Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. F., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. spalio 26 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1811-2022, (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

S. K. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 26 d. nutarimu MD-VM00-ANR_N-1811-2022 buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už tai, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 valandą su lengvuoju automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs į Kenos geležinkelio posto Šumsko sienos perėjimo punktą iš Baltarusijos Respublikos deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Atlikus automobilio patikrinimą įrengtose slėptuvėse buvo rasta 13180 įvairių cigarečių, kurių vertė sudaro 2458,07 eurų. Skundžiamu nutarimu S. K. buvo paskirta 2000 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės: gabentų tabako gaminių, transporto priemonės ir transporto priemonės registravimo liudijimo konfiskavimas.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. gruodžio 6 d. gautas Pareiškėjos skundas su priedais dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 2).

Skundu Pareiškėja prašo pakeisti nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – kontrabandos daiktų gabenimo priemonės konfiskavimą. Pareiškėja nurodo, jog S. K. vairuodamas jai priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ir mano, jog vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi netinkamai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Savo skunde Pareiškėja nurodo, jog apie S. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, jos niekas neinformavo, aplinkybių nesiaiškino bei neapklausė. Taip pat paaiškina, jog 2022 m. kovo mėnesį norėdama parduoti automobilį, ji sugalvojo pasinaudoti automobilių pardavimo tarpininko paslaugomis ir savo automobilį perdavė S. K., automobilio pardavimui organizuoti. Teigia, jog perduodant automobilį jis buvo tvarkingas ir jokių slėptuvių įrengta nebuvo. Taip pat paaiškina, jog nežinojo, kad su jos automobiliu bus vykstama į užsienį, nes su S. K. buvo sutarusi, jog jis iki rudens pasaugos automobilį garaže, nes tuo metu galimai pakils automobilių kainos ir verta automobilį parduoti vėliau. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė nenurodė jokių duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, jog ji galėjo žinoti apie S. K. planuojamą daryti administracinį nusižengimą ir nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės siūlymu patirtą žalą dėl automobilio praradimo spręsti civilinio proceso tvarka, nes tvirtina, jog S. K. dėl sunkios finansinės padėties neturės galimybės jai grąžinti automobilio vertės. Pareiškėjos nuomone nėra duomenų, kad ji žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir joje slėptą kontrabandą ar kitaip yra susijusi su pažeidimu. Pareiškėjos teigimu, ji buvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga perduodama savo automobilį S. K..

2. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą ir parodė, kad prašė panaikinti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ir jį grąžinti. Paaiškino, jog į S. K. dėl automobilio pardavimo kreipėsi apie jo paslaugas susižinojusi į pažįstamų asmenų bei su juo susitarė, jog suremontavus automobilį jį parduos, tačiau automobilio remontas užsitęsė. Pareiškėja taip pat nurodė, jog jai nebuvo žinoma, kad jos automobiliu bus vykstama į užsienį, tačiau pripažino, kad yra pati su S. K. minėtu automobiliu vykusi į kitą šalį apsipirkti. Patvirtino, jog dėl nagrinėjimo atvejo aplinkybių ir apie tai, jog S. K. ketina daryti administracinį nusižengimą naudojantis jai priklausančiu automobiliu, nieko nežinojo.

Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucija nurodė, jog nesutinka su skundu ir nemano, jog yra teisinis pagrindas panaikinti nutarimą. Institucija savo atsiliepime nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. Skundžiamo nutarimo neginčija, taip pat pateikė paaiškinimą, jog automobilis „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, automobilį įsigijo prieš pusę metų, apie automobilyje įrengtas slėptuves nieko nežinojo. Dėl šios priežasties Pareiškėja nebuvo proceso dalyve, tačiau pripažintina, jog transporto priemonė vis dar registruota jos vardu. Institucijos tvirtinimu, Baltarusijos Respublikoje situacijos, kai įsigijus automobilį jis yra neperregistruojamas faktinio savininko vardu yra dažnos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad išimtinai nuo 2022 m. gegužės mėnesio automobilį valdė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K., o iki to laiko jį valdė V. F. ir A. F.. Institucija savo atsiliepime akcentuoja, jog ginčo transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta kontrabandinėms prekėms gabenti, pakeičiant automobilio gamyklines konstrukcijas ir įrengiant jose slėptuves - automobilio slenksčiuose ir ratų diskuose, atlikus pjovimo, montavimo ir kitus darbus, tuo sąmoningai apsunkinant neteisėtai gabenamų prekių suradimą ir nusižengimo išaiškinimą. Tokiu būdu transporto priemonė buvo panaudota kaip slėptuvė kontrabandai gabenti. Taip pat pažymi, jog buvo rastas didelis gabentų prekių kiekis, kurio be transporto priemonės nebūtų įmanoma pergabenti per valstybės sieną. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog sąlyga, kad Pareiškėja ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teigia nežinoję apie automobilyje įrengtas slėptuves, nėra pakankamas pagrindas netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 1 punktu, už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Šiai sąlygai konstatuoti svarbu įvertinti ne tik tai, ar perleisdamas turtą pažeidėjui šis asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo dėl to abejingas. Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui. Savo atsiliepime Institucija pažymi, jog esant specialiai įrengtoms slėptuvėms, svarbi yra prevencinė administracinio poveikio priemonės paskirtis, t. y., kad asmenys ateityje tos transporto priemonės negalėtų naudoti nusižengimams daryti. Institucija remiasi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-211/2019 ir atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei ir transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus, naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir/ar nusikalstamiems tikslams. Teisė į nuosavybę nėra absoliuti ir vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka, nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Institucija prašo palikti Vilniaus teritorinės muitinės priimtą nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, jog bylos medžiagoje yra pateikti du automobilio vertės nustatymo aktai, nes pirmajame akte nurodyta netiksli automobilio markė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pati vyko į užsienį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu automobiliu, dėl kurio kilo ginčas. Prašė Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu S. K. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2000 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – gabentų tabako gaminių, transporto priemonės ir transporto priemonės registravimo liudijimo konfiskavimas. Konfiskuota transporto priemonė yra registruota Pareiškėjos V. F. vardu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 valandą su lengvuoju automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs į Kenos geležinkelio posto Šumsko sienos perėjimo punktą iš Baltarusijos Respublikos deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Atlikus automobilio patikrinimą įrengtose slėptuvėse buvo rasta 13180 įvairių cigarečių, kurių vertė sudaro 2458,07 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimo neginčija. Pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, su Skundžiamu nutarimu nesutinka ir prašo teismo nutarimą pakeisti bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

ANK 208 straipsnio 2 dalis numato, jog prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už ANK 208 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Pareiškėja šioje administracinio nusižengimo byloje būdama suinteresuotu asmeniu nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, todėl šiuo atveju kyla klausimas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai skyrė minėtą administracinio poveikio priemonę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai yra prieštaringi. Pareiškėja savo skunde teigė, jog automobilio S. K. nepardavė, o perdavė jam kaip tarpininkui, užsiimančiam automobilio pardavimo paslaugomis. Tuo tarpu pats S. K. savo paaiškinime (b. l. 19) nurodė, jog apytikriai prieš pusę metų automobilį įsigijo. Taip pat Pareiškėja savo skunde teigė, jog nežinojo, kad su jos automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. K. ketina vykti į užsienį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog yra kartu su S. K. vykusi į kitą šalį, kaip nurodė - apsipirkimo tikslu. Iš bylos medžiagos matyt, jog Pareiškėja V. F. tris kartus su S. K. vyko į Lietuvą minėtu automobiliu (b. l. 68-69). Dėl šių aplinkybių teismas Pareiškėjos paaiškinimus vertintina kritiškai. Kadangi pati pareiškėja kartu su S. K. ne kartą automobiliu „Opel Insignia“ vyko į kitą šalį, darytina išvada, jog ji žinojo, kad automobilis yra eksploatuojamas ir juo S. K. vyksta į kitą šalį, todėl leisdama kitam asmeniui naudotis ir vykti į kitą šalį Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu turėjo būti itin apdairi ir atsakinga. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Turto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėja nebuvo pakankamai atsakinga ir apdairi bei žinodama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškėjai priklausančiu automobiliu važinėja į kitą šalį neužtikrino, jog nebūtų daromi teisės pažeidimai.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-64-697/2015, Nr. 2AT-46-628/2019). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra būtina konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, privalu atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios apibūdina patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-935/2022). Konkrečiu atveju nustatyta, jog prekės buvo gabentos specialiai automobilyje įrengtoje slėptuvėje, pakeičiant automobilio gamyklinę konstrukciją. Taip pat pažymėtina, jog gabentas didelis kiekis, t. y. 13 180 vienetų cigarečių. Teismo vertinimu tokio didelio kiekio cigarečių gabenimui transporto priemonė yra būtina ir be transporto priemonės šių veiksmų atlikti būtų neįmanoma.

Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Nors tiek Pareiškėja, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog nežinojo apie automobilyje įrengtas slėptuves kontrabandai gabenti, tačiau jų paaiškinimai vertintini kritiškai dėl tarpusavio prieštaravimų, juos paneigia ir rašytinė bylos medžiaga – VSATIS duomenys (b.l. 63-670), todėl tokie paaiškinimai nėra pagrindas netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės.

Teismas, patikrinęs Skundžiamą nutarimą, įvertinęs Pareiškėjos skundą ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 26 dienos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1811-2022, priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos V. F. skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 26 dienos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1811-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.