- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-12
- Bylos Nr.
- AS-146-559-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00951-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-tete“
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Olifėja“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Olifėja“ dėl nutarimo ir loterijos taisyklių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Tete-a-tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-11), kurį patikslino (b. l. 82-96), prašydami panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2011 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. N-63 (toliau – ir Nutarimas) ir jo pagrindu uždarosios akcinės bendrovės ,,Olifėja“ (toliau – ir UAB “Olifėja”, trečiasis suinteresuotas asmuo) patvirtintas loterijos „Linksmasis Keno” taisykles (toliau – ir Žaidimo taisyklės).
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB „Olifėja” patvirtintų loterijos „Linksmasis Keno” taisyklių galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvavo tuo, kad, nesustabdžius Nutarimo ir juo suderintų Žaidimo taisyklių galiojimo, kils neigiamos pasekmės, tame tarpe socialinės, kurių nebus galima pašalinti, jeigu teismas patenkintų skundą. Pareiškėjų teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neribotas asmenų ratas tiesiogiai bus skatinamas dalyvauti loterijoje (iš esmės internetiniame azartiniame lošime), o tai turės akivaizdžiai neigiamą įtaką ypač jautrioms asmenų grupėms (pavyzdžiui, nepilnamečiams), įtraukiant jas ir skatinant įsitraukti į lošimą. Taip pat teigia, jog, esant nevienodam veiklos sąlygas sudarančiam reguliavimui, kyla grėsmė, kad kitų lošimų operatoriai praras dalį pajamų, o valstybė – dalį azartinių lošimų mokesčio. Nesustabdžius Nutarimo bei Žaidimo taisyklių galiojimo ir teismui priėmus palankų teismo sprendimą, pareiškėjai, taip pat kiti asmenys gali patirti nuostolių, dėl kurių kompensavimo, taip pat ir kitų, neturtinių skundžiamo Nutarimo ir Žaidimo taisyklių galiojimo padarinių šalinimo kiltų nauji teisiniai ginčai. Tokiu atveju, anot pareiškėjų, padėties, buvusios iki skundžiamo Nutarimo priėmimo, atkūrimas būtų dar labiau apsunkintas ir atsirastų reali grėsmė, kad pažeistos pareiškėjų teisės nebus atstatytos, o būsimas teismo sprendimas nebus realiai įgyvendintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmetė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71, 92 straipsnių nuostatomis, atsižvelgęs į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus bei įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, konstatavo, jog šiuo atveju negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, taip pat negalima teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčo teisme nagrinėjimo metu visuomenė ir valstybė patirs pareiškėjų nurodytą žalą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pačių pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
III.
Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Tete-a-tete“ kazino atskiruoju skundu (b. l. 105-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstę pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Mano, kad skundžiama teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, nes buvo priimta teismui objektyviai neįvertinus Komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. N-63 ir jo pagrindu patvirtintų Žaidimo taisyklių galiojimo neigiamų pasekmių, nurodytų skunde, taip pat būsimo teismo sprendimo neįvykdymo realią grėsmę, realius sunkumus atkurti iki minėto nutarimo priėmimo buvusią padėtį, teismui patenkinus skundą (ABTĮ 71 str., 92 str.). Savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, 2005 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2006 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikia šiuos argumentus:
Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde yra pateikti argumentai dėl to, jog Lietuvoje tokia veiklos (loterijų organizavimo internetu) rūšis, kuri yra patvirtinta ir faktiškai įteisinta Nutarimu ir Žaidimo taisyklėmis, šiai dienai nėra leidžiama įstatymų (nei Azartinių lošimų įstatymo, nei Loterijų įstatymo). Komisija, priimdama Nutarimą, tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių bei visų lošimų internetu požymių, kurių organizavimo Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas nenumato, taip pat nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjų nuomone, būtent dėl minėtojo azartinių lošimų teisinio reglamentavimo ypatumų yra pagrindo spręsti ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Pareiškėjų manymu, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiškėjų skundą, dalies kilusių neigiamų pasekmių nebus įmanoma pašalinti, o kitos dalies pašalinimas itin pasunkėtų. Anot pareiškėjų, Nutarimo ir Žaidimo taisyklių galiojimo pasekmes yra: a) teisinės – Nutarimui galiojant, suinteresuotam subjektui leidžiama vykdyti loterijų organizavimo internetu veiklą, vadinasi, loterijos organizatorius įgyja teisę sudaryti sąlygas lošėjams lošti Žaidimą, teikti su tuo susijusias paslaugas; ir b) faktinės – UAB „Olifėja“ faktiškai siūlys bet kuriems suinteresuotiems asmenims lošti Žaidimą internetu visoje Lietuvos teritorijoje, tai sudarys sąlygas loterijoje (lošime) dalyvauti neribotam asmenų ratui. Žaidimas dėl savo pobūdžio ir prieinamumo skatins šių asmenų įtraukimą į lošimus ir to sukeliamas socialines pasekmes; reali tokios veiklos kontrolė ir atitikimas teisės aktams nėra užtikrinta, todėl tai gali lemti nekontroliuojamus Žaidimo organizavimo pažeidimus; dėl Žaidimo internetu prieinamumo ir naudojimo bus sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos tarp lošimo organizatorių, dėl ko gali nukentėti patys lošimų rinkos dalyviai, jų darbuotojai (lošimo operatoriams galimai mažinant veiklos išlaidas), o valstybė gali prarasti atitinkamą dalį azartinių lošimų mokesčio dėl lošimo operatorių rinkos dalies sumažėjimo.Leidimas organizuoti Žaidimą gali reikšmingai iškreipti konkurencines sąlygas tarp ūkio subjektų, kadangi, neįvertinus Žaidimo panašumo į azartinius lošimus ir Nutarimu pritaikius jam loterijų teisinį režimą, subjektams, neturintiems azartinių lošimų organizatoriaus licencijos, yra sudarytos galimybės organizuoti lošimus, kurie pagal savo pobūdį prilygsta azartiniams lošimams, reguliuojamiems Azartinių lošimų įstatymo. Dėl to loterijų operatoriui, Nutarimu įgijusiam teisę organizuoti Žaidimą, yra suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų azartinių lošimų operatorių (taip pat ir pareiškėjų) atžvilgiu: pastariesiems yra taikomi griežtesni įstatymų reikalavimai veiklai, didesni reikalavimai nuosavam kapitalui, kitokia mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sistema, kitoks privalomas laimėjimų išmokėjimo procentas, reklamos ribojimai ir kt. Dėl didesnio loterijų (lošimų) internetu prieinamumo (todėl ir patrauklumo) tokią lošimų rūšį rinksis dalis lošėjų, kurie šiuo metu naudojasi pareiškėjų paslaugomis. Todėl kyla grėsmė, kad kitų lošimų operatoriai praras dalį pajamų. Nesustabdžius Nutarimo ir Žaidimo Taisyklių galiojimo ir teismui priėmus palankų teismo sprendimą, pareiškėjai, taip pat kiti asmenys (įskaitant atskirus Lietuvos lošimo operatorių asociacijos narius) gali patirti nuostolių, dėl kurių kompensavimo, taip pat ir kitų, neturtinių Nutarimo ir Žaidimo taisyklių galiojimo padarinių šalinimo kiltų nauji teisminiai ginčai, kurių išsprendimas užimtų tiek laiko, tiek materialinių resursų. Be to, atsirastų reali grėsmė, kad dalis pažeistų pareiškėjų (ir kitų asmenų) teisių apskritai nebus atstatytos, o būsimas teismo sprendimas nebus realiai įgyvendintas (įvykdytas). Pažymi, kad Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas jo galiojimo sustabdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-483/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-82/2011, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-675/2010 ir kt.), nurodo, kad reali grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nuomone, pareiškėjai apsiribojo tam tikrų tikėtinų, abstrakčių prielaidų išvardijimu – neigiama įtaka konkurencinėms sąlygoms, visuomenės sveikatai, darbo rinkai, valstybei, tačiau realių skundžiamo administracinio akto galiojimo sukeliamų grėsmių atsiradimą pagrindžiančių įrodymų pareiškėjai nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjų argumentai, susiję su jų pačių, taip pat kitų lošimo operatorių finansiniais nuostoliais, Komisijos manymu, negali būti laikomi pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą, be to, šie argumentai taip pat nėra pagrįsti įrodymais.
Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju į teismą kreipėsi azartinius lošimus organizuojantis subjektas, veikiantis skirtingoje rinkoje negu subjektas, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, taip pat tokiems subjektams atstovaujančios asociacijos atstovai. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Nutarimas bylos nagrinėjimo metu nekelia ir ateityje nekels jokios realios grėsmės lošimų organizatorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti jo galiojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, šiuo atveju laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti skundžiamo Komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB „Olifėja” patvirtintų loterijos „Linksmasis Keno” taisyklių galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Pareiškėjai grindžia būtinybę taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones tuo, jog, nesustabdžius Nutarimo ir jo pagrindu trečiojo suinteresuoto asmens patvirtintų Žaidimo taisyklių galiojimo, kils neigiamos pasekmės, kurių nebus galima pašalinti, jeigu teismas patenkintų skundą. Tarp tokių neigiamų pasekmių įvardija: socialines pasekmes (t. y. neribotas asmenų ratas, tame tarpe ypač jautrios asmenų grupės (pavyzdžiui, nepilnamečiai), bus tiesiogiai skatinami dalyvauti Žaidime), nevienodų konkurencinių sąlygų tarp lošimų rinkoje veikiančių subjektų sudarymą, nekontroliuojamą Žaidimo organizavimą, dalies į valstybės biudžetą mokamo azartinių lošimų mokesčio praradimą, pareiškėjų ir kitų lošimų operatorių nuostolius, dėl kurių kompensavimo kiltų nauji teisminiai ginčai. Pareiškėjų teigimu, dalies paminėtų neigiamų pasekmių, jeigu jie kiltų, nebus įmanoma pašalinti, o kitos dalies pašalinimas itin pasunkėtų. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjai nenurodo jokių naujų (be jau nurodytų pirmosios instancijos teismui) aplinkybių, pagrindžiančių, jų manymu, būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, jog šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, taip pat negalima teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčo teisme nagrinėjimo metu visuomenė ir valstybė patirs pareiškėjų nurodytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nurodė iš esmės abstraktaus pobūdžio teiginius apie tai, kokias, pareiškėjų nuomone, pasekmes galėtų sukelti Nutarimas ir juo suderintos Žaidimo taisyklės, laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nesustabdžius jų galiojimo. Minėti teiginiai yra pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis, kurie nėra pakankamas pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl tariamų socialinių pasekmių, nevienodų konkurencinių sąlygų, nekontroliuojamo Žaidimo organizavimo, dalies mokesčių į biudžetą nesurinkimo, taip pat kaip ir argumentai dėl to, jog Nutarimu suderintas Žaidimas, pareiškėjų nuomone, yra ne internetu organizuojama loterija, o internetinis azartinis lošimas, ir kad šiai dienai tokia veikla nėra įstatymų leidžiama, – yra iš esmės susiję su ginčo šioje administracinėje byloje galutiniu išsprendimu, teismui įvertinus Nutarimo ir juo suderintų Žaidimo taisyklių teisėtumą bei pagrįstumą, todėl neturi reikšmės nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008 išaiškino, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo argumentams pagrįsti nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teiginį, jog, nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, šiuo atveju gali realiai kilti pareiškėjų nurodytos neigiamos pasekmes.
Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentai, susiję su Nutarimo ir juo pagrindu suderintų Žaidimo taisyklių galiojimo neigiamomis pasekmėmis patiems pareiškėjams ir kitiems lošimų rinkos dalyviams, dėl kurių jie gali prarasti dalį savo pajamų, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo labiau nesudaro pagrindo taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes šios aplinkybės neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui (dėl to teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei pasidarytų negalimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalyje. Be to, pareiškėjų siekis ateityje išvengti galimų teisminių ginčų taip pat nėra pagrindas pripažinti būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Kaip minėta, ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatos sieja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą su tuo, kad, šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju nesustabdžius Nutarimo ir jo pagrindu patvirtintų Žaidimo taisyklių galiojimo, palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas, t. y. Komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB ,,Olifėja“ patvirtintų loterijos „Linksmasis Keno” taisyklių panaikinimas, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą prašomų priemonių netaikyti, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo taikyti ABTĮ 71 straipsnio nuostatas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.