Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš nuteistųjų A. Z., P. D. (P. D.), E. K. (E. K.) ir V. B. (V. B.) solidariai nukentėjusiajam I. G. (I. G.) priteista 100 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartimi A. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. D., E. K. ir V. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Z. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 20.30 val., Vilniaus r., ,,duomenys neskelbtini“, veikdamas grupe kartu su P. D., E. K. ir V. B., panaudodami fizinę prievartą, vykdė ginčijamą tariamą teisę, t. y. I. G. atsisėdus į automobilį ,,Opel“, E. K. galva sudavė vieną kartą I. G. į galvą ir tris kartus kumščiu į veidą, V. B. delnu sudavė tris kartus į veidą ir į šonus, taip padarė I. G. daugybinius veido, krūtinės ir juosmens sumušimus; E. K. prieš nukentėjusiojo valią laikė prispaudęs I. G. dešinę ranką, V. B. – kairę ranką, o P. D. reikalavo iš I. G. grąžinti 100 Lt skolą už negautas narkotines medžiagas ir iš rankinės paėmė nukentėjusiajam priklausančius daiktus: 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ su viduje buvusia 10 Lt vertės ,,Tele–2 Pildyk“ SIM kortele ir joje buvusia 20 Lt vertės sąskaita, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su viduje buvusia 10 Lt vertės ,,Tele–2 Pildyk“ SIM kortele ir joje buvusia 10 Lt vertės sąskaita, 300 Lt ir 20 „čekių“ heroino, neturinčių materialinės vertės. Po to, I. G. išlipus iš automobilio, E. K. vieną kartą spyrė šiam į sėdmenis. Taip bendrais veiksmais jie padarė nukentėjusiajam 470 Lt turtinį nuostolį.

Be to, A. Z. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savavaldžiavimo metu iš I. G. įgijęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, dalį jos suvartojo, o likusiąją – 0,002 g – nugabeno į savo namus ,,duomenys neskelbtini“, kur laikė iki tol, kol 2011 m. birželio 22 d., 11.25 val., atidavė policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl vadovavimosi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, skiriant bausmę

Kasacinis skundas liečia išimtinai bausmės skyrimo klausimus. Kasatorius ginčija jam paskirtą bausmės dydį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių pripažinimą ar nepripažinimą nemotyvavo apylinkės teismas.

Kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai nepritaikyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Ši lengvinanti aplinkybė, kasatoriaus nuomone, turėjo būti taikyta, nes nusikaltimą išprovokavo nukentėjusysis I. G., kuris apgavo jo (kasatoriaus) draugą P. D.. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kasatoriaus atsakomybę lengvinančia. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtinis arba kitaip pavojingas ir pan.). Nukentėjusysis neprovokavo nuteistųjų nusikalsti. Net ir teigiant, kad jis iš tikrųjų buvo skolingas, tai nereiškia, kad skolą reikia atgauti neteisėtu, nusikalstamu būdu, todėl nėra pagrindo kalbėti apie šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nemotyvavo, kodėl jam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jei byloje nustatyta bent viena BK 60 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas privalo ją pripažinti ir į ją atsižvelgti skirdamas bausmę. Kartu BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Jei teismas nusprendžia šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia, jis privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Tai, kad kasatorius prieš nukentėjusįjį nenaudojo nei smurto, nei psichologinės prievartos ir tik vairavo automobilį bei iš paties I. G. jam numestos rankinės paėmė jo daiktus, neturi įtakos pripažįstant šią aplinkybę kasatoriaus atsakomybę sunkinančia. Svarbu, kad teismas padarė išvadą, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Tokią išvadą teismas padarė pagrįstai.

Kasatorius teigia, kad jam neaišku, pagal kurią BK 259 straipsnio dalį jis yra nuteistas, nes nutartyje nurodyta, kad jis nuteistas pagal 3, o ne 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies aišku, jog kasatorius nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. BK 259 straipsnio 3 dalies dispozicija iš viso nenumato nusikaltimo sudėties požymių, o vardija aplinkybes, kada asmuo už BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą nusikalstamą veiką gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vilniaus apygardos teismo aprašomojoje dalyje pateikta nuoroda į BK 259 straipsnio 3 dalį, pagal kurią tariamai nuteistas kasatorius, laikytina techninė klaida, kuri taisytina. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties aprašomojoje dalyje vietoje žodžių „nuteistojo A. Z. nusikalstamose veikose yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 3 dalyje, sudėtys“, įrašytini žodžiai „nuteistojo A. Z. nusikalstamose veikose yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtys“.

Kasatorius skundžia jam paskirtą bausmę teigdamas, kad jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į kitiems kaltinamiesiems skirtas bausmes už jų veikas, net turint mintyje jo (kasatoriaus) asmenybę, tuo pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teisingumo principas yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę. Teisingumo principas reiškia, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, taip pat teismų praktiką panašiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė bausmės skyrimo motyvus ir pagrįstai padarė išvadą, kad paskirta bausmė atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir kasatoriaus asmenybę, visus motyvus išdėstydamas nutartyje. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apygardos teismo išvadomis. Turint galvoje kasatoriaus asmenybės ypatumus (šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, būdamas recidyvistu, naują nusikaltimą padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, nedirbantis), teisėjų kolegija laiko, kad paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė esant dviejų nusikaltimų sutapčiai nėra per griežta. Teismai, skirdami bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio reikalavimų, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, kaltininko asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinis skundas išnagrinėtas tinkamai. Tai, kad atskirai nepasisakyta dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kurios turėjo įtakos bausmės skyrimui, dar nereiškia, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Klausimas dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių yra sudėtinė bausmės skyrimo klausimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė apeliacinio skundo dalį dėl paskirtos kasatoriui bausmės ir motyvavo bausmės skyrimo klausimus, kurie buvo keliami apeliaciniame skunde. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti.