Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo advokato Arūno Totoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Iš kaltinamojo L. L. civiliniam ieškovui M. E. priteista 2 850 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 20 val., iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 750 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 2 750 eurų turtinę žalą; be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 100 eurų turtinę žalą.

3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišlaikė neutralumo ir nešališkumo egzamino ir ne tik įvykdė kasdieninėje praktikoje vyraujančio valstybinio kaltintojo „norimą“ ir „lauktą“ „teisingumą“, bet jį dar „sugriežtino“.

3.1. Gynėjo vertinimu, teismas klaidingai automobilio vertę nustatė pagal morališkai pasenusią 2003 metų transporto verčių nustatymo metodiką, kadangi pavogtos ne viena, bet netgi dvi transporto priemonės, tai yra klaidingai kvalifikavo pačią nusikalstamą veiką, atitrūko nuo tikrovės, neatsižvelgė į jų realų individualų nusidėvėjimo stovį.

3.2. Pažymima, kad teismų praktika nurodo, jog sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

3.3. Gynėjas mano, kad nuteistajam inkriminuojama automobilio vagystė, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra iš esmės tarybinė morališkai pasenusi teisės norma, kuri šalintina iš BK. Taip pat pažymima, kad baudžiamajame kodekse atnaujinti ekonominiai dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas dėl jų padarytos žalos, po pakeitimų šie dydžiai atitiks realią ekonominę padėtį valstybėje.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistojo L. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nėra objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos ir veikos pavojingumo, ir tai, gynėjo vertinimu, yra akivaizdus veikos mažareikšmiškumas. Skunde taip pat nesutinkama su L. L. paskirta bausme, kuri, gynėjo vertinimu, yra per griežta ir prasilenkianti su humaniškos baudžiamosios politikos principu.

7. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016, kt.).

8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados remiasi bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, tinkamai argumentuotos, dėl ko skundžiamo nuosprendžio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. L. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize. Teismas, ištyręs ir įvertinęs paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiojo M. E. bei liudytojų E. J., A. G. parodymus, daiktų apžiūros protokolo, susirašinėjimo elektroniniu paštu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pirkimo–pardavimo sutarties, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų, VšĮ „Emprekis“ išrašų duomenis, padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina, jog kaltinimas automobilių vagyste, pareikštas L. L., pasitvirtino, t. y. pasitvirtino, kad jis kaltinime nurodytu laiku iš nesaugomos automobilių aikštelės pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2750 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 2750 eurų turtinę žalą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš nesaugomos automobilių aikštelės pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 100 eurų turtinę žalą.

11. Kaip matyti, lengvojo automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė –100 eurų – nustatyta atsižvelgus į pirkimo–pradavimo sutartyje nurodytą šios transporto priemonės įsigijimo kainą, o lengvojo automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 2 750 eurų – teismas nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, kad 1995–1998 metų gamybos automobilio „Alfa Romeo Alfa GTV “ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 750 eurų.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su lengvojo automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 750 eurų dydžio verte. Apeliantai laiko, kad ši vertė yra per didelė, neatsižvelgus į automobilio nusidėvėjimą, o vertės nustatymas atliktas pagal morališkai pasenusią transporto verčių nustatymo metodiką, kas, gynėjo vertinimu, lėmė neteisingą nuteistojo veikos kvalifikavimą.

13. Aukštesnis teismas pažymi, kad automobilio vertę paprastai nustato specialistai arba ekspertai. Ji taip pat gali būti nustatoma ir kitais būdais, pavyzdžiui, pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą automobilio pardavimo / įsigijimo kainą, draudimo vertę, turto ir pajamų deklaracijas ir kt. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Kaip matyti šiuo atveju, nesant kitų duomenų automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašo duomenimis, todėl nuosprendyje pagrįstai nurodoma būtent tokio dydžio (2 750 eurų) minėto lengvojo automobilio vertė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, pagrobtų automobilių verčių (2 750 eurų + 100 eurų) dydis, neviršijantis 250 MGL (2 850 : 50 = 57 MGL), šiuo atveju nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturėjo. Kaip minėta, automobilio vagystė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtina kaip viena iš šią veiką kvalifikuojančių požymių. Įstatymų leidėjas, nepriklausomai nuo realios pavogto automobilio vertės, tokius veiksmus laikė pavojingesniais. Pagrobto automobilio vertė veikos kvalifikavimui reikšmės galėjo turėti tik tais atvejais, jeigu automobilio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kuomet veika buvo kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto vagystė. Šiuo atveju, kaip matyti, pagrobto turto vertė (57 MGL) minėto dydžio sumos neviršijo, todėl nuteistojo L. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

14. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes L. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, skundžiamame nuosprendyje L. L. padaryto nusikaltimo sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai nustatyti, išsamiai ir motyvuotai atskleisti, todėl konstatuoti, kad L. L. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, nuteistojo gynėjo skundas šioje dalyje atmetamas.

15. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo L. L. veiksmuose nesant didelės žalos ir veikos pavojingumo, yra akivaizdus veikos mažareikšmiškumas, tai yra skundu apeliuojama į BK 37 straipsnio nuostatų taikymą.

16. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad L. L. padarė kvalifikuotą vagystę, todėl jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-699/2016, kt.).

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam L. L. paskirta bausme. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, amžių, jo sunkią vaikystę (augo asocialioje aplinkoje), kt., ir bausmės tikslams pasiekti teismas taikė kraštutinę laisvės atėmimo bausmę, kuri, gynėjo vertinimu, prasilenkia su humaniškos baudžiamosios politikos principu. Šiuo atveju aukštesnis teismas pažymi, kad L. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ne terminuoto laisvės atėmimo, o yra paskirta arešto bausmė.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

19. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

20. Skundžiamu nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu Baudžiamasis įstatymas už šio apysunkio nusikaltimo padarymą numatė keturias alternatyvias bausmių rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, L. L. skirdamas arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu bei paskirdamas jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, atsižvelgė į tai, kad L. L. padarė tyčinį baigtą, apysunkį nusikaltimą. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Taip pat buvo įvertintas padarytos ir neatlygintos turtinės žalos dydis. Iš tokių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nurodoma, kad nuteistasis L. L. anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, bet vertinant visapusiškai tos veikos taip pat nėra tiek pavojingos, kad kaltinamąjį (t. y. nuteistąjį) realiai būtų galima laikyti recidyvistu. Aukštesnis teismas tokių duomenų, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs, jog L. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nenustatė.

23. Pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką L. L. padarė dar nesant išnykusiam teistumui pagal 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, taigi, nuteistasis šiuo atveju iš esmės atitiko visas baudžiamajame įstatyme numatytas recidyvisto sąlygas, tačiau priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas skiriant bausmę šios aplinkybės neakcentavo ir nelaikė L. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Todėl šis skundo argumentas laikytinas deklaratyviu, neatitinkančiu skundžiamo nuosprendžio motyvų.

24. Esant šių duomenų visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. L., įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, skundžiamu nuosprendžiu parinkta maksimalaus (90 parų) dydžio arešto bausmė yra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga. Kadangi nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tad pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, L. L. paskiriant galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Bausmės skyrimas, kaip nurodyta pirmiau, yra teismo diskrecija, teismas bausmę skiria vadovaudamasis bausmės tikslais ir paskirtimi, įvertinęs BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas taip pat teisingumo principą. Konstatuoti, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant pirmiau aptartų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagrindu švelninti paskirtą bausmę nelaikytinos ir skunde nurodomos aplinkybės, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo amžių, jo sunkią vaikystę (augo asocialioje aplinkoje). Nuteistasis yra santykinai jauno 25 metų amžiaus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju jis yra nuteistas jau penktą kartą, prieš tai keturis kartus buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe – ir analogiškai už veikas, padarytas nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), už smurtą artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 2 dalis), už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis), kas parodo, kad nuteistasis, jau būdamas pilnamečiu, iš savo klaidų nepasimoko, sistemingai daro nusikalstamas veikas ir pats niekaip nebando pakeisti savo gyvenimo būdo. Tad minėti skundo argumentai nuteistojo elgesio niekaip nepateisina.

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam L. L. buvo paskirta teisinga, bausmės paskirtį atitinkanti bausmė, kuri yra proporcinga jo asmenybei ir padarytam nusikaltimui, tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. L. L. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Esant tokiai situacijai, nuteistojo gynėjo skundas šioje dalyje taip pat atmetamas.

26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl nuteistojo L. L. gynėjo advokato A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

27. Skundžiamu nuosprendžiu L. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 20 val., iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 750 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 2 750 eurų turtinę žalą; be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. E. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas E. J., taip padarydamas nukentėjusiajam M. E. 100 eurų turtinę žalą.

28. Šio nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio minėto BK 178 straipsnio 2 dalis vykstant bylos apeliaciniam procesui nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925 buvo pakeista.

29. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

30. Kaip matyti, nustačius kvalifikuojantį požymį – buvo pagrobti du automobiliai, L. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija), pagal kurią asmuo galėjo būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas yra panaikintas. Nesant kitų kvalifikuojančių požymių, vagystė kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo M. E. iš viso buvo pagrobta turto už 2 850 eurų, todėl pagrobto turto vertė atitinka 57 MGL (2 850 : 50). Taigi, turto vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)). Esant tokiai situacijai, L. L. veika atitinka ne BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kurią asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šis įstatymas švelnina nuteistojo padėtį, nes sankcijoje yra numatyta švelnesnė bausmės rūšis (viešieji darbai) ir mažesnė laisvės atėmimo bausmės riba. Dėl to L. L. nusikalstama veika perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

31. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinos bausmės klausimas. Įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, aukštesnio teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti L. L. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau atsižvelgus į tai, kad pasikeitus baudžiamajam įstatymui, nuteistajam inkriminuotas apysunkis nusikaltimas yra perkvalifikuotas į nesunkų, bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. L. gynėjo advokato A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, L. L. nusikalstamus veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies (iki 2023 m. birželio galiojusi redakcija) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.