Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2015 m. vasario 8 d., apie 16 val. 41 min., Pakruojo rajono savivaldybėje, L. miestelyje, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta 2015-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai vairavo transporto priemonę – krautuvą „(duomenys neskelbtini)95“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. žemės ūkio bendrovei, būdamas neblaivu, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARLF-0124, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1658427, paklaida ± 1,7 %, galioja iki 2015-05-13) jam nustatytas 2,16 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdyje surašytą protokolą palaikė ir nurodė, kad J. A. pažeidimą padarė pakartotinai, būdamas baustas Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu 2015 m. sausio 16 dieną. Prašo patraukti J. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą ir skirti nuobaudą sankcijos ribose, kadangi jo kaltė pilnai įrodyta. Mechanikas - inžinierius rūpinosi remontu traktoriaus, tačiau nepasirūpino kas jį nuvairuos į mechanines dirbtuves, todėl turbūt netinkamai atliko savo pareigą, o transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi pasirūpinti ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę pagal saugaus eismo įstatymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai ir nurodė, jog dirba L. žemės ūkio bendrovėje remontininku. Traktorius stovėjo sulūžęs prie fermos netoli dirbtuvių, todėl norėdamas jį greičiau suremontuoti, kad galėtų dirbti, važiavo su krautuvu nuo fermos į dirbtuves ir sulaikė policija. Su krautuvu vairuoti niekas neleido. G. S. paprašė suremontuoti traktorių, kadangi fermoje šeria gyvulius ir su traktoriumi išvežioja pašarus. Per pietus jis išgėrė degtinės, galvojo, kad niekas nepastebės. Jam darbus paskirsto dirbtuvių vedėjas P. A. Remontavo traktorinę priekabą, tą dieną jam dirbti nereikėjo (buvo sekmadienis), bet norėjo greičiau suremontuoti priekabą, kad galėtų išvažiuoti dirbti. Dirbtuvių vedėjas nežinojo, kad jis dirbo. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs, neturėdamas teisės, kuri yra atimta. Iki sausio 7 d. dirbo su tuo traktoriumi, vairavo gal mėnesį. Pirmą kartą, kai buvo sulaikytas neblaivus, važiavo su tuo pačiu traktoriumi, sulaikytas buvo beveik toje pat vietoje. Krautuvui buvo nutrūkusi šlanga, pradėjo bėgti tepalas, reikėjo remontuoti, bet važiuoti buvo galima. Nežino, kodėl tas vairuotojas, kuris pasakė, kad nutrūko šlanga, pats traktoriaus neatvarė į dirbtuves. Kad sulūžo traktorius, jam paskambino S. G. ir paprašė suremontuoti traktorių. Prieš vairavimą su draugu buvo gėręs degtinės, teisė vairuoti jam atimta. Kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, mechanikas nematė, o kad teisė vairuoti jam atimta – žinojo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prašo skirti minimalią baudą.

Liudytojas R. A. parodė, kad dirba L. žemės ūkio bendrovėje inžinieriumi - mechaniku. Jo darbo vieta mechaninės dirbtuvės, dirbtuvių teritorija. Pagrindinės darbo funkcijos, kad laiku būtų suremontuota technika, gedimų šalinimas, technikos remontas, priežiūra. Technika yra priskirta traktorininkui, jeigu serga, ar atostogose, tada traktorių gali vairuoti kitas asmuo, turintis atitinkamą kategoriją. Po darbo traktoriai paliekami dirbtuvių teritorijoje. Išeiginėmis dienomis mechaninių dirbtuvių teritoriją prižiūri sargai pamainomis, patalpos saugomos įjungus signalizaciją. Krautuvai, kurie dirba fermoje, naudojami pašarų pervežimui, gyvulių šėrimui, būna fermos teritorijoje, nes ferma dirba be išeiginių. Krautuvai, krautuvų dalys, kiti padargai yra fermos teritorijoje, kada atsitinka koks mechaninis gedimas, tada važiuoja į dirbtuvių teritoriją susiremontuoti. Būtent šis krautuvas laikomas prie fermos. Ferma yra keli šimtai metrų nuo mechaninių dirbtuvių. Vasario 8 d. jam paskambino vienas iš šėrikų ir pasakė, kad pradėjo leisti tepalą, kad gali neištraukti pamainos, kad gali sugesti krautuvas. A. turėjo gedimą sutvarkyti. Šėrikas jam paskambino apie dvyliktą valandą, jis privažiavo, pasižiūrėjo vietoje, reikėjo išardyti, sutvarkyti, reikėjo mechaninių dirbtuvių. Buvo pasakyta atvaryti traktorių į dirbtuves, kad A. pasižiūrėtų. Į dirbtuves traktorių turėjo atvaryti tas, kuris su juo važinėja, iš fermos darbuotojų. Už remontininką A. atsakingas yra jis. Tos dienos pačioje pradžioje matė A., kada jis pasirodė dirbtuvėse, atrodė normaliai. K. A. atsidūrė už krautuvo vairo, jis nežino. Savavališkai pasiėmė. Nesulaukęs traktoriaus, A. išėjo į miestelį, o pasirodo, kad nuėjo atsivaryti traktoriaus, nors turėjo palaukti, kol jam atvarys traktorių į dirbtuves. Žino, kad A. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kai pradėjo dirbti bendrovėje, praėjus gal trims savaitėms sužinojo, jog A. buvo policijos sulaikytas išgėręs ir jam kategoriškai buvo pasakyta, perspėtas, kad nevažinėtų su jokiais traktoriais. Tą dieną jam neliepė parvaryti traktoriaus iš fermų į dirbtuves.

L. žemės ūkio bendrovės atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Pagrindinis dalykas yra tai, kad pats A. paėmė traktorių krautuvą be leidimo. Šėriko nebuvo, nebuvo kam atvaryti krautuvą į remonto dirbtuves, nes A. R. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. A. remontavo priekabą, po to išėjo pietauti, grįžo išgėręs ir, nesulaukęs krautuvo, pats savavališkai nuėjo, pasiėmė ir turėjo atsivaryti į dirbtuves remontuoti. Niekas neleido jam to daryti, padarė savavališkai. K. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones A. R. žinojo, todėl jam neliepė varyti traktoriaus į remonto dirbtuves. Prašo neskirti tokios griežtos priemonės kaip turto konfiskavimo. Lietuvos Respublikos K. T. nutarimas Nr. 34/2009 m. byloje Nr. 33/2011 m. buvo priimtas 2012 m. rugsėjo mėnesį 25 dieną, eina kalba apie savininko teises į transporto priemonę (perskaito ištrauką). Iš paties pažeidėjo, liudytojo parodymų matyti, kad transporto priemonė traktorius buvo panaudotas neteisėtai, todėl mano, kad transporto priemonė šiuo atveju negali būti konfiskuojama. Visa tai buvo sekmadienį ir tokią dieną neįmanoma taip greitai viską sutvarkyti, pats pažeidėjas per daug parodė savo iniciatyvos atvaryti traktorių, sutvarkyti, kad toliau galėtų dirbti, pažeidė draudimą vairuoti transporto priemones, pasielgė savavališkai, žinojo, kad neturi teisių vairuoti transporto priemones, viskas buvo padaryta savavališkai.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. paaiškinimo ir savo kaltės pripažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatais (4 b. l.), patikros sertifikatu (5 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (7 b. l.), informacija apie transporto priemonės draudimą (8 b. l.), techninės apžiūros talono kopija (9-10 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (11-12 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (13 b. l.), teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043) 2 straipsnio 64 punkte nustatyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Iš visų šių duomenų nustatyta, kad J. A. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota ir įrodyta, nes jam 2015 m. sausio 16 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą – 289 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, esant šioms aplinkybėms, pažeidimo padarymo metu, t. y. 2015 m. vasario 8 d., J. A. turėjo galiojantį baustumą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kas ir yra jo veiką, pagal ATPK 130² straipsnį, kvalifikuojanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime (byla Nr.34/2009-11/2011-33/2011) pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Taip pat nurodė, kad šios konstitucinės justicijos bylos kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjų prašymuose pateiktus argumentus dėl ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, konfiskavimo, paminėtina K. T. 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluota pozicija dėl administracinės nuobaudos – daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) įrankis, konfiskavimo. K. T. 1997 m. balandžio 8 d. nutarime pripažino, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalies (1996 m. balandžio 23 d. redakcija) nuostata Konstitucijai neprieštarauja. Minėtame K. T. nutarime inter alia konstatuota: – turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas; – kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas; šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją. Pažymėtina, kad šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. J. A. neskirti papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes J. A. padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, byloje nenustatyta kokių tai išskirtinių aplinkybių, kas leistų teismui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai gailisi nelaikytinos ypatingai švelninančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16‑536/2006, N16‑949/2006, N3‑020/2006, N16‑1757/2006 ir kitos). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007), tokios pačios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teisme (2012-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-545-116/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos K. T. doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011), (Šiaulių apygardos teismo 2012-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-545-116/2012).

Šioje byloje teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nenustatė. J. A. alkoholį vartojo darbo metu. Be to, pažymėtina, kad ir 2015 m. sausio 6 d., apie 10.18 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), J. A. vairavo tą pačią transporto priemonę – krautuvą „(duomenys neskelbtini)95“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. žemės ūkio bendrovei, būdamas neblaivus, už ką jam ir buvo paskirta nuobauda 2015-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu (administracinė byla Nr.A.2.6-28-284/2015). 2015-01-06 krautuvą vairavo taip pat darbo metu, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir krautuvas perduotas vairuoti kitam bendrovės darbuotojui (6 b. l. administracinė byla Nr.A.2.6-28-284/2015), bylos nagrinėjimo teisme metu J. A. buvo atstovaujamas advokato Anatolij Šichovcov (16 b. l. administracinė byla Nr.A.2.6-28-284/2015). Iš L. žemės ūkio bendrovės 2015-01-06 įsakymo Nr. 03 matyti, kad J. A. nuo 2015-01-07 pervestas į mechaninių dirbtuvių remontininko pareigas. Iš viso to seka, kad L. žemės ūkio bendrovės administracija pakankamai nekontroliavo darbuotojų darbo drausmės ir transporto priemonių naudojimo. Byloje nėra duomenų, kad krautuvas būtų buvęs paimtas prieš jo savininko valią. Taigi, daroma išvada, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl transporto priemonė – krautuvas „(duomenys neskelbtini)95“ yra konfiskuotinas. L. žemės ūkio bendrovė gali reikalauti, iš teisės pažeidimą padariusio J. A., atlyginti žalą.

J. A. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to, kad jam 2015-01-16 buvo paskirta administracinė nuobauda už padarytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, neturi galiojančių nuobaudų už kitus tos pačios rūšies teisės pažeidimus (11-12 b. l.), pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tai yra jo veiką taip pat kvalifikuojanti aplinkybė ir ji nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, yra dirbantis, todėl, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, skirtina minimali nuobauda – 1158 eurų bauda su transporto priemonės - krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (ATPK 26, 30, 30², 31, 32 str.).

Nutarimo vykdymas dalyje dėl transporto priemonės - krautuvo „(duomenys neskelbtini)95“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. žemės ūkio bendrovės vardu, saugomo automobilių saugojimo aikštelėje Šiaulių mieste, Išradėjų g. 16A (13 b. l.), - konfiskavimo pavestinas antstoliui (ATPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 319-320 straipsniais, teismas

nutaria:

J. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir jį nubausti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su transporto priemonės - krautuvo „(duomenys neskelbtini)95“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimo vykdymą dėl transporto priemonės - krautuvo „(duomenys neskelbtini)95“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. žemės ūkio bendrovės vardu, saugomo automobilių saugojimo aikštelėje Šiaulių mieste, Išradėjų g. 16A, - konfiskavimo pavesti antstoliui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.