Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12851-2024 (ROIK 24244286803) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas L. S. 2024 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. R. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. birželio 5 d. 6.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,64 promilės girtumas. Šia neteisėta veika L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. R. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. birželio 5 d. 6.38 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. R. R. teismui pateiktu skundu tik prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki dviejų mėnesių, su jam skirta bauda sutinka, baudą sumokėjo.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis bei asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda bei nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys).

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už R. R. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, bei administracinio poveikio priemonė minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir, pažeidėjo prašymu bei sutikimu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. dėl vairavimo esant neblaiviam kaltu prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. R. R. vykdo individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri savo socialiai remtiną brolį, rūpinasi juo, neteistas, už apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius nusižengimus nebaustas. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu R. R. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo - nepakankamos.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjo asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

R. R. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, o antruoju – 0,64 promilių neblaivumas), kas iš tiesų verčia abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimu, kad jis linkęs laikytis įstatymų ir jo elgesys atitinka visuomenės pripažintas elgesio normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, o automobilį vairavo anksti ryte, neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, taigi jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo suvokti ir suvokė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės. Automobilis buvo perduotas blaiviai pažeidėjo sutuoktinei, kas taip pat patvirtina, kad esant neatidėliotinam reikalingumui kažkur vykti, automobilį galėjo pavairuoti pažeidėjo sutuoktinė. Taigi, tokia pareiškėjo būsena, esant lengvam girtumo laipsniui, neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus R. R. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad jis buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors R. R. ir nebaustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, tačiau per paskutinius ketverius metus baustas net dešimt kartų už švelnesnius nusižengimus, visus kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą bei transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros. Taigi, R. R. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas savo prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl teisės vairuoti reikalingumo darbinėms funkcijoms vykdyti ir galimų neigiamų pasekmių šeimai, kurioje auga nepilnametis vaikas, bei prižiūrimam broliui. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog R. R., būdamas brandžia asmenybe, besirūpindamas šeimos interesais bei savo socialiai remtinu broliu, ir žinodamas, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti kasdienius vaiko poreikius bei aplankyti ir pasirūpinti brolio interesais, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jam gali būti apsunkinta darbinė veikla, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo artimųjų asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas, ar apskritai panaikinti. Be to, paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui savaime neatima galimybės dirbti bei netrukdo toliau tęsti savo darbinės veiklos, neužkerta kelio laikinai pasitelkti kitų asmenų pagalbą, o dėl to galimai kilsiantys laikini papildomi finansiniai sunkumai, yra tik paties pažeidėjo neteisėto elgesio rezultatas. Pažeidėjo šeima gyvena miesto vietovėje, vienoje iš pagrindinių gatvių, kur susisiekimas viešuoju transportu yra gerai išvystytas, be to, šeimoje yra dar vienas suaugęs asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones ir pasirūpinti nepilnamečio vaiko patekimu į mokymosi įstaigą. Pareiškėjo skundo argumentas, kad dėl vaiko vežiojimo, mama yra priversta atsisakyti darbo, yra visiškai nepagrįstas ir perdėtas, kadangi begalė dirbančių tėvų, sugeba, ir be abejo, privalo, pasirūpinti vaiko interesais, o teisė vairuoti transporto priemones tam nėra būtina. Duomenų, kad pažeidėjo nepilnametis vaikas turi kažkokių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų, dėl kurių jis negali judėti be asmeninės transporto priemonės ar privalo reguliariai lankytis gydymosi įstaigose, byloje taip pat nepateikta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai jo padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Kaip jau minėta, R. R. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas, prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. R. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12851-2024 (ROIK 24244286803), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.