- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- Ik-2733-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00951-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės Tete-a-Tete
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Advokatai
- Lina Abromaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatei Linai Abromaitei, atsakovės atstovei Indrei Rulevičiūtei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės Tete-a-Tete kazino skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,, Olifėja‘‘ dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai – Lietuvos lošimo operatorių asociacija ir uždaroji akcinė bendrovė„Tete-a-tete“ kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-10) ir patikslintu skundu ( b.l. 82-96), prašydami: 1) panaikinti panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB „Olifėja‘‘ patvirtintas loterijos „ Linksmasis Keno‘‘ taisykles, 2) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2011-03- 24 d. nutarimu Nr. N-63 Valstybinė lošimų priežiūros komisija suderino loterijos ,, Linksmasis Keno‘‘ ir priskyrė šį Žaidimą didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Pareiškėjai mano, kad Nutarimas neatitinka loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, juo buvo leista organizuoti internetinius lošimus, kurie turėtų būti priskirtini ne loterijoms, o azartiniams lošimams, kurių organizavimo galimybės Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Pareiškėjų nuomone, VLPK, priėmusi ginčijamą Nutarimą, kuriame nusprendė, jog UAB „Olifėja‘‘organizuojamas Žaidimas atitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau — Loterijų įstatymas) 3 traipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą loterijos rūšį, o būtent skaitmeninę internetinio ryšio loteriją, ir tuo du suderinusi Taisykles, pažeidė Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 4 punktą, 15 straipsnį bei Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punktą. Priimdama ginčijamą Nutarimą, VLPK neužtikrino lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (VLPK Darbo reglamento 5.1 punktas), žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir :teisių apsaugos (VLPK Darbo reglamento 5.2 punktas), tuo pažeisdama esminius teisės aktais jai priskirtus veikos tikslus. Priėmus ginčijimą Nutarimą, buvo pažeista visuomenės ir lošėjų (žaidėjų) tinkama ( veiksminga) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų pasekmių, kas neišvengiamai sąlygos probleminio lošimo paplitimo padidėjimą bei patologinių lošėjų atsiradimą, taip pat neišvengiamai iškreips sąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų ir loterijų rinkoje. Pagal Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateiktą intemetinio ryšio loterijos apibrėžimą, internetinio ryšio loterija yra tik loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologija, reiškianti, kad norint dalyvauti (nusipirkti loterijos bilietą) reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra registruojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą (bilieto pirkimą) loterijoje. Intemetinio ryšio loterija turi būti vertinama ne izoliuotai, o viso Loterijų įstatymo nuostatų kontekste, siekiant išvengti klaidingos nuomonės, jog loteriją galima organizuoti internetu. Be to, internetinio ryšio loterija nėra loterijos rūšis, o sudedamoji, t.y. loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo dalis. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau — Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams vykdant jiems pavestus uždavinius užtikrina sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams yra draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda, ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės galima tais atvejais, kai skirtingų konkurencijos sąlygų nustatymo nėra įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties „išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus‘‘ analizė leidžia daryti išvadą, kad konkretūs reikalavimai, kurių įgyvendinimas pateisina skirtingų konkurencijos sąlygų buvimą turi būti įtvirtinti tik įstatymo lygmens teisės akte. Kaip nurodyta aukščiau, internetinių loterijų organizavimas nėra įteisintas Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Nutarimu VLPK, suteikdama teisę UAB Olifėja organizuoti loterijas internetu, nustatė skirtingas reguliavimo sąlygas, nepagrįstai ir neteisėtai privilegijavo šią bendrovę kitų lošimų organizatorių atžvilgiu, sudarė sąlygas iškreipti Azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas veikiantiems ūkio subjektams.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti
Šalies argumentai
Atsakovė – Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 129-133) atsakovė paaiškino, kad su pareiškėjų skunde nurodytais teiginiais ir reikalavimais nesutinka, mano, kad Priežiūros komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. N-63 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo naikinti nutarimo ir juo vadovaujantis patvirtintų loterijos taisyklių nėra.
Atsakydami informuoja, kad loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3341) (toliau -LĮ). Didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Priežiūros komisija, kurios uždavinys yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (LĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalis). LĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės, o didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Valstybine lošimų priežiūros komisija (LĮ 19 straipsnio 3 dalis).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Priežiūros komisija turi teisę ir pareigą revizuoti loterijų organizatorių parengtas loterijų taisykles LĮ ir kitų norminių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, kontekste ir nustačiusi, kad jų forma ar turinys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsisakyti jas suderinti. Taigi ir šiuo atveju, Priežiūros komisija, gavusi loterijos organizatoriaus UAB „Olifėja" prašymą suderinti didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos taisykles, patikrino ar pateiktos taisyklės visų pirma atitinka LĮ, o po to kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Tokią Priežiūros komisijos pozicija patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pripažino, kad <...> tokiu atveju atsakovas privalėjo patikrinti ar pateiktos Taisyklės atitinka Loterijų įstatymo nuostatas ir priimti atitinkamą nutarimą. Tokia pareiga atsakovui numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punkte, pagal kurį licencijas išduodanti institucija atsisako suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir šių Taisyklių nuostatų. <... > " (2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A,8-l 119/2007).
Mano, kad nagrinėjamu atveju, pateiktų loterijos taisyklių nuostatos neprieštaravo galiojančių teisės aktų nuostatoms, o žaidimas atitiko konkrečios LĮ nustatytos loterijos rūšies požymius, Priežiūros komisija nutarimu suderino ketinamos organizuoti loterijos taisykles ir priskyrė loteriją skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Priežiūros komisijos nuomone nėra pagrindo tokį sprendimą pripažinti nepagristu ar neteisėtu. Be to, pažymėtina, kad nustatyti, kokiai loterijos rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius yra Priežiūros komisijos teisė (LĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Loterijos pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės, momentinės, klasikinės ir sportinės. Skaitmeninės loterijos sąvokoje nurodyta, kad tai tokia loterija kai laimima loterijos biliete teisingai pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus (LĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia sąvoką vertinant kartu su loterijos bilieto bei LĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų loterijų (tiesioginio ryšio kompiuterinės, netiesioginio ryšio, telefoninio ir internetinio ryšio) sąvokomis matyti, kad skaitmeninės loterijos bilietai gali būti dokumentas ir identifikuojamas įrašas. Atsižvelgiant į tai, skaitmeninės loterijos bilietai kaip identifikuojamas įrašas gali būti platinami internetinio ryšio loterijose. Skaitmeninės loterijos kaina yra fiksuota arba pats žaidėjas gali pasirinkti bilieto kainą.
Nagrinėjamu atveju žaidėjai, prisijungę prie interneto svetainės www.eloterija.lt ir užsiregistravę kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, internetiniu ryšiu turi teisę įsigyti bilietus ir dalyvauti loterijoje bei galimybę laimėti laimėjimus. Bilieto žaidimo zonoje yra paties žaidėjo pasirinktas (spaudžiant ant žaidimo zonoje esančių žaidimo simbolių) tam tikras žaidimo simbolių derinys, kurį sudaro 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 arba 10 žaidimo simbolių. Žaidėjo pasirinkimu, žaidimo simbolių derinys jam gali būti sugeneruotas atsitiktiniu būdu, žaidėjui paspaudžiant po užrašu „BIM-BAM" esančioje lentelėje atitinkamą mygtuką su skaičiumi. Ant šių mygtukų pažymėti skaičiai atitinka atsitiktiniu būdu parinktų žaidimo simbolių žaidimo simbolių derinyje kiekį. IŠ viso žaidimo simboliai gali būti parenkami iš 80 žaidimo simbolių. Viename biliete gali būti tik vienas žaidimo simbolių derinys.
Loterijos bilieto kainą žaidėjas pasirenka, naudodamas interneto svetainės ekrane esančius mygtukus „?"ir „<". Įsigyjamų bilietų skaičių žaidėjas nustato, naudodamasis interneto svetainės ekrane esančiais mygtukais „PIRKTI l"(įsigyjamas 1 bilietas 1 loterijos tiražui), „PIRKTI 3" (įsigyjami 3 bilietai su analogišku Žaidimo simbolių deriniu vienas po kito einantiems 3 loterijos tiražams), „PIRKTI 5" (įsigyjami 5 bilietai su analogišku žaidimo simbolių deriniu vienas po kito einantiems 5 loterijos tiražams) ir „BIM BAM 10" (įsigyjamas 1 bilietas su kompiuterinės sistemos duomenų bazės sugeneruotu 10 atsitiktinių žaidimo simbolių deriniu 1 loterijos tiražui).
Mano, kad žaidimas atitinka didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai LĮ nustatytus požymius. Žaidėjai žaidimo simbolių derinį renkasi pats, o taisyklėse numatytas alternatyvus žaidimo simbolių pasirinkimo būdas, kai žaidimo simbolių derinys žaidėjo pasirinkimu sugeneruojamas žaidėjui, jam atlikus taisyklėse nurodytus veiksmus, t.y. žaidėjui išreiškus savo valią dėl Žaidimo simbolių parinkimo, neprieštarauja skaitmeninės loterijos rūšies požymiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjų skunde taip pat teigiama, jog nutarimas prieštarauja LĮ nuostatoms ir dėl to, kad loterijos „LINKSMASIS KENO" taisyklėse nėra aprašoma, kaip Priežiūros komisijos tiražo ataskaitoje bus fiksuojami loterijos tiražo eiga ir rezultatai. Su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutinkame. Pažymime, kad LĮ 19 straipsnis 2 dalis nustato, kad loterijos taisyklėse turi būti nurodyta: 1) loterijos rūšis ir pavadinimas; 2) loterijos organizavimo vieta; 3) loterijos esmė; 4) loterijos laimėtojų nustatymo tvarka; 5) loterijos bilieto aprašymas; 6) loterijos bilieto arba identifikacijos įrašo loterijos kompiuterinėje sistemoje kaina; 7) numatomų išplatinti loterijos bilietų skaičius (jeigu organizuojama mažoji loterija); 8) loterijos bilietų arba identifikacijos įrašų loterijos kompiuterinėje sistemoje numeracijos tvarka (nurodoma bilietų serijos ir numeriai); 9) išspausdinto loterijos bilieto apsaugos priemonių aprašymas, suderintas su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos; 10) išspausdinto loterijos bilieto pavyzdys (jo projektas); 11) laimėjimų rūšys ir sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma; 12) bendras laimėjimų fondas procentais; 13) planuojamas loterijos organizavimo laikas; 14) loterijos bilietų arba identifikacijos įrašų loterijos kompiuterinėje sistemoje platinimo tvarka; 15) loterijos bilietų tikrinimo tvarka; 16) laimėjimų atsiėmimo tvarka; 17) žaidėjų teisės ir pareigos; 18) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka; 19) televizijos žaidimo aprašymas ir taisyklės (jeigu rengiamas televizijos žaidimas).
Vertinant loterijos „LINKSMASIS KENO" taisyklių 9 dalies nuostatas „Loterijos tiražas (žaidimas) ir laimėjusių bilietų nustatymo tvarka" akivaizdu, kad taisyklėse LĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai yra įgyvendinti tinkamai. Reikalavimų loterijos taisyklėse aprašyti komisijos, dalyvaujančios skaitmeninės loterijos tiražų metu narių skaičių ir sudarymo tvarką bei loterijos tiražo rezultatų fiksavimo tiražo ataskaitoje tvarką, LĮ nenumato. Reikalavimai skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų rengimui yra nustatyti Priežiūros komisijos 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. N-14 patvirtintose Skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražų metu dalyvaujančios komisijos sudarymo taisyklėse, kurių loterijų organizatorius turi pareigą laikytis, tačiau pažymėtina, kad tokio pobūdžio nuostatų perkelti į konkrečios loterijos taisykles LĮ nenumato.
Įvertinus ALĮ ir LĮ pateiktas sąvokas, akivaizdu, kad tiek loterija tiek lošimas pagal savo požymius yra panašūs žaidimai - laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, rizikuojama netekti piniginės įmokos, Žaidėjas siekia piniginės naudos ir kt. Tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Taigi, darytina išvada, kad azartiniai lošimai ir loterijos Lietuvos Respublikos teisės aktuose laikytini iš esmės skirtingais žaidimais. Atsižvelgdami į tai, manome, kad norint konstatuoti, kad organizuojant skaitmeninę internetinio ryšio loteriją iš esmės organizuojami internetiniai azartiniai lošimai, būtina nustatyti ar žaidimas turi visus Azartinių lošimų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 43-1495) (toliau - ALĮ) nustatytus azartinio lošimo požymius. Manome, kad suderintose taisyklėse nurodytas žaidimas azartinio lošimo požymių neturi, todėl negali būti priskirtinas azartiniam lošimui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr.85-2566) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. An-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-121/2004).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažįsta, kad: „<...> Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aklų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis <...>". (2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16- 420/2007 (procesinio sprendimo kategorija 57.1(S)).
Įvertinus skundžiamą Priežiūros komisijos nutarimą, kuriuo nutarta priskirti ketinamą organizuoti loteriją skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai bei suderinti ketinamos organizuoti loterijos taisykles priėmimo teisinius pagrindus, darytina išvada, kad skundžiamas Priežiūros komisijos nutarimas ir Priežiūros komisijos veiksmai nagrinėjamu atveju objektyviai pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, pareiškėjų skųstinais administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju Priežiūros komisijos ir pareiškėjų jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, o pareiškėjų skundas dėl Priežiūros komisijos priimto individualaus teisės akto kito subjekto - loterijų organizatoriaus UAB „Olifėja" atžvilgiu yra grindžiamas prielaidomis dėl galimo konkurencinių sąlygų iškreipimo bei probleminio lošimo paplitimo didėjimu. Pažymėtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti tik tokie viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms ir interesams. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros komisijos nuomone, pagrindo pareiškėjų skundą patenkinti nėra.
Atkreiptinas dėmesys, jog jokių šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis Priežiūros komisijai nėra suteikti įgaliojimai prognozuoti atitinkamų loterijų galimo poveikio konkurencinėms sąlygoms, taip pat vertinti jų politinio, socialinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl tokio pobūdžio aplinkybių Priežiūros komisija nevertino. Priežiūros komisija turi teisę ir pareigą revizuoti loterijų organizatorių vienašališkai parengtas loterijų taisykles LĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, kontekste, priimdama sprendimus, kurie įforminami nutarimų forma ir kuriais Priežiūros komisija suderina arba atsisako suderinti loterijų taisykles, jeigu jos neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Priežiūros komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. N-63 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo naikinti nutarimo ir juo vadovaujantis patvirtintų loterijos taisyklių naikinti bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo reikalavimuose prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (tuo atveju jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą), tačiau išlaidų apskaičiavimo ir tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, Priežiūros komisija šiuo metu neturi galimybės išsamiai pasisakyti dėl pareiškėjo skundo 2 punkte esančio reikalavimo.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr.85-2566) (toliau - ABTĮ) 48, 53 ir 88 straipsniais, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. N-63 ir jo pagrindu UAB „Olifėja‘‘ patvirtintas loterijos „ Linksmasis Keno‘‘ taisykles.
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( administracinės bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (byla Nr. A438-1661/2008).
Vadovaujantis Loterijų įstatymo 23 str. 1 d. nuostatomis didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau- Komisija), kurios uždavinys yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (Loterijų įstatymo 23 str. 2 d.). Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri ir kontroliuoja taip pat Komisija, kurios tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 10 d., Komisijos nuostatų 4 p). Įgyvendinat šiuos tikslus, Komisijos viena iš vykdomų funkcijų yra kontroliuoti kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų (Loterijų įstatymo 24 str. 3 p., Azartinių lošimų įstatymo 28 str. 5 p., Komisijos nuostatų 5.5 p.). Komisija, vykdydama šią jai priskirtą funkciją, turi Loterijų įstatymo 25 str., Azartinių lošimų įstatymo 29 str. bei Komisijos nuostatų 6 p. nustatytas tam tikras teises, t.y. tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Azartinių lošimų įstatymo ir Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų; reikalauti, kad lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą; nustatyti, kokios rūšies lošimui priskirti lošimą, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti tam tikrą žaidimą; taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms ir didžiųjų loterijų organizatoriams Azartinių lošimų įstatymo, Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas Komisijai suteikė tam tikrus įgalinimus viešojo administravimo srityje. Todėl bylos dėl Komisijos, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, nagrinėtinos administraciniuose teismuose (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).
Tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (ABTĮ 22 str. 1 d.). Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1157/2009). Be to, ABTĮ 5 straipsnio 1 d. bei 22 str. 1 d. teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-121/2004). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, kadangi net ir skundą tenkinus, tai neturėtų įtakos asmens teisių ir pareigų apimčiai.
Nagrinėjamu atveju Valstybinė lošimų priežiūros komisijos 2011 m. kovo 24 d. nutarimą skundžia du pareiškėjai, t.y. Lietuvos lošimo operatorių asociacija bei UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino.
Nustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011 m. kovo 24 d. nutarimu, išnagrinėjusi UAB „Olifėja“ 2011 m.kovo 23 d.prašymą suderinti didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos taisykles ir priskirti šią loteriją didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai, nutarė suderinti UAB „Olifėja“ loterijos ,,Linksmasis Keno‘‘ taisykles ir priskyrė šį žaidimą didžiosios skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai ( b. l. 134-163). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta priskirti ketinamą organizuoti loteriją skaitmeninės internetinio ryšio loterijos rūšiai bei suderinti ketinamos organizuoti loterijos taisykles priėmimo teisinius pagrindus, konstatuoja, kad ginčijamas nutarimas bei atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Lietuvos lošimo operatorių asociacija – tai pelno nesiekianti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, vienyti ir koordinuoti lošimus organizuojančių bendrovių veiklą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo ir kt. (b.l.52-60). Pažymėtina, kad Lietuvos lošimo operatorių asociacija nekonkretizavo savo teisės kreiptis į teismą pagrindų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Nei Asociacijų įstatymas, nei pareiškėjo įstatai tokios visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą nagrinėjamo ginčo atveju nenumatė. Asociacijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta teisė atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti įtvirtina teisę būti asociacijos narių atstovu, tačiau ne procesinę teisę būti šalimi vietoje asmens – asociacijos nario, kurio interesais veikiama. Asociacija kreipėsi į teismą, užimdama proceso šalies - pareiškėjo, o ne atstovo procesinę padėtį. Tokia procesinė situacija yra pagrindas konstatavimui, jog asociacija, jos narių vardu gindama jų pažeistas teises bei teisėtus interesus, veikia be teisėto pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės. UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino, kurios viena iš veiklos rūšių yra azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (b.l.62-71), reikšdama reikalavimus taip pat nenurodė kokios jos subjektinės teisės ar įstatymo pažeisti ginčijamu nutarimu ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo ir pareiškėjų jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, o pareiškėjų skundas dėl priežiūros komisijos priimto individualaus teisės akto kito subjekto - loterijų organizatoriaus UAB „Olifėja‘‘ atžvilgiu iš esmės yra grindžiamas prielaidomis dėl galimo konkurencinių sąlygų iškreipimo. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas neužtikrino lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsaugos; žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir :teisių apsaugos; buvo pažeista visuomenės ir lošėjų (žaidėjų) tinkama (veiksminga) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų pasekmių; priimtas nutarimas iškreips sąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų ir loterijų rinkoje; nutarimas prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 p. nuostatoms; internetinių loterijų organizavimas nėra įteisintas Lietuvos Respublikos įstatymais.
Vertinat pareiškėjų nurodytus argumentus, kad priimtas nutarimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodomi pažeidimai, padaryti priimant ginčijamą nutarimą, sudarytų pagrindą juos vertinti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nutarimu pažeidžiamos kokios nors subjektinės pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad ginčijamu nutarimu VLPK, suteikdama teisę UAB Olifėja organizuoti loterijas internetu, nustatė skirtingas reguliavimo sąlygas, nepagrįstai ir neteisėtai privilegijavo šią bendrovę kitų lošimų organizatorių atžvilgiu, sudarė sąlygas iškreipti Azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas veikiantiems ūkio subjektams. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai skunde iš esmės nurodo tik vieną argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, dėl nesąžiningos konkurencijos.
Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 str.).
Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1d. nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 2 d. nustato, kad Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos. Pažymėtina, jog būtent Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Pastarasis reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 str. reikalavimams, o 5 p. nustato, kad tiria nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 str. 4 d. numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 24 str. 1 d. 1 ir 3 p. nustatyta, kad teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi ir ūkio subjektai bei ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų. Konkurencijos įstatymas nustato ir tokių pareiškimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką (25, 26, 27 ir kt. straipsniai). Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams. Kartu pažymėtina, kad dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis ieškiniu į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą, nes administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar į bendros kompetencijos teismą dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų bei į Konkurencijos tarybą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar sprendimo, kuriuo ribojama konkurencija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad byla dalyje, kurioje pareiškėjai remiasi tuo, kad skundžiamais nutarimais nustatytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nutraukiama, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjų kiti skundo argumentai yra susiję su viešo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nurodyti subjektai kreipiasi į teismą kitų pareiškėjų vardu arba gindami viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, nenustatyta. Pareiškėjų nurodomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant skundžiamus nutarimus, teismo nevertinami aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu kaip nesukeliantys pareiškėjams teisinių pasekmių. Kadangi nei vienam iš pareiškėjų įstatymu nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą bei valstybės interesus, todėl pareiškėjai nepagrįstai ginčija atsakovo priimtą nutarimą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Olifėja‘‘ atžvilgiu. Pareiškėjams nepateikus svarių argumentų, kuo ginčijamas nutarimas pažeidžia jų materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip pareiškėjos teisės ir interesai bus apginti reikalavimus patenkinus, skundo tenkinti nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir uždaros akcinės bendrovės „Tete-a-tete“ kazino skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.