Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, K. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Suinteresuotas asmuo K. R. prašo leidimo baigti teisėtai laimėtų varžytynių sandorį; nurodo, kad 2016-07-11 dalyvavo varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose jau ne pirmą kartą buvo varžomasi dėl A. K. priklausančio turto, esančio adresu . (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. . (duomenys neskelbtini) ir pastato Nr. . (duomenys neskelbtini); laimėjo varžytines, 2016-07-26 sumokėjo visą reikiamą sumą į depozitinę antstolio J. P. sąskaitą; akto surašymas buvo atidėtas, nes buvo iškelta A. K. bankroto byla.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens K. R. pareiškimą tenkino. Nutarė leisti užbaigti laimėtų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį, t. y. leisti antstoliui J. P. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl iš varžytynių nupirkto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu . (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog varžytynės buvo pasibaigusios dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme.

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, jog antrosiose varžytynėse turto kaina buvo nustatyta 60 procentų, tai pažeidžia bankrutuojančio asmens teises, nes administratorius turtą pardavinėtų už rinkos kainą. Mano, kad prašymą pateikė neturintis tam teisės asmuo.

4. Atsiliepime suinteresuotas asmuo K. R. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymi, jog reali turto kaina paaiškėja varžytynėse.

5. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjos teiginys, kad bus apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir padidinti kreditiniai reikalavimai, yra neteisingas. Pabrėžia, jog visi varžytynių veiksmai iš esmės buvo baigti iki pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.

6. Atsiliepime suinteresuotas asmuo antstolis J. P. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog turtas nebuvo paklausus, nes varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis, dėl to kaina yra reali. Tikina, kad už varžytynėse nupirktą turtą pinigai buvo pervesti iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Ginčas byloje kilo dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui – fiziniam asmeniui – iškėlimo.

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis J. P. vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/02078 ir Nr. 0172/14/02079 vykdė Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-08-01 vykdomuosius įrašus Nr. 1-9771 dėl 254 430,50 EUR skolos ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų ir Nr. 1-9770 254 431,37 dėl EUR ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai iš skolininkės A. K., parduodant iš varžytynių sutartine hipoteka įkeistą turtą: 1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro . (duomenys neskelbtini) ploto, esančius . (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka įkeistas turtas iš antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas varžytynių laimėtojai K. R. už parduodamą daiktą pasiūliusiai maksimalią kainą – 10 560 EUR. K. R. 2016-07-25 bankiniais pavedimais į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo pinigų sumą, lygįą kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Antrosios varžytynės baigėsi ir už varžytynėse nupirktą turtą varžytynių laimėtojas visą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo iki pareiškėjos A. K. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-10 nutartimi.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Antstoliui paskelbus apie ginčo turto pardavimą varžytynėse, K. R. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėdama reikiamą įnašą, įstatymų nustatyta tvarka pateikė pasiūlymą dėl ginčo turto įsigijimo. Taip ji tapo vykdymo proceso dalyve, kurios teisėms ir pareigoms turės tiesioginės įtakos nagrinėjamos bylos baigtis. Dėl to K. R. pagrįstai buvo įtraukta dalyvauti šioje byloje suinteresuotu asmeniu ir turi tokiems asmenims įstatyme nustatytas procesines teises, įskaitant teisę paduoti prašymą dėl leidimo baigti laimėtų varžytynių sandorį. Be to, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio pareiga perduoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bei neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir pranešti apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Akcentuotina, kad nuorodos, jog dėl leidimo baigti laimėtų varžytynių sandorį turi irgi kreiptis antstolis, minėtoje normoje nėra.

11. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos; nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu ir tai, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <… jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

12. Taigi šiuo atveju ne tik varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties pareiškėjai A. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta ir visa turto suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo varžytynes, turint omenyje jų stadiją priverstinio vykdymo procese, organizuoti iš naujo bankroto procese, nes taip būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai.

13. Sprendžiant klausimą dėl teisingos turto pardavimo kainos, pažymėtina, jog turto vertė priklauso nuo daugelio greitai besikeičiančių aplinkybių (bendros rinkos būsenos, konkrečių asmenų poreikio įsigyti būtent parduodamą objektą ir kt.), dažnai ji gali būti nustatoma tik apytiksliai. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog turto įkainojimą skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka, o nagrinėjant prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, varžytynėms jau įvykus, skolininkės argumentai dėl turto kainos teisinės reikšmės neturi. Papildomai pasisakytina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Nagrinėjamu atveju apeliantė tik spėlioja ir niekuo nepagrindžia, kad tik bankroto administratorius hipoteka įkeistą turtą parduos didesne kaina. Tai, kad A. K. priklausęs turtas parduotas tik antrosiose varžytynėseų tik parodo, jog šis turtas nebuvo paklausus, tuo labiau, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas varžytynių dalyvis. Teismas neturi priežasčių teigti, jog turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Taip pat pažymėtina, jog kreditorė AB Nordea Bank, Lietuvoje veikianti per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, neprieštaravo K. R. prašymui, taip sutikdama su kaina, už kurią parduotas turtas. Išieškojimas vykdomas būtent šios kreditorės naudai, todėl ji suinteresuota, jog turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią jo rinkos vertę.

13. Svarbu ir tai, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.

14. Teismas mano, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad bus padidinti jos kaip bankrutuojančio asmens kreditoriniai įsipareigojimai (bus priskaičiuotos vykdymo išlaidos už priverstinį turto realizavimą bei atlyginimas antstoliui), yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju sutartine hipoteka įkeistas turtas antrosiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 10 560 EUR. A. J. P.vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/02079 jau yra patyręs vykdymo išlaidas, kurios turėtų būti dengiamos iš lėšų, gautų pardavus turtą, o jų nepadengus, bankroto procese antstolis turi teisę pareikšti kreditinį reikalavimą. Tiek antstolio vykdomojoje byloje, tiek ir bankroto procese iš lėšų, gautų pardavus turtą, yra dengiamas tiek atlyginimas, tiek turto realizavimo ir kitos išlaidos. Be to, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio nuostatos leidžia pardavus hipoteka įkeistą turtą padengti bankroto administratoriaus administravimo išlaidas iki 15 procentų nuo sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, arba nuo jo vertės. Taigi, jeigu, nutraukus vykdymo veiksmus, bankroto administratorius parduotų turtą, tai administravimo išlaidos sudarytų iki 15 procentų nuo sumos, gautos pardavus įkeistą turtą.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.