Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2440-945/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
e2S-2440-945/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02277-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2440-945/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02277-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.12.2; 3.3.2.4 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu už akių (I t., e. b. l. 184 – 186) patenkindamas ieškinį priteisė ieškovei iš atsakovo 10 252,83 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 231 Eur žyminį mokestį ir 3 170,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje atlyginimą.Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymu (I t., e. b. l. 189 – 190) prašė priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 887,60 Eur atstovavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Prašyme ieškovė nurodė, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikti, kadangi ieškovė nežinojo, kad atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir bus priimtas sprendimas už akių, nebuvo informuota apie rašytinį teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (II t., e. b. l. 1 – 3) ieškovės prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog išlaidas patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pati ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, todėl negalėjo nežinoti apie tokios galimybės egzistavimą. Įstatyme nenumatytas išankstinis informavimas apie klausimo dėl sprendimo už akių priėmimo nagrinėjimą. Ieškinį ieškovė pateikė elektronine tvarka, EPP sistemoje turėjo galimybę sekti bylos eigą. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. gegužės 16 d., terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2017 m. birželio 9 d., o sprendimas už akių dėl teisėjo atostogų buvo priimtas tik 2017 m. liepos 17 d., t. y. ieškovė turėjo du mėnesius išlaidas patvirtinantiems dokumentams pateikti. Ieškovė nenurodė, kokios objektyvios priežastys kliudė išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti anksčiau. Su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog už advokato paslaugas ieškovė sumokėjo tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. sprendimo už akių priėmimo metu išlaidų ieškovė dar neturėjo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (II t., e. b. l. 8 – 11) ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl papildomų išlaidų atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis negali būti vertinama formaliai. Draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu iki bylos išnagrinėjimo nepateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, gali būti netaikomas nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti laiku.Teismų praktikoje akcentuojama, jog sprendimo už akių priėmimas laikytinas aplinkybe, apribojančia ieškovo galimybes iki bylos išnagrinėjimo pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog PVM sąskaita – faktūra dėl išlaidų apmokėjimo išrašyta 2017 m. liepos 17 d., t. y. sprendimo už akių priėmimo dieną. Sąskaita išrašyta 2017 m. liepos 7 d. Ši klaida galėjo turėti įtakos nepagrįstai teismo išvadai. Įvertinusi atsakovo elgesį ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, ieškovė nesitikėjo, jog atsakovas elgsis pasyviai. Teismas galėjo iš anksto pranešti ieškovei apie ketinimą priimti sprendimą už akių, taip suteikdamas galimybę laiku pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, pageidaujantis, jog jam būtų atlygintos atstovavimo teisminiame procese išlaidos, dalyvaujantis byloje asmuo teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t., e. b. l. 1 – 10), tačiau iki teismo sprendimo už akių, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, priėmimo nepateikė teismui jokių duomenų apie faktiškai turėtas išlaidas. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies ribojimas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą gali būti netaikomas nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tokia pozicija grindžiama asmens teise į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principu ir procesinio lygiateisiškumo sąlygojama dalyvaujančių byloje asmenų teise žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kartu pabrėžtina, jog abiejose cituotose bylose procesas buvo nutrauktas ieškovui atsisakius ieškinio, nepranešant atsakovui apie klausimo nagrinėjimą, t. y. užbaigiant procesą nesant byloje atsakovo valios šiuo klausimu.Nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės kitokia situacija. Byla buvo užbaigta sprendimo už akių priėmimu. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, privaloma sąlyga sprendimui už akių atsakovo atžvilgiu priimti yra ieškinyje ieškovo aiškiai išreikštas prašymas, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas. Įpareigojimas dar ieškinyje pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formalumu. Ieškovas jau formuluodamas ieškinį privalo apsispręsti, ar jis sieks sprendimo už akių priėmimo, o kartu ir prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes. Būtent atsižvelgiant į tai, jog sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik ieškovo prašymu, CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtinė taisyklė, pagal kurią klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Reikšmingas šiuo aspektu yra ir CPK 98 straipsnio reglamentavimas, pagal kurį atlyginamos tik išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, t. y. profesionalaus teisininko, teikiamas atstovavimo paslaugas. Advokato atstovaujamas ieškovas, prašydamas teismo priimti sprendimą už akių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, negali nesuprasti, jog jis privalės teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus teikti be nepagrįsto uždelsimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip formalius, teisinio reglamentavimo neatitinkančius atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo apribotos dėl to, jog ieškovė nesitikėjo, kad bus priimtas sprendimas už akių, jai nebuvo apie klausimo nagrinėjimą pranešta iš anksto. Atskirajame skunde ieškovė taip pat cituoja apeliacinės instancijos teismų nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2012-450/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-829-196/2015), kuriomis nuspręsta tenkinti ieškovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, kai išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikiami po sprendimo už akių priėmimo. Vertinant šį skundo motyvą dėmesys atkreiptinas į tai, jog ieškovė dirbtinai atrinko jai parankius teismų praktikos pavyzdžius, nors kitose bylose buvo priimta visa eilė nutarčių, kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1721-153/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-529-436/2014, 2014 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1019-480/2014, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2621-657/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-725-640/2014, 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1161-275/2015, 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-471-560/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-922-943/2017). Atskirajame skunde nėra paaiškinama, kuo (neskaitant to, jog bylos taip pat užbaigtos sprendimo už akių priėmimu) ieškovės cituojamų bylų faktinės aplinkybės buvo panašios į tas, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje.Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, reikšminga pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, jog ieškovė iniciavo bylą elektronine forma. Nesutikti su šia pozicija pagrindo nėra. Ieškovas elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdamas prie informacinės sistemos ir matydamas, kokie veiksmai byloje atliekami. Būtent tuo nagrinėjama byla skiriasi nuo ieškovės cituotos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-2012-450/2014, kuri išnagrinėta ne elektronine forma. Nagrinėjamu atveju elektroninėje sistemoje jau 2017 m. gegužės 19 d. buvo įkelta skaitmenizuota procesinių dokumentų įteikimo pažyma, patvirtinanti, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti 2017 m. gegužės 16 d. (I t., e. b. l. 182 – 183). Be to, ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir su 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi (I t., e. b. l. 177), kuria atsakovui nustatytas 24 d. terminas atsiliepimui pateikti. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog, domėdamasi bylos eiga, ieškovė bet kuriuo metu po 2017 m. gegužės 19 d. prisijungusi prie EPP sistemos turėjo galimybę sužinoti, jog terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti sueis 2017 m. birželio 9 d. Kaip minėta, CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta taisyklė, kad atsiliepimo nepateikimo atveju sprendimas už akių turi būti priimamas per 7 dienas nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys pasidomėti bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių. Kaip teisingai nurodoma ginčijamoje nutartyje, ieškovės pasyvumą ir subjektyvų nesidomėjimą bylos eiga, o kartu ir ženkliai platesnes galimybes laiku pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, patvirtina ir faktas, jog dėl bylą nagrinėjusio teisėjo atostogų sprendimas už akių buvo priimtas mėnesiu vėliau, nei įstatyme nustatytas terminas (ne iki 2017 m. birželio 16 d., bet 2017 m. liepos 17 d.). Nors kita byla, kurioje priimtą nutartį atskirajame skunde cituoja ieškovė (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-829-196/2015), išnagrinėta elektronine forma, pabrėžtina, jog vėlesnėje byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad išlaidų atlyginimas ieškovui nepriklauso (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-943/2017). Pabrėžtina, jog šiose nutartyse buvo papildomai įvertintos ir aplinkybės, susiję su apmokėjimo už atstovavimą momentu nurodant, jog išlaidas ieškovas turėjo iki sprendimo už akių priėmimo. Pirmuoju atveju tenkinant prašymą priteisti išlaidų atlyginimą faktinių išlaidų realumas įvertintas kaip paneigiantis piktnaudžiavimo galimybes. Antruoju atveju atmetant prašymą priteisti išlaidų atlyginimą akcentuota, jog po išlaidų apmokėjimo praėjęs laikas patvirtina nepagrįstą, nepateisinamą ieškovo pasyvumą.Nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia situacija, kadangi mokėjimas už išlaidas atliktas 2017 m. rugpjūčio 7 d. (I t., e. b. l. 192), t. y. teikiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, praėjus trims savaitėms po sprendimo už akių priėmimo, paskutinę dieną, kada sprendimas už akių dar galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.) ar galėjo būti teikiamas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 2 d.). Kartu teismui buvo pateikta ir 2017 m. liepos 7 d. PVM sąskaita – faktūra (I t., e. b. l. 191). Vertinant šiuos duomenis dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ribojimo tikslas yra užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai žinodama apie bylos baigtį šalis gali koreguoti atstovavimo išlaidų dydį. Mokėjimas, atliktas iki sprendimo už akių priėmimo, paneigtų tokio piktnaudžiavimo galimybę, gi PVM sąskaita – faktūra galima manipuliuoti tiek turinio prasme (pakoreguojant joje nurodytą sumą), tiek ir sudarymo momento prasme (surašant šį dokumentą atgaline data). Net ir pasirinkta PVM sąskaitos – faktūros numeracija, pasitelkiant sąskaitos išrašymo datą ir papildomą numerį, galintį reikšti tą dieną išrašytos sąskaitos eilės numerį, sukuria prielaidas manipuliuoti sąskaitos išrašymo data.Be to, sąskaitoje nurodoma, jog ji teikiama už ieškinio parengimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą vykdyti. Ieškinys teismui parengtas 2017 m. gegužės 10 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta 2017 m. gegužės 12 d. ir antstoliui vykdyti turėjo būti pateikta per 14 d., t. y. iki 2017 m. gegužės 26 d. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, dėl kokios priežasties sąskaita išrašyta 2017 m. liepos 7 d., praėjus daugiau nei mėnesiui po visų sąskaitoje nurodytų atstovavimo veiksmų atlikimo. Be to, mažai tikėtina, jog priimant sprendimą dėl sąskaitos išrašymo, nebūtų įvertinta byloje susiklosčiusi procesinė situacija, galimas poreikis papildomoms paslaugoms ir pan. Kaip minėta, nurodytu laikotarpiu patikrinus EPP duomenis būtų paaiškėję, jog egzistuoja visos prielaidos sprendimui už akių byloje priimti, kas sąlygotų būtinybę nedelsiant teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys sąskaitą apmokėti anksčiau ir operatyviai pateikti apmokėjimą patvirtinančius duomenis teismui. Kaip matyti iš ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros už atstovavimo paslaugas darbo ginčų komisijoje turinio (I t., e. b. l. 168), 2017 m. balandžio 7 d. išrašytoje sąskaitoje buvo nustatytas apmokėjimo terminas – 2017 m. balandžio 10 d., t. y. per tris dienas. Būtent šią dieną ir atliktas mokėjimas (I t., e. b. l. 169). Gi išrašant sąskaitą už atstovavimą teisme nuorodos į apmokėjimo terminą neliko, mokėjimas buvo atliktas po 31 dienos. Apibendrinant nurodytas aplinkybes spręstina, jog, tuo atveju, jeigu, kaip tvirtina ieškovė, sąskaita už paslaugas buvo išrašyta 2017 m. liepos 7 d., šis faktas teatskleidžia akivaizdų ieškovės ir jos atstovų pasyvumą tiek pavėluotai išrašant sąskaitą už anksčiau suteiktas atstovavimo paslaugas, tiek ir operatyviai neapmokant sąskaitos ir nepateikiant teismui tai patvirtinančių duomenų. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu spręsti, jog atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo pateikti ne dėl teismo veiksmų ar objektyvių kliūčių, bet dėl subjektyvaus ieškovės ir jos atstovų pasyvumo, nesidomėjimo bylos eiga ir savo procesinių pareigų ignoravimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas