- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-574-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- Valerijos A, V. A. V.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-574-212/2015
2015 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valerijos A. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-847/2015 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei V. A. V., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti galiojančiu 2006-10-10 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį dėl keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 10 000 Lt ieškovo vardu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 metais atsakovė, turinti keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) siūlė juos pirkti. Ieškovas 2006-10-10 (duomenys neskelbtini), perdavė 10 000 Lt grynaisiais į rankas atsakovei, o notarė rašydama įgaliojimą atlikti visus veiksmus dėl šių žemės sklypų paklausė atsakovės ir jos šeimos narių, ar šie gavo pinigus – tai jie patvirtino. Tačiau tik pinigų perdavimo momentu atsakovė paminėjo, kad žemės sklypai nėra tinkamai įforminti. Atsakovė nurodė, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis bus nustatyta tvarka įforminta, kai tik ieškovas sutvarkys visus dokumentus ir ši žemė taps atsakovės nuosavybe. Atsakovės ketinimų parduoti žemės sklypus tikrumą rodė atsakovės įgaliojimas ir ieškovo mokami valstybei mokesčiai už žemę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai, pripažino galiojančiu 2006 m. spalio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį dėl žemės sklypų - 1,1313 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,8685 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,5311 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 2,4208 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 10 000 Lt ieškovo vardu, priteisė iš atsakovės 90,36 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 18,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad 1,1313 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,8685 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,5311 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 2,4208 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti 2014-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. A. V.. 2006 metų spalio mėnesį ieškovas sudarė du dvišalius žodinius sandorius su Č. ir V. šeimomis dėl dviejų žemės sklypų su jose esančiomis sodybomis pirkimo, sumokėdamas už juos 10 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu Č. ir A. V. yra mirę ir atsakove patraukta šių asmenų turto paveldėtoja ir ginčo sklypų savininkė V.A. V.. Atsakovė pripažino, kad 2006 metų rudenį iš atsakovo jos ir jos tėvų Č. šeima gavo 10 000 Lt, tačiau nurodė, kad su ieškovu susitarė, kad jam parduoda dvejus namus su kitais pastatais ir po jais esančią žemę, o kitą žemę pasilieka sau. Susitarimo ir pinigų perdavimo metu ieškovui A. V. bei V.A. V. davė įgaliojimus, kuriuo A. V. ir V. A. V. įgaliojo A. D. įteisinti jų vardu pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atlikti jų teisinę registraciją, nupirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkyti, valdyti bei disponuoti žemės sklypu ir atlikti kitus įgaliojime numatytus veiksmus. Tą pačią dieną A. V. ir V. A. V. surašė oficialiuosius testamentus, kad ieškovui A. V. ir V. A. V. paliko visą priklausantį žemės sklypą (arba sumokėtas pinigų sumas už šį žemės sklypą) su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties palikimą priėmė testamentinis įpėdinis A. D. ir įstatyminė įpėdinė – mirusiojo sutuoktinė V. A. V.. Tokius pat veiksmus atliko ir atsakovės tėvas J. Č., po kurio mirties 2013-11-29 A. D. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, ieškovas įgijo teisę nupirkti iš valstybės 7102 kv. m. dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta 38,11 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Atsakovė gaudavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pranešimus apie tai, kad reikia sumokėti už valstybinės žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o šiuos mokesčius apmokėjo A. B.. 2006-2011 metais pagal pateiktas deklaracijas už V. ir Č. ieškovas mokėjo už valstybinę žemę žemės nuomos mokestį. Atsakovė teismui negalėjo paaiškinti, kodėl visus mokesčius už ginčo žemės sklypus nuo 2006 metų mokėjo ieškovas, tačiau sutiko juos grąžinti, nes nori, kad žemė liktų anūkei. 2011-09-21 ieškovas pildė žemės mokesčio deklaracijos už 2011 metus ir jam nustatytas terminas sumokėti žemės mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovo ir liudytojo A. B. paaiškinimais nustatė, kad ieškovo prašymu atsakovė įgaliojo A. B. atlikti veiksmus įteisinant žemės sklypus, veiksmus už atsakovę atliko A. B., tame tarpe dalyvavo ginčo žemės sklypų ribų paženklinime, tačiau tai jis darė paprašytas A. D., kuris pats negalėjo atlikti visų veiksmų, nes buvo išvykęs. Liudytojas P. K. U., kuris atliko ginčo žemės sklypų projektavimo darbus, paaiškino, kad ginčo sklypai buvo suformuoti J. Č. ir A. V. vardu, savininkei V.A. V. atstovavo A. B.. Jis matavo „trihektarius“, namų valda įeina į „trihektarį“, bet šiuo atveju abiejų sodybų pastatai jau buvo nugriauti ir jų įregistruoti neįmanoma, todėl jis namų valdų neformavo. Sklypai, kur stovi pastatų likučiai, liko valstybės. Paveldėjimo teisės liudijimuose kalbama apie namų valdų sklypus. Jis matavo tik tuos ūkius, kur buvo žemės ūkio paskirties žemė. Tai patvirtina, kad šalims susitariant 2006 metais dėl pardavimo, namų valdos nebuvo atskirtos, jos buvo viename „trihektaryje“, ir šalys tarėsi dėl abiejų trijų hektarų žemės sklypų pardavimo.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. spalio mėnesį, pinigų perdavimo metu ir įgaliojimų, oficialiųjų testamentų sudarymo metu, ieškovui nebuvo žinoma, kad jo perkama V. ir Č. žemė yra dviejų kaimų teritorijoje, jam nebuvo perduoti namų raktai, liudytoja J. V. paaiškino, kad 2006 m. vasarą namai buvo pradėti griauti. Ieškovas neketino gyventi namuose, surinkti įrodymai patvirtino, kad ieškovas rūpinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius, atsakovė jais visai nesirūpino, o interesas atsirado tik prieš paskutinio notarinio veiksmo – pirkimo sutarties pasirašymą, atlikimo. Atsakovė norėjo greičiau parduoti namus, nes juose neįmanoma buvo gyventi dėl netoliese esančio sąvartyno, dėl to su tėvais išsikraustė dar nepardavę namų ir juos paliko, nesirūpino, nežino, kas ten darėsi. Atsakovės ir jos tėvų šeima buvo šių žemės sklypų pardavimo iniciatoriai, liudytoja I. D. patvirtino, kad ji iš atsakovės sužinojo apie parduodamą žemę ir informavo ieškovą, kuris vertėsi žemės ūkio veikla. Atsakovės šeima buvo žemės sklypų pardavimo sandorių iniciatorė, todėl visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos ieškovo naudai. Teismas darė išvadą, kad ieškovas visiškai įvykdė sandorį, dėl kurio buvo susitarta – sumokėjo pinigus po 5 000 Lt už du trihektarius, kuriuos turėjo teisę pirkti iš valstybės J. Č. ir A. V., jų teisių perėmėja byloje yra atsakovė V.A. V., kuri vengia sandorį įforminti notarine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai įvertino faktines ginčo aplinkybes, neįvertino visų įrodymų, liudytojų parodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių valios sudaryti sandorį, sandorio objekto ir sandorio vykdymo fakto. Atsakovė 2006 m. nuosavybės teisės objekto – žemės ūkio paskirties žemės sklypų neturėjo. Todėl perleisti ieškovui atlygintino sandorio pagrindu žemės sklypus atsakovė negalėjo. Atsakovės valios nei sudaryti, nei įvykdyti sandorį nebuvo ir negalėjo būti. Šalys susitarė dėl atsakovei priklausančio namų valdos žemės sklypo ir pastatų perleidimo, dėl ko buvo sumokėta ieškinyje nurodyta pinigų suma. Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, ar šalys galėjo vykdyti sandorį, kai atitinkamu momentu 2006 m. spalio mėnesį ieškovo nurodytas sandorio objektas – žemės sklypai nebuvo suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Atsakovė negalėjo perleisti, o ieškovas įsigyti minimų žemės ūkio paskirties sklypų. Šios aplinkybės atsispindi rašytiniuose dokumentuose, kuriais teismas nesirėmė ir jų nevertino priimdamas teismo sprendimą. 2014-09-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise V.A. V. įsigijo žemės sklypą. Todėl parduoti žemės sklypą anksčiau nei 2014 m. rugsėjo mėnuo atsakovė negalėjo, nes asmeninio ūkio žemės sklypas iki nurodytos datos jai nepriklausė, buvo skirtas atsakovės sutuoktiniui A. V., nebuvo suformuotas, įregistruotas. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kokiu pagrindu atsakovė galėjo perleisti ieškovui J. Č. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Atsakovė negalėjo sudaryti ir nesudarė sandorių J. Č. turto atžvilgiu, nes tam neturėjo nei teisės, nei specialių įgalinimų. J. Č. dėl jam priklausančio turto galėjo sudaryti sandorius pats, todėl teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog ieškovė sudarė sandorį dėl teisės į turtą, kuris priklausė savininkui J. Č. yra neteisėtas. Kita vertus, ieškovas neįrodinėja reikšmingų aplinkybių apie tai, kad buvo sudarytas susitarimas dėl J. Č. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, ieškovas nurodė, jog pinigus sumokėjo atsakovei, jokių duomenų apie susitarimą ir susitarimo vykdymą, pinigų mokėjimą J. Č. nenurodė. Ieškovo nurodyto sandorio metu 2006-10-10 V.A. V. sudaryti žemės sklypų 1,1313 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,8685 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,5311 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio negalėjo, nes šie sklypai nebuvo suformuoti, o 2006 m. teisė įsigyti šiuos žemės sklypus priklausė J. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. B. pagal 2013-09-05 įgaliojimą atsakovės vardu atliko žemės sklypų ženklinimo, formavimo, planų rengimo veiksmus neturėdamas tam atsakovės įgalinimų ir neinformavęs apie tai jos. Byloje pilnai įrodytos aplinkybės, jog ieškovas 2006 m. spalio mėnesį ketino įsigyti iš atsakovės ir jos sutuoktinio A. V. namų valdos žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini). Tam buvo surašytas įgaliojimas ir sudarytas testamentas, kad būtų užtikrintas 2006-10-10 sutarties vykdymas. Tiek įgaliojime, tiek testamentuose matyti atsakovės ir jos sutuoktinio valia, jog ieškovui būtų perleistas namų valdos žemės sklypas su pastatais, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie šalių ketinimą perleisti keturis asmeninio ūkio žemės sklypus, nors žemės reformos žemėtvarkos projekte A. V. buvo suformuotas vienas, o J. Č. – trys asmeninio ūkio žemės sklypai. Teismas neteisingai vertino liudytojos J. V. parodymus, jog 2006 m. vasarą pastatai buvo griaunami, nes atsakovė siekė tuos pastatus apsaugoti nuo gaisro, o ne griauti juos. Be to, sandorio sudarymo metu ieškovui buvo parodytas parduodamas namų valdos sklypas su pastatais, ieškovas dėl asmeninio ūkio sklypų nesiteiravo. Byloje liko neatskleista esmė, ar šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį ar jos susitarė dėl preliminarios nekilnojamojo turto perleidimo sutarties sąlygų. Šalys negalėjo sudaryti net preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, nes sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto objekto, kurį nurodo ieškovas, nebuvo suformuoto ir įregistruoto, be to, dalis žemės sklypų ir teisių į juos įgyvendinimas priklausė tretiesiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų šalys susitarti negalėjo, šalys rašytinio sandorio nepasirašė. Šalių derybos nutrūko ikisutartinėje stadijoje. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog apeliantės prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog nebuvo galima nustatyti tikrosios šalies valios. Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės ir jos artimųjų valia buvo išreikšta labai aiškiai – išduodant įgaliojimus bei parašant testamentus, perduodant ieškovui bei jo pažįstamam sumokėti mokesčius už žemę. Teismas kruopščiai vertino liudytojų parodymus, iš kurių matyti, jog buvo parduota žemė, o ne pastatai. Apeliantės argumentas, jog nebuvo teisinių santykių objekto – atmestinas, nes žemė buvo suteikiama atsakovei ir jos tėvų šeimai. Apeliantas sumokėjo pinigus už du trihektarius, ir ieškovui dėkojo ne tik Vasiliauskai, bet ir Čikštai. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog šalių derybos nutrūko ikisutartinėje stadijoje, nes šalys aiškiai išreiškė savo valią, pinigai buvo sumokėti. Ieškovas puikiai žinojo kur yra žemės sklypai, jais rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovas 2006 metų spalio mėnesį sudarė žodinę sutartį su Č. ir V. šeimomis dėl dviejų žemės sklypų su jose esančiais statiniais pirkimo, 2006-10-10 sumokėjo už žemės sklypus ir statinius 10 000 Lt. A. V. bei V. A. V. 2006-10-16 suteikė ieškovui įgaliojimą, kuriuo įgaliojo A. D. įteisinti jų vardu pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atlikti jų teisinę registraciją, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; nupirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už aptartą kainą ir sąlygomis, tuo tikslu atstovauti juos visuose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose, įmonėse, tame tarpe apskrities viršininko administracijoje bei žemėtvarkos skyriuose, notaro biuruose, pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, perimti nupirktą turtą, pasirašyti turto perdavimo-priėmimo dokumentus, įregistruoti nupirktą turtą Valstybės įmonėje Registrų centras, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; tvarkyti ir valdyti, disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 1, b. l. 21-22). A. V. ir V. A. V. 2006-10-16 sudarė testamentus, kuriais visą jiems priklausantį žemės sklypą (arba sumokėtas pinigų sumas už šį žemės sklypą) su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) paliko A. D. (t. 1, b. l. 25-26). Analogišką testamentą ieškovo naudai sudarė J. Č., nes 2013-11-29 ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo A. D. įgijo teisę nupirkti iš valstybės 7102 kv. m. dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1992-12-22 LTB Biržų skyriuje sumokėta 38,11 Lt valstybės vienkartinių išmokų (t. 2, b. l. 208).
A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. A. V. 2013-09-05 įgaliojo A. B. (ieškovo draugą) vesti paveldėjimo bylą 2007-12-19 mirus J. Č. ir 2006-12-12 mirus jos sutuoktiniui A. V. ir tuo tikslu atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu (t. 2, b. l. 50, 161).
Atsakovei V. A. V. po jos tėvo J. Č. mirties 2013-11-29 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį paveldimą turtą sudaro: teisė nupirkti iš valstybės 23700 kv. m. dydžio asmeninio ūkio žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1994-11-17 LTB Biržų skyriuje sumokėta 96,00 Lt valstybės vienkartinių išmokų (t. 2, b. l. 80). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis atsakovės V. A. V. vardu 2014-09-26 įregistruotos nuosavybės teisės į 0,8685 ha ir 2,4208 ha žemės sklypus, esančiu (duomenys neskelbtini) bei 1,1313 ha ir 0,5311 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Visi žemės sklypai įgyti 2014-09-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 9-17).
Ieškovas prašė pripažinti galiojančiu 2006-10-10 su atsakove sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį dėl 1,1313 ha, 0,5311 ha, 0,8685 ha ir 2,4208 ha žemės sklypų, esančiu (duomenys neskelbtini), nes atlikus visus būtinus veiksmus ir žemės sklypus įregistravus atsakovės vardu, atsakovė atsisakė sudaryti turto perleidimo sutartį.
Apeliantės nuomone, Biržų rajono apylinkės teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimus, netinkamai vertino ginčo aplinkybes bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių valios sudaryti sandorį, sandorio objekto ir sandorio vykdymo fakto.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Bylos šalys skirtingai aiškina žodinės sutarties sudarymo esmę, turinį ir pasekmes. Ieškovas teigia, kad sumokėjo 10 000 Lt atsakovei už visus 4 sklypus su sąlyga, kad jis pats atliks visus būtinus veiksmus įforminant žemės sklypus, o tada žemės sklypus atsakovė jam perrašys. Atsakovė nurodo, kad ieškovui buvo parduota tik namų valdos žemė ir pastatai, jos tėvų žemė buvo šalia jos namų valdos ir viskas buvo bendra, ieškovas nuo 2006 metų mokėjo žemės mokesčius. Žemės parduoti ji nenori, nes ketina padovanoti anūkei.
Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Įstatymas reglamentuoja, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 st. 4 d.). Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
Kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad, nustatant, ar šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014-01-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-134/2014; kt.). Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numato, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine, turi vertinti sutarties sąlygas, aiškintis tikruosius teisinio santykio dalyvių ketinimus, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Vien ta aplinkybė, jog šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ateityje, nėra pakankama sutarčiai pripažinti preliminariąja. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas atliko visus būtinus turtui parduoti veiksmus: rūpinosi žemės sklypu suformavimu, išpirkimu, atliko jų teisinę registraciją, mokėjo žemės mokesčius, sumokėjo atsakovei visą perkamo turto kainą ir kt. Įvertinus ginčijamo sandorio sudarymo, vykdymo faktines aplinkybes, šalių tikslus, valią ir veiksmus ją įgyvendinant, akivaizdu, kad ieškovas visiškai įvykdė sandorį, o atsakovė vengia sandorį įforminti, todėl yra visos sąlygos taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių ikisutartinių teisinių santykių taikymo aspektu, neatskleidė ar šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį, ar susitarė dėl preliminarios sutarties, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad su ieškovu susitarė dėl namų valdos žemės sklypo ir pastatų perleidimo ir tik už tai ieškovas sumokėjo 10 000 Lt, kad negalėjo ieškovui parduoti žemės sklypų, nes ji neturėjo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, jie nebuvo suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, neturėjo teisės sudaryti ir nesudarė sandorio J. Č. turto atžvilgiu. Apeliantės paaiškinimai vertinami kritiškai, nes jie yra gan prieštaringi. Atsiliepime į ieškinį apeliantė neigė gavusi už parduotus žemės sklypus pinigus, vėliau šią aplinkybę pripažino, teigdama, jog negalėjo disponuoti tėvų turtu, teismo posėdyje aiškino, kad žemės sklypai ir namų valda ribojosi ir viskas buvo bendra, apie tėvo jai suteiktą įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą J. Č. turtą, nutyli.
Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).
Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė V. A. V. ir jos sutuoktinis A. V. suteikė ieškovui, o vėliau ir jo draugui A. B., kuris atliko tam tikrus veiksmus ieškovo prašymu, visus įgaliojimus, susijusius su pastatų bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) nupirkimu, įteisinimu, teisine registracija, tvarkymu, valdymu ir disponavimu. Abu sutuoktiniai V. ir J. Č., atsakovės tėvas, sudarė testamentus ieškovo naudai. J. Č. dar 1998-05-19 įgaliojo V. A. V. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymu leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ir priimti įkaitu pastatus ir kitą turtą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis ir pan. (t. 2, b. l. 94). Atsakovė ir J. Č. 1994-05-13 pateikė Nemunėlio Radviliškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymus leisti nusipirkti asmeniniam ūkiui 3 ha žemės ūkio naudmenų. Atsakovei buvo žinoma, kad 1995-02-17 potvarkiu ir jai, ir J. Č. leista įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypus privatinės nuosavybės teise (t. 2, b. l. 27-34, 81-88). Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad žemės sklypų parduoti negalėjo, nes neturėjo nuosavybės teisių į juos, negalėjo sudaryti sandorio dėl J. Č. turto. Nors nuosavybės teisės ir nebuvo įregistruotos atsakovės ir J. Č. vardu, atsakovei buvo žinoma, kad jiems leista žemės sklypus pirkti, t. y. nekilnojamojo turto objektas realiai egzistavo. Kadangi nekilnojamojo turto pirkimas, įteisinimas bei teisinė registracija ilgai trunkantis ir brangus procesas, visus įgaliojimus atlikti būtinus veiksmus įteisinant turtą, atsakovė ir jos, dar tuomet gyvas sutuoktinis, suteikė ieškovui. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2014-06-20 įsakymu buvo pakeistas asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto sąrašas ir vietoj J. Č. buvo įrašyta atsakovė V. A. V. (t. 2, b. l. 69). Apeliantė neneigia, kad nuo 2006 metų žemės mokesčius už ginčo žemės sklypus moka ieškovas, t. y. tikrasis žemės sklypo savininkas. Apeliantės argumentai, kad su ieškovu susitarė tik dėl namų valdos žemės sklypo ir pastatų perleidimo yra visiškai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypai buvo suformuoti J. Č. ir A. V. vardu, atliekant žemės sklypų matavimus, namų valdų sklypai niekaip nebuvo atidalinti (t. 2, b. l. 31-37, 106-107). Be to, jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad namų valdos žemės sklypas 2006 metais buvo suformuotas, buvo žinomas jo plotas ir vertė, kokios būklės ir vertės buvo pastatai byloje nėra pateikta, šių duomenų nenurodo ir apeliantė. Taip pat jokie bylos duomenys nepatvirtina apeliantės argumentų, kad šalių derybos dėl žemės sklypų pardavimo nutrūko ikisutartinėje stadijoje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog 2006-10-10 A. D. ir V. A. V. sudarė 0,8685 ha ir 2,4208 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei 1,1313 ha ir 0,5311 ha žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovės V. A. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.