- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 1-99-576/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- M. G., L. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas, Česlovas Bakasėnas, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Audronei Glambienei, Aistei Bareikei, Daivai Paliokaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1)2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL(1129,8 eurų) dydžio.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį,
L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)moksleivis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, o būtent:
jis 2015-11-24 apie 19.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nukentėjusiojo A. M. grąžinti jam priklausančią skolą - 450 eurų, o šiam pareiškus, kad jis neturi pinigų skolai grąžinti, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kapinių, Karių kapų g. 11, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, ištraukdami jį jėga iš automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pargriaudami ant žemės, L. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami A. M. fizinį skausmą, po to jėga įtempė nukentėjusįjį į M. G. išnuomotą UAB „Prime Leasing“ priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. G. važiuojant link Nemenčinės plento, siekiant bendro tikslo susigrąžinti skolą, L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį suduodami jam nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą ir reikalavo grąžinti skolą, dėl ko nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 100 eurų vertės, ir piniginę, 10 eurų vertės, po ko važiuojant Nemenčinės pl. 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrasino nukentėjusiajam, kad peršaus jam koją, dėl ko išsigandęs A. M. griebė už automobilio vairo, ko pasekoje M. G. nesuvaldė automobilio, įvyko autoįvykis, tokiu būdu jis kartu su L. S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t.y. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 6,122 g, ir neteisėtai laikė su savimi iki 2015-11-24 20.00 val., kuomet Nemenčinės pl., 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, vairuojant UAB "Prime Leasing" priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis ir šias narkotines medžiagas rado bei paėmė atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
L. S. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: jis 2015-11-24 apie 19.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, M. G. pareikalavus iš nukentėjusiojo A. M. grąžinti jam priklausančią skolą - 450 eurų, o šiam pareiškus, kad jis neturi pinigų skolai grąžinti, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kapinių, Karių kapų g. 11, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, ištraukdami jį jėga iš automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pargriaudami ant žemės, po ko L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami A. M. fizinį skausmą, po to jėga įtempė nukentėjusįjį į M. G. išsinuomotą UAB „Prime Leasing“ priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. G. važiuojant link Nemenčinės plento, siekiant bendro tikslo susigrąžinti skolą, L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį suduodami jam nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą ir reikalavo grąžinti skolą, dėl ko nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 100 eurų vertės, ir piniginę, 10 eurų vertės, po ko, važiuojant Nemenčinės plentu, 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrasino nukentėjusiajam, kad peršaus jam koją, dėl ko išsigandęs A. M. griebė už automobilio vairo, ko pasekoje M. G. nesuvaldė automobilio ir įvyko autoįvykis, tokiu būdu jis kartu su M. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savavališkai vykdė kito asmens pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, tačiau iš jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad jis turėjo M. numerį, susitarė su juo susitikti prie Pilaitėje esančios parduotuvės „Pupa“ įsigyti narkotikų, kur padavė A. M. pinigus - 450 eurų, laukė apie dvi valandas, tačiau pastarasis paėmęs pinigus negrįžo. Po to apie dvi tris savaites M. nekeldavo ragelio ir nebežinojo kaip su juo susisiekti. Tuomet jis paprašė savo draugės J. N., kad pastaroji apsimestų, jog nori iš M. nusipirkti narkotikų, galvojo kartu su ja galės nuvažiuoti ir pasišnekėti. J. N. susitarė susitikti su A. M. Antakalnyje prie Norfos. Pagalvojo, kad jam vienam gali būti baisu važiuoti ir paskambino L. S., ar pastarasis jo nepalydėtų. Šis sutiko. Tada jis, M. G., išsinuomavo automobilį ir nuvažiavo link tos Norfos. O draugę J. N. paprašė kad pavėžėtų kitas draugas, kuriam nieko neaiškino. J. N. susitiko su A. M. ir pastarasis nurodė važiuoti į Pilaitę. Bevažiuojant J. pasakė sustoti prie Karių kapinių. Jis su L. S. irgi ten nuvažiavo. Bevažiuodami dar sutiko N., kurį pažįsta iš matymo, ir jį su kitu vaikinu paėmė kartu. Kai atvažiavo prie Karių kapinių, A. M. nenorėjo išpilti iš draugo mašinos, todėl jį truputį patraukė ir jis išlipo iš mašinos. Tada kalbėjo apie tuos pinigus, A. M. pasakė, kad neturi pinigų ir reikia važiuoti pas jo tėvą į Pašilaičius. Tada sulipo į tą išnuomotą automobilį ir nuo Karių kapinių važiavo į Pašilaičius. Tačiau jis vairuodamas ne ten nusuko ir nuvažiavo link Nemenčinės, važiuodamas ieškojo kur sukti, A. M. griebė už vairo ir atsitrenkė į medį.
Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad su kaukėmis nebuvo nei vieno asmens automobilyje. Jis Vilniuje gyvena nuo gimimo ir kurioje vietoje Pašilaičiai žino.
Paskambinęs L. S. pastarojo prašė palydėti. Sakė jam, kad gali primušti. Tiesiog pasakė jam, kad važiuoja pakalbėti dėl skolos. Jis, M. G., vairavo automobilį, važiuojant pro Justiniškes pamatė N. ir nusprendė sustoti. N. buvo su draugu, kurio nepažįsta. Pokalbio nepamena, tačiau jie neturėjo ką veikti ir labai norėjo prie prisijungti, žinojo, kad jie važiuoja kalbėti dėl skolos. Jis pats jiems pasakė, kad važiuoja skolos. Tiksliai nepamena, kas atvažiavo prie Karių kapų pirmiau – nukentėjusysis ar jie. Tačiau nukentėjusysis atvažiavo automobiliu BMW kartu su J., automobilį vairavo V..
Kai atvažiavo, jis pirmas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie BMW automobilio, o kiti išlipo ir atėjo iš paskos. Priėjęs ten, kur sėdėjo A. M.(pastarasis sėdėjo automobilio gale), atidarė duris, liepė pastarajam išlipti pašnekėti. A. M. nelipo, o ar ką sakė nepamena. Iš pradžių su A. M. kalbėjo jis vienas, o po to priėję kalbėjo ir kiti, o ką sakė nepamena. L. S. pokalbyje kiek pamena dalyvavo. BMW automobilis išvažiavo, kai tik A. M. iš jo išlipo.
Jie išvažiavo išnuomotu automobiliu, kurį vairavo jis, M. G., šalia jo sėdėjo N. draugas, gale už vairuotojo sėdėjo L. S., per vidurį A. M., o už keleivio N.. Jie važiavo iš Antakalnio į Pašilaičius. Tačiau jis ne ten nusuko ir išvažiavo į Nemenčinės plentą. Jam bevairuojant ar vyko pokalbis tarp automobilyje buvusių asmenų, nepamena. Važiuojant nematė, kad nukentėjusysis būtų mušamas. Autoįvykis įvyko, nes kilo konfliktas, A. M. griebė už vairo, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Dėl ko kilo konfliktas nežino.
Iš anksto daryti nusikaltimo jie nesitarė, viskas vyko spontaniškai. Nepripažįsta, kad veikė iš anksto susitaręs su L. S. ir dviem asmenimis. Jo tikslas buvo atgauti skolą, nuvažiuoti ir su juo pasišnekėti.
Dar paaiškino, kad jie keturiese važiavo paprašyti grąžinti skolą. Jo tikslas buvo pasišnekėti dėl skolos. Atsiviliojo A. M. tikslu pasišnekėti, paprašyti grąžinti skolos. Jis suorganizavo, kad A. M. atvyktų į susitikimo vietą. Jis pats nukentėjusiojo A. M. nemušė, ar mušė kiti – nematė, neatsimena.
Nukentėjusysis į išnuomotą automobilį atsisėdo jų paragintas. Jis pats nukentėjusiajam pasakė sėsti į automobilį, kad važiuoti paimti pas tėvą pinigų. Nukentėjusysis pats sėdo į automobilį. Automobilyje nukentėjusiojo niekas nemušė. Grasinimai, reikalavimai grąžinti skolą jam nebuvo sakomi. Ar reikalavo kas nors piniginės iš nukentėjusiojo, negirdėjo. A. M. griebė už vairo, nes atrodo automobilio gale kilo žodinis konfliktas, tačiau jo negirdėjo. Praėjo du metai ir jis nepamena. Kai trenkėsi į medį, visi pabėgo. Liko tik jis su L. S..
Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 193,33 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka. Su nukentėjusiojo A. M. civiliniu ieškiniu dėl 62,84 eurai turtinės žalos nesutinka, o su 7000 eurų neturinės žalos sutinka iš dalies.
Dėl narkotinių medžiagų paaiškino, kad įvykio metu turėjo narkotikų. Kai atvyko policija, jis išsigando, kad ras narkotikų, todėl nuėjęs juos numetė prie medžio miške. Tačiau juos surado. Narkotikai buvo maišelyje. Tuos narkotikus įsigijo savo reikmėm anksčiau, pirko klube, tai buvo kanapės. 2015 m. rugsėjį jis įgijo teisę vairuoti, gavo vairuotojo pažymėjimą. Viskas vyko spontaniškai, jokių planų neturėjo. Nukentėjusįjį atviliojo į tą vietą per valandą. Jis pats nukentėjusiojo klausė, kur pinigai ir ar gali pinigus sugrąžinti. Nukentėjusysis atsakė, kad reikia važiuoti pas tėvą, kuris atiduos pinigus. Tėvui neskambino, tiesiog pasakė. Į klausimą, ar ta skola buvo teisėta, M. G. atsakinėti nenorėjo. Po įvykio ant A. M. sužalojimų nematė. L. S. jis pakvietė važiuoti.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.5-7,2.t.. ir b.l.10,2t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino. Paaiškino po pirmų parodymų garsinimo, kad atvykusiems pareigūnams sakė, jog važiavo dviese, nes buvo išsigandęs. Kuriais jo parodymais remtis – teisme duotais, pirmoje apklausoje ar antroje negalėjo paaiškinti.
Kaltinamasis L. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, tačiau iš jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, o M. G. buvo jo klasiokas. Būnant namuose, Pašilaičiuose jam paskambino M. G. ir pasakė, kad reikia važiuoti pasišnekėti su A. M.. Jis sutiko. Nuvažiavo iki „Norfos“ Justiniškėse, ten atvažiavo Matas, stovėjo išnuomotas automobilis. Lyg ir buvo N. su tuo vaikinu, pasakė, kad važiuojam pasišnekėti link Antakalnio. Jis nelabai stipriai gaudosi Vilniuje. Kai nuvažiavo į vietą, ten jau stovėjo BMW automobilis, jie išlipo. M. priėjo, pradėjo kalbėti, nukentėjusysis nenorėjo išlipti iš automobilio. Jis, L. S., apėjo aplink automobilį, nenorėjo, kad pabėgtų pro kitas dureles. Lyg ir stūmė A. M. šiek tiek iš automobilio, kad greičiau išliptų, nes V. važiuoti greičiau norėjo. Kai A. M. stumtelėjo, jis gal gindamasis trenkė jam, L. S., į veidą. Supykęs apėjo aplink automobilį ir sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius. Nukentėjusysis buvo prie automobilio kai jam sudavė smūgius. Po to viskas aprimo, nukentėjusysis pasiūlė važiuoti pas jo tėvą paimti skolą. BMW automobilis jau buvo išvažiavęs. Ėjo link automobilio, visi buvo išsigandę. Priėjus nukentėjusysis nelabai norėjo lipti į automobilį, tai jį vėl stumtelėjo. Visi sėdo į automobilį ir važiavo. Važiuojant jis asmeniškais susirašinėjo telefonu su panele ir nieko aplink nepastebėjo. Po to A. M. griebė už vairo ir automobilis trenkėsi.
Asmenų su kaukėmis automobilyje nematė. N. ir jo draugą iki įvykio žinojo iš matymo, pastarieji jau buvo prie Norfos, kai pats atvažiavo ten. Atvažiavęs susitiko su M. G.. Pats atvažiavo visuomeniniu transportu. Kai susitiko su M. G., N. su draugu buvo kažkur šalia. Su jais pasisveikino, ar ką daugiau bendravo nepamena. Važiuojant keturiese automobilyje kalbėjo, kad nuvažiuos atgauti skolą ir vyks namo. Kas kalbėjo apie skolos atidavimą tiksliai nepamena. Kalbėjo, kad atiduos skolą, kai nuvažiuos. Kad A. M. skolingas jis sužinojo pora dienų prieš tą važiavimą. Ką sakė jam M. G. nepamena. Pamena tik, kad skola A. M.. Už ką skolingas A. M. M. G. jis nežinojo, sužinojo tik policijoje.
Nuvažiavus prie Karių kapų jis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ar pats ėjo į automobilį, ar pastarąjį vedė į automobilį. Nukentėjusiajam jau būnant automobilyje pokalbio, asmenų veiksmų nepamena. Su ligonių kasos ieškiniu jis nesutinka. Su A. M. ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, o dėl neturtinės žalos sutinka iš dalies, nes suma per didelė. Jis atsimena tik pačią esmę. Keturiese nukentėjusiojo kojom nespardė kai jis buvo ištrauktas iš BMW automobilio. Važiuojant ar buvo grasinama nukentėjusiajam nepamena. Jis tarėsi su M. G. nuvažiuoti pašnekėti dėl skolos. Neneigia, kad pats sudavė smūgius A. M.. Eismo įvykio metu ar po to ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.29-31,2t. ir b.l.33,2t..), kuriuos kaltinamasis patvirtino. Paaiškino, kad gal iš mušė mašinoje nukentėjusįjį.
Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad jis tą dieną buvo pas draugą Antaklanyje. N. norėjo įsigyti žolės. Jis sakė, kur važiuoti, tačiau nuvežė jį ne į tą pusę, o link kapinių. Ten buvo asmenys, kurie jį ištraukė iš automobilio, spardė, įmetė į kitą automobilį ir vežė. Važiuojant jam priekyje sėdintis asmuo sudavė keletą smūgių į veidą. Prašė pinigų ir telefono, jis atidavė. Bevažiuojant jis stvėrė už vairo, suko ir įvyko avarija. Avarijos metu pats buvo automobilio gale. Važiuojant vienas asmuo, kuris sėdėjo automobilio gale dešinėje buvo su kauke. Važiuojant jis buvo mušamas. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko.
Važiuojant jam nesakė, kur veža. Jis suprato, kad važiuoja nuo Antakalnio iki Pilaitės. Matė, kad nusuko ne ten. Važiuojant jis griebė už vairo ar rankų, tiksliai nepamena. Tuo metu galvojo, gal sustos ir pavyks ištrūkti. Negalvojo sukelti eismo įvykio ir to nesiekė. Iš eismo įvykio vietos jam niekas nesutrukdė išeiti, tik koją skaudėjo. Iš karto po avarijos pajuto kojos skausmą. Kol bėgo skaudėjo, tačiau tik po to suprato, kad atsitiko kažkas rimta. Nepamena, ar jis siūlė vykti pas tėvą į Pilaitę pinigų. Pripažįsta, kad gavo iš M. G. pinigus už narkotikus, pastarasis norėjo pirkti 50 gramų. Tų pinigų neketino grąžinti.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.15-16,1t., ir 17,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino, prašė jais vadovautis. Nurodė, kad patys tiksliausi yra jo pirminiai parodymai. Dar paaiškino, kad jam po įvykio operavo koją. Buvo gydomas.
2018-02-01 teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad jo pirminiai parodymai yra patys tiksliausi. Važiuojant jis griebė už vairo ir nusuko. Automobilyje važiuojant jis jautė grėsmę, tikėjosi blogiausio, galvojo, kad užkas. Važiavo automobiliu jis ne savo noru. Įvykio metu buvo mušamas. Pamena, kad buvo suduodami smūgiai, buvo prievarta. Mušė, kad būtų grąžinami pinigai – 450 eurų. Buvo šoke. Kad grąžins 450 eurų jis nesakė. Tų pinigų 450 eurų jis neketino grąžinti M. G.. Ginklo pas kurį nors iš asmenų nematė. Nepamena, ar sakė M. G. ar kitam kaltinamajam, kad pinigus gali gauti iš tėvo. M. G. jam davė pinigus, kurių jis neprašė, todėl neturi ir grąžinti. Važiuojant galvojo, kad už tuos 450 eurų jį užkas, todėl griebė už vairo. Tuo metu negalvojo, kad rizikuoja, tiesiog norėjo sustabdyti automobilį.
Liudytoja J. N. teisme parodė, kad aplinkybių nelabai pamena. Žino, kad A. M. buvo skolingas pinigų ir žmonės norėjo su juo susitikti. Iki įvykio A. M. nepažinojo. Su A. M. ji susitarė susitikti paskambinusi. Iš kur gavo jo telefono numerį nepamena. Pavežė V. Ž.. Nuvežė nukentėjusįjį kažkur, išlaipino iš mašinos. Pamena, kad nukentėjusįjį išsitraukė iš mašinos, tačiau daugiau nieko nepamena. Tų asmenų, kurie traukė nukentėjusįjį iš mašinos, nepažįsta. Įvykį matė galimai apie 7 metrų atstumu. Vyko poklabis, tačiau pokalbio turinio nepamena.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.47,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Papildomai parodė, kad nepamena, ar buvo asmenų dėvinčių kaukę. Ginklo pas asmenis nematė.
Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad pamena, jog jam paskambino M. G. ir paprašė pavežti jo draugą su drauge. Nuvažiavęs juos pasiėmė. Nukentėjusįjį pasiėmė Sapiegos g. prie parduotuvės. J. N. jis nepamena kur paėmė, tačiau ji jau buvo kai paėmė nukentėjusįjį. Tada nuvažiavo prie Antakalnio kapinių, kur buvo pasakęs atvažiuoti M.. Jie ištraukė nukentėjusįjį iš mašinos. M. pasakė važiuoti ir jis su J. išvažiavo. Po 30 minučių M. jam parašė, kad trenkėsi į medį, jie nuvažiavo pažiūrėti, matė policiją ir greitąją. Vėliau važiavo į ligoninę.
Važiuojant su nukentėjusiuoju nekalbėjo, pastarasis ar prašė kur nuvežti nepamena. Nukentėjusysis sėdėjo ant galinės sėdynės. Atvažiavus, mašinos duris atidarė iš abiejų pusių, tačiau kurie asmenys negali pasakyti. Nukentėjusiajam buvo suduota gal pora smūgių. Kaip nukentėjusysis atsidūrė City bee automobilyje nematė. M. nesakė, kodėl jam reikia susitikti su nukentėjusiuoju. Buvo M. su L. ir dar du asmenys su jais. Kurie traukė nukentėjusįjį – tiksliai nepamena. Asmenų dėvinčių kaukę nematė, pamena, kad du asmenys buvo su gobtuvais. Ginklų nematė. Nežinojo, kad bus ir L. S. kartu su M..
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.47,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Nurodė, jog nepamena šiandien dienai, kada pasiėmė J.. Prašė remtis jo parodymais, duotais teisme.
Liudytoja M. D., policijos pareigūnė, teisme parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, prašė garsinti jos parodymus.
LR BPK 276 str. 1 d. 2p. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.41,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino.
Parodė, kad abu vaikinus išvežė ta pati greitoji. Kai vairuotojas paprašė nusišlapinti ir nuėjo į miškelį, ji nėjo iš paskos, be to, nebuvo jokios pirminės informacijos apie narkotikus. Buvo informacija, kad tamsiai apsirengęs vaikinas pasišalino link Vilniaus.
Liudytojas V. T., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad aplinkybių nepamena.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.39,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Dar parodė, kad jiems atvykus įvykio vietoje G. ir L. S. vaikščiojo, o medikai juos nuvežė apžiūrai. Jie automobilio nepažiūrėjo įvykio vietoje, patruliai apžiūrėjo automobilį. Su nukentėjusiuoju jis pats nebendravo, tik laukė prie apžiūros kabineto.
Šalies argumentai
2015-11-25 protokolu-pareiškimu A. M. nurodė, kad 2011-11-14 apie 09,00 val. Vilniuje, šalia įėjimo į Karių kapines buvo sumuštas ir per prievartą įsodintas į automobilį Fiat 500, baltos spalvos, city bee. Mašinoje buvo nuolat mušamas, iš jo reikalavo grąžinti skolą. Taip pat buvo paimtas telefonas Samsung galaxy S2, 100 eurų vertės, piniginė ir asmens tapatybės kortelė. Žala 110 eurų. (b.l.1-2,1t.).
Iš apžiūros protokolo matyti(b.l.26-29,1t.), kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonai: telefonas „Nokia 300“, kurio viduje yra lipdukas, ant kurio nurodytas telefono modelis, IMEI 352427054492425. Telefonas be akivaizdžių pažeidimo žymių; telefonas „Samsung galaxy S2“, kurio IMEI 352605058547357. Ši telefono galerijoje yra nukentėjusiojo A. M. nuotrauka su tatiuruote ant dešinės rankos, telefono Nr. 8699 52565. Pagal pakvitavimą (b.l.30,1t.) telefonas „Samsung Galaxy S2“ sugrąžintas A. M..
2016-10-21 Kitų objektų apžiūros protokole (b.l. 49,1t.) užfiksuota, kas specialistas Jonas M. P. apžiūrėjo nukentėjusiojo A. M. gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2015/27598 ir DVD-R diską Nr.1038 ir RVUL ir nustatė, kad A. M. nustatyta dešinės kojos blauzdikaulio kulkšnies lūžis, kuris padarytas traumuojančiai jėgai paveikus dešinės kojos čiurnos sąnario sritį prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą, nes kuklšnies lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimo padarymo galimybė eismo įvykio metu nukentėjusiajam esant automobilio viduje, neatmetama. Daugiau sužalojimų kitose kūno dalyse gydymo stacionare ligos istorijoje nekonstatuota.
Iš 2016-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Fiat 500“ be valstybinių numerių. Ir užfiksuota automobilio būklė po autoįvykio. . Užfiksuota, kad sudaužytas automobilio priekinis bamperis,. Priekinės kairės pusės durys, priekiniai kairės pusės žibintai, bei posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Sudaužytas variklio gaubtas, , visas priekinis automobilio stiklas. Automobilio viduje išsiskleidusios dvi oro pagalvės, sulaužyta priekinė panelė, kairės pusės durelės. Ant priekinės dešinės pusės sėdynės yra tamsiai rudos spalvos dėmės. Automobilis stovi rakinamame sandėlyje adresu Kolejavičiaus g. 3, Vilnius.
2016-01-29 Specialisto išvada Nr. 140-(1419)-IS1-566 nustatyta (b.l.67-70,1t.), kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2015-11-24 rasta ir paimta pas M. G., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,122 g, delta-9-tetrahidrokanab?nolio kiekis jose yra 13,0 %. Augalo sėklos iš vieno bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2015-11-24 rastos ir paimtos pas M. G., yra kanapių sėklos. Nustatyti kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos Centre nėra galimybės. Ant elektroninių svarstyklių paviršių, 2015-11-24 rastų ir paimtų pas M. G., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.
Vyriausiosios patrulės M. D. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2015-11-24 dirbant kartu su patruliu G. P. apie 20,00 val. gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Nemenčinės pl. Autoįvykis, yra nukentėję. Atvykus prie automobilio Fiat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo du jaunuoliai. M. G. paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir automobiliu jie važiavo dviese su draugu. L. S., gim. (duomenys neskelbtini). buvo kruvina galva, todėl atvykus GMP 0802 iš karto jaunuolį įlaipino į GMP automobilį. Ir suteikė pagalbą. Vairuotojas buvo prie automobilio su jais. Jis paprašė nueiti į miškelį nusišlapinti. Jam leido, tačiau stebėjo, kad nepasišalintų. Automobilio bagažinėje rado mobilųjį telefoną Nokia , kuris buvo išjungtas. Abu jaunuoliai savo mobiliuosius telefonus turėjo, paaiškinti, kam priklauso tas telefonas negalėjo. Dar bagažinėje buvo tuščia juoda medžiaginė piniginė ir dėklas nuo mobiliojo telefono. Prie pareigūnų priėjęs D. R. paaiškino, kad iš karto po autoįvykio kažkoks jaunuolis ( tamsiai apsirengęs, tokio pačio amžiaus kaip ir nukentėję) išbėgęs ant važiuojamosios dalies ir pribėgęs prie jo, M. R., sustojusio automobilio kažką parėkavo, padaužė rankomis jo automobilio stiklus ir nubėgo miškeliu link miesto. Vairuotojo paklausus, kas dar važiavo kartu automobilyje, jis teigė, kad važiavo tiktai dviese, kitų asmenų nebuvo. M. G. buvo prakirstas antakis, todėl GMP nusprendė jį kartu su draugu vežti į Lazdynų ligoninę. Į įvykio vietą atvyko V-1833, kuriems perdavė tarnybinį pranešimą ir mobilųjį telefoną Nokia. Gavus papildomos informacijos grįžo į įvykio vietą ir ten, kur buvo nuėjęs nusišlapinti M. G., rado plastikinių maišelių su žalios spalvos įtariama narkotine medžiaga „žole“ ir į plastikinį maišelį įdėtas svarstykles. Radimo vietoje buvo padarytos nuotraukos, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo. Paimti plastikiniai maišeliai su įtariama narkotinėmis medžiagomis ir svarstyklės atvežtos į 1PK ir pridedamos prie tarnybinio pranešimo. (b.l.93,1t.).
Fotolentelėje užfiksuota rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis (b.l.95,1t.)
2015-11-25 vyriausiojo patrulio D. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-11-25 apie 1,00 val. forminant eismo įvykį įvykusį Nemenčinės pl., Vilnius kartu su vyr. patruliu A. T. būnant Mėnulio g. 11, paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, VPK OVS nurodymu buvo nuvykę į RVUL saugoti eismo įvykio dalyvių, kad jie nepasišalintų. A. M. paaiškino, kad jį prieš jo valią įsodino į Fiat 500, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė į Nemenčinę. Pakeliui jam buvo grasinama susidorojimu, todėl jis griebė vairuotojui už rankų ir vairuotojas nesuvaldęs automobilio trenkėsi į medį. Po eismo įvykio visi važiavę automobilyje išsibėgiojo. Fiat vairavo M. G., keleivis S. S.. Atvykus į RVUL L. S. intensyviai susirašinėjo mobiliuoju telefonu, todėl iki atvykstant 1 PK operatyviniams darbuotojams iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „Iphone“, kuris perduotas 1 PK darbuotojui. (b.l.94,1t.)
2016-01-22 nutarimu Nr. 10NT-49226106-16(b.l.97-98,1t.) konstatuota, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog nėra faktinių duomenų, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Automobilis Fiat 500 nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį dėl tyčinių A. M. veiksmų, kuris veikė būtinosios ginties būklėje, t.y. gelbėdamas savo gyvybę nuo galimai gresiančio pavojaus. Šiuo nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.
2015-11-24 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.100-102,1t.) apžiūrėta Nemenčinės pl. Apie 130 m. nuo Eišiškių g. link Nemenčinės , Vilniuje. Užfiksuota be kitų aplinkybių, kad automobilis Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies. Papildomuose duomenyse apie įvykį (b.l.104,1t.) fiksuoti automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.
2015-11-24 surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas(b.l.105-107,1t.).
Iš 2015-11-25 Specialisto išvados Nt. T-A9505/15(01)(b.l.114,1t.) matyti, kad M. G. kraujyje, paimtame 2015-11-24 21,10 val. etilo alkoholio nerasta.
Iš 2015-11-25 Specialisto išvados Nr. T-N 3426/15(01) (b.l.115,1t.) matyti, kad L. S. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Šlapime amtefaminų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.
Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.
BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymu daro išvadą, kad kaltinamųjų M. G. ir L. S. kaltė dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: iš dalies pačių kaltinamųjų M. G. ir L. S. parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusiojo A. M. bei kaltinamojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad kaltinamasis M. G. norėjo pirkti iš A. M. narkotinių medžiagų ir tuo tikslu pastarajam davė 450 eurų, tačiau A. M. narkotinių medžiagų nepardavė, gautų pinigų negrąžino. Šioje dalyje nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. G. parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl teismas jais vadovaujasi ir laiko teisingais.
Kaip nurodė kaltinamasis M. G., susiklosčius situacijai, kai jis negalėjo susisiekti su A. M. (pastarasis jam nekėlė ragelio), paprašė J. N. susitikti su A. M. narkotinių medžiagų įgijimo tikslu. Nustatyta, kad J. N., nurodžiusi, kad ketina pirkti narkotinių medžiagų, atviliojo A. M. į sutartą su M. G. vietą Antakalnyje prie Karių kapų. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja J. N. bei kaltinamasis M. G.. Ji nustatyta ir nukentėjusiojo A. M. parodymais, todėl teismui abejonių nekelia. Liudytojas V. Ž. patvirtino atvežęs J. N. ir A. M. prie Karių kapų Antakalnyje.
Byloje nustatyta, kad prie Karių kapų Antakalnyje atvyko ir kaltinamieji M. G. bei L. S. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Fiat automobiliu. Susitikus su nukentėjusiuoju A. M., M. G. pareikalavo pastarojo grąžinti pinigus, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas bendrais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris nuosekliai ir kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme nurodė, kad būtent susitikus su J. N. ir vairuotojui (kaip nustatyta V. Ž.) nuvažiavus prie Karių kapų, iš mašinos jį ištraukė keli asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje konkretizavo, kad jį atvežus prie Karių kapų matė, jog ateina keturi vaikinai, vienas kurių buvo M., priėjęs stambus vaikinas ištempė jį iš mašinos, o visi keturi spardė. Po to jį per prievartą įtempė į baltą Fiat automobilį, pasodino į galinę sėdynę tarp dviejų vaikinų. Vaikinas mašinoje sėdėjęs šalia ir vaikinas, kuris sėdėjo priekyje keleivio vietoje, jam sudavė smūgius automobilyje. Vaikinas, sėdintis prie vairuotojo, reikalavo grąžinti pinigus. Vaikinas dėvintis kaukę pagrasino peršauti koją, tuomet jis griebė M. G. už rankų (b.l.15-16,1t.). Teisme esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė analogiškai. Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, nes jie yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai. Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. su draugais jėga paėmę už rankų ištraukė iš automobilio A. M. ir įsitempė į savo automobilį(b.l.47,1t.).
Kaltinamasis M. G. pripažino susitikęs su nukentėjusiuoju, į susitikimą važiavęs kartu su L. S. ir dar dviem asmenimis, vieno kurių vardas N..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. G. parodymai dėl susitikimo su A. M. tikslo nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. rašydamas prisipažinimą (b.l.2,2t.) nurodė draugams pasakęs, kad reikia iš A. M. „išreikalauti pinigus“ todėl su pastaruoju susitiks ir prigąsdins grąžinti skolą. Apklausoje (b.l.5-7,2t.) teigė, jog tiek L. S., tiek N. su draugu jis siūlė „pajudėti“ ir važiuoti „paimti skolą“. Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b.l.10,2t.) jau aiškino, kad susitikimo tikslas buvo „pakalbėti dėl skolos“. Duodamas parodymus teisme ir atsakinėdamas į kausimus nebuvo nuoseklus šioje dalyje ir teigė, kad susitikimo tikslas buvo „atgauti skolą“, vėliau atsakant į klausimus - „pasišnekėti dėl skolos“. Teismas daro išvadą, kad susitikimo tikslas ir buvo susigrąžinti pinigus, nes kaltinamųjų bendri veiksmai ir buvo nukreipti būtent į M. G. pinigų – 450 eurų (t.y. skolos) grąžinimą ir neapsiribojo vien tik pokalbiu, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas- tiek fizinis, tiek ir psichinis.
Fizinio ir psichinio smurto naudojimo faktas nustatytas pačio nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kaltinamojo L. S. parodymais,kuris pripažino mušęs nukentėjusįjį, liudytojos J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji patvirtino, kad buvo naudojama jėga A. M. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. detaliai nurodė veikos padarymo aplinkybes (b.l.15-16,1t.). Pats nukentėjusysis teisme prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, įvardindamas juos kaip tiksliausius. Pažymėtina, kad pripažinime M. G.(b.l.2,2t.) taip pat patvirtino, kad A. M. įvykio metu „buvo suduota keletas smūgių“.
Kaltinamasis L. S. parodė, kad jis važiavo M. G. prašymu, automobiliu važiavo keturiese, važiuojant kalbėjo apie skolos atidavimą. Nuvykus prie karių kapų, nukentėjusysis nenorėjo išlipti iš BMW automobilio, todėl jis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Po to nukentėjusysis A. M. nelabai norėjo lipti į Fiat automobilį, todėl jį vėl stumtelėjo. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. detalizavo, kad BMW automobilyje sėdėjęs nukentėjusysis „labai priešinosi“, tuomet jis įlipęs iki pusės į automobilį A. M. stūmė iš jo, o kažkas už kojų traukė iš kitos pusės. Išstūmus A. M. iš automobilio, jis pats sudavė apie 3-4 smūgius, o dar keletą smūgių rankomis sudavė M. arba N.. Tuomet jis su N. paėmė A. M. už pažastų ir nuvedė į Fiat automobilį. Įsodinus, A. M. nurodė važiuoti į Pašilaičius, kur tėvas duos pinigų ir jie pajudėjo. Važiuojant automobilyje dar A. M. mušė jis, L. S., N. ir V.
. Pavažiavus A. M. stvėrė M. G. už vairo ir pastarasis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į medį. (b.l.29-31,1t.) Tokie detalūs L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas jais vadovaujasi. Tuo labiau, kad kaltinamasis L. S. šiuos parodymus teisme patvirtino.
Taigi panaudoto smurto – tiek fizinio, tiek ir psichinio faktas nukentėjusiojo atžvilgiu, abejonių nekelia.
Nors kaltinamasis M. G. duodamas parodymus teisme teigė, kad nukentėjusiojo A. M. niekas nemušė, tačiau tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris nuosekliai patvirtino tiek fizinio, tiek psichinio smurto jo atžvilgiu vartojimo faktą, kaltinamojo L. S. parodymais, kuris pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam.
Dar teismas akcentuoja, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus apie tai, kad vairuotojas jo nemušė, turi omenyje ne kaltinamąjį M. G., o kitą – BMW automobilio vairuotoją V. Ž., nes būtent apie jį šioje dalyje duoda parodymus.
Būtinas savavaldžiavimo požymis kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, yra didelės žalos asmens teisės ar teisėtiems interesams padarymas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).
Dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai įvardytini kaip didelė žala nukentėjusiojo A. M. teisėms ar teisėtiems interesams, nes iš kaltinamiesiems inkriminuotų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tokia žala padaryta: nukentėjusiajam kaltininkų veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija. Nukentėjusysis prarado saugumo ir patyrė diskomforto jausmą ne tik dėl raginimo grąžinti skolą, bet ir buvo mušamas, prievarta įtemptas į automobilį, girdėjo jam reiškiamus grasinimus „peršauti koją“, suprato juos kaip realius, ir kaip pats nurodo, tikėjo, kad grasinimai bus įgyvendinti. Taigi, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikoje detalizuojamos didelės žalos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014 ir kt.).
Visų kaltinamųjų veiksmų visuma atitinka savavaldžiavimo sudėties objektyvųjį požymį, nes, siekiant savavališkai atgauti skolą, buvo panaudota psichinė bei fizinė prievarta, sukėlusi nukentėjusiajam bauginančią situaciją, nesaugumo jausmą, dėl kurio jis patyrė didelės žalos. Tokia formuojama ir teismų praktika (Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-177/2015 apeliacinio teismo nutartis). Kaltinamųjų L. S. ir M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Teismų praktikoje kaltų asmenų veiksmai, kai nukentėjusiojo asmens atžvilgiu panaudojama fizinė prievarta vykdant ginčijamą tariamą teisę ir reikalaujama grąžinti skolą – pinigus už negautas narkotines medžiagas, kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (kasacinė nutartis 2K-379/2013).Be to, M. G. siekė atgauti savo pinigus, todėl nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo baigiamųjų kalbų metu išsakyta nuomone, kad kaltinamųjų veika galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK181 straipsnyje (turto prievartavimas) požymius.
Dėl bendrininkavimo
Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvio išsamiai apratę nusikalstamos veikos detales ( kasacinės nutartys Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).
Nagrinėjamu atveju iš aptartų įrodymų matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu. M. G. veikė sutartinai su L. S. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t.y. bendrininkais, kartu su jais siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato savo veiksmų pobūdį. Visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (savavaldžiavimą). Smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu truko tam tikrą laiko tarpą, todėl kaltinamieji neabejotinai suprato bendrais veiksmais savavaldžiaujantys prieš nukentėjusįjį.
Dar pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje, nebuvo įvykdyta spontaniškai, kaip kad teigė kaltinamojo M. G. gynėjas baigiamųjų kalbų metu. Tokią teismo išvadą pagrindžia nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o būtent: M. G. iš anksto išsinuomavo automobilį, pakvietė vykti kartu L. S. atsiimti skolos, nurodė vietą J. N., kur ji turi atvilioti A. M., kas leidžia daryti išvadą, kad nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniški, o priešingai – iš anksto apgalvoti. Nustatytas susitikimo su nukentėjusiuoju organizavimo mechanizmas reikalavo išankstinių pastangų ir negali būti vertinamas spontanišku. Susitikimo tikslas – atgauti skolą, nes būtent tokį susitikimo su nukentėjusiuoju tikslą nurodė kaltinamasis L. S., tokį susitikimo tikslą pirminiuose parodymuose nurodė ir M. G..
Dėl kaltės A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo atžvilgiu
Baigiamųjų kalbų metu gynyba išsakė poziciją, kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas pats nukentėjusysis A. M. Todėl kaltinamiesiems M. G. ir L. S. negali būti inkriminuoti eismo įvykio metu sukelti nukentėjusiajam A. M. padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, tiek M. G., tiek L. S. kaltinime pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, o M. G. ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, inkriminuota, kad M. G. sukėlė eismo įvykį.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, remiantis tyčinės kaltės samprata, veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), būtina nustatyti ne tik kaltinamųjų tyčią veikos atžvilgiu, bet ir tyčią padarinių atžvilgiu. BK 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), todėl inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, bet ir tai, kad jis šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-159/2014, 2K-70-976/2016).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų veiką kvalifikavus kaip savavaldžiavimą, būtina nustatyti ir jų tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) ir visų jiems inkriminuotų padarinių atžvilgiu. Teismas jau nustatė, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didėlė žala, tačiau pareikštame kaltinime M. G. ir L. S. inkriminuota ne tik didelės žalos pasekmės, bet ir autoįvykio sukėlimas, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas dešinės kojos blauzdikaulio kulkšnies lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas pažymi, kad proceso dalyviai pačio eismo įvykio fakto neginčija.
Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamiesiems vežant išnuomotu automobiliu nukentėjusįjį, jo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą ir grasinimus, t.y. kaltinamųjų veiksmais sukūrus bauginančią situaciją, vairuojant automobilį M. G., nukentėjusysis griebė kaltinamajam M. G. už vairo, dėl ko M. G. nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis.
Pačio nukentėjusiojo A. M., kaltinamojo L. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. M. buvo mušamas, jam buvo grasinama. Tačiau nukentėjusiojo parodymai, kad jį grasino ir “pakasti“ atsirado tik teismo posėdžio metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis šių aplinkybių nemini. Nėra ir tokio kaltinimo kaltinamiesiems. Todėl teismas vadovaujasi jau nustatytomis aplinkybėmis dėl fizinio smurto ir psichinio smurto apimties, t.y., kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai tiek prie Karių kapų, tiek ir automobilyje bei automobilyje grasinama peršauti koją.
Nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamųjų psichinis spaudimas (agresija) nukentėjusiajam, reikalaujant grąžinti pinigus, grasinimas „peršauti koją“, fizinio skausmo sukėlimas (smūgių sudavimas), prievartinis įsodinimas į automobilį rodo apie bauginančios situacijos sukūrimą, iš kurios nukentėjusysis matė išeitį tik griebiant už automobilio vairo.
Tačiau iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji L. S. ir M. G. negalėjo prognozuoti tokių kaltinamojo A. M. veiksmų (griebimo už vairo), todėl kaltinamųjų veiksmuose nėra nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios šių padarinių( t.y. nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) atžvilgiu. Todėl šalintinos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad būtent M. G. sukėlė eismo įvykį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad gynybos iškelta versija, kad nukentėjusysis susižalojo koją ne eismo įvykio metu, o jau po eismo įvykio nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, todėl atmestina.
Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje įrodyta iš esmės nuosekliais paties M. G. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kur jis patvirtino, kad būtent sau vartojimui įsigijo kanapes. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams, jis išsigando, kad ras narkotines medžiagas, todėl nuėjęs jas numetė prie medžio miške.Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo M. G. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus:
Kaltinamojo M. G. nurodytos narkotinių medžiagų - kanapių palikimo miške aplinkybės atitiko liudytojos policijos pareigūnės M. D. parodymus, kuri patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą kaltinamasis M. G. paprašė nueiti į mišką nusišlapinti, jie leido ir stebėjo. Po to gavus informacijos apie narkotines medžiagas, miške, toje vietoje, kur buvo nuėjęs M. G., rado plastikinius maišelius su žole, kaip įtariama narkotine medžiaga, ir svarstykles (b.l.41,1t.). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnės M. D. tarnybiniame pranešime (b.l.93,1t.).Fotolentelėje užfiksuota rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis (b.l.95,1t.)
2016-01-29 Specialisto išvada Nr. 140-(1419)-IS1-566 nustatyta (b.l.67-70,1t.), kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2015-11-24 rasta ir paimta pas M. G., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,122 g, delta-9-tetrahidrokanab?nolio kiekis jose yra 13,0 %. yra /.../. Ant elektroninių svarstyklių paviršių, 2015-11-24 rastų ir paimtų pas M. G., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šalina iš pareikšto M. G. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio1 dalį nurodytą aplinkybę, kad jis sukėlė eismo įvykį, kaip perteklinę šios veikos kvalifikavimui.
Kaltinamojo veiksmai padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 p.)
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamiesiems bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis M. G. anksčiau teistas 1 kartą, tačiau veikos padarymo metu teistas nebuvo, jis mokosi, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas.
Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p). Dėl veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina, kad kaltinamasis neneigė savo veiksmais įvykdęs savavaldžiavimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdė veikdamas bendrininkų grupe.
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas(BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje yra - apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4d.)
Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis kaltinamojo M. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus. Nors M. G. šiuo nuosprendžiu teisiamas ne pirmą kartą, tačiau įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių teismas mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje.
Kaltinamasis L. S. anksčiau neteistas, mokosi ir dirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas.
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina, kad kaltinamasis neneigė savo veiksmais įvykdęs savavaldžiavimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdė veikdamas bendrininkų grupe.
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4d.)
Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir vadovaujantis BK 54, 55 straipsniais, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis kaltinamojo L. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nusikaltimą. L. S. šiuo nuosprendžiu teisiamas pirmą kartą, todėl įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių teismas mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 193,33 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą (b.l.53-56,1t.), prašė nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant (b.l.135-136,2t.). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo(b.l.55,1t.) gydymo paslaugos susijusios su nukentėjusiojo patirta trauma eismo įvykio metu. Aukščiau nurodytais motyvais priėmus teismui sprendimą, kad kaltinamųjų M. G. ir L. S. veiksmuose nėra tyčios padarinių, t.y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, atžvilgiu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu.
Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 62,84 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 7000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo.(b.l.20-25,1t.) Turtinę žalą sudaro vaistų „Zibor“ kaina, vaistų įsigijimo data 2015-11-26 pagal dokumentus.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad reiškia 7000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 62,84 eurų dėl turtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro negautos pajamos. Būtų dirbęs, jei nebūtų buvęs sužalotas, o po įvykio nedirbo ir prarado tuos pinigus. Tuo metu dirbo neoficialiai pas tėtį, Sodros duomenų apie tai nėra. Dokumentais pagrįsti kokią turtinę žalą būtų gavęs, jis negali. Po įvykio apsigyveno pas tėvą, kuris jį prižiūrėjo. Jis reiškia ieškinį ir už vaistus. Mano, kad autoįvykio pasekmės atsilieps ir ateityje. Dėl kieno kaltės įvykio eismo įvykis, negali paaiškinti. Griebdamas už vairo tikėjosi, kad automobilis sustos, sustabdys.
Kaltinamieji M. G. ir L. S. su A. M. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko.
Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.
Priėmus byloje sprendimą, kad A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jis patyrė eismo įvykio metu, ir kaltinamųjų veikos ( BK 294 str. 2 d.) nesieja priežastinis ryšys, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis A. M. dėl kaltinamųjų M. G. ir L. S. tyčinių veiksmų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo A. M. teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, atsižvelgtina, jog A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jis patyrė eismo įvykio metu, ir kaltinamųjų veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., nesieja priežastinis ryšys. Atsižvelgtina ir į ieškinio motyvus bei pačio nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, kuris pinigus iš M. G. paėmė narkotinių medžiagų pardavimui.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamieji M. G. ir L. S. mokosi, L. S. dar ir dirba, abu yra nevedę, žalos neatlygino visiškai, nors bausti administracine tvarka, tačiau abu galiojančių nuobaudų neturi.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. M. prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį teisme atstovavo advokatas A.Palamarčuk. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam A. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurias sudaro advokato užmokestis – 367,25 eurai. Teismas atsižvelgęs į Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas bei į M. G. ir L. S. turtinę padėtį sprendžia, išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra išieškotinos iš kaltinamųjų M. G. ir L. S., atsižvelgiant į jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, ir nustatant, kad iš M. G. priteistina 200 eurų proceso išlaidų, o iš L. S. -167,25 eurai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,
Paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę: 5 MGL įmoką, kas sudaro 188,3 eurus( vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 71 str.).
Kardomąją priemonę M. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,
Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę: 5 MGL įmoką, kas sudaro 188,3 eurus( vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 71 str.).
Kardomąją priemonę L. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G. ir L. S. nukentėjusiojo A. M. naudai 1000( vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 193,33 eurų dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Priteisti iš M. G. ir L. S. valstybės naudai proceso išlaidų už A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme: iš M. G. 200( du šimtus) eurų proceso išlaidų, o iš L. S. -167,25 ( vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 25 centus) proceso išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Likusią po tyrimo narkotinę medžiagą – kanapes(antžeminės dalys), kurių bendras kiekis 5,843g., grynos medžiagos kiekis 5,843 g., saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (b.l.70,1t.) – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.