Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-474-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-172-651/2018Nutartis · 2018-06-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. II-474-903/2019Nutartis · 2019-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
II-474-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01073-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
J. K.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-474-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01073-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Indrei Valaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. (J. K.) ir jo atstovui advokatui Aliui Galminui,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei Erikai Kliaugienei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau –Institucija) 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12820-2019 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2019 m. spalio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR-P-56435-2016 J. K. už tai, kad jis 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 prom. ± 0,02 promilės girtumas bei neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su priekinių durų tamsintais stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistinas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12820-2019 J. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, o už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu J. K. atstovas advokatas A.Galminas prašo panaikinti dalį Institucijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12820-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti. Skunde nurodyta, kad J. K. neginčija fakto, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 12.30 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su tamsintais priekiniais automobilio durelių stiklais, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnas J. K. nurodė, kad yra draudžiama vairuoti Lietuvoje automobilį su tonuotais priekinių automobilio durelių stiklais bei paklausė, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų. J. K. policijos pareigūnui pateikė dokumentus bei nurodė, kad buvo išvakarėse vartojęs šiek tiek alkoholinių gėrimų, bei šiuo metu yra ką tik išgėręs šampano taurę. Policijos pareigūnui jis taip pat nurodė, kad nė nepraėjo nei 10 minučių po išgertos šampano taurės. Policijos pareigūnas patikrinęs dokumentus, paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu. Policijos pareigūnui nurodė, kad reikia palaukti bent 10 minučių, kadangi alkotesteris gali parodyti netikslius duomenis, tačiau policijos pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį iškarto. Jis sutiko ir papūtė į alkotesterį. Alkotesteris parodė 0,47 promilių alkoholio. Pamatęs, kad alkotesteris nustatė 0,47 promilių neblaivumą iškart policijos pareigūnui nurodė, kad su alkotesterio parodymais visiškai nesutinka, kadangi alkotesterio parodymai yra netikslūs, nes nepraėjo nei dešimt minučių po išgertos šampano taurės. Policijos pareigūno paprašė leisti dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau pareigūnas nurodė, kad daugiau pūsti neduos, bei surašė administracinio nusižengimo protokolą. Mano, kad alkotesteris galėjo parodyti klaidingus, neteisingus duomenis, kadangi nepraėjo nei dešimt minučių po išgerto alkoholio ir iškarto buvo liepta pūsti į alkotesterį. Gal kažkokią nedidelę dalelę taip pat turėjo įtakos ir išvakarėse išgertas nedidelis kiekis alkoholio, tačiau nemano, kad kitą dieną apie 12.30 val. alkotesteris gali parodyti 0,47 proc. neblaivumą. Skunde taip pat nurodyta, kad surašius protokolą, jis greitai su taksi automobiliu nuvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Į šią įstaigą atvyko 2019 m. spalio 22 d. 13.45 val., laike vienos valandos po protokolo surašymo. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas E. M. jį apžiūrėjo bei alkotesteriu patikrino blaivumą, kurio parodymai: 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. buvo 0,29 proc. promilių, o 2019 m. spalio 22 d. 14.10 val. 0,27 proc. promilių. Teismo medicinos ekspertė J. T. 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. paėmė kraujo mėginį, kurį ištyrusi nustatė, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 % etilo alkoholio. Būtent ši valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistė J. T. savo specialisto išvada patvirtina, kad jis automobilį vairavo blaivus, t. y. leistina alkoholio koncentracija kraujyje. Dėl šių aplinkybių surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra iš dalies nepagrįstas, kadangi jis automobilį vairavo faktiškai blaivus. Jam vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas. Turi šeimą, kurią vienas pats išlaiko, taip pat turiu tris nepilnamečius-mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į mokyklą bei darželį, o paskui parvežti į namus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo J. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog J. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006 m. gegužės 18 d., Nr. 56-2000 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019 m. balandžio 1d.)), patvirtintų taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, yra neblaivus. J. K. alkotesterio pagalba nustatytas 0,47 (įskaičiuojant paklaidą – 0,45) promilių girtumas transporto priemonės vairavimo metu, ir nėra duomenų, objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad J. K. 2019 m. spalio 22 d. 12.45 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. paėmus kraujo mėginį, nustatyta koncentracija - 0,35 promilės etilo alkoholio. Dėl oksidacijos (redukcijos) alkoholio kiekis žmogaus organizme dėsningai mažėja, pagal Vidmarko formulę, suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per l val. vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,1 iki 0,2 promilių alkoholio (per l min. oksiduojasi apie 0,0025 prom. alkoholio), todėl šie įrodymai (0,45 promilių neblaivumas 12.30 val. nustatytas alkotesterio pagalba ir nustatytas 0,35 promilių etilo alkoholio koncentracija asmens kraujyje, biologinės terpės mėginys paimtas 13.50 val.) nėra prieštaraujantys vienas kitam. Per 1 val. 20 min. 0,47 promilės (įvertinus paklaidą, 0,45 promilės) neblaivumas, vadovaujantis Vidmarko formule dėsningai sumažėjo iki 0,35 promilių neblaivumo, todėl teigtina, kad J. K. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo teisingas. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. bei jo atstovas advokatas A.Galminas skundą palaikė, prašė panaikinti 2019 m. spalio 22 d. skundžiamą nutarimą dalyje dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies, o kitoje dalyje palikti galioti.

Teismo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad jam gimė dukra. Jis su draugais vakare išgėrė porą taurių, o ryte užėjus draugams išgėrė taurę šampano. Jis turėjo važiuoti žmonai nupirkti pompą. Jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini), iki ten, kur jį sustabdė, važiuoti nuo jo namų apie 5 min. Jis pareigūnui sakė, kad gėrė iš vakaro, bet jie nesusikalbėjo, jis paskui pasakė, kad gėrė šampano prieš 10 min. Pareigūno prašė duoti pūsti dar kartą, bet jam neleido. Jo manymu, pareigūnas galėjo duoti pūsti dar kartą. Alkotesteriu pareigūnas tikrino jam sėdint jo automobilyje. Pareigūnas jam pasakė, kad pakartotinai pūsti negalima. Prieš pirmą pūtimą jam pareigūnas nieko neaiškino. Pamatęs alkotesterio parodymus, jis nuėjo prie tarnybinio automobilio ir sakė, kad nesenai išgėrė šampano taurę. Ligoninėje jis įpūtė 0,29, o vėliau po 10 min. 0,27 promilės. Prašo iš dalies panaikinti nutarimą dėl neblaivumo, sutinka su pažeidimu dėl tamsintų langų.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr. 2019_1022_123232_011.MOV matyti, kad filmuojama policijos pareigūno „Body“ kamera. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar J. K. vartojo alkoholį, nes iš automobilio sklinda alkoholio kvapas. J. K. atsako, kad vartojo vakar (12:32:55 val.), toliau pareigūnas sako, kad tavo langai nuliniai, J. K. atsako, kad žino. Pareigūnas teiraujasi, kur trūkumą šalins, nes gali panaikinti technikinę, J. K. atsako, kad dabar nuvažiuos ir nuims. Pareigūnas duoda J. K. pūsti į alkotesterį. Pareigūnas parodo alkotesterio parodymus bei sako, nebeleistina vairuoti, 0,47 promilės, J. K. šypteli (12:34:55 val.). J. K. klausia, gal galima perpūsti (12:34:23 val.). Pareigūnas atsako, kad „perpūtimo nėra, nes man sakėte, jog vartojote vakar“ (12:34:27 val.). J. K. sako „aš tiesiai šviesiai sakiau, aš nemeluoju“ (12:34:31 val.). Pareigūnas aiškina, kad „neturiu teisės duoti perpūsti, nes jūsų klausiau kada vartojote, atsakėte, kad vakar“ (12:34:41 val.).

Iš vaizdo įrašo 2019_1022_123532_012.MOV matyti, kaip pareigūnas paveiksluoja alkotesterio parodymus bei automobilio dešinę pusę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Kadangi J. K. neginčijo administracinio nusižengimo numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarymo fakto, o prašo panaikinti 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12820-2019 dalį dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl teismas toliau pasisako tik šiuo klausimu.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Neblaivumo tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (taisyklių 2.3 punktas).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis J. K. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0126“ rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, iš kurio matyti, jog J. K. 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val. nustatytas 0,47 promilės girtumas. J. K. atstovo į bylą pateiktame 2019 m. spalio 22 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog aparatu „Drager Alcotest 5510“ 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. J. K. nustatytas 0,29 promilės neblaivumas, o 14.10 val. - 0,27 promilių neblaivumas, o 2019 m. spalio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. K. kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014 turinio matyti, kad ekspertas savo išvadoje be kita ko nurodė, kad per 1,5 val. alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23‰, o daugiausiai gali sumažėti 0,3‰. Esant išdėstytam, teismo nuomone, minėti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis (0,29 ir 0,27 promilės iškvepiamame ore ir 0,35 promilės kraujyje) buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus daugiau nei valandai nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau nepaneigia to, kad J. K. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilti administracinei atsakomybei, priešingai nei baudžiamajai, nereikia kraujo tyrimo, užtenka, kad neblaivumas būtų nustatytas panaudojus specialią techninę priemonę – alkotesterį. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnui pasiteiravus kada J. K. vartojo alkoholį, J. K. atsakė, kad vakar (12:32:55 val.), kitokių aplinkybių, jog J. K. būtų sakęs pareigūnui, kad alkoholį vartojo prieš 10 min. užfiksuota nėra. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnas, tikrindamas J. K. neblaivumą, pažeidė tokią procedūrą reglamentuojančias taisykles. Taigi ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

J. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir greičio viršijimą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12820-2019 nepakeistą ir J. K. (J. K.) atstovo advokato A.Galmino skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus