- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1393-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- A. A., G. A.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., V. A., Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02406-2014-0
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų (apeliantų) A. A. ir G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovams A. A. ir G. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretiesiems asmenimis R. Ž., V. A. ir Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarei L. M., ir trečiųjų asmenų R. Ž. ir V. A. savarankiškus reikalavimus dėl termino priimti palikimą pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po motinos S. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu 2014-10-24 Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. M. atsakovams A. A. ir G. A., atstovaujamai A. A., išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LM-2957 į S. A., mirusios 2013-11-20, turtą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog po mamos mirties ieškovė, kaip mamos įpėdinė pagal įstatymą, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jai įstatymo nustatyta tvarka išduotas nebuvo, tačiau ji iki mamos mirties ir po to nuolat gyveno mamos gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo šio turto mokesčius. Be ieškovės, mama taip pat turėjo dukras R. Ž., G. A., V. A. bei sūnų A. A., kuris 2013-12-17 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir atstovaudamas neveiksniai seseriai G. A. kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir jos vardu. Skundžiamu paveldėjimo teisės liudijimu nustatytas neteisingas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mamos turtą pagal įstatymą paveldėjo tik A. A. bei jo (globėjo) atstovaujama (globotinė) G. A.. Aplinkybę, jog tik vienam broliui ir jo globojamai neveiksniai seseriai nuosavybės teise atiteko visas palikėjos (mamos) turtas, vertino kaip prieštaraujančią paveldėjimo teisės normoms ir gerai moralei.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad notarei nurodė visus mamos S. A. įpėdinius pagal įstatymą, tarp jų ir ieškovę, be to, informavo ieškovę, kad norint priimti palikimą reikia pateikti notarui reikiamus dokumentus, kvietė važiuoti kartu. Pripažino, jog ieškovė gyvena ir po mamos mirties gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name, todėl tikėtina, kad faktiškai priėmė mamos palikimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė L. M. atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. įpėdinė S. R. palikimą priėmė jį faktiškai valdydama, skundžiamą liudijimą tikslinga pakeisti iš dalies, nurodant, kad visi palikimą priėmę palikėjos įpėdiniai palikėjos turtą paveldi lygiomis dalimis. Atsakovas notarei buvo nurodęs savo seseris, tačiau paklausus, ar jos gyvena adresu (duomenys neskelbtini), atsakė, kad negyvena, o apie paveldėjimo bylos užvedimą turi žinoti iš teismo proceso dėl globos G. A. nustatymo. Patikrinusi Testamentų registro duomenis apie S. A. sudarytus testamentus, rado įregistruotą palikėjos testamentą, sudarytą 2005-03-09, kuriame nurodytas turtas dar iki palikėjos mirties jos pačios dovanojimo sutartimis buvo padovanotas testamente nurodytiems asmenims. Skundžiamame paveldėjimo teisės liudijime nurodytas turtas palikėjos testamentu nebuvo paliktas.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys R. Ž. ir R. A. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ir prašė pratęsti joms, kaip S. A. įpėdinėms pagal įstatymą, terminą palikimui, atsiradusiam po mamos mirties, priimti. Sutiko su ieškiniu. Nurodė, jog po mamos mirties įpėdiniai V. A., R. Ž., S. R. ir A. A. buvo sudarę nerašytinį susitarimą, kad S. R., kuri iki ir po mamos mirties gyveno mamai priklausančiame name, priims palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, o vėliau visi įpėdiniai tarpusavyje turtą pasidalys – S. R. perleis kiekvienam iš įpėdinių nuosavybės teises į tam tikrą paveldėto turto dalį. Seserys ir brolis visuomet bendraudavo, jų tarpusavio santykiai buvo geri, vienas kito teises į paveldimą turtą jie pripažino ir dėl paveldimo turto pasidalijimo jokių ginčų nekilo. Palikimo atsiradimo metu dar nebuvo išspręstas neveiksnios sesers G. A. globos klausimas, todėl reikėjo atlikti reikalingas procedūras globai įforminti. Brolis A. A. bendro įpėdinių susitarimo nepaisė ir nepranešęs seserims, norėdamas pasisavinti visą mamos palikimą, kreipėsi į notarą. Notaras kitų įpėdinių apie pareiškimą priimti palikimą neinformavo. Apie išduotą A. A. paveldėjimo teisės liudijimą jos kaip ir ieškovė sužinojo suėjus trijų mėnesių įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti ir tada, kai A. A. pareiškė turįs visas nuosavybės teises į mirusios mamos turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-29 sprendimu ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pripažino negaliojančiu 2014-10-24 Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro atsakovams A. A. ir G. A., atstovaujamai A. A., išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. LM-2957 į S. A., mirusios 2013-11-20, turtą. Atnaujino tretiesiems asmenims R. Ž. ir V. A. terminą S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir šį terminą pratęsė trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimus. Rėmėsi nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, inter alia, jog atsakovas ir tretieji asmenys sutiko su ieškinio reikalavimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismui patvirtindami, kad ieškovė visą laiką iki mamos mirties gyveno kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini), ir mamai mirus toliau rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu. Teismas vertino, jog ieškovė elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą, nes ji kartu su atsakovu rūpinosi gyvenamuoju namu, mokėjo mokesčius, remontavo namą, taigi faktiškai pradėdama valdyti mirusios motinos turtą priėmė jos palikimą. Motyvavo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu, kitokia tvarka ieškovė negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Vadovavosi CK 5.8 str. ir remdamasis nustatytu byloje faktu, jog ieškovė priėmė savo mamos palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėjusi faktiškai valdyti šio palikimo dalį, teismas sprendė, jog ieškovė paveldėjo palikimo dalį kartu su atsakovais A. A. ir G. A., kurių paveldėjimo teisėms įforminti 2014-10-24 buvo išduotas skundžiamas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl šis liudijimas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nustatant, kad ieškovė taip pat paveldėjo dalį palikėjos (mamos) turto. Teismas nustatė, kad ginčo atveju įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2014-02-20 (CK 5.50 str. 3 d.). Vadovavosi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir padarė išvadą, kad tretiesiems asmenims turi būti pratęstas terminas palikimui priimti. Motyvavo, jog šis terminas praleistas santykinai nedaug (vienerius metus; pareiškimas trečiųjų asmenų dėl termino priimti palikimą pratęsimo teisme gautas 2015-03-09), o per šį laikotarpį įvyko daug įvykių, turėjusių įtakos teisiškai neišprususių trečiųjų asmenų suvokimui apie būtinybę įgyvendinti savo teisę priimti palikimą: visų įpėdinių susitarimas, kaip jie dalysis palikimą; G. A. pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo procesas; teismo leidimo paveldėti neveiksnios sesers vardu išdavimas; paveldėjimo teisės liudijimo A. A. ir G. A. išdavimas, neinformuojant apie tai kitų įpėdinių; 2014-10-24 visų jų (palikėjos vaikų) vizitas pas notarę, bandant kitomis teisinėmis priemonėmis sureguliuoti susidariusią situaciją; šios civilinės bylos užvedimas. Palikėjos turto paveldėjimo klausimas dar nėra išspręstas. Termino atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis, priešingai, juo bus apginta trečiųjų asmenų, pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, teisė paveldėti (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantai skundu ginčija ir prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo dalis, kuriomis teismo nuspręsta: atnaujinti tretiesiems asmenims terminą priimti mamos palikimą, šį terminą pratęsiant trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo A. A. 262,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, po 10 Eur –tretiesiems asmenims, 10 Eur – valstybei ir perduoti bylą dėl šių dalių pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog tretieji asmenys savarankiškus reikalavimus pateikė tik po ieškovės ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015-02-11, o mamos palikimas atsirado 2013-11-20 ir per visą šį laikotarpį tretieji asmenys nesikreipė nei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nei į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes vertino kaip svarbias ginčo terminui atnaujinti. Tarp įpėdinių pagal įstatymą jokio susitarimo dėl mamos turto paveldėjimo nebuvo, o sesers pripažinimo neveiksnia procedūra neturėjo įtakos trečiųjų asmenų galimybėms kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nesupranta, kodėl notarė (po savaitės, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, į notarų biurą kreipėsi visi įpėdiniai), siekdama sureguliuoti įpėdinių ginčą, siūlė tartis, kad apeliantas A. A. padovanotų dalį savo palikimo ieškovei. Nurodo, jog apeliantas nesutiko dovanoti paveldėtos dalies, nes palikimą priėmė ir jo globotinė – įpėdinė G. A.. Apeliantas, gindamas globotinės teises ir jos teisę į palikimo dalį, ne kartą prašė teismo įtraukti į bylą Socialinės paramos skyrių (CPK 491 str. 2 d.), tačiau teismas šių apelianto prašymų netenkino ir to neargumentavo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl jos pačios veiksmų / neveikimo (laiku nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą, o faktiško ieškovės paveldimo turto valdymo apeliantai neginčijo), todėl reikia pakeisti sprendimo dalį – ieškovės bylinėjimosi išlaidas palikti jai (CPK 93 str. 4 d.). Teismo sprendimas, apeliantų teigimu, yra neišsamus, neatitinka teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
Ieškovė ir tretieji asmenys bendru atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog įpėdiniai buvo susitarę, jog mamos palikimą be ginčų pasidalys lygiomis dalimis pagal įstatymą, tačiau A. A., žinodamas šį faktą bei tai, kad tiek iki, tiek po mamos mirties ieškovė gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo komunalinius mokesčius, pasinaudodamas apgaule, šį turtą pasisavino. Ieškovė, apeliantui nesutikus geranoriškai pasidalyti turtą ir tokiu būdu išspręsti ginčą, buvo priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, o tretieji asmenys – pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl termino priimti palikimą pratęsimo. Faktą, jog nei ieškovė, nei tretieji asmenys neatsisakė teisių į palikimą, bei tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl mirusios mamos palikimo pasidalijimo, patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, tačiau ir notarės patvirtinimas, jog įpėdiniams sužinojus apie A. A. veiksmus – tai, kad jis savo ir neveiksnios sesers G. A. vardu priėmė palikimą, visi įpėdiniai kreipėsi į notarę, kur bandė išspręsti iškilusį ginčą, susitarti, kad A. A. paveldėtą turto dalį padovanotų kitiems įpėdiniams. Teismui atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, būtų sudarytos sąlygos A. A. pasipelnyti, t. y. pasisavinti palikimo dalį. Ieškovė ir tretieji asmenys nedelsdami gynė savo pažeistas teises, kai A. A. buvo išduotas skundžiamas paveldėjimo teisės liudijimas. Apelianto prašymas dėl Socialinės paramos skyriaus įtraukimo buvo sąlygotas ne siekio apsaugoti ir užtikrinti globotinės (atsakovės) teises, tačiau noro apsunkinti teisminį procesą ir pakenkti jo operatyvumui. Įstatymas nenumato privalomo Socialinės paramos skyriaus atstovo ar kitos institucijos dalyvavimo bylose, kuriose būtų sprendžiami ginčai, susiję su neveiksnaus asmens turtinėmis teisėmis bei pareigomis (CPK 491 str. 2 d.). G. A. buvo tinkamai atstovaujama byloje – tiek globėjo A. A., tiek jo pasirinkto advokato, todėl jokios būtinybės į bylą papildomai traukti apelianto nurodomą subjektą nebuvo ir atitinkamai nėra pagrindo vertinti, jog neveiksnios globotinės teisės civiliniame procese buvo pažeistos. Nors apeliantas sutiko su ieškovės reikalavimu (jo dalimi), tačiau taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta, apeliantas taikos sutarties sudarymo neinicijavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo tarp šalių nebuvo. Apeliantas, gavęs ginčijamą liudijimą, pagrasino ieškovei, kad ją iškeldins iš palikėjos (jų mamos) namų, kadangi ieškovė palikimo nepriėmė ir teisių į jį neturinti. Dėl apelianto nesąžiningų veiksmų ieškovė buvo priversta inicijuoti teisminį procesą, dėl ko turėjo bylinėjimosi išlaidų. Teismas teisėtai šias išlaidas priteisė iš atsakovų. Pagrindo konstatuoti, jog ieškovės elgesys teisminio proceso metu buvo netinkamas, jog ieškovė nesąžiningai atliko procesines pareigas, nėra, todėl nepasinaudojo ir neturėjo pasinaudoti CPK 94 str. 3 d. numatyta teise nukrypti nuo šiame straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka, jog trečiųjų asmenų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra tokios svarbios, jog remdamasis jomis teismas turėjo pagrindą pratęsti / atnaujinti šį terminą. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidos teismo paskirstytos neteisingai, nes apeliantai neginčijo, sutiko su ieškove, jog ji mamos palikimą priėmė faktiniu jo valdymu.
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo faktinių ir teisinių pagrindų
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.).
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Nustatyta, kad S. A. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). Mirusiosios S. A. vaikai yra byloje dalyvaujantys asmenys S. R., G. A., V. A., R. Ž. ir A. A. (t. 1, b. l. 86). 2014-10-21 A. A. atstovaudamas G. A. ir asmeniškai priėmė mamos palikimą (t. 1, b. l. 8, 9). Byloje įrodyta ir apeliantai neginčija (neginčijo), jog ieškovė palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2013-12-12 kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl G. A. pripažinimo neveiksnia, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-05 sprendimu (įsiteisėjo 2014-10-07) G. A. pripažino neveiksnia, jos globėju ir turto administratoriumi paskyrė A. A. (t. 1, b. l. 51–52, LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). 2014-10-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismas išdavė A. A. leidimą priimti palikimą neveiksnios G. A. vardu po jos motinos S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (t. 1, b. l. 53). 2014-10-24 Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo A. A. ir G. A. po S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjo po 1/2 dalį turto: 0,4200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – inžinerinius, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133–147). Tretieji asmenys R. Ž. ir V. A. per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nepriėmė palikimo ir kitu būdu – pradėdamos jį faktiškai valdyti. Pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo apeliantai padavė 2015-02-24 (priimtas teismo 2015-03-09 rezoliucija), t. y. jau esant nagrinėjamai bylai pagal ieškovės ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiškai valdyti (t. 1, b. l. 155–157).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi nustatytų bylos faktinių duomenų visetą, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašus pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes:
1) 2013–2014 m. vyko neveiksnios sesers globos nustatymo, leidimo A. A. priimti jos vardu mamos palikimą procesai ir apie šių teisminių procesų baigtį ieškovė bei tretieji asmenys realiai sužinojo jau po to, kai A. A. savo ir globotinės vardu priėmė mamos palikimą;
2) visi mirusiosios S. A. vaikai – S. R., V. A., R. Ž. ir A. A. (tikėtina, jog nuo vaikystės buvusiai nedarbingai, specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių turinčiai bei teismo neveiksnia pripažintai G. A. mamos palikimo priėmimo klausimai nebuvo aktualūs), žinojo apie jų žodinį susitarimą dėl mamos palikimo dalybų. Tai patvirtina nustatyta byloje aplinkybė, jog jie visi vyko pas notarę dėl ginčo turto dalybų iš karto po to, kai 2014-10-21 A. A. atstovaudamas G. A. ir asmeniškai priėmė mamos palikimą. Nors A. A. neigia buvus tokį susitarimą, tačiau tokią gynybinio pobūdžio poziciją paneigia jo paties paaiškinimų 2015-05-12 teismo posėdyje turinys (akivaizdu, jog vengė duoti atsakymus į teismo klausimus dėl vykimo su seserimis pas notarą tikslo) bei apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog apeliantas nesutiko dovanoti paveldėtos dalies, nes palikimą priėmė ir jo globotinė – įpėdinė G. A..
Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Tačiau šiuo konkrečiu atveju duomenų, jog tretieji asmenys R. Ž. ir V. A. ginčo situacijoje nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos įgyvendindamos savo, kaip įpėdinių, teises, nėra ir teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė. Akcentuotina, jog artimųjų – šeimos narių (brolio ir trijų seserų) susitarimas dėl ginčo palikimo priėmimo / dalybų teismo vertinamas kaip itin svarbi aplinkybė, suponuojanti pagrindą daryti išvadą, jog tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų nesikreipimas laiku į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, inter alia, buvo sąlygotas pagrįstu tikėjimu (pasitikėjimu vienas kito pozicija, interesais, sąžine ir pan.), jog mamos palikimą vaikai pasidalys gera, laisva valia, laikydamiesi susitarimo, sąžiningai ir teisingai.
Teisėjų kolegija pagrįstais vertintina teismo motyvus, jog atsakovas, informuodamas greta gyvenančias, artimai su juo bendraujančias seseris tik apie paveldėjimo teisės liudijimo gavimo faktą, pasielgė nesąžiningai. Duomenų, jog ginčo termino atnaujinimas pažeis kitų asmenų teises, byloje nenustatyta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atnaujinus terminą bus apginta trečiųjų asmenų, t. y. pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, teisė paveldėti (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog trečiųjų asmenų nurodytos termino pratęsimo priežastys nėra (ir negali būti) laikomos svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis pratęsti palikimo priėmimo terminą (CPK 185 str.).
Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau jis yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas, ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas šiomis nuostatomis rėmėsi ir jas taikė teisingai, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.
Kitas apelianto argumentas, jog neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, jog apeliantai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 46–48), taip pat nesutiko ir su trečiųjų asmenų reikalavimais atnaujinti palikimo priėmimo terminą (t. 1, b. l. 171–173). Ieškinį bei trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinęs visiškai, teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo A. A. bylinėjimosi išlaidas ieškovei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 185 str.). Pagrindų teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.) ginčo atveju nebuvo ir nėra. Tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys procese sąžiningai naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, šių proceso dalyvių pozicija dėl reiškiamų reikalavimų ir jų pagrindimo buvo (ir liko) nuosekli ir aiški.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (teismas nepasisakė dėl atsakovų teiginio, jog ieškovė turi apmokėti ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo išlaidas ir kt.), kaip neturinčių teisinės reikšmės, atskirai nepasisakoma.
Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias terminų palikimui priimti atnaujinimą ar partęsimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą (jo dalis), kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas (jo dalis) paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Duomenų apie ieškovės, trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.