Bendras nedarbingumo laikotarpis nuo 2024-06-27 iki 2024-07-25. Vidutinis darbo užmokestis sudaro 934 Eur, tačiau dėl kaltinamojo neteisėto elgesio ji gavo tik 427,85 Eur. Negautų pajamų suma sudaro 443,28 Eur. Bendra turtinės žalos suma – 1 220,19 Eur.

Dėl neturtinės žalos aptarė įstatymų nuostatas bei teismų praktiką, nurodė, kad dėl kaltinamojo naudotos fizinės prievartos nukentėjusioji patyrė ir stiprų emocinį sukrėtimą, pažeminimą, siaubą. Dėl patirtų sužalojimų (kraujosruvų, nudeginto kūno matomoje dalyje) sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, ji turėjo atsisakyti įprasto gyvenimo, suprastėjo jo kokybė. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis yra fiziškai stipresnis vyras, jis jaunesnis nei nukentėjusioji, jis dėl menkavertės priežasties užpuolė nukentėjusiąją, apribojo jos judėjimo laisvę sugriebdamas už kaklo ir laikydamas prispaudęs, ir pylė ant nukentėjusiosios verdantį vandenį, sukeldamas jai skausmą ir žalodamas sveikatą. Jis neapsiribojo žvėriškų veiksmų atlikimu, o dar ir grasino nukentėjusiajai, kad, jei išgirs iš G. dar žodį dėl šuns, užmuš. Dėl tokių ciniškų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji iki šiol negali atsigauti, jaučia nuolatinę baimę, nerimą, jai pasireiškė neurologiniai sutrikimai.

Teisiamajame posėdyje V. I. palaikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ji jaučia nuolatinį stresą, trūkčioja akis, nugara yra šašuota. Tą visą naktį nemiegojo. Šokas yra iki šiol. Nedarbingume buvo visą mėnesį. Pirko žaizdoms tepalus, gėrė raminamuosius. Viskas sukyla iki šiol. Neprisimena gautos nedarbingumo sumos. Gydytoja sakė, kad čia yra ne juokas. Gydėsi privačiai, nemiega naktimis. Jai pastoviai trūkčioja akis. Papildomai pas gydytojus buvo. Jai dar ne visi gydytojai paskirti. Buvo paskirtas ir psichiatras. Su savimi neturi šių duomenų. Buvo chirurgo konsultacijoje. Jai buvo daryta kompiuterinė tomografija, lūžių nebuvo. Neurologas sakė, kad ji patyrė stresą. Buvo ir pūslės. Ji visa pūslėmis nuėjo. Kitą dieną po įvykio ji atėjo į darbą. Pabuvo iki pietų ir išėjo. Ji vadovui skambino ir sakė, kad eis į polikliniką. Ji darbe priima užsakymus, pildo dokumentus. Jai buvo apiplikyta visa ausis, nugara, peties dalis. Daktarai matė, kad jai buvo stresas, ji visada verkdavo, todėl buvo mėnesio laiko nedarbingumas. Ėjo per visus gydytojus, jie pratęsė nedarbingumą. Visada pas gydytojus eidavo gyvai. Spaudimas iki įvykio buvo susitvarkęs. Iki įvykio vaistų nevartojo, po įvykio vėl pradėjo vartoti. Kažkada yra gėrusi vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Jai sunku viską išgyventi. Pablogėjo sveikata, todėl buvo pakeistas civilinis ieškinys. Jai ir dabar yra blogai, gydytoja sakė, kad viskas gali tęstis dešimt metų. Jokio psichologo ji neprašė. Akinius ji naudoja skaitymui ir rašymui. Kiekvieną dieną naudoja akinius. Pastebėjo, kad reikia prisimerkti, todėl kreipėsi dėl naujų akinių. Akinius pirko prieš 3 metus. Darbo metu negalėjo nuvažiuoti pasikeisti akinių. Turėjo ir kitus akinius, tai dėl to tas akinių keitimas nusitęsė. Nedarbingumo metu jai tų akinių nereikėjo. Čia buvo jos darbo akiniai. Kai akiniai buvo geri, ji viską matė gerai. Akiniai nesudužo, tik stiklas buvo subraižytas. Jie jai nebetiko, todėl ji nuvažiavo daryti naujų akinių.

Kaltinamasis R. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis gynėsi.

Dėl turtinės žalos. Byloje įrodyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo apgadinti nukentėjusiosios akiniai, nukentėjusioji turėjo gydymo išlaidų – pirkti vaistų, taigi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra ir tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji pateikė UAB „Regos korekcija“ atliktą akinių defektinį aktą, iš kurio matyti, kad korekciniai akiniai eksploatacijai netinkami (2 t., b. l. 116); akinių apžiūros protokolo duomenys taip pat patvirtina, kad ant lęšių kraštų šonuose, išorinėje pusėje, ties kojelėmis matomi nuskilimai. Nors akiniai ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apžiūrėti tik 2024 m. spalio mėnesį, o defektinis aktas surašytas 2024 m. lapkričio mėnesį, t. y. po įvykio praėjus 4-5 mėnesiams, vis tik teismas neturi pagrindo šią aplinkybę laikyti mažinančia išlaidų dydį. Pažymėtina, kad ant nukentėjusiosios veido aiškiai matomi nubrozdinimai, kurie nekelia abejonių, kad atsirado nuo fizinio poveikio į akinius. Akiniai buvo apgadinti; tai, kad nukentėjusioji turėjo kitus akinius arba kažkiek galėjo naudotis ir apgadintais akiniais, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji privalo ir toliau naudotis sugadintu ar apgadintu daiktu, kad ji prarado teisę į kompensaciją. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė duomenų, už kokią sumą ir kada ji buvo pirkusi akinius, todėl teismas neturi galimybės įvertinti jos naudotų akinių nusidėvėjimo, ar naujų akinių kaina (įvertinus prekių brangimą), kokybė analogiška ar bent artima senųjų akinių pirkimo kainai ir kokybei (iki jų apgadinimo). Be to, V. I. nurodė, kad pablogėjo jos regėjimas, todėl nusprendė pirkti naujus akinius. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jos regėjimas pablogėjo dėl R. P. veiksmų, o ne dėl amžiaus ar kitų natūralių aplinkybių. V. I. pateikė 2025-02-08 PVM sąskaitą faktūrą ir pirkimo kvitus (kopijas), iš kurių matyti, kad ji iš UAB „Regos korekcija“ įsigijo akinius, kurių kaina 736,00 Eur (2 t., b. l. 135). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kad nėra duomenų apie senųjų akinių pirkimo sumą, datą, darytina išvada, kad naujų akinių pirkimą jai kompensuos 400 eurų suma. Medikamentiniam gydymui nukentėjusioji išleido 40,91 Eur, pateikė gydytojų rekomendacijas ir pirkimo čekius 35,62 Eur sumai (2 t., b. l. 118-120), paaiškino, kad dar pirko Bepanten tepalo, kurio kaina 5,29 Eur, čekio neišsaugojo. Nukentėjusiosios nurodyta vaistų pirkimo suma 40,91 Eur dydžio laikytina pagrįsta, todėl priteistina. Taip pat nukentėjusioji pateikė duomenis, kad ji dėl įvykio buvo nedarbinga nuo 2024-06-27 iki 2024-07-25 ir už šį laikotarpį negavo 443,28 Eur pajamų. Pateikta Sodros informacija apie asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad V. I. nedarbingumas nuo 2024-06-27 buvo tęsiamas iki 2024-07-25 (2 t., b. l. 121-122). Iš pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas už 2024 metus matyti, kad V. I. vidutinis darbo užmokestis buvo 934 Eur; už birželio mėnesį jai buvo išmokėta 817,25 Eur, liepos – 179,62 Eur (2 t., b. l. 147). Vadinasi, už birželio mėnesį ji negavo 116,75 Eur dydžio darbo užmokesčio, liepos – 754,38 Eur dydžio darbo užmokesčio, iš viso 871,13 Eur. Kadangi jai išmokėta 427,85 Eur dydžio pašalpa, jos negautos pajamos sudaro 443,28 Eur, ši suma priteistina iš R. P. Iš viso iš R. P. priteistina 884,19 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jos sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Kaip teismui nurodė teismo medicinos specialistas K. Z., apžiūros metu pūslių nebuvo, buvo tik odos audinių uždegimas, paraudimas. Tai buvo vertinama kaip pirma nudegimo stadija. Kai formuojasi pūslės, tai jau būna antro nudegimo laipsnis. Jeigu audiniai yra pakenkti ir traumuojami rūbais, tai teoriškai oda gali nusilupti ir formuotis pūslės atsiradimo vaizdas. Pūslės atsiranda per dvylika valandų. Taip pat K. Z. akcentavo, kad nuotraukoje matomą raudonumą reikėtų vertinti kritiškai, nes raudonos spalvos interpretacija yra labai netaisyklinga. Tai, kas matoma nuotraukoje, nebūtinai yra realybėje. Jis nematė, kad oda luptųsi. Matėsi, kad buvo tas uždegimas. Tai buvo uždegiminis volelis. Negali atsakyti, kiek reikėjo vandens, kad būtų toks nudegimas.

Be to, kaip nustatyta iš V. I. e.sveikatos duomenų, jai gydytojų buvo paskirti vaistai nuo nerimo, raumenų traukulių (diazepamas) ir padidėjusio kraujospūdžio (Losartano kalio druska). Užfiksuoti V. I. nusiskundimai, vis tik objektyviai būklė įvertinta kaip patenkinama, hermodinamika stabili, širdies veikla ritmiška, nenustatyta židininė neurologinė simptomatika, meninginiai simptomai. Jai buvo paskirti siuntimai pas gydytoją psichiatrą, gydytoją oftalmologą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šių gydytojų buvo objektyviai nustatytas V. I. sveikatos pablogėjimas. Kaip minėta, teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu V. I. jautė skausmą, išgąstį ar stresą, kad tuo metu jai galėjo pakilti kraujospūdis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios nurodomas tikas yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, konstatuoti, kad dėl nusikalstamos veikos kilo ilgalaikiai padariniai ar jie gali kilti ateityje. Nosies nubrozdinimai nedideli. Kaip matyti iš informacijos apie nedarbingumą, V. I. nedarbingumas truko apie mėnesį, tačiau jos sužalojimas nepriskiriamas prie sunkių, o vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Pati V. I. vykti į ligoninę atsisakė, kitą dieną buvo nuvykusi į darbą; kaip pati nurodo, tai jos vadovė jai rekomendavo kreiptis į gydytojus; medikamentų, kuriais būtų ilgai gydomas fizinis sužalojimas, jai nebuvo paskirta, nudegimams gydyti ji vartojo tik antiseptikus. Nors tvirtina, kad buvo pūslės nuo nudegimo, teismo medicinos specialistas tai paneigė. Be to, kaip nustatyta iš pačios V. I. parodymų, nedarbingumas jai buvo tęsiamas iš esmės ne dėl fizinių sužalojimų gydymo, o dėl to, kad ji nuolat verkdavo, jautė stresą. Todėl iš dalies neturtinę žalą kompensuoja ir negautų pajamų dėl nedarbingumo priteisimas. Taigi byloje nėra duomenų, kad buvo ženkliai apribotos jos bendravimo galimybės, kad gijimas truko itin ilgai. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, lūžių ar kitų sunkesnių padarinių nebuvo. Todėl teismas vertina, kad ieškinyje nurodyta 10 000 eurų neturtinė žala yra neadekvati, neatitinka realiai patirtos žalos, todėl mažintina.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (pvz., kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) Nr. 2K-130-387/2023 (nenustatytu skaičiumi smūgių į veidą padaryta plėštinė žaizda smakre, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteista 400 Eur), Nr. 2K-101-511/2023 (4 smūgiais į veidą padarytos kraujosruvas kairio smilkinio priekinėje dalyje, kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, nosies kairėje bei kairėje ir dešinėje plaštakose ir kt., priteista 500 Eur) ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinimu inkriminuojamų smurtinių veiksmų pobūdį (vienas smūgis į veidą (akinius), sugriebimas už kaklo ir apipylimas karštu vandeniu), nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais sukeltas pasekmes (odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje su aplinkine kraujosruva, nugaros-kaklo-krūtinės ląstos 1-mo laipsnio nudegimai) ir dėl to patirtus trumpalaikio pobūdžio fizinius nepatogumus, taip pat į ilgiau trukusius emocinius išgyvenimus, galimai pabloginusius nukentėjusiosios emocinės ir psichinės sveikatos būklę, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai V. I. iš R. P. priteistina 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateiktas prašymas atlyginti nukentėjusiosios V. I. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pridėta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 5/25, kurioje nurodoma, kad už ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme suma sudaro 2420 Eur, bei mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad minėta sąskaita apmokėta (3 t., b. l. 22-24).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

V. I. kaltais R. P. veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ji pagrįstai turėjo kreiptis teisinės pagalbos, teikė teismui ieškinį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad procesinės išlaidos buvo būtinos. Vidutinis mėnesinis 2024 m. IV ketvirčio darbo užmokestis (bruto) buvo 2335,9 Eur, taigi prašoma priteisti suma iš esmės atitinka Statistikos departamento skelbiamus duomenis. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina ir į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nukentėjusiosios atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma dėl turėtų atstovavimo išlaidų nėra neprotingai didelė ar neproporcinga bylos trukmei bei joje advokatės atliktiems veiksmams, turėtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajai V. I. priteistina 2420 Eur advokato išlaidoms apmokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. P. 50,10 Eur (penkiasdešimt eurų 10 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Nukentėjusiosios V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. I. iš R. P. 884,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1784,19 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 19 ct) žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti V. I. iš R. P. 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) proceso išlaidų.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdine medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.