Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-25 · Administracinė byla Nr. A-525-1536-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2733-562/2011Sprendimas · 2011-10-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-25
Bylos Nr.
A-525-1536-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00951-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“
Atsakovas
Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Olifėja“
Advokatai
Lina Zubovienė, Lina Abromaitė
Administracinė byla Nr. A525-1536/12Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00951-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 23 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos lošimo operatorių asociacijos atstovei advokatei Linai Zubovienei,

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atstovei advokatei Linai Abromaitei,

atsakovo atstovui Arnoldui Dilbai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mantui Lebedžinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (naujas pavadinimas – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Olifėja“ dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b.l. 1-10) ir patikslintu skundu (t. I, b.l. 82-96), prašydami: 1) panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir VLPK, atsakovas) 2011 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. N-63 (toliau – ir Nutarimas) bei jo pagrindu patvirtintas UAB „Olifėja“ loterijos „Linksmasis Keno“ taisykles; 2) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. N-63 VLPK suderino loterijos „Linksmasis Keno“ taisykles ir priskyrė minėtąjį žaidimą didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Pareiškėjai nurodė, kad Nutarimas neatitinka loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes juo buvo leista organizuoti internetinius lošimus, kurie turėtų būti priskirtini ne loterijoms, o azartiniams lošimams, kurių organizavimo galimybės Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Pareiškėjų manymu, minėtuoju Nutarimu VLPK pažeidė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir Loterijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punktą. Be to, VLPK, priimdama ginčijamą Nutarimą, neužtikrino lošėjų ir lošimo organizatorių interesų ir teisių apsaugos (VLPK darbo reglamento 5.1 punktas), žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (VLPK Darbo reglamento 5.2 punktas), tuo pažeisdama esminius jai teisės aktais priskirtus veiklos tikslus bei visuomenės ir lošėjų (žaidėjų) tinkamą (veiksmingą) apsaugą nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų pasekmių. Pareiškėjai pažymėjo, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra įtvirtintas internetinio ryšio loterijos apibrėžimas, kuris turi būti vertinamas ne izoliuotai, o viso Loterijų įstatymo nuostatų kontekste tam, kad būtų išvengta klaidingos nuomonės, jog loteriją galima organizuoti internete. Be to, internetinio ryšio loterija nėra loterijos rūšis, o yra sudedamoji, t. y. loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo, dalis. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog viešojo administravimo subjektams yra draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda, ar gali atsirasti, konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Išimtis galima tais atvejais, kai skirtingų konkurencijos sąlygų nustatymo nėra įmanoma išvengti, vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pareiškėjai, atsižvelgdami į minėtąją nuostatą, akcentavo, kad konkretūs reikalavimai, kurių įgyvendinimas pateisina skirtingų konkurencijos sąlygų buvimą, turi būti įtvirtinti tik įstatymo lygio teisės akte, o internetinių loterijų organizavimas nėra įtvirtintas įstatyme. Pareiškėjai padarė išvadą, kad VLPK, Nutarimu suteikdama teisę UAB „Olifėja“ organizuoti loterijas internetu, nustatė skirtingas reguliavimo sąlygas, nepagrįstai ir neteisėtai UAB „Olifėja“ suteikė privilegijų, sudarė sąlygas iškreipti azartinių lošimų rinką, todėl atsirado skirtingos konkurencijos sąlygos azartinių lošimų rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija (naujas pavadinimas – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) atsiliepimu į skundą (t. I, 129-133) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog VLPK 2011 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. N-63 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti nei jo, nei loterijos taisyklių, patvirtintų vadovaujantis minėtuoju Nutarimu. Atsakovas, vadovaudamasis Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. A8-1119/2007, padarė išvadą, kad loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai, o VLPK turi teisę ir pareigą revizuoti loterijų organizatorių parengtas taisykles Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijos organizavimą, kontekste. Nustačius, kad loterijos taisyklių forma ar turinys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, VLPK turi atsisakyti jas suderinti. Šiuo atveju, VLPK, gavusi UAB „Olifėja“ prašymą suderinti didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos taisykles, patikrino, ar taisyklės atitinka Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas ir nustatė, kad loterijos taisyklių nuostatos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, o žaidimas atitinka Loterijų įstatymo nustatytos rūšies požymius. VLPK Nutarimu suderino ketinamos organizuoti loterijos taisykles ir priskyrė loteriją skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Be to, atsakovas, remdamasis Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad skaitmeninės loterijos bilietai kaip identifikuojamas įrašas gali būti platinami internetinio ryšio loterijose. Nagrinėjamu atveju žaidėjai, prisijungę prie interneto svetainės www.eloterija.lt bei užsiregistravę kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, internetiniu ryšiu turi teisę įsigyti bilietus ir dalyvauti loterijoje. Bilieto žaidimo zonoje yra paties žaidėjo pasirinktas (spaudžiant ant žaidimo zonoje esančių žaidimo simbolių) tam tikras žaidimo simbolių derinys, kurį sudaro 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 arba 10 žaidimo simbolių. Žaidėjo pasirinkimu, žaidimo simbolių derinys jam gali būti sugeneruotas atsitiktiniu būdu, žaidėjui paspaudžiant po užrašu „BIM-BAM“ esančioje lentelėje atitinkamą mygtuką su skaičiumi. Ant šių mygtukų pažymėti skaičiai atitinka atsitiktiniu būdu parinktų žaidimo simbolių derinyje kiekį. Iš viso žaidimo simboliai gali būti parenkami iš 80 žaidimo simbolių. Viename biliete gali būti tik vienas žaidimo simbolių derinys. Žaidėjas įsigyjamų bilietų skaičių nustato, naudodamasis interneto svetainės ekrane esančiais mygtukais. Taigi, šis žaidimas, atitinka Loterijų įstatymo reikalavimus, keliamus didžiajai skaitmeninei internetinio ryšio loterijai. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Nutarimas prieštarauja Loterijų įstatymui dar ir todėl, kad loterijos „Linksmasis Keno“ taisyklėse nėra nurodyta, kaip VLPK tiražo ataskaitoje bus fiksuojami loterijos tiražo eiga ir rezultatai. Nurodė, kad reikalavimai skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų rengimui yra nustatyti ne Loterijų įstatyme, o VLPK 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. N-14 patvirtintose Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklėse, tačiau, nors loterijų organizatorius privalo jų laikytis, tačiau Loterijų įstatymas nenumato pareigos jas perkelti į konkrečios loterijos taisykles. Be to, VLKP nurodė, kad suderintose taisyklėse nurodytas žaidimas neturi azartinio lošimo požymių, nes, nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai.

Atsakovas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A11-443/2005, administracinė byla Nr. A502-906/2008 ir t. t.) pažymėjo, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Be to, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, akcentavo, kad VLPK Nutarimas bei veiksmai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais. Atsakovo ir pareiškėjo nesieja jokie materialiniai santykiai, o pareiškėjų skundas dėl Nutarimo, kuris yra priimtas loterijų organizatoriaus UAB „Olifėja“ atžvilgiu, iš esmės yra grindžiamas tik prielaidomis dėl galimo konkurencijos sąlygų iškreipimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (t. I, b.l. 179–187) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad VLPK 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. N-63, išnagrinėjusi UAB „Olifėja“ 2011 m. kovo 23 d. prašymą suderinti didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos taisykles ir priskirti šią loteriją didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai, nutarė suderinti UAB „Olifėja“ loterijos ,,Linksmasis Keno” taisykles ir priskyrė šį žaidimą didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai (t. I, b. l. 134-163). Nutarimą apskundė du pareiškėjai: Lietuvos lošimo operatorių asociacija bei UAB „Tete-a-Tete“ kazino. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Nutarimą, kuriuo nutarta priskirti ketinamą organizuoti loteriją skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai bei suderinti ketinamos organizuoti loterijos taisykles, priėmimo teisinius pagrindus, konstatavo, kad ginčijamas nutarimas bei atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Lietuvos lošimo operatorių asociacija – tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, vienyti ir koordinuoti lošimus organizuojančių bendrovių veiklą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo ir kt. Pažymėjo, kad Lietuvos lošimo operatorių asociacija nekonkretizavo savo teisės kreiptis į teismą pagrindų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei pareiškėjo įstatai tokios visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą nagrinėjamo ginčo atveju nenumatė. Lietuvos lošimo operatorių asociacija kreipėsi į teismą, užimdama proceso šalies – pareiškėjo, o ne atstovo procesinę padėtį. Tokia procesinė situacija leidžia konstatuoti, kad Lietuvos lošimo operatorių asociacija, jos narių vardu gindama jų pažeistas teises bei teisėtus interesus, veikia be teisėto pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės. UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino, kurios viena iš veiklos rūšių yra azartinių lošimų ir lažybų organizavimas (t. I, b.l.62-71), reikšdama reikalavimus, taip pat nenurodė kokios jos subjektinės teisės ar įstatymo nuostatos, pažeistos ginčijamu Nutarimu. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir pareiškėjų nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, o pareiškėjų skundas dėl Nutarimo iš esmės yra grindžiamas prielaidomis dėl konkurencijos sąlygų iškreipimo. Teismo vertinimu, pareiškėjai skunde nurodė tik vieną argumentų grupę, kuri susijusi su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu dėl nesąžiningos konkurencijos. Vertindama minėtąją pareiškėjų argumentų grupę, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų nurodomi pažeidimai, padaryti priimant Nutarimą, sudarytų pagrindą juos vertinti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Nutarimu pažeistos subjektinės pareiškėjų teisės ir įstatymo saugomi interesai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, nurodė, kad tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir kitų sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Pažymėjo, kad dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą, nes administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje. Taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejų. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad byla dalyje, kurioje pareiškėjai remiasi tuo, jog skundžiamais nutarimais nustatytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nutraukiama, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjų argumentai yra susiję su viešojo ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Atsižvelgiant į ABTĮ 56 straipsnyje nurodytus subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, matyti, kad nei vienam iš pareiškėjų minėtoji teisė nėra suteikta. Kadangi pareiškėjai nepagrįstai ginčija Nutarimą ir nepateikė svarių argumentų, kaip šis Nutarimas pažeidė jų materialines teises ir įstatymo saugomus interesus bei kaip pareiškėjų teisės ir interesai bus apginti, patenkinus jų reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo.

III.

Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 189-195), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nei vienam iš pareiškėjų įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą bei valstybės interesus, todėl pareiškėjai nepagrįstai ginčija atsakovo priimtą Nutarimą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Olifėja“ atžvilgiu. Nurodo, kad nepaisant to, jog skundą pareiškėjai pateikė kartu, turėtų būti atskirai įvertintas kiekvieno iš pareiškėjų interesas šioje byloje. Pažymėjo, kad Lietuvos lošimo operatorių asociacijos keliamu reikalavimu administraciniame teisme siekiama ne tik apginti privačių lošimus organizuojančių bendrovių (asociacijos narių) interesus, tačiau ir sudaryti palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, siekiant apsaugoti lošimų rinką nuo nelegalių lošimų. Lietuvos lošimo operatorių asociacija, įgyvendindama savo įstatuose nustatytus tikslus ir uždavinius, kreipėsi į teismą kaip pareiškėjas savo vardu. Kadangi Lietuvos lošimo operatorių asociacijos yra finansuojama narių lėšomis, tuo atveju, kai yra pažeidžiami asociacijų narių privatūs interesai, susiję su lošimų veiklos vykdymo sąlygomis, kartu yra pažeidžiamas ir privatus asociacijos interesas. Asociacija, atstovaudama savo narių privatiems interesams (kartu ir savo privačiam interesui), be abejonės, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas, padarydamas išvadą, kad jokio privataus intereso, susijusio su skundo argumentais Lietuvos lošimo operatorių asociacija neturi, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjo interesas yra saugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo, o ginčijamais veiksmais atsakovas tiesiogiai pažeidė tokį interesą. Todėl pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti pažeistą interesą.

2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė konkrečių skunde nurodytų pažeidimų, nes VLPK veiksmai nagrinėjamu atveju pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjai, remdamiesi Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalimi, VLPK nuostatų 5.5 punktu, teigia, kad VLPK prižiūri tiek lošimų organizatorių, tiek loterijų organizatorių veiklą, kontroliuodama, kaip jie laikosi lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, tam, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių (tarp jų ir pareiškėjų) interesų bei jų teisių apsauga. Be to, pareiškėjai mano, kad Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje nustatyta imperatyvi pareiga VLPK vykdyti lošimų veiklos organizavimo priežiūrą ir kontrolę tokiu būdu, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei teisių apsauga.

3. Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nurodyti pažeidimai, padaryti priimant Nutarimą, sudarytų pagrindą juos vertinti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Nutarimu pažeidžiamos subjektinės pareiškėjų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Pažymi, kad 2011 m. gegužės 13 d. patikslintame skunde esminis argumentas yra tai, jog Nutarimu yra įteisinta loterija (žaidimas), kuris pagal eilę savybių visiškai prilygsta azartiniams lošimams. Pirmosios instancijos teismui, atsisakius tirti dalį esminių argumentų, nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė. Kadangi minėtasis teismo sprendimas, priimtas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, pažeidžia bylos proceso šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvaus jų teisės į teisminę gynybą realizavimo, tinkamo jų ginčo išsprendimo. Šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai, todėl toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (ABTĮ 86 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas bylą nutraukė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai ir nurodė pareiškėjams kreiptis į Konkurencijos tarybą arba į bendrosios kompetencijos teismą. Nurodo, kad pareiškėjai yra subjektai, kurie užsiima azartinių lošimų organizavimo veikla arba vienija asmenis, užsiimančius azartinių lošimų veikla. Pareiškėjai, remdamiesi Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalimi, 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento Rezoliucija dėl azartinių lošimų internete patikimumo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos mėn. 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1614-473/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A442-548/2010), mano, kad jų skundas yra teismingas administraciniams teismas.

5. Pareiškėjai, remdamiesi 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, mano, kad ir šioje byloje teismas savo iniciatyva gali taikyti reikiamas procesines priemones viešajam interesui apginti, nors formaliai skundas ir nėra pareikštas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnyje nurodytų asmenų. Be to, tais atvejais, kai asmens nurodyti teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai visiškai arba iš dalies sutampa su viešuoju interesu, asmuo nepraranda teisės kreiptis į teismą, gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Šiuo atveju pareiškėjų argumentai, skundžiant Nutarimą, yra betarpiškai susiję su jų pareiškėjų teisėtų interesų bei lošimų rinkos apsauga ir siekiu, jog suteikiant teisę verstis vieno ar kito pobūdžio lošimų veikla, būtų preciziškai laikomasi lošimus reguliuojančių teisės normų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija (naujas pavadinimas – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 21-23) prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olifėja“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 19-20) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės lošimų komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. N-63, kuriuo VLPK, vadovaudamasi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739, 5.10 punktu, išnagrinėjusi UAB „Olifėja“ prašymą suderinti loterijos „LINKSMASIS KENO“ taisykles ir priskirti šią loteriją didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai, nutarė suderinti UAB „Olifėja“ loterijos „LINKSMASIS KENO“ taisykles ir priskirti loteriją „LINKSMASIS KENO“ didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai.

Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės lošimų komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB „Olifėja“ patvirtintas loterijos „LINKSMASIS KENO“ taisykles. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti Nutarimą, todėl jų skundą atmetė.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu

Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004).

Pareiškėjai, teigdami, jog šiuo atveju jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Nutarimą, nurodė, kad Nutarimu VLPK leido internetu organizuoti loteriją, kuri savo esme ir požymiais yra ne loterija, o azartinis lošimas, taip nepagrįstai ir neteisėtai privilegijuojant organizatorių kitų lošimų organizatorių atžvilgiu, dėl ko pareiškėjai neteks dalies lošėjų bei dalies rinkos pajamų. Pareiškėjai rėmėsi Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir pažymėjo, jog Nutarimu suteikiant teisę UAB „Olifėja“ organizuoti minėtą loteriją, nustatytos skirtingos reguliavimo sąlygos bendrovei, taip apsunkinant pareiškėjų galimybės konkuruoti azartinių lošimų rinkoje. Pareiškėjai teigė, jog savo teisių negali ginti kitais būdais, pavyzdžiui, remdamiesi Konkurencijos įstatymu, nes šis teisės aktas, saugodamas rinkas nuo nesąžiningos konkurencijos, nustato nesąžiningos konkurencijos draudimą ūkio, o ne viešojo administravimo subjektams. Pabrėžė, jog jų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad VLPK netinkamai vykdė Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje jai nustatytą pareigą užtikrinti lošimų organizatorių (įskaitant ir pareiškėjus) interesus. Be to, nutarimas pareiškėjų teises pažeidžia ta apimtimi, kuria juo pažeidžiamas asmenų lygybės principas. Pareiškėjai nurodė, kad, skųsdami Nutarimą, jie į teismą kreipėsi gindami savo, kaip azartinių lošimų rinkos dalyvių teises ir interesus, neformuluodami reikalavimo apginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, jog, nagrinėjant kilusį ginčą, turėtų būti atskirai įvertintas kiekvieno iš pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti Nutarimą, todėl atskirai įvertins pareiškėjo Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir pareiškėjo UAB „Tete-a-Tete“ kazino materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą.

Dėl Lietuvos lošimo operatorių asociacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus (byla Nr. A556-393/2010). Teismas pažymėjo, jog organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas. Pirmiausia, organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Tačiau ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) įgalinimai (teisė) ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Skundą (prašymą) tokiu atveju turėtų būti atsisakoma priimti (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 2 d. 1 p.), o jei jis jau priimtas – byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 4 str. 6 d., 101 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos lošimo operatorių asociacija, kaip matyti ir iš patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui, neginčija, jog ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas pabrėžia, jog šiuo atveju šis interesas ir nėra ginamas.

Minėtoje administracinių teismų praktikoje (byla Nr. A556-393/2010) taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali būti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiškėjais, tačiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrą organizaciją (asociaciją), jei toks pavedimas neprieštarauja teisės normoms. Šiuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiškėjais (procesiniu požiūriu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas. Tačiau tokiu atveju teismui turi būti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Jei skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundą (prašymą) atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Jei pastaroji aplinkybė paaiškėja jau iškėlus bylą, skundas (prašymas) turi būti paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos lošimo operatorių asociacija nesikreipė, atstovaudama savo narius nurodyta prasme, t. y. veikdama kaip byloje pareiškėjais dalyvaujančių jos narių įgaliotas atstovas.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje (byla Nr. A556-393/2010), atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo (asociacija), turi teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, spręstina, jog, sprendžiant dėl Lietuvos lošimo operatorių asociacijos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Nutarimą, turi būti vadovaujamasi nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklėmis, susijusiomis su visuomeninės organizacijos teisėmis kreiptis į teismą.

Šioje byloje jau konstatuota, kad Lietuvos lošimo operatorių asociacija nagrinėjamu atveju nesikreipė ir negalėjo kreiptis, gindama viešąjį interesą, dėl Nutarimo panaikinimo. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, jog minėta asociacija neveikia kaip įgaliotas jos narių, byloje dalyvaujančių pareiškėjais, atstovas. Vadinasi, Lietuvos lošimo operatorių asociacija šiuo atveju galėjo kreiptis į teismą dėl savo, kaip juridinio asmens, teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Pakartotinai pažymėtina, jog nors įstatymas ir suteikia teisę asmeniui kreiptis į administracinį teismą, remiantis jo subjektyviu suvokimu dėl jo teisių ar interesų pažeidimo, tačiau nagrinėjant asmens skundą kiekvienu konkrečiu turi būti nustatoma, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Kitaip tariant, turi būti nustatytas konkretus asmens materialinis teisinis suinteresuotumas, kitu atveju – tokio asmens skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, pabrėžia, jog Lietuvos lošimų operatorių asociacija neįvardino jokių konkrečių savo teisių, kurios buvo pažeistos, priimant Nutarimą UAB „Olifėja“ atžvilgiu. Tuo tarpu materialinio teisinio suinteresuotumo egzistavimas negali būti grindžiamas išimtinai prielaidomis.

Lietuvos lošimų operatorių asociacija yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus (Lietuvos lošimo operatorių asociacijos įstatų 1.1 p., t. I, b.l. 52). Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kaip Nutarimas, kuriuo suderintos UAB „Olifėja“ loterijos „LINKSMASIS KENO“ taisyklės ir loterija „LINKSMASIS KENO“ priskirta didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai, pažeidė arba galėjo pažeisti Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, kaip juridinio asmens, teises ir interesus. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų patvirtinančių jo, kaip asociacijos, teisių pažeidimą. Tuo tarpu argumentai dėl asociacijos teisių pažeidimo, padaryto pažeidžiant jos narių teises, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad šie teiginiai pagrįsti išimtinai prielaidomis, į tai, kad Lietuvos lošimų operatorių asociacija šiuo atveju neveikia kaip jos narių įgaliotas atstovas, bei į būtinybę nustatyti būtent pareiškėjo, kaip asociacijos, materialinį teisinį suinteresuotumą, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad Lietuvos lošimų operatorių asociacija šiuo atveju skundu kreipėsi į teismą, gindama būtent savo, kaip asociacijos teises, sprendžia, jog byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą, todėl šio pareiškėjo teisės, patenkinus skundą, negalėtų būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų, o jo skundas atmestinas

Dėl UAB „Tete-a-Tete“ kazino teisės kreiptis į teismą, ginčijant UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Tete-a-Tete“ kazino skundu, ginčydamas UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą, kreipėsi į teismą, savo teisę ginčyti šį Nutarimą iš esmės pagrįsdamas jo, kaip azartinių lošimų organizavimo veikla užsiimančio subjekto, teisių pažeidimu, nepagrįstai iškraipant konkurenciją azartinių lošimų rinkoje, pažeidžiant asmenų lygybės principus, neteisėtai privilegijuojant UAB „Olifėja“ kitų azartinius lošimus organizuojančių subjektų atžvilgiu. Taigi UAB „Tete-a-Tete“ kazino savo teisę ginčyti UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą, iš esmės grindžia tuo, kad loterija „LINKSMASIS KENO“ yra azartinis lošimas, o Nutarimu ją priskiriant didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai ir atitinkamai suderinant šios loterijos taisykles, buvo pažeistos azartinius lošimus organizuojančių subjektų teisės, nepagrįstai privilegijuojant UAB „Olifėja“ kitų azartinius lošimus organizuojančių subjektų atžvilgiu.

Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog UAB „Tete-a-Tete“ kazino, kaip savarankiškai akcinio kapitalo įmonei, kuri užsiima azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (UAB „Tete-a-Tete“ kazino įstatų 1.1, 2.2 p., t. I, b.l. 62), nėra suteikta teisė ginti viešojo intereso, kreipiantis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, sprendžiant dėl šios įmonės materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, turi būti nustatyta, ar egzistuoja būtent UAB „Tete-a-Tete“ kazino teisių pažeidimas, priimant Nutarimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodytus argumentus, bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, jog pareiškėjas UAB „Tete-a-Tete“ kazino neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtą Nutarimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šio pareiškėjo skundą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nutarimas nėra adresuotas UAB „Tete-a-Tete“ kazino. Tačiau skunde nurodoma, jog net ir tuo atveju, jeigu individualus administracinis aktas nėra tiesiogiai adresuotas jį skundžiančiam subjektui, šis aktas vis tiek gali pažeisti skundą padavusio subjekto teises, dėl ko pastarasis įgyja teise ginčyti tokį aktą administraciniame teisme. Nors nurodyti pareiškėjo argumentai yra pagrįsti, tačiau jie turi būti vertinami byloje kilusio ginčo kontekste. Kitaip tariant, turi būti nustatyta, ar būtent UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimtas Nutarimas galėjo pažeisti pareiškėjo UAB „Tete-a-Tete“ kazino teises ar teisėtus interesus.

Pažymėtina, jog azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Azartinių lošimų įstatymo 1 str.). Tuo tarpu loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką įtvirtina Loterijų įstatymas (Loterijų įstatymo 1 str.). Kitaip tariant, nurodytos dvi sritys yra aiškiai atribotos, joms taikomi skirtingi reikalavimai, ką patvirtina ir įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė, jog didžiosios ir mažosios loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Valstybine lošimų priežiūros komisija. Remiantis to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, didžiųjų loterijų organizatorių veiklą priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Loterijų įstatymo 25 straipsnis įtvirtino priežiūros ir kontrolės institucijų teises, inter alia, nustatydamas, kad šios institucijos turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius (25 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog VLPK, Nutarimu priskirdama loteriją „LINKSMASIS KENO“ didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai ir atitinkamai suderindama šios loterijos taisykles, įgyvendino jam, kaip loterijų priežiūros ir kontrolės institucijai, suteiktus įgaliojimus pagal Loterijų įstatymą. Šiuo atveju nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su taisyklių azartinio lošimo įgyvendinimui nustatymu.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teisę ginčyti Nutarimą, teigia, jog ši teisė kyla ir iš to, kad VLPK, priimdama Nutarimą, pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalis nustatė, jog priežiūros komisijos tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga. Taigi, pareiškėjas teigia, jog, priimant Nutarimą, nebuvo tinkamai kontroliuojamas lošimų veiklos organizavimas, neužtikrinti lošimų organizatorių interesai bei jų teisių apsauga.

Pabrėžtina, kad, kaip jau konstatuota, priimant Nutarimą buvo įgyvendinamos VLPK kompetencijai teisės aktais priskirtos funkcijos – žaidimo priskyrimas loterijos rūšiai ar rūšims ir didžiosios loterijos taisyklių derinimas. Nutarimu nebuvo sprendžiami klausimai dėl lošimų veiklos organizavimo, kas būtų galėję turėti įtakos užtikrinant lošėjų ir lošimo organizatorių interesų bei jų teisių apsaugą, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad VLPK yra tiek loterijų, tiek azartinių lošimų organizavimą prižiūrinti ir kontroliuojanti institucija, savaime negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad azartinių lošimų organizavimo veikla užsiimantis subjektas automatiškai įgyja teisę ginčyti bet kurį VLPK individualų aktą, priimtą įgyvendinant jos funkcijas loterijų organizavimo priežiūros ir kontroliavimo srityje. Priešingas aiškinimas paneigtų įstatymų leidėjo pasirinktą skirtingą loterijų ir azartinių lošimų teisinį reguliavimą. Tuo tarpu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nenustatyta, kad ginčijamu Nutarimu būtų pažeistos UAB „Tete-a-Tete“ kazino, kaip azartinių lošimų organizavimo veikla užsiimančio subjekto, teisės ar teisėti interesai.

Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra specialus įstatymas, skirtas reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatantis šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Šis įstatymas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nustato pagrindus ūkio subjektui, kurio teisėti interesai pažeidžiami atitinkamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, kreiptis su ieškiniu į teismą. Be to, būtent Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės Konkurencijos įstatymo nuostatų požiūriu yra pažeidžiamos, turi teisę imtis Konkurencijos įstatyme nustatytų priemonių. Tuo tarpu šiuo atveju išimtinai sprendžiamas klausimas dėl UAB „Olifėja“ atžvilgiu priimto Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su konkurencijos principų pažeidimų, sprendžiamo ginčo ribose negali sudaryti pagrindo vertinti, kad UAB „Tete-a-Tete“ kazino turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nenustatyta, kad UAB „Tete-a-Tete“ kazino teisės ar teisėti interesai šioje byloje galėtų būti apginti vienų iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdu, nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas šioje byloje, todėl jo skundas atmestinas.

Konstatavus, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, dėl skunde ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su Nutarimo teisėtumu iš esmės, nepasisakytina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino byloje kilusio ginčo pobūdį, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas