- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-273-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34960-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R. P., D. P.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovui 986-jai IGNSB „Salų Ąžuolynas“ dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Individualiųjų gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – IGNSB) „Salų Ąžuolynas“ valdybos 2013-10-03 ir 2013-10-17 priimtus spendimus dėl 2009-11-06 Elektros pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 029 nutraukimo ir lietaus kanalizacijos sistemos uždarymo bei juos pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.
Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo su gyvenamuoju namu savininkai ir būdami IGNSB „Salų Ąžuolynas“ nariais su ja 2009-11-06 sudarė Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 029. Ieškovai teigia, kad skolos pagal minėtą sutartį neturi, tai patvirtina išrašai iš AB SEB banko sąskaitos apie 2013 m. nuo kovo mėn. vykdytus mokėjimus. Ieškovų teigimu, jie vykdė visas prievoles bendrijai, mokėjo už elektrą ir kitas paslaugas, dengė bendrijos bendrąsias išlaidas, tačiau su naujai išrinkta bendrijos pirmininke iškilęs ginčas dėl tarifų ir mokesčių apskaičiavimo dydžio. Ieškovai nurodė, kad jiems buvo pateikiamos sąskaitos-faktūros su apskaičiuota padidinta suma už kelius, kanalizacijos sistemos priežiūrą, kurių jie neapmokėjo, nes ketino išstoti iš bendrijos. Versdama apmokėti padidintas sąskaitas, bendrijos pirmininkė grasino atjungti elektros energijos tiekimą. Nurodė, kad bendrijos valdyba 2013-10-03 posėdyje nusprendė, jog ieškovams neapmokėjus pateiktų sąskaitų-faktūrų ir nepasirašius naujos sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, elektros energijos teikimas jiems turi būti nutrauktas. Sprendime taip pat pasisakyta, kad 2009-11-06 sudaryta Elektros pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 029 nebegalioja. 2013-10-17 priimtu sprendimu bendrijos valdyba, pakartotinai svarsčiusi elektros atjungimo klausimą nutarė, kad minėta Elektros pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, o be sutarčių tiekti elektros energijos bendrovė negalinti, todėl ieškovams bus atjungiamas elektros tiekimas ir uždaroma lietaus kanalizacijos sistema. Ieškovai mano, kad toks elektros energijos tiekimo atjungimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas IGNSB „Salų Ąžuolynas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad bendrija už savo narių lėšas įrengė gatvių apšvietimo tinklus, oro liniją ir transformatorinę pastotę TP 2048. Bendrovė elektros energiją perka iš AB LESTO didmeninėmis kainomis, tiekia ją gyventojams ir apšviečia savo gatves. Ieškovai 2010 m. spalio mėn. pateikė prašymą išstoti iš bendrijos narių, nuo 2013-10-03 jie laikomi ne bendrijos nariais, tačiau tai, atsakovo teigimu, nesuteikia jiems teisės nevykdyti bendrijos visuotinių susirinkimų ir valdybos sprendimų, neapmokėti ir grąžinti ieškovams siunčiamų registruotų sąskaitų-faktūrų, bet naudotis bendrijos teikiama elektros energija ir gatvių apšvietimu, lietaus kanalizacija, tvarkomais keliais. Ieškovai turi laikytis sutarčių su bendrija ir lygia dalimi privalo mokėti mokesčius drauge su bendrijos nariais, nes naudojasi sukurtais bendrijos ir gyventojų gerovės infrastruktūros sistemos privalumais. Mano, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimo dėl tariamai pažeistų teisių gynimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp bendrijos „Salų Ąžuolynas“, valdančios lokalius elektros tinklus, ir ieškovų yra susiklostę abonento ir subabonento teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.389 str. nuostatos bei Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Nurodė, kad abonentas – bendrija neviršydama leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės – AB LESTO sutikimo turi teisę iš jos priimtą energiją parduoti kitam asmeniui – subabonentui, šiuo atveju ir ieškovams. Pažymėjo, kad bendrija privalo jos valdomą lokalų tinklą eksploatuoti taip, kad nepažeistų subabonentų teisių ir teisėtų interesų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie abonento elektros tinklo. Subabonentai už jiems parduotą elektros energiją privalo abonentui sumokėti bei padengti jo pagrįstas bei būtinas išlaidas, o jei subabonentai nevykdo savo prievolės atsiskaityti už jiems perduotą elektros energiją ir padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą šiems asmenims, vartotojas turi teisę sutartį nutraukti. Teismas nustatė, kad ieškovai skolos už elektros energiją neturi, tačiau nesutiko apmokėti jiems pateiktų sąskaitų-faktūrų su, jų nuomone, apskaičiuota padidinta suma už kelius, kanalizacijos sistemos priežiūrą, gatvių apšvietimą ir valdybai pateikė prašymą išstoti iš bendrijos narių. Nurodė, kad ieškovams atsakovo pateikta sąskaita-faktūra iki 2013-10-14 nebuvo apmokėta, bendrijos gyventojų tikslinio mokesčio už bendrijos kelių pagrindų įrengimą, lėšos į bendrijos kelių sąskaitą nebuvo pervestos. Taigi, teismas pažymėjo, kad nesutikdami likti bendrijos nariais, neapmokėję įsiskolinimų ir nepasirašę su bendrija naujos sutarties dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, ieškovai galimybe tapti operatoriaus abonentais nepasinaudojo ir su bendrijos valdyba bendradarbiauti atsisakė. Tokioms aplinkybėms esant teismas laikė, kad bendrijos valdyba turėjo pakankamą teisinį pagrindą su ieškovais sudarytą ir galiojusią sutartį nutraukti bei atjungti elektros tiekimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-27 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovo naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 Lt iš kiekvieno. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, todėl papildomu sprendimu sumažino atsakovo prašomas priteisti 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 1 500 Lt, o reikalavimą dėl 700 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo, kurį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl papildomų išlaidų, susijusių su elektros energijos tiekimu, nes už elektros energiją pagal pateiktas sąskaitas ieškovai su atsakovu yra atsiskaitę. Pažymėjo, kad teismas nevertino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-12-02 nutarimo, kuriame nurodyta, jog ieškovų teisės 2009-11-06 sudarytoje Elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartyje yra pažeidžiamos, nes joje nėra nurodyta, kas sudaro elektros sistemos priežiūros paslaugas, nėra paaiškinimo, kur vartotojas turi teisę susipažinti su įkainiais ir kaip jie apskaičiuoti. Mano, kad dėl to vadovautis bendrijos sprendimais nėra pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje priešieškinio dėl priteistinų sumų nepateikė. Kadangi konkretūs apskaičiavimai ieškovams šiuo atveju nebuvo pateikti, dėl to elektros energija jiems atjungta nepagrįstai. Bendrija nėra patvirtinusi ir aprašo, kuriame būtų nurodytos konkrečios papildomos išlaidos, susijusios su elektros energijos perdavimu subabonentams. Be to, nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovai nemokėjo už bendrojo naudojimo lietaus, kanalizacijos sistemų ir kelių priežiūrą, nes ginčas šiuo atveju kilo tik dėl išlaidų, susijusių su elektros energijos tiekimu. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškovais negalėjo nutraukti Elektros pirkimo-pardavimo sutarties ir dėl šalių nelygiateisiškumo, t. y. ieškovų, kaip vartotojų, padėties. Pažymėjo, kad ir AB LESTO nurodė, jog subabonentai negali būti atjungti nuo elektros tinklų tol, kol jie nėra prijungti prie operatoriaus elektros tinklų. Mano, kad net ir pripažinus ieškovų prievolę apmokėti elektros energijos persiuntimo išlaidas, jų neapmokėjimas negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, kas būtų pagrindas nutraukti Elektros pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė apeliacinį skundą ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 papildomo sprendimo, kurį prašo panaikinti. Nurodo, kad papildomas sprendimas skundžiamas tuo pagrindu, jog priešingu atveju, jam įsiteisėjus, bet apeliacine tvarka nepatikrinus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-26 sprendimo pagrįstumo, tai būtų pagrindas pradėti naują procesą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas IGNSB „Salų Ąžuolynas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuos prašė atmesti ir priteisti pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 papildomu sprendimu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, jog yra padengę visą įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą pagal Elektros pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikdami tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad bendrija AB LESTO moka už patiektą elektros energiją ir kitas išlaidas, susijusias su elektros tiekimu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais tarifais, o tarp šalių sudarytos Elektros pirkimo-pardavimo sutarties 2.3.3 p. nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja mokėti už suvartotą energiją bei su jos tiekimu susijusias paslaugas. Atsakovas pagrįstai teikė ieškovams sąskaitas už sutartyje numatytas kitas išlaidas, susijusias su elektros tiekimu, tačiau ieškovai piktybiškai šių sąskaitų nepriimdavo. Nurodo, kad bendrijoje elektros energijos teikimo tvarka reglamentuota bendrijos įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis, bendrijos narių susirinkimų sprendimais ir 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad ieškovo išstojimas iš bendrijos abipusiu susitarimu patvirtintas tik 2013-10-03, o pagal galiojančius įstatus už visas bendrijos teikiamas paslaugas ir bendro naudojimo objektų eksploataciją ieškovas privalo susimokėti. Nurodo, kad atsakovas 3 metus siekė išspręsti situaciją taikiai, ragino ieškovus padengti įsiskolinimą, bet nesusitarus, iškilo būtinybė atjunti elektros energijos tiekimą, kas numatyta sutarties 4.3 p. Pažymėjo, kad ir minėtame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakyme nurodyta, jog subabonentai privalo padengti išlaidas už jiems perduotą elektros energiją bei išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu tinklu. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovas nepateikė paskaičiavimų dėl papildomų išlaidų, tačiau tokie įrodymai yra byloje pateikti. Pažymėjo, kad bendrijoje vartotojai – bendrijos nariai su elektros tiekimu susijusias išlaidas apmoka nuolatiniu nario mokesčiu, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrijos biudžetą, planuojamus darbus. Tokia tvarka buvo svarstyta ir patvirtinta atsakovo 2009-09-15 bendrijos valdybos posėdyje bei 2010-04-07 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir patys ieškovai. Pažymėjo, kad ieškovai skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikė dėl Elektros energijos pardavimo–pirkimo ir bendrijos elektros priežiūros paslaugų sutarties, ir tai nėra ta pati sutartis, dėl kurios apeliaciniame skunde pasisako ieškovai – Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartis. Nurodo, kad jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog ginčo sutartis nėra vartojimo sutartis, ir jai netaikomos CK 6.188 str. nuostatos, todėl 2013-12-02 tarnybos nutarimas atšaukiamas. Ieškovai apie tai yra informuoti. Priešingai, nei teigia ieškovai, minėtos sutarties sąlygų jie nevykdė, dėl to elektros energijos tiekimas nutrauktas pagrįstai. Ieškovų apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo priėmimo nepagrįstas, nes papildomas sprendimas negali įsiteisėti atskirai nuo sprendimo byloje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti visą prašomą 2 500 Lt ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą.
Šalies argumentai
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui 2014-06-20 prašymą priimti papildomus įrodymus prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad pateikiami įrodymai paneigia atsakovo argumentus, jog bendrija už savo narių lėšas įrengė gatvių apšvietimo tinklus, oro liniją ir transformatorinę pastotę. Pažymėjo, kad bendrija nepagrįstai reikalauja ieškovų pasirašyti naują energijos pirkimo-pardavimo sutartį su sutarties priede priskaičiuotais įkainiais, kurie nepriskaičiuojami bendrijos nariams.
Taip pat ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui 2014-08-29 prašymą grąžinti jų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi nuo žyminio mokesčio jie yra atleisti, tačiau dėl teisinio išsilavinimo stokos to nežinojo.
Šalies argumentai
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui 2014-09-03 prašymą priimti papildomus įrodymus, kurie, ieškovų teigimu, įrodo, jog bendrija, nutraukdama su ieškovais ginčo sutartį, pažeidė teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas IGNSB „Salų Ąžuolynas“ pateikė atsiliepimą į ieškovų prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuriame nepareiškė pozicijos dėl minėto ieškovų prašymo esmės.
Šalies argumentai
Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui 2014-10-10 prašymą priimti papildomus įrodymus dėl apmokėjimų už elektros energiją, prie kurio pridėjo įrodymus, ieškovų teigimu, pagrindžiančius, jog su atsakovu yra visiškai atsiskaitę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai nutraukė su ieškovais sudarytą Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį bei atjungė elektros energijos tiekimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2009-11-06 buvo pasirašyta Elektros pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 029 dėl elektros paslaugų teikimo. Ieškovai R. P. ir D. P. nesutiko apmokėti jiems atsakovo IGNSB „Salų Ąžuolynas“ pateiktų sąskaitų-faktūrų už papildomas išlaidas, susijusias su elektros energijos tiekimu, ir bendrijos valdybai pateikė prašymą išstoti iš bendrijos narių. Bendrijos valdyba 2013-10-03 posėdyje pasiūlė ieškovams apsispręsti – apmokėti 1 270,50 Lt įsiskolinimą ir likti bendrijos nariu, arba pasirinkti būti ne bendrijos nariu, sumokėti nurodyto dydžio mokesčius ir pasirašyti su bendrija Elektros energijos pardavimo–pirkimo bendrijos elektros priežiūros paslaugų, bendro naudojimo gatvių lietaus kanalizacijos sistemų ir kelių priežiūros sutartį. Ieškovams apsispręsti buvo nustatytas terminas iki 2013-10-14, tačiau iki nustatyto termino pateikta sąskaita-faktūra apmokėta nebuvo. Negavus apmokėjimo, Elektros energijos pardavimo–pirkimo ir bendrijos elektros priežiūros paslaugų sutartis, bendro naudojimo gatvių lietaus, kanalizacijos sistemų ir kelių priežiūros sutartis irgi nebuvo pasirašytos. Atsižvelgdama į tai, bendrijos valdyba 2013-10-17 priimtu sprendimu su ieškovais 2009-11-06 sudarytą Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 029 nutraukė ir nutarė ieškovams atjungti elektros energijos tiekimą bei uždaryti lietaus kanalizacijos sistemą. Vykdant valdybos sprendimą elektros energijos tiekimas ieškovams buvo nutrauktas, o kanalizacija nebuvo atjungta.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktais prašymais ieškovai prašė teismo prijungti prie bylos naujus papildomus įrodymus, apeliantų teigimu, įrodančius, jog atsakovo reikalavimas sumokėti įsiskolinimą yra nepagrįstas, kas įrodo, jog sutarties su ieškovais nutraukimas buvo neteisėtas, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus tuomet, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nors nagrinėjamu atveju matyti, kad dalis ieškovų naujai pateiktų dokumentų parengti tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2014-03-26 sprendimo priėmimo, tačiau pažymėtina, kad ieškovas tokius įrodymus galėjo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pateikti tam tikrą poziciją dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad ir kiti apeliantų teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi apie juos buvo žinoma dar iki minėto skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymai dėl naujų įrodymų prijungimo atmestini.
Apeliaciniame skunde apeliantai, nesutikdami su teismo 2014-03-26 sprendimu, nurodo, kad elektros energijos tiekimas jiems nutrauktas nepagrįstai, nes ieškovams nebuvo pateikti konkretūs apskaičiavimai dėl skolos sumos ir bendrija nėra patvirtinusi aprašo, kuriame būtų nurodytos konkrečios papildomos išlaidos, susijusios su elektros energijos perdavimu subabonentams. Be to, pažymėjo, kad teismas nevertino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-12-02 nutarimo, kuriame nurodyta, jog ieškovų teisės 2009-11-06 sudarytoje Elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartyje yra pažeistos, nes minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kas sudaro elektros sistemos priežiūros paslaugas, nėra paaiškinimo, kur vartotojas turi teisę susipažinti su įkainiais ir kaip jie apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 p. nurodyta, kad vartotojas, valdantis lokalų elektros tinklą (šiuo atveju – atsakovas), privalo eksploatuoti savo lokalų elektros tinklą taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo, teisių ir teisėtų interesų. Tokie asmenys – subabonentai (šiuo atveju – ieškovai) privalo vartotojui sumokėti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Vartotojas turi teisę nutraukti arba apriboti subabonentų elektros įrenginių aprūpinimą elektros energija tada, kai šie asmenys nevykdo savo prievolės atsiskaityti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą šiems asmenims, taip pat nutraukti arba apriboti elektros energijos perdavimą kitais atvejais, nurodytais minėtų taisyklių X skyriuje. Taigi, iš išdėstytų nuostatų matyti, kad ieškovai privalėjo padengti atsakovui ne tik elektros energijos išlaidas, tačiau ir išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Būtent tokia nuostata buvo įtraukta ir į tarp šalių pasirašytą Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį (2.3.3 p.). Nors nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jiems nebuvo pateikti paskaičiavimai su konkrečiais nurodomų išlaidų dydžiais, tačiau iš atsakovo paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad bendrija AB LESTO moka už patiektą elektros energiją ir kitas išlaidas, susijusias su elektros tiekimu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais tarifais. Tačiau pažymėtina, kad bendrijoje buvo nustatyta tvarka, pagal kurią vartotojai – bendrijos nariai su elektros tiekimu susijusias išlaidas apmoka nuolatiniu nario mokesčiu, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrijos biudžetą, planuojamus darbus. Tokia tvarka buvo svarstyta ir patvirtinta atsakovo 2009-09-15 bendrijos valdybos posėdyje ir 2010-04-07 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir patys ieškovai. Taigi, atsižvelgiant į tai, teigtina, jog ieškovai buvo susipažinę su minėtų išlaidų mokėjimo tvarka, dėl to nepagrįstai atsisakė jas padengti. Be to, nors ieškovai apeliaciniame skunde vadovaujasi vartojimo sutarčių nuostatomis ir remiasi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-12-02 nutarimu, tačiau atsakovas į bylą pateikė įrodymus, t. y. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, priimtą po skundžiamo 2014-03-26 teismo sprendimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad ginčo sutartis nėra vartojimo sutartis, ir jai netaikomos CK 6.188 str. nuostatos, todėl aukščiau minėtas 2013-12-02 tarnybos nutarimas atšaukiamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtus ieškovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Konstatavus, jog ieškovai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė teisės aktų nuostatas bei pareigą apmokėti papildomas išlaidas, susijusias su elektros tiekimu, darytina išvada, jog bendrija pagrįstai nutraukė su ieškovais sudarytą ir galiojusią sutartį bei atjungė elektros energijos tiekimą, kaip tai numatyta sutarties 4.3 p.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2014-03-26 sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovams nepateikus argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 papildomo sprendimo neteisėtumo, konstatuotina, jog pagrįstas ir minėtas teismo 2014-03-27 papildomas sprendimas. Nors šiuo atveju su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu nesutinka atsakovas IGNSB „Salų Ąžuolynas“ ir pateiktu atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismo sumažintoje dalyje, tačiau atsakovui dėl šio papildomo sprendimo nepateikus apeliacinio skundo, šie atsakovo argumentai nevertintini ir netenkintini.
Taip pat ieškovai R. P. ir D. P. pateikė teismui 2014-08-29 prašymą grąžinti jų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi nuo žyminio mokesčio jie yra atleisti, tačiau dėl teisinio išsilavinimo stokos to nežinojo. Pažymėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nurodyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrijos valdybos 2013-10-03 ir 2013-10-17 priimtų spendimų dėl 2009-11-06 Elektros pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 029 nutraukimo ir lietaus kanalizacijos sistemos uždarymo bei jų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, t. y. dėl bendrijos veiklos. CPK 87 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantai už apeliacinių skundų pateikimą sumokėjo 144 Lt (41,71 EUR) žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nagrinėjamu atveju nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, ieškovams grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir papildomą sprendimą, kurių naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 papildomo sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas turėtų būti naikinami ar keičiami apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas sprendimas bei papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.
Atmetus ieškovų apeliacinius skundus, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovo IGNSB „Salų Ąžuolynas“ naudai iš ieškovų R. P. ir D. P. priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 292,18 EUR (1 000 Lt) išlaidų, todėl ši suma priteistina iš ieškovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 146,09 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovų R. P. ir D. P. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkinti. Grąžinti ieškovams R. P. ir D. P. 41,71 EUR (keturiasdešimt vieno Eur 71 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu.
Priteisti iš ieškovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis atsakovo IGNSB „Salų Ąžuolynas“ naudai 292,18 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, t. y. iš kiekvieno po 146,09 EUR.