Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininko P. I. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 16.59 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Pakruojo rajone, pakartotinai neblaivus vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio matavimo prietaisu LION (duomenys neskelbtini) (prietaiso Nr. 19000, metrologinės patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2013-02-28, paklaida ± 5 %) jam nustatytas 1,76 promilės girtumas, esant galiojančiai nuobaudai, kai jam 2010-08-25 buvo paskirta administracinė nuobauda už padarytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliantas pabrėžia, kad iš minėto Konstitucinio Teismo nutarimo akivaizdu, jog savininko teisės ginamos kitaip, jei teisės pažeidėjas panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Teigia, kad šiuo atveju G. P. neteisėtai naudojo cechui skirtą transporto priemonę „VW „Transporter“, t. y. naudojo transporto priemonę asmeniniams tikslams – važiavo ne darbo reikalais, o į namus dėl asmeninių priežasčių – pas susirgusią žmoną.

Pažymi, kad Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės Vidaus tvarkos taisyklių 2.1.4. punkte numatyta, jog bendrovė organizuojant darbą ir gamybą „Nustato gamybiniams padaliniams ūkiskaitines užduotis, aprūpina juos būtinomis ir tinkamomis darbui materialinėmis-techninėmis priemonėmis, priskiria žemės sklypus, traktorius, mašinas (...)“. Šiuo pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, siekdama užtikrinti darbą ir gamybą bei aprūpinant gamybinius padalinius būtinomis ir tinkamomis darbui materialinėmis-techninėmis priemonėmis, perdavė (duomenys neskelbtini) šiaudų granulių cechui (padaliniui) transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingą, apdraustą, veikiantį, tinkamą atlikti padalinio ūkinėms užduotims. Padalinio atstovas G. P. įsipareigojo transporto priemonę naudoti išskirtinai padalinio veiklai užtikrinti, ją tausoti bei saugoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip minėta, apeliantas prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šios transporto priemonės nekonfiskuoti.

Pažymima, jog ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (10 b. l.). Šią transporto priemonę pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovė perdavė (duomenys neskelbtini) šiaudų granulių cecho padaliniui (32 b. l.), o padalinio atstovas G. P. šia nutartimi įsipareigojo transporto priemonę naudoti išskirtinai padalinio veiklai užtikrinti, ją tausoti ir saugoti.

Nors apeliantas skunde teigia, kad G. P. cechui skirtą transporto priemonę naudojo neteisėtai, t. y. asmeniniams tikslams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkas – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė – būtų ėmęsis kokių nors priemonių, kad automobiliu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovės administracija pakankamai nekontroliavo darbuotojų darbo drausmės ir transporto priemonių naudojimo. Byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs paimtas prieš jo savininko valią. Taigi, daroma išvada, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininko P. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.