- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-854-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00772-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9516-504/2018 pagal pareiškėjo V. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Irenai Bakšienei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir VMI) dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. A. skundu kreipėsi į antstolę I. Bakšienę ir prašė nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes pasibaigė jų vykdymo terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, antstolė I. Bakšienė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas baudų išieškojimas iš skolininko V. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Nutarimai dėl baudų išieškojimo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino, vykdant išieškojimą reguliariai bei sistemingai buvo atliekami užklausimai į įvairius registrus, tikrinant skolininko turtinę padėtį. Konstatavo, jog nuo vykdomųjų bylų pradėjimo nėra susidaręs 2 metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų. Darė išvadą, kad ilgą išieškojimą nulėmė paties skolininko veiksmai. Nurodė, jog visose vykdomosiose bylose procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami jo deklaruotu adresu, o tai, kad skolininkas V. A. žinojo apie vykdomą išieškojimą įrodo ir tas faktas, kad 2015-11-17 jis pateikė prašymą leisti skolą išmokėti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-08-21 nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.
4. Teismas nustatė, jog vykdomieji dokumentai priimti vykdyti 2011 m. bei 2015 m.. Vykdomieji dokumentai antstolei pateikti vykdyti laiku, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino tarp vykdančių nuobaudą valdžios institucijų. Konstatavo, jog nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo, antstolė atliko aktyvius vykdymo veiksmus: priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, išieškotų lėšų paskirstymo, patvarkymus areštuoti lėšas, siuntė siūlymus susimokėti pinigines sumas, taip pat patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš V. A. (pvz.: vykdomosiose bylose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kt.). Nustatė, kad antstolė periodiškai teikė užklausas įvairiems registrams: „Sodrai“ dėl skolininko darbovietės ir gaunamų lėšų, VĮ Regitra dėl skolininko vardu registruotų transporto priemonių, VĮ Registrų centras dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui bei Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolė baudų išieškojimo iš skolininko metu ėmėsi priemonių surasti jam priklausantį registruotiną turtą ir pinigines lėšas, todėl antstolei aktyviai atliekant vykdymo veiksmus, iš skolininko buvo išieškota dalis baudų. Nustatė, kad nuo visų vykdomųjų bylų pradėjimo momento iki pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo nėra susidaręs 2 metų (ar daugiau) laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi jokių veiksmų ir būtų buvusi pasyvi vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu.
6. Įvertinęs, kad antstolė vykdė keletą vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko V. A., sprendė, jog antstolė pagrįstai, siekdama nedidinti vykdymo išlaidų, tapačius vykdymo veiksmus, t. y. užklausas registrams, bankams, atliko ne kiekvienoje iš šių vykdomųjų bylų.
7. Pažymėjo, jog nors skolininkas V. A. dalyje vykdomųjų bylų neėmė jam antstolės siųstų raginimų ar patvarkymų, tačiau jam buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, nes patvarkymai buvo siunčiami ir į jo darbovietes bei atliekami išskaitymai iš jo darbo užmokesčio. Be to, 2014-11-12 V. A. pateikė antstolei prašymą panaikinti areštą banko sąskaitai, nes jam bus pervedamos lėšos iš Darbo biržos bei 2015-11-17 kreipėsi į antstolę su prašymu skolą leisti išsimokėti dalimis (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtas baudas, o ne dėl antstolės neveiklumo. Be to, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sąžiningai elgėsi, dėjo pastangas baudoms padengti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. A. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-08-21 nutartį.
9. Nurodo, jog antstolė laiku nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatorių ir Marijampolės pataisos namus, siekdama išieškoti baudas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)susidariusią skolą. Apie vykdytinus sprendimus jis nebuvo tinkamai informuotas, nes antstolė pranešimus siuntė ne į laisvės atėmimo vietą. Tvirtina, jog antstolė galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nukreipti išieškojimą pagal nutarimus į jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teigia, jog esant minėtai situacijai, negali būti konstatuotas jo vengimas vykdyti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose.
10. Teigia, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti nutrauktas suėjus senaties terminams. Pažymi, kad nenustačius vengimo vykdyti nutarimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog senaties termino eiga buvo sustojusi, todėl šie terminai yra pasibaigę, o antstolė privalo iš karto, pasibaigus išieškojimų senaties terminui, nutraukti vykdomąsias bylas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. Bakšienė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog vykdant išieškojimą nuolat buvo atliekamos užklausos VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Sodrai, bankams. Ilgą išieškojimo trukmę nulėmė paties skolininko veiksmai – vykdymo procese jis nebuvo aktyvus, apie pasikeitusią situaciją jos neinformuodavo, vykdymo eiga nesidomėjo. Tik aktyviai atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad V. A. atlieka bausmę, patvarkymai dėl skolos išieškojimo buvo išsiųsti vykdymui į Šiaulių tardymo izoliatorių, Marijampolės pataisos namus, Vilniaus pataisos namus ir į skolininko darbovietes, jam įsidarbinus. Net ir dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, V. A. baudų nemokėjo, nors buvo pateikęs prašymą leisti sumokėti baudas dalimis. Įsidarbinęs, jos neinformuodavo, tokiu būdu siekdamas išvengti išskaitymų iš gaunamų pajamų ar darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas V. A. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas V. A.prašymas dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Civilinio proceso kodeksas nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.
16. Iš civilinės bylos ir prie jos pridėtų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolės I. Bakšienės kontoroje išieškojimas vykdomosiose bylose vykdomas dėl 2011 m. ir vienoje iš bylų – 2015 m. V. A. padarytų administracinių teisės pažeidimų. Kadangi vykdomoji bylą Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta 2018-08-03 antstolės patvarkymu, dėl šios bylos nepasisakoma.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Be to, minėtas teismas išaiškino, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nutarimai vykdymui buvo perduoti laikantis 3 mėnesių termino, nėra. Pažymėtina, kad vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, svarbu nustatyti, dėl kieno netinkamų veiksmų užsitęsė vykdomoji byla, t.y. dėl antstolio nepakankamo aktyvumo vykdymo procese ar dėl skolininko neveikimo.
19. Apeliantas tvirtina, jog būtent antstolė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti susidariusį įsiskolinimą jam esant laisvės atėmimo vietoje, o jis pats nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis vengė atlikti paskirtą nuobaudą – sumokėti baudą. Teigia, jog administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai yra suėję, išieškojimas nebegalimas, o vykdomosios bylos turi būti nutrauktos.
20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobodos vykdymui, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolė nepažeidė jokių imperatyvių normų, per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtomis teismo išvadomis ir pažymi, kad teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, antstolė periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie V. A. turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui, duomenims apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, Kelių transporto priemonių registrui, apie V. A. vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje ir kt.. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei Irenai Bakšienei vykdant keletą vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš V. A., siekiant nedidinti vykdymo išlaidų, tapatūs vykdymo veiksmai, t. y. užklausos registrams, bankams ir kt., buvo atliekami ne kiekvienoje iš vykdomųjų bylų. Pastebėtina, kad minėtų išvadų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas neginčija.
21. Apeliantas V. A. tvirtina, jog apie vykdytinus sprendimus jis nebuvo tinkamai informuotas. Minėti teiginiai vertinti kritiškai ir teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog skolininkui buvo žinoma apie jam skirtas baudas ir jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, nes antstolės patvarkymai buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 122, 604 straipsniai), į jo darbovietes, 2013-12-01 - 2014-01-31 laikotarpiu buvo atliekami išskaitymai iš V. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamos išmokos. Be to, pats V. A. 2014-11-12 kreipėsi į antstolės kontorą su prašymu panaikinti areštą jo banko sąskaitai, o 2015-11-17 pateikė prašymą susidariusį įsiskolinimą leisti išsimokėti dalimis. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, jog antstolė patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2012-02-09 ir 2014-01-28 siuntė, atitinkamai, ir į Šiaulių tardymo izoliatorių ir į Marijampolės pataisos namus, o vien aplinkybė, jog minėti patvarkymai buvo grąžinti antstolei, V. A. atlikus bausmę, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apeliantas nebuvo informuotas apie vykdomą priverstinį išieškojimą.
22. Be to, Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio nuostatos nustato, jog skolininkas privalo nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios bei darbo vietos pakeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir kt.. Jeigu apie gyvenamosios bei darbo vietos pakeitimą antstoliui nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta). Vykdomosiose byloje nėra duomenų, jog nuo nutarimų paskirti pinigines baudas priėmimo V. A. būtų atlikęs aktyvius veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą, nes nei apie gyvenamosios bei darbo vietų pakeitimą, t.t. ir bausmės atlikimo vietą, antstolės nėra informavęs (CPK 178 straipsnis). Be to, nors 2015-11-17 pateikė prašymą susidariusį įsiskolinimą leisti išsimokėti dalimis, tačiau įmokų iš esmės neatliko (įmokėjo tik 50 Eur). Konstatuotina, jog apelianto neveikimas nuo administracinių nuobaudų jam skyrimo dienos buvo nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Paskyrus pinigines baudas, V. A. žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai, jog minėtos pareigos nevykdant, baudos bus išieškomos priverstine tvarka. Apeliantas nesiėmė jokių priemonių sumokėti baudas, nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų bei savo įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudų išieškojimas iš V. A. užsitęsė būtent dėl paties apelianto vengimo sumokėti paskirtas baudas, o ne dėl antstolės neveiklumo, yra pagrįsta. Šios išvados nepaneigia ir atskirajame skunde nurodyti argumentai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.