- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-810-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03143-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) prevencinį ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl draudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus, kuriuo prašo uždrausti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio ieškovo sutikimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo; arba uždrausti bendrovei ir atsakovei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio teismo leidimo dėl siūlomo sprendimo priėmimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje 1) sustabdytas bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas; 2) uždrausta į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismui teikė atskirąjį skundą dėl 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties panaikinimo. Be to, 2022 m. gruodžio 16 d. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo teismo prašė pakeisti 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G. ir V. V., kuris buvo netenkintas Marijampolės apylinkės teismo 2022 gruodžio 27 d. nutartimi ir atsakovės apskųstas atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi civilinės bylos pagal atsakovės atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 gruodžio 27 d. nutarčių sujungtos į vieną civilinę bylą ir Kauno apygardos teismui 2023 m. vasario 14 d. atmetus atsakovės atskiruosius skundus, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 gruodžio 27 d. nutartys paliktos nepakeistos.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2023 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teismui pakartotinai pateikė prašymą dėl 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo teismo prašė pakeisti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje draudžiama į bet kokių bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo ir vadybos naikinimo, tačiau leidžiama į bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos narių skyrimo.
5. Savo prašymą atsakovė motyvavo tuo, kad teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir neproporcingai riboja atsakovės, kaip bendrovės daugumos akcininkės, teises ir teisėtus interesus, o jas pakeitus būtų ne tik galima užtikrinti atsakovės teisėtą interesą paskirti į bendrovės valdybą atsakovės pasitikėjimą turinčius asmenis, bet ir ieškovo ieškinio įvykdymą jo tenkinimo atveju. Atsakovė neprašo panaikinti draudimo naikinti valdybą ar atšaukti esamus valdybos narius, kas reiškia, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju būtų įvykdomas, jo įvykdymui jokia grėsmė neegzistuotų. Atsakovė, kaip 90 procentų bendrovės daugumos akcininkė, neturi pasitikėjimo esama bendrovės valdyba, dabartinėje bendrovės valdybos sudėtyje nėra atsakovės deleguotų asmenų, todėl sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą tokia apimtimi, kuri suteiktų atsakovei teisę skirti naujus narius į bendrovės valdybą, neatšaukiant dabartinių valdybos narių, atsakovės teisių ir interesų pažeidimas būtų reikšmingai sumažintas, tačiau, kaip minėta, neatsirastų jokia rizika teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
6. Ieškovas teismui pateiktu atsiliepimu prašė atmesti atsakovės prašymą. Ieškovo vertinimu, šiuo metu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinama status quo padėtis bendrovėje, o patenkinus prašymą, būtų vėl sudarytos sąlygos esminiams ir chaotiškiems pasikeitimams bendrovės valdyme, keliantiems realią grėsmę kilti žalai. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovės nurodomu būdu savo esme prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, o atsakovės prašymo argumentai dėl tariamo laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ir atsakovės, kaip bendrovės daugumos akcininkės, neturinių teisių suvaržymo jau yra įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. Šiuo prašymu atsakovė iš esmės siekia užtikrinti ne bendrovės, o savo, kaip bendrovės akcininkės, interesus. Tačiau prašyme niekaip nėra pagrindžiama, kaip pamatinio bendrovės veikos dokumento – įstatų – keitimas ir valdybos narių skaičiaus didinimas prisidėtų prie bendrovės veiklos stabilumo, t. y. status quo padėties iki bylos išnagrinėjimo, užtikrinimo.
7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu atsiliepimu atsakovės prašymo prašė netenkinti. Nurodė, kad tenkinus atsakovės prašymą ir pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, de facto būtų sukurta situacija, kuomet atsakovė galėtų pakeisti bendrovės valdymą iš esmės, t. y. atlikti tai, ką prevenciškai siekta uždrausti ir ką tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai matė kaip pagrįstą tikslą bei priemonę. Visa tai būtų atlikta atsakovės laikino akcijų administratoriaus, kuris šiai dienai teismo jau yra nušalintas, paskirtų asmenų, kurie savo pareigas taip pat eina laikinai. Bendrovė pateikė duomenis, kad 2023 m. balandžio 4 d. apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla, kurioje paskelbus teismo sprendimą atsakovės akcininkams galės būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl dabartinis atsakovės akcijų administratorius praras savo funkcijas, o tikrieji įmonės savininkai spręs dėl atsakovės vadovybės likimo. Gali nutikti ir taip, kad teismo nutartis, kuria nušalintas dabartinis atsakovės akcijų administratorius, įsiteisės dar greičiau, tad dėl atsakovės vadovybės likimo atitinkamai spręs naujai paskirtas administratorius. Manytina, kad šiuo prašymu dabartinė laikinoji atsakovės vadovybė taip siekia išnaudoti itin trumpą jai likusį laiką vadovaujant bendrovei tam, kad papildomai įsitvirtintų kitose pozicijose, t. y. bendrovės valdyme. Teismai jau vertino, ar šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, neproporcingos ar kitaip pernelyg pažeidžiančios atsakovės teises, bei pasisakė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas status quo išsaugojimas šiuo atveju yra svarbesnis už atsakovės interesą visiškai nevaržomai naudotis viena iš daugelio akcininkams suteikiamų teisių. Todėl pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, bendrovės vertinimu, atsakovė įgis neribotą galimybę daryti įtaką bendrovės valdymui, o tai sudarytų prielaidas padidinti valdybos narių skaičių tokiu skaičiumi, kuris de facto lemtų dabar valdyboje veikiančių narių balso teisės praradimą. Dėl to būtų atlikta dar didesnė intervencija į bendrovės veiklą, keičiant jos pamatinį dokumentą – įstatus. Bendrovės vertinimu, keičiant įmonių vadovybę atsakovės akcijų administratoriaus tikslas nėra siekti įmonių naudos, o teatspindi paveldėtojų ginčus, tačiau, bendrovės įsitikinimu, jos vadovybės skyrimas turėtų būti paliktas spręsti galutiniams įpėdiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-591-1146/2023 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
9. Teismas, įvertinęs atsakovės pateikto prašymo turinį, nenustatė jokių pasikeitusių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingai riboja jos teises ir teisėtus interesus. Tačiau analogišku argumentu atsakovė jau rėmėsi, teikdama ir savo ankstesnįjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, įvertinęs visas bylos aplinkybes, kurios atsakovei reiškiant nagrinėjamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nėra pakitę, pripažino, jog nėra pagrindo spręsti, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog status quo išsaugojimas užtikrina svarbesnių interesų apsaugojimą, lyginant su laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojamomis teisėms. Vadovaudamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodyti motyvai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingai riboja jos teises ir teisėtus interesu, nesudaro pagrindo keisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Atsakovė teigė, kad inicijavus bendrovės įstatų keitimą ir padidinus bendrovės valdybos narių skaičių (šiuo metu įstatuose numatyti 5 valdybos nariai) bei atsakovei paskyrus papildomus valdybos narius, būtų įgyvendinama jos teisė ir teisėtas interesas į bendrovės valdybą deleguoti atsakovės pasitikėjimą turinčius asmenis, nekeliant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Išklausęs atsakovės atstovą teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad atstovas negalėjo pasakyti kiek asmenų būtų skiriama į valdybą, nors akcentavo, kad jei bus išrinkti šeši valdybos nariai, tai nereiškia, jog būtų imamasi sprendimų, tačiau vėliau atstovas nurodė, kad gali būti, jog sprendimai bus priimami. Teismui atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad atsakovė, siekdama deleguoti valdybos narius, nori įvertinti sudarytus sandorius ir suprasti, kodėl bendrovė dirba nuostolingai ir nuostoliai didėja.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakydamas į šiuos atsakovės argumentus, teismas pastebėjo, kad byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra siejama išskirtinai su poreikiu išsaugoti stabilią bendrovės padėtį. Patenkinus atsakovės prašymą, būtų keičiami bendrovės įstatai, padidinant valdybos narių skaičių, kurios narius skirtų atsakovė. Teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – išsaugoti stabilią bendrovės padėtį, be to, kaip pažymėjo ieškovas, toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas savo esme iš esmės prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
13. Atsakovė savo poreikį skirti papildomus valdybos narius taip pat siejo ir su poreikiu įvertinti bendrovės veiklą, kodėl bendrovės grynasis nuostolis 2022 metais padidėjo, kai kiti gamintojai dirbo pelningai. Teismo vertinimu, vien byloje esanti bendrovės pelno nuostolių ataskaita, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad esami bendrovės valdybos nariai (jų priimami sprendimai) blogina bendrovės padėtį, o kitų įrodymų teismui nepateikta.
14. Atsakovė poreikį keisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindė aplinkybe, jog bendrovė atsakovei neteikia informacijos. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog bendrovė informaciją teikia, tačiau reikalauja pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą, su kurio sąlygomis atsakovė nesutinka. Teismo vertinimu, atsakovės teisė gauti informaciją iš bendrovės nėra paneigta, o byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, galimai nepagrįstai apribojus jos teisę gauti informaciją, būtų realizavusi teisę į teisminę gynybą, todėl šį atsakovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės 2023 m. kovo 21 d. prašymą bei pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9167-1146/2022 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje draudžiama į bet kokių bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo ir vadybos naikinimo, tačiau leidžiama į bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos narių skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-328-924/2023 ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi, kuri sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, neturi prejudicinės ir res judicata galios, ypač kuomet apeliantės 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. kovo 21 d. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės skiriasi savo turiniu ir pasekmėmis laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atveju. Teismas neturėjo pagrindo remtis ar bent jau suabsoliutinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kadangi minimos nutarties nagrinėjimo dalykas buvo skirtingas – ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, leidžiant paskirti papildomus valdybos narius, o laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas leidžiant atšaukti esamus bendrovės valdybos narius, bet draudžiant skirti į valdybos narius konkrečius asmenis. Taigi, tiek bylos nagrinėjimo dalykas, tiek ir byloje vertinti apeliantės argumentai buvo dėstyti minėtų prašymų/atskirųjų skundų kontekste, o ne svarstant dėl leidimo apeliantei priimti sprendimus dėl papildomų narių bendrovės valdyboje skyrimo.
15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, neva apeliantė nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dar 2022 m. lapkričio 30 d., nuo jų pritaikymo praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, tačiau apeliantė vis dar negali įgyvendinti jai įstatymu suteiktų bendrovės daugumos akcininkės neturtinių teisių skirti/atšaukti bendrovės valdybos narius. Tuo tarpu ieškovas ir bendrovė nuolat vilkina nagrinėjamą civilinę bylą, siekdami, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos kuo ilgiau. Apeliantės vertinimu, ieškovas gerai supranta, kad pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl siekia kuo ilgiau išlaikyti itin varžančio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo apribojimais prilygsta prevencinio ieškinio tenkinimu sukeliamoms pasekmėms. Ieškinys byloje nėra išnagrinėtas ir patenkintas, tačiau nepaisant to apeliantė, kaip bendrovės daugumos akcininkė, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria tokius suvaržymus, kokius patirtų tik ieškinio tenkinimo atveju. Apeliantė neturi pasitikėjimo dabartiniais penkiais bendrovės valdybos nariais, negali deleguoti papildomų valdybos narių, kurie turėtų daugumos akcininko pasitikėjimą ir galėtų įgyvendinti jiems įstatymu pavestas funkcijas, imtis veiksmų bendrovės valdymo ir veiklos teisėtumui užtikrinti. Be to, 2023 m. kovo 27 d. į bylą buvo pateikti naujausi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad per 2022 m. bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, grynasis nuostolis per paskutinius metus padidėjo nuo 1 115 472 Eur iki 1 506 560 Eur. Bendrovė dirba nuostolingai, todėl būdama daugumos akcininke, apeliantė turi pagrįstą nepasitikėjimą esamų bendrovės narių, kurių negali nušalinti, komptetencija ir tinkamu pareigų atlikimu.
15.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių keitimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei savo esme prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Šis teismo nurodytas argumentas nėra motyvuotas, nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas apsiribojo vien tik ieškovo deklaratyvios pozicijos pritarimui, nepaaiškinęs savo sprendimo motyvų, o tai pažeidžia teismo pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą. Priešingai, jeigu laikinosios apsaugos būtų pakeistos, kitoje 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties dalyje, kuri reikšminga užtikrinant teismo sprendimo įvykdymo galimybę ieškinio tenkinimo atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti, kas, apeliantės vertinimu, pilnai užtikrintų ieškovo interesus. Be to, bendrovės vardu sprendimus, susijusius su jos kasdiene ūkine–komercine veikla priima įmonės vadovas, o ne valdybos nariai, dėl kurio ginčas nėra nagrinėjamas.
15.4. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – išsaugoti stabilią bendrovės padėtį. Apeliantės vertinimu, prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neturės jokio poveikio pagrindinei laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, be to, leis apginti neproporcingai ir nepagrįstai ribojamas įstatymu apeliantei suteikiamas neturtines teises ir teisėtus interesus. Byloje buvo pritaikytos išimtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių išimtinumą patvirtina tiek tai, kad jos taikytos užtikrinti prevencinio pobūdžio reikalavimą, tiek tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ribojamos neturtinės akcininko teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, apeliantės vertinimu, nepaneigs jų paskirties ir nepažeis ieškovo bei apeliantės interesų pusiausvyros. Teismas nevertino, kad pritaikytos išimtinės laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai ribojant apeliantės teisę skirti, atšaukti ir keisti bendrovės valdybos narius, galimai neužtikrins status quo ir tik sukels bendrovei žalos.
15.5. Teismas visiškai nepagrįstai bendrovės pateiktus finansinius dokumentus vertino kaip nepakankamus išvadai, kad esami bendrovės valdybos nariai (jų priimami sprendimai) blogina bendrovės padėtį. Priešingai, bendrovės nuostolinga veikla yra itin svarbus ir jautrus klausimas, galintis privesti net prie įmonės bankroto, o įstatymas tam tikrais atvejais bendrovės organus netgi įpareigoja apsvarstyti valdybos narių tinkamumą eiti pareigas vien tik nustačius veiklos nuostolingumą. Bendrovei dirbant nuostolingai ir jos veiklos nuostoliui vis didėjant, visiškas ir absoliutus draudimas daugumos akcininkui priimti sprendimus dėl bendrovės valdybos skyrimo, nušalinimo ar keitimo, yra pernelyg neproporcingas siekiamam tikslui pasiekti ir neproporcingai pažeidžiantis apeliantės teises ir teisėtus interesus, užkertantis kelią imtis veiksmų bendrovės valdymo tinkamumui užtikrinti. Priešingai nei mano teismas, apeliantė neprivalo įrodinėti neginčijamo ir neabejotino dabartinių bendrovės valdybos narių pareigų neatlikimo, žalos bendovei darymo – tai nėra šios bylos dalykas ir nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sritį, juolab, kai prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra siekiama pakeisti ar atšaukti esamus bendrovės valdybos narius.
15.6. Nors teismas akcentavo, kad apeliantė nenurodė, kiek naujų valdybos narių bus išrinkta, tačiau ir nepagrindė, kaip ši aplinkybė galėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių paskirties paneigimą. Juo labiau, kad papildomų valdybos narių išrinkimas nereiškia, jog šie asmenys pradės apskritai priiminėti kokius nors sprendimus – šioje proceso stadijoje to neįmanoma numatyti. Teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužtikrins jų taikymo paskirties, teismas iš esmės tik daro prielaidą, kuri nepagrįsta jokiais konkrečiais argumentais, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, todėl nutartis dar ir šiuo pagrindu laikytina neteisėta bei yra naikintina.
15.7. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palyginus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, leidžiant rinkti papildomus valdybos narius, apeliantės vertinimu, savaime jokios neigiamos įtakos bendrovei turėti negali, kaip ir negali pažeisti esamos bendrovės status quo, kuri analizuojant naujausius finansinius duomenis, yra bloga.
15.8. Apeliantė nesutinka ir su teismo argumentu, kad informacijos jai neteikimas apie bendrovės veiklą nesudaro pagrindo keisti laikinųjų apsaugos priemonių, nes apeliantė neva neįrodė, jog realizavo teisę į teisminę gynybą bendrovei neteikiant informacijos. Tačiau informacijos apeliantei kaip akcininkei neteikimas ir galimybė skirti papildomus valdybos narius yra atskiri dalykai, o apeliantės atstovas dar 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomus valdybos narius pageidauja skirti ne dėl to, kad tokiu būdu galėtų gauti informaciją apie bendrovę, o dėl to, kad apeliantės deleguoti asmenys galėtų vykdyti įstatyme jiems pavestas funkcijas ir valdyboje esantys nariai turėtų pagrindinio akcininko (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą. Kontroliuoti bendrovės valdybos veikos teisėtumą yra išimtinė apeliantės teisė pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o teisė į informaciją apeliantei garantuojama ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl apeliantė neturi įrodinėti, kad išnaudojo visas jai prieinamas teisės į informaciją gynybos priemones, nes toks reikalavimas yra ne tik kad atskiros bylos dalykas, bet dar ir visiškai netinkamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
15.9. Ieškovo interesai nebus pažeisti pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, nes savo interesus, priešingai nei apeliantė, ieškovas gali ginti dar ir kitomis teisių gynybos priemonėmis. Jeigu ieškovas, kaip mažumos akcininkas, manytų, kad sušauktame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – VAS) priimti sprendimai dėl bendrovės įstatų keitimo ir/ar naujų (papildomų) valdybos narių paskyrimo yra neteisėti, jis turės teisę tokius sprendimus ginčyti teismine tvarka, įskaitant teisę prašyti sustabdyti tokių sprendimų vykdymą ir tokia tvarka realizuoti teisę į teisminę gynybą. Kita vertus, jeigu apeliantė nuspręstų inicijuoti bendrovės VAS, į kurio darbotvarkės klausimus būtų įtrauktas klausimas dėl bendrovės įstatų keitimo ir/ar naujų bendrovės valdybos narių paskyrimo, pagal bendrovės įstatų 4.23 punktą ieškovas ir netgi dabartinė bendrovės valdyba bet kuriuo metu iki VAS ar VAS metu galėtų teikti savo pačių siūlomus kandidatus į valdybos narius bei įstatų projektus. Bendrovės įstatai galės būti pakeisti, o nauji jos valdybos nariai paskirti, įvertinus abiejų bendrovės akcininkų bei jos valdybos pasiūlytus sprendimų projektus, valdybos narių kandidatūras, kas leistų pasiekti maksimalią naudą bendrovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos tais atvejais, kai tam pačiam tikslui, kuriuo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasiekti galima mažiau ribojančiomis priemonėmis. Negali būti tenkinamas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jei toks pakeitimas prilygsta šių priemonių panaikinimui ir jei nėra išnykusi grėsmė, dėl kurios šios priemonės buvo taikomos. Ieškovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad įvertinus apeliantės pateikto prašymo turinį, nenustatytos jokios pasikeitusios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Savo prašymą ir atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia pakartodama savo ankstesnių atskirųjų skundų argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingai riboja apeliantės kaip bendrovės daugumos akcininkės teises ir teisėtus interesus, kurie apeliacinės instancijos teismo jau yra įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Vienintelė tariamai nauja apeliantės nurodoma aplinkybė bendrovės finansinės padėties per 2022 metus pablogėjimas. Tačiau ir ši aplinkybė Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi jau yra iš esmės įvertinta, konstatuojant kad 2022 m. gruodžio mėnesio bendrovės finansiniai dokumentai patvirtina teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą, kadangi padėtis bendrovėje stabilizavosi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovė 2022 m. tris ketvirčius dirbo pelningai, o nestabili padėtis bendrovėje prasidėjo 2022 m. spalio – lapkričio mėnesiais, tuomet, kai apeliantė inicijavo skubotus pokyčius bendrovės vadovybėje, kuriuos prevenciniu ieškiniu ir siekia užkardyti ieškovas. Jokių papildomų įrodymų apie tariamai blogėjančią bendrovės padėtį po apeliacinės instancijos teismo jau vertinto laikotarpio apeliantė nėra pateikusi, o savo poziciją grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
16.2. Nagrinėjamu atveju, neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas pakeisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šiuo metu jomis yra užtikrinama status quo padėtis bendrovėje, o patenkinus apeliantės prašymą, būtų vėl sudarytos sąlygos esminiams ir chaotiškiems pasikeitimams bendrovės valdyme, keliantiems realią grėsmę kilti žalai. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apeliantės nurodomu būdu savo esme prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, o apeliantės prašymo argumentai dėl tariamo laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ir apeliantės, kaip bendrovės daugumos akcininkės, neturtinių teisių suvaržymo, jau buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų.
16.3. Apeliantė akivaizdžiai klaidingai vertina ieškinio reikalavimus užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, nurodydama, jog pagrindinis ieškinio tikslas yra užtikrinti, kad bendrovės valdyboje išliktų dabartiniai valdybos nariai, tačiau šių priemonių taikymo pagrindinė priežastis ir tikslas yra siekis užkirsti kelią chaotiškiems pokyčiams bendrovėje, kurie kyla išimtinai dėl paveldėjimo ginčų dėl atsakovės akcijų. Tai, kad į bendrovės valdybą buvo siūlomi visiškai su bendrove nesusiję ir jokios realios bei bendrovės veiklai panašios patirties neturintys asmenys, tik sustiprino poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nebuvo lemiantis kriterijus. Byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti status quo situaciją bendrovėje, kadangi apeliantė ėmėsi iniciatyvų šalinti/keisti bendrovės valdymo organų narius, dėl ko bendrovei iškilo reali nemokumo grėsmė. Bankas, suteikęs bendrovei daugiau nei 18 mln. eurų paskolas, kurių užtikrinimui įkeistas bendrovės turtas, sužinojęs apie galimus pasikeitimus bendrovėje pradėjo nurašinėti bendrovės lėšas banko sąskaitoje, tokiu būdu sutrikdant bendrovės pinigų srautus, dėl ko bendrovė ėmė netekti tiekėjų ir buvo kilusi reali grėsmė, jog teks visiškai stabdyti gamybą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių nauda bendrovei šiuo atveju yra akivaizdi – bankas sustabdė lėšų nurašymą bei sutiko pratęsti sutarčių galiojimą, o su tiekėjais atkurtas santykis ir bendrovės veikla stabilizuojasi. Status quo padėtį užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą 2023 m. vasario 14 d. nutartyje konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Jei laikinosios priemonės būtų pakeistos, leidžiant vėl inicijuoti bendrovės valdymo organų pakeitimus (kuriems reikalingas net įstatų pakeitimas), tai laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nebebūtų užtikrinamas. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones apeliantės nurodytu būdu būtų pasiektas priešingas rezultatas – atsakovės veiksmai keičiant bendrovės valdymo organus galimai užprogramuotų naujus teisminius ginčus, lemtų dar didesnį nestabilumą bendrovėje.
Šalies argumentai
16.4. Ieškovo vertinimu, patenkinus prašymą, atsakovė neabejotinai siektų padidinti bendrovės valdybos narių skaičių tokia apimtimi, kad esamų bendrovės valdybos narių balsai nebeturėtų reikšmės priimant bendrovės valdybos sprendimus, be kita ko, ir dėl bendrovės vadovo pakeitimo. Tai de fakto lemtų tą patį rezultatą, kaip ir panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė savo tikrojo siekio prašymu nepaneigė ir teismo posėdžio metu, į ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį ir teismas, pabrėžęs, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti kiek asmenų būtų skiriama į valdybą, akcentavęs, jog jei bus išrinkti šeši valdybos nariai, nereiškia, kad bus imamasi sprendimų, tačiau vėliau nurodė, kad gali būti, jog sprendimai bus priimami.
16.5. Ieškovo įsitikinimu, prašymu yra siekiama užtikrinti ne bendrovės, o apeliantės, kaip bendrovės akcininkės, interesus. Tačiau apeliantė nepagrindė, kaip pamatinio bendrovės veiklos dokumento – įstatų – keitimas ir valdybos narių skaičiaus didinimas prisidėtų prie bendrovės veiklos stabilumo, t. y. status quo padėties iki bylos išnagrinėjimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje jau pasisakė, kad status quo padėties išsaugojimas šiuo atveju yra svarbesnis interesas už atsakovės privatų interesą nevaržomai naudotis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotomis neturtinėmis akcininko teisėmis. Taigi apeliantės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių tariamo neproporcingumo ir jos, kaip bendrovės akcininkės, neturtinių teisių suvaržymo teismų jau yra išnagrinėti ir įvertinti ir nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė iš naujo vis pakartoja tuos pačius argumentus, todėl vien dėl to, kad ji prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones formaliai kitu, tačiau de facto tas pačias pasekmes sukeliančiu būdu, nesudaro pagrindo šiuos apeliantės argumentus vertinti kitaip.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Apeliantės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu visiškai prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Bendrovės vertinimu, užkirtus galimybę daryti žalą keliančius pokyčius jos valdyme, šiuo prašymu apeliantė bandė tai „apeiti“ ir teismas pagrįstai tam užkirto kelią. Apeliantės prašyme gan aiškiai atskleidžiamas ketinimas, jei būtų pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, keisti bendrovės įstatus, didinti jos valdybos narių skaičių ir tokiu būdu į valdybą papildomai skirti apeliantės pageidaujamus asmenis. Nekyla abejonių, kad apeliantė siektų padidinti bendrovės narių skaičių tokia apimtimi, kad esami valdybos nariai nebeturėtų jokios reikšmės priimant bendrovės valdybos sprendimus, tame tarpe ir dėl vadovo pakeitimo. Tokiu būdu būtų pasiektas absoliučiai tas pats rezultatas, kaip ir leidžiant keisti bendrovės valdybą. Tai neabejotinai darytų žalą bendrovei ir sukeltų bendrovės kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas nepasitikėjimą, kurį kreditorės atstovas išreiškė 2023 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, tai yra, kad galimą bendrovės valdymo organų keitimą bankas vertina kaip padidintą riziką, dėl kurios gali priimti sprendimą nepratęsti kredito sutarčių vykdymo termino, kurie pastaruoju metu ir taip pratęsiami itin trumpiems laikotarpiams. Tenkinus apeliantės prašymą de facto būtų sukurta situacija, kuomet apeliantė galėtų pakeisti bendrovės valdymą iš esmės, negana to, visa tai būtų atlikta laikino apeliantės akcijų administratoriaus, kuris šiai dienai teismo jau yra ir nušalintas, paskirtų asmenų, kurie savo pareigas taip pat eina laikinai.
17.2. Apeliantės argumentas, dėl tariamo noro turėti „savo“ narių valdyboje dėl nuostolingos bendrovės veiklos tėra pretekstas. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų bendrovės finansinė padėtis 2022 m. pirmus tris ketvirčius buvo gera ir pelninga. Nuostoliai susidarė per paskutinius 2022 m. mėnesius, būtent po apeliantės veiksmų, dėl kurių buvo nurašyta net 3,2 mln. eurų iš bendrovės lėšų banke. Be to, jei apeliantė iš tiesų turėtų sąžiningą norą domėtis bendrovės situacija, tokias galimybes ji turėtų per informacijos gavimą, finansinių ataskaitų tvirtinimą ar kitas priemones ir tam nėra reikalinga keisti valdybą ir galiojančias bei pagrįstas laikinąsias apsaugos priemones.
17.3. Pirmosios instancijos teismas (tris kartus) bei apeliacinės instancijos teismas (du kartus) šioje byloje jau pasisakė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, yra proporcingos ir tinkamai užtikrina jomis siekiamų tikslų. Taigi, apeliantės argumentas, ar dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, neproporcingos ar kitaip pernelyg pažeidžiančios jos teises, jau yra išnagrinėtas.
17.4. Teismai byloje aiškiai pasisakė, kad taikomų priemonių tikslas status quo išsaugojimas, kuris yra aukštesnis už privatų apeliantės interesą bei jos teisę nevaržomai naudotis viena iš daugelio akcininkams suteikiamų teisių. Nors apeliantė teigia, kad nėra pagrindo vadovautis priimtomis teismų nutartimis, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi būtent šios nutartys apibrėžė, koks yra poreikis bei koks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, todėl sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jų taikymo tikslas, priešingai nei teigia apeliantė, turi esminę reikšmę.
17.5. Sprendžiant prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti konstatuota, jog atlikus šį pakeitimą bus ir toliau užtikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, tai yra stabili bendrovės padėtis, išsaugota status quo, tačiau pakeitus laikinąsias apsaugos priemones šių priemonių tikslas nebebus išsaugotas. Apeliantė įgytų neribotą galimybę daryti įtaką bendrovės valdymui, sudarytų prielaidas padidinti valdybos narių skaičių tokiu skaičiumi, kuris de facto lemtų dabar valdyboje veikiančių narių balso teisės praradimą. Teismo posėdyje apeliantės atstovas niekaip nepaneigė, kad tai nebus atliekama. Negana to, taip būtų atlikta dar didesnė intervencija į bendrovės veiklą, keičiant įmonės pamatinį dokumentą – įstatus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkino apeliantės prašymas dėl 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
21. Apeliantė prašo pakeisti teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas bei uždrausta į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo.Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atmetęs apeliantės skundą dėl šios nutarties panaikinimo paliko ją galioti, todėl pripažintina, kad įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra nustatyta, jog egzistuoja ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinosios sąlygos. Ta pačia apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo atmestas apeliantės prašymas dėl minėta nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo apeliantė prašė pakeitus 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G. ir V. V.
22. Apeliantė teikia pakartotinį prašymą dėl 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris netenkintas skundžiama nutartimi. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė pakeitus teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti, kad iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje draudžiama į bet kokių bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo ir vadybos naikinimo, tačiau leidžiama į bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos narių skyrimo.
23. Apeliantė teigia, kad teismas neteisėtai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, nes ji neturi prejudicinės ir res judicata galios, ypač kuomet apeliantės 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. kovo 21 d. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės skiriasi savo turiniu ir pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teisma neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neturi prejudicinės ir res judicata galios, tačiau ji galioja byloje iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Kadangi abu atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra susiję su siekiu daryti įtaką ir atitinkamus keitimus bendrovės valdyboje, todėl tam tikros Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, yra reikšmingos sprendžiant ir šį atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Įvertinus byloje reiškiamo prevencinio ieškinio specifiką ir ieškovo reiškiamus reikalavimus, kuriais jis prašo uždrausti inicijuoti ir šaukti bendrovės akcininkų susirinkimus dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria be kita ko, buvo išspręstas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet ir jų taikymo pagrįstumas.
24. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai ir apeliantė vis dar negali įgyvendinti įstatymu suteiktų (duomenys neskelbtini) daugumos akcininko neturtinių teisių skirti/atšaukti (duomenys neskelbtini) valdybos narius, tačiau apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, jog būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartyje šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir nurodęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtina užtikrinti bendrovės padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas. Teismas nurodė, kad status quo padėties bendrovėje išsaugojimas užtikrina svarbesnių interesų apsaugojimą, lyginant su laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojamomis atsakovės teisėmis, todėl ši apeliantės nurodoma aplinkybė pagrįstai nelaikytina naujai atsiradusia ir sudarančia pagrindą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
26. Kita pasikeitusia aplinkybe apeliantas nurodo tai, kad per 2022 m. (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ši aplinkybė taip pat jau buvo įvertinta ir apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2022 m. gruodžio mėnesio bendrovės finansiniai dokumentai patvirtina, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir padėtis bendrovėje stabilizavosi. Kaip nurodo ieškovė, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. tris ketvirčius bendrovė dirbo pelningai, o nestabili padėtis bendrovėje prasidėjo 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais, kai atsakovė inicijavo skubotus pokyčius bendrovės vadovybėje, dėl ko ir buvo užvesta ši civilinė byla. Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų realų bendrovės finansinės padėties blogėjimą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė nepateikė, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas, kaip neįrodytas.
27. Apeliantės nuomone, teismas be jokių motyvų pritarė ieškovo argumentui, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas savo esme prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, taip pat nepagrįstai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – išsaugoti stabilią bendrovės (duomenys neskelbtini) padėtį. Tačiau sutikti su tokia apeliantės pozicija taip pat nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog iš atsakovės reiškiamo prašymo ir nurodomų aplinkybių matyti, kad patenkinus atsakovės prašymą, būtų keičiami (duomenys neskelbtini) įstatai, padidinant valdybos narių skaičių ir atsakovė skirtų papildomus valdybos narius. Teismas vertino, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – išsaugoti stabilią bendrovės padėtį, todėl toks pašymas negali būti tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) atsikirtimams, kad suteikus apeliantei teisę skirti papildomus valdybos narius, galėtų susidaryti tokia situacija, kad (duomenys neskelbtini) įgytų neribotą galimybę daryti įtaką (duomenys neskelbtini) valdymui, sudarytų prielaidas padidinti valdybos narių skaičių tokiu skaičiumi, kuris de facto lemtų dabar valdyboje veikiančių narių balso teisės praradimą, t. y. į valdybą būtų paskirta tiek naujų narių, kad senųjų narių balsais sprendimai nebegalėtų būti priimami, tuo pačiu ir dėl bendrovės vadovo pakeitimo, todėl tokia situacija būtų nesuderinama su status quo padėties bendrovėje išsaugojimu.
28. Atmestinas apeliantės argumentas, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir neproporcingai riboja apelianto teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgdamas į prevencinio ieškinio specifiką, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi šis atvejis yra išimtinis ir susijęs su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Kaip 2023 m. vasario 14 d. nutartyje pažymėjo Kauno apygardos teismas, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo atveju siekiama užtikrinti, kad nebūtų priimti bendrovei nenaudingi sprendimai, kurie turėtų tiesioginės įtakos bendrovės veiklai ir jos akcijų vertei, todėl, tai, kad apeliantė šiuo metu negali įgyvendinti jai įstatymu suteiktų bendrovės daugumos neturtinių teisių skirti/atšaukti bendrovės valdybos narius bei patiria tokius suvaržymus, kokius patirtų tik ieškinio tenkinimo atveju, nesudaro pagrindo svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
29. Nors apeliantė atskiruoju skundu siekia iš esmės įrodyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas jos nurodyta apimtimi, tai yra leidžiant į bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos narių skyrimo, iš esmės, neturės jokio poveikio pagrindinei laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, be to, leis apginti neproporcingai ir nepagrįstai ribojamas įstatymu apeliantei suteikiamas neturtines teises ir teisėtus interesus, sutikti su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones formaliai kitu, tačiau faktiškai tų pačių pasekmių – bendrovės valdybos sudėties keitimo – siekiančiu būdu, kas neatitinka byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir neužtikrins status quo padėties bendrovėje išsaugojimo, todėl konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.