Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-256-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
AN2-256-317/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00404-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. T.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-317/2021Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00404-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarties G. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. T. 2020 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2020 m. gegužės 1 d. 14.27 val. Šakių r. sav., Krašto keliai Kaunas–Zapyškis–Šakiai, vairuodama automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus, t. y kirsdama siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d nutarimu Nr. 1950, 8 punkto ir 1 priedo 9 skyriaus Nr. 110 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės (toliau – ir institucija) 2020 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-2898-2020 G. T. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta: pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį - 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 4 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 75 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. T. paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 4 mėnesiams.

3. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimą G. T. apskundė apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartimi jos skundas netenkintas ir institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

4. G. T. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, o šių skundo reikalavimų netenkinus – pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį, paskiriant švelnesnę nuobaudą – minimalią baudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti jos taikymo terminą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad institucija neatliko jokio tyrimo, dėl tariamų administracinių nusižengimų jos, t. y. G. T., nebuvo prašoma duoti paaiškinimų, o iš karto, jai nedalyvaujant, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Institucijos surinktą administracinių nusižengimų medžiagą sudaro Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2 būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2020 m. gegužės 1 d. tarnybinis pranešimas „Dėl neviešo patruliavimo“ su metaduomenimis (viso - 2 lapai) ir du vaizdo įrašai. Vyriausiojo patrulio M. L. 2020 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis 2020 m. gegužės 1 d. pagal tarnybos užduotį dėl neviešo patruliavimo nuo 07.00 val. iki 19.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu E. M. dirbo keliuose, tarp kurių paminėtas ir kelias 140 (Šakiai-Lekėčiai), kurį, kaip supranta, ir reikėtų laikyti keliu, kuris nurodytas pažeidimo esmėje kaip pažeidimo padarymo vieta - kelias Kaunas-Zapyškis-Šakiai. Tačiau pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime toks kelias, kuris nurodytas nutarime kaip nusižengimo padarymo vieta, nėra paminėtas. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, viso patruliavimo metu buvo nustatyti 8 Kelių eismo taisyklių pažeidimų atvejai, už kuriuos atsakomybė numatyta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį. Vyriausiasis patrulis M. L. ties ANK 420 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad buvo „lenkimas“ ir tokių atvejų buvo du. Kitų duomenų, kaip pažeidimo laikas, kelio atkarpa, kokia transporto priemone padarytas pažeidimas, jos valstybinis numeris, nėra nurodyta. Laikas bei vieta nėra užfiksuoti ir kituose bylos dokumentuose, išskyrus administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat nėra nurodyta kokia įranga užfiksuoti galimi administraciniai nusižengimai, nenurodyta apie įvykio vietos schemos sudarymą, kelio juostų ir atkarpų ilgius.

4.2. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše, pavadinimu „02487.MTS“, matomas jai priklausantis automobilis pradeda rikiuotis (grįžti į savo kelio eismo juostą) baigiantis ištisinei kelio linijai, automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai kerta jau punktyrinę kelio liniją, kol pilnai persirikiuoja. Vaizdo įraše nuo pirmos iki paskutinės devintos sekundės nematyti, kad jai priklausantis automobilis „Opel Vectra“, prieš pradėdamas lenkti automobilį, kirstų ištisinę kelio juostą, taip pat nematyti ir įspėjamojo kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodyta, jog tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-179-493/2016). Vaizdo įraše nuo pirmos įrašo sekundės yra aiškiai matoma horizontalaus ženklinimo punktyrinė linija, tik ties 2-a įrašo sekunde prasideda siaura ištisinė eismo linija, o ties 4-a įrašo sekunde pasirodo greta važiuojantis sidabrinės spalvos „Opel Vectra“ automobilis. Abejotina, ar per 2 sekundes yra įmanoma vairuojant automobilį kirsti siaurą ištisinę eismo juostą, įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir susigretinti su lenkiamu automobiliu. Pačiame vaizdo įraše nėra nei datos, nei laiko, tad nėra galimybės įvertinti, kada automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo nufilmuotas. Byloje nėra jokių duomenų, kuriame kilometre prasideda ištisinė linija, kuriame ji baigiasi ir pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kiek ji tęsiasi, kuriame kilometre ji pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Nėra pateikta duomenų, koks ištisinės linijos, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis. Byloje nėra nustatyta vieta, kurioje pradėtas lenkimo manevras, kokia kelio linija toje vietoje yra. Taip pat byloje nebuvo nustatytas nei jos, t. y. G. T., vairuojamo automobilio greitis, nei lenkiamo automobilio greitis. Todėl nėra galimybės įvertinti automobilių judėjimo dinamikos, ar vaizdo įraše lenkiamas automobilis nedidino važiavimo greičio, taip trukdymas atlikti lenkimo manevrą ir išprovokuodamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų nebuvo galima nustatyti, koks buvo automobilių srautas už lenkiamo automobilio, ar ji turėjo galimybę sugrįžti į savo juostą nebaigusi lenkimo manevro, ar nebūtų sukėlusi avarinės situacijos, jeigu būtų persirikiavusi į tarpą tarp dviejų transporto priemonių.

4.3. Tuo tarpu vaizdo įraše, pavadinimu „Atkarpa.mp4“, nėra fiksuojama įrašo darymo data, laikas. Taip pat iš įrašo nėra aiški ir įvykio vieta, ar tai gali būti ta pati kelio atkarpa kaip ir įraše, kurio pavadinimas „02487.MTS“. Taip pat iš minėto vaizdo įrašo, nėra galimybės suprasti, kokiu greičiu juda pats automobilis, iš kurio filmuojama. Pats automobilis įraše pradeda judėti lėtai, kaip matyti iš prasilenkiančių automobilių greičio, automobilis toliau juda lėtai, tad sunku įvertinti, kokio ilgio yra ištisinės juostos atkarpa, kiek laiko truktų automobiliui ją pravažiuoti, važiuojant leistinu 90 km/h greičiu, ar įmanoma, automobiliui važiuojant leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu, lenkti kitą automobilį ir sugebėti kirsti ištisinę kelio juostą jos pradžioje ir baigti lenkimą minėtos juostos pabaigoje. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, pareigūnai kelio atkarpos nuo įspėjamojo ženklo nematavo, taip pat nebuvo išmatuota ištisinės juostos ilgio atkarpa, nenurodytas pareigūnų automobilio važiavimo greitis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įrašą, pavadinimu „Atkarpa.mp4“, padarė kiti pareigūnai, kurie su šia administracine byla visiškai nesusiję. Šie pareigūnai nebuvo nustatyti ir nebuvo apklausti apie tai, ar jie tikrai fiksavo tą pačią vietovę. Nėra aišku kokiu būdu, kieno nurodymu jie atliko vietovės filmavimą, kuo fiksavo, kada tiksliai fiksavo, ar įvykio vieta po to laiko nebuvo pakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. posėdžio metu nesugebėjo nurodyti pagal ką nusprendžia, jog abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta yra būtent ta pati vieta, nuolat vartojo prielaidas keliantį veiksmažodį „manau“. Kad tai ta pati vieta R. V. sprendė iš šalikelėje stovinčių medžių, kelio dangos, nors kelio ruožas abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuotas skirtingai, kitokiu rakursu, niekuo nesiskiriantys nuo kitų daugybės šalyje esančių kelio ruožų, kurių šalikelėse auga medžiai, tolumoje matomos gyvenvietės. Be to, pirminiame vaizdo įraše kelio atkarpa fiksuojama iš daug arčiau, nei antrame vaizdo įraše. Į klausimą - ar per dvi savaites įvykio vieta negalėjo pasikeisti, R. V. atsakė mananti, kad negalėjo, suabejojo, jog galėjo pasikeisti kelio ženklinimas, tad mano, kad nepasikeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas savo nutartyje nurodė, jog antrojo vaizdo įrašo „Atkarpa.mp4“ pagrindu buvo priimtas institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimas, nors nutarimą priėmė kita institucijos pareigūnė - R. S., kuri posėdžio metu nebuvo apklausta. Tai, kokiais duomenimis ji rėmėsi ir priėmė minėtą nutarimą, nenustatyta. Liudytoja R. V. apie tai parodymų duoti negalėjo. Kaip matyti iš R. S. priimto nutarimo, jame minimas tik pirminis 9 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame nesimato kelio ženklo, draudžiančio lenkti, nesimato, kurioje vietoje kertama horizontalaus ženklinimo siaura ištisinė linija ir įvažiuojama į priešingos krypties eismo juostą.

4.4. Skundo autorė taip pat atkreipia dėmesį, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ne už grįžimą atgal į savo eismo juostą. Posėdžio metu apklausti pareigūnai M. L. ir E. M. nurodė, kad nematė ir niekaip neužfiksavo, kaip ji, pieš pradėdama lenkti tarnybinį automobilį, įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir kerta siaurą ištisinę liniją. Minėti pareigūnai nurodė, kad matė, kaip ji kerta siaurą ištisinę liniją jau aplenkdama juos ir grįždama į savo eismo juostą, ką jie ir užfiksavo minėtame 9 sekundžių trukmės vaizdo įraše.

4.5. Dar G. T. nurodo, jog apklausti liudytojai, kuriais apylinkės teismas šališkai rėmėsi grįsdamas jos kaltę, buvo institucijos, priėmusios 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, pareigūnai. Taigi jie šiuo atveju negalėjo būti visiškai nešališki. Nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų nebuvo nustatyta ir apklausta.

4.6. Ginčydama nustatytą jai paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, apeliantė nurodo, kad tiek institucija, tiek apylinkės teismas nesilaikė ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių, jog specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Buvo įvertintos tik jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Institucija šiuo atveju ne tik neatliko tyrimo, tikslu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir nesistengė jos apklausti, nustatyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, surinkti duomenis apie asmenybę, lemiančius švelnesnės baudos skyrimą. G. T. teigia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai ir jos šeimos nariams sukeltų didelių nepatogumų. Ji yra išsiskyrusi, pati viena augina du mažamečius vaikus (11 ir 7 metų amžiaus), gyvena dideliame mieste, kur atstumai yra dideli, vaikus tenka vežti į gydymo įstaigas, būrelius, juos apipirkti būtiniausiomis prekėmis, taip pat vykti į darbą. Ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specializuotame padalinyje, dėl ko jos veiklos teritorija yra išsiplėtusi per visą (duomenys neskelbtini) apskritį. Dažnai tenka vykti į Kėdainius, Jonavą ir Kaišiadoris, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taip pat būna naktinių budėjimų, kurių metu reikia reaguoti į įvykį, kuris gali būti bet kurioje (duomenys neskelbtini) apskrities vietovėje. Darbas yra jos ir jos vaikų pragyvenimo šaltinis. Teisės vairuoti atėmimas neleistų tinkamai atlikti savo pareigų. Apeliantė pažymi, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nepriskiriamas sunkiems administraciniams nusižengimams, įvykio metu neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), pavojinga situacija kelyje nebuvo sukelta (priešpriešinėje juostoje nebuvo transporto priemonių, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas), nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Be to, ji per 18 metų nė karto nebuvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (apskritai neturi nei vienos administracinės nuobaudos). Todėl specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams yra neproporcinga ir neadekvati nuobauda šiems galimai padarytiems nusižengimams, jos asmenybei, taip pat darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Su tuo, kad paskirta bausmė galėjo būti ir švelnesnė, teismo posėdžio metu sutiko ir institucijos atstovas

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas nurodo, jog nuobauda G. T. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus. Analogiški G. T. apeliaciniame skunde pateikti vertinimai jau buvo išnagrinėti apylinkės teisme. Jos parodymai vertintini kritiškai, kaip nepatikimi. Apeliantė sau naudinga linkme interpretuoja teisės aktus, tokiu būdu siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundą apygardos teismui pateikęs asmuo - G. T. - nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 3 dalį todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

9. Tuo tarpu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas: a) nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį; b) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; c) apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; d) nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).

10. Tiek iš G. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš 2020 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, matyti, kad apeliantei buvo inkriminuotos šios veikos – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus (konkrečiai - KET 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus) bei lenkimas vietoje, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (konkrečiai - lenkimas kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 1 priedo 9 skyriaus Nr. 110 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimus).

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - G. T. - nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliantės teigimu, tiek institucijai atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, tiek nagrinėjant jos skundą dėl institucijos priimto nutarimo apylinkės teisme, surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, kad ji realizavo jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties objektyviuosius požymius, t. y., kad ji 2020 m. gegužės 1 d. 14.27 val. Šakių r. sav., Krašto keliai Kaunas–Zapyškis–Šakiai, vairuodama automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus, bei atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus bei patikrinęs G. T. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti G. T. skundo ir palikti institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą nepakeistą sutinka tik iš dalies. Žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad G. T. buvo institucijos nutarimu pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta. Tačiau spręsdamas apeliantės kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimo dalį, kuriuo G. T. buvo pripažinta padariusia ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir už jį nubausta 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 4 mėnesiams.

13. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, kad pareigūnė, ne teismo tvarka išnagrinėjusi G. T. administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi joje 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, iš esmės rėmėsi tik šiais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2 būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2020 m. gegužės 1 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl neviešo patruliavimo“ ir dviem vaizdo įrašais, pavadinimais „02487.MTS“ ir „Atkarpa.mp4“.

10.1. Minėtame vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad: jis 2020 m. gegužės 1 d. pagal tarnybos užduotį dėl neviešo patruliavimo nuo 07.00 val. iki 19.00 val. kartu su Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2 būrio vyriausiuoju patruliu E. M. dirbo keliuose: A7 2-11 km., 187 (Gižai-Pilviškiai), 137 (Pilviškiai-Šakiai), 140 (Šakiai-Lekėčiai), Šakių m. ir Jurbarko m., ekipažas „Rūda 1869“; patruliavimo metu buvo nustatyta 8 KET pažeidimų atvejai, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje (lenkimas, 2 atvejai); nustatytų nusižengimų ROIK: <....> 20114095720 <....>; dėl šių administracinių nusižengimų būtina atlikti tolimesnį tyrimą.

10.2. Atsidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „02487.MTS“, nustatyta, kad įrašas trunka 9 sekundes. Jame matoma, kad vaizdas yra fiksuojamas dešine kelio eismo juosta važiuojančioje transporto priemonėje įjungta vaizdo kamera. Ant kelio matomas brūkšninės linijos ženklinimas, po kurios prasideda trumpos atkarpos ištisinė linija ir vėl prasideda brūkšninė linija. 4 įrašo sekundę pasirodo lygiagrečiai priešpriešine eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kuris, pravažiavęs už brūkšninės linijos vėl prasidėjusią trumpos atkarpos ištisinę liniją ir tuo pačiu aplenkęs automobilį, kuriame įjungta vaizdo kamera yra fiksuojamas vaizdas, įjungia dešinio posūkio signalą ir rikiuojasi į dešinę eismo juostą, priešais automobilį, kuriame filmuojama. Grįždamas atgal į savo važiavimo krypties juostą, pilkos spalvos automobilis dešinės pusės priekiniu bei galiniu ratu kerta siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Pilkos spalvos automobiliui baigus lenkimo manevrą ir pilnai persirikiavus į savo krypties eismo juostą, vaizdo kamera yra priartinamas automobilio galinės dalies vaizdas ir matoma, kad automobilis yra „Opel Vectra“, jo valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) Iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, taigi, vis dar tęsdamas lenkimo manevrą, pravažiuoja jam iš kairės esantį įvažiavimą, į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžta jau už jo.

10.3. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „Atkarpa.mp4“, matyti, kad įrašo trukmė - 34 sekundės. Prasidėjus vaizdo įrašui, automobilis, kuriame filmuojama, stovi dešiniame kelkraštyje, lėtai pajuda iš vietos ir, judėdamas kelkraščiu, įvažiuoja į kelio dešinę juostą. Priešais automobilį matomas dviejų juostų kelias ne gyvenvietėje. Toliau matomas dešinėje kelio pusėje stovintis įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Automobilis lėtai judėdamas pravažiuoja šį įspėjamąjį kelio ženklą. Kelio, kuriuo važiuoja automobilis, juostas skiria brūkšninė linija. Ties įrašo 26 sekunde automobilis privažiuoja kelio atkarpą, ties kuria prasideda trumpos atkarpos ištisinė linija bei matomas šalutinis kelias iš kairės. Priešais šį šalutinį kelią ties kelio viduriu yra trumpa brūkšninė linija, už kurios vėl prasideda trumpos atkarpos ištisinė linija. Automobiliui pravažiavus ištisinę juostą ir prasidėjus punktyrinei linijai, įrašas baigiamas.

14. Apylinkės teisme, žodinio proceso tvarka nagrinėjant pažeidėjos skundą dėl 2020 m. liepos 15 d. nutarimo, buvo apklausta G. T., institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovai - M. M., R. G., bei liudytojai R. V., M. L., E. M..

11.1. Teismo posėdžio metu G. T. paaiškino, jog teigti, kad padarė pažeidimą, negali, kadangi nežino ar byloje esančio vaizdo įrašo padarymo metu automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ji, ar kitas asmuo. Taip pat ji teigė, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota kaip jai priklausantis automobilis kerta ištisinę kelio ženklinimo liniją.

11.2. Institucijos atstovas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 1 d. buvo patruliuojama Šakių r. sav., kelyje Kaunas–Šakiai ir buvo užfiksuotas pažeidimas. Surinkta medžiaga (tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašas) buvo perduota protokolo surašymui. Pažeidimo padarymo vieta ir laikas buvo užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole.

11.3. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, kad protokolą su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje surašė ji, gavusi 2020 m. gegužės 1 d. policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą, vaizdo įrašą bei pavedimą atlikti administracinių nusižengimų tyrimus. Liudytoja taip pat paaiškino, kad kai yra padarytas nusižengimas, Kelių patruliai jį užfiksuoja Administracinių nusižengimų registre ir apie pradėtą teiseną informuoja tarnybiniu pranešimu. Pažeidimo padarymo laikas ir vieta matomi administracinio nusižengimo protokole tuomet, kai pareigūnai suveda duomenis į registrą. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo ROIK numeris yra tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokole. Dar R. V. nurodė, kad jai, peržiūrėjusiai pateiktą medžiagą, abejonių dėl pažeidimo padarymo nekilo, kadangi, pažeidėjai grįžtant į savo eismo juostą, buvo pažeistas draudimas kirsti siaurą ištisinę liniją, ir lenktas automobilis, galiojant kelio ženklui „Šalutinis kelias iš kairės“. Antras vaizdo įrašas atsirado po pokalbio, kad reikės papildomos, patikslinančios medžiagos. Tuomet buvo papildomai pareigūnų paprašyta nufilmuoti tą kelio ruožą, kuriame užfiksuotas pažeidimas. Antrame vaizdo įraše yra užfiksuota ta pati vieta. Tai matosi pagal kelią, medžius, pagal sankryžą. Antrą vaizdo įrašą padarė kiti patruliai, kurie tuo metu dirbo. Yra tikra, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“, tiek darant pirmąjį, tiek antrąjį vaizdo įrašus, buvo toje pačioje vietoje.

11.4. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. L. paaiškino, kad tiksliai neprisimena kada, bet tai buvo 2020 m. gegužės mėnesio pradžia, dirbo su kolega, vykdė neviešą patruliavimą su skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu Šakių r. sav. kelyje Šakiai–Kaunas. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad greičiau, nei važiuoja jie, atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis. Tuomet kolegai pasakė, kad transporto priemonė galimai juos lenks vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Tada kolega E. M. pasiėmė vaizdo fiksavimo kamerą, įsijungė ir pradėjo filmuoti jų važiavimo priekį, kur matosi sankryža, ir nufilmavo kaip automobilis juos aplenkė vietoje, kurioje lenkti draudžiama, t. y. per sankryžą, grįždamas į savo eismo juostą, kirto ištisinę linija. Tiksliai atsakyti koks tai buvo kilometras, liudytojas negalėjo. Jis taip pat nurodė, kad įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą momentas nebuvo užfiksuotas, nes neturėjo galimybės to padaryti, kadangi kamera visą laiką nebuvo įjungta. Vaizdo kamera tarnybiniame automobilyje būna įjungta tik pamačius arba įtarus pažeidimą, kadangi priešingu atveju filmuojant nuolat neužtektų kameros atminties per visą budėjimo pamainą. Tą dieną jis užregistravo teiseną administracinių nusižengimų registre ir surašė tarnybinį pranešimą. Jų automobilio važiavimo greitis buvo tarp 80–90 km/h. Laikas ir data būna vaizdo kameroje, jį suveda į administracinio nusižengimo protokolą.

11.5. Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėn., vykdė patruliavimą su kolega M. L.. Kolega pamatė, kad atvažiuoja iš galo kitas automobilis ir galimai bus lenkiama neleistinoje vietoje. Pasiėmęs kamerą viską užfiksavo. Jis matė kaip automobilis juos lenkė, tačiau kiek buvo likę iki sankryžos pasakyti negali. Lenkimas įvyko sankryžoje.

11.6. Institucijos atstovas R. G. paaiškino, kad vaizdo įraše matosi, kaip automobilis, kuris atlieka lenkimo manevrą, sidabrinės spalvos, yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Važiuojamosios dalies eismo juostas skiria 1.7 siaura linija. Automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atlieka lenkimą sankryžoje. Tiek prieš sankryžą, tiek už sankryžos matosi 1.1 linija – tai yra siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama. Automobilis abiem ratais kerta siaurą ištisinę liniją. Matosi ir Lukšių ženklo kontūrai. Už poros savaičių buvo nufilmuota ta pati sankryža, kad niekam nekiltų jokių abejonių. Kelio ženklų, medžių išsidėstymas visiškai atitinka.

2. Nors G. T. skunde kelia abejones dėl jai inkriminuojamų pažeidimų padarymo laiko ir vietos, tačiau apeliacinės instancijos teismui dėl šių būtinų įrodyti aplinkybių abejonių nekyla, jos yra visiškai aiškios iš byloje surinktų duomenų visumos. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodytas tas pats jai inkriminuojamų nusižengimų padarymo laikas - 2020 m. gegužės 1 d. 14.27 val., ir vieta – Šakių r. sav., krašto keliai Kaunas–Zapyškis–Šakiai. Sutiktina, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše, pavadinimu „02487.MTS“, kuriuo buvo užfiksuota, kaip pažeidėjos vairuojama transporto priemonė lenkia skiriamaisiais ženklais nepažymėtą policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, įvykio data bei laikas nėra užfiksuoti. Informacija apie tai, kokių transporto priemonių vairuotojai, kokiu laiku ir kuriame konkrečiai kelyje, galimai padarė administracinius nusižengimus, kurie buvo užfiksuoti 2020 m. gegužės 1 d. vyriausiesiems patruliams M. L. bei E. M. (ekipažas „Rūda 1869“) neviešai patruliuojant keliuose A7 2-11 km, 187 (Gižai-Pilviškiai), 137 (Pilviškiai-Šakiai), 140 (Šakiai-Lekėčiai), Šakių m. ir Jurbarko m., iš tiesų nebuvo nurodyta ir į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime „Dėl neviešo patruliavimo“. Tačiau pažymėtina, jog tiek teisme apklaustas pareigūnas M. L., tiek liudytoja apklausta administracinio nusižengimo protokolą G. T. surašiusi R. V., iš esmės analogiškai paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas bei vieta administracinio nusižengimo protokole yra nurodomi gavus duomenis iš Administracinių nusižengimų registro, kuris yra pildomas iš karto po to, kai policijos pareigūnai užfiksuoja galimo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Be to, apie pradėtą teiseną jie informuoja ir atskiru tarnybiniu pranešimu, kas buvo padaryta ir nagrinėjamo įvykio atveju. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre, užregistruojant kiekvieną naują ANK nustatyta tvarka užfiksuotą administracinį nusižengimą, jam suteikiamas atskiras ROIK numeris (nusižengimo identifikacinis kodas). M. L. 2020 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime tarp nurodytų neviešo patruliavimo metu nustatytų nužengimų identifikacinių kodų nurodytas ir ROIK 20114095720 - būtent tas numeris, kuris buvo suteiktas Administracinių nusižengimų registre, užregistruojant automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo (kaip vėliau paaiškėjo – G. T.) galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tas pats ROIK numeris yra nurodytas ir G. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai nenurodė, kad, 2020 m. gegužės 1 d. registruodami neviešo patruliavimo metu užfiksuotus galimus nusižengimus Administracinių nusižengimų registre, galėjo suklysti, neteisingai nurodydami jų padarymo laiką ar vietą. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų bent jau kelti prielaidą, kad policijos pareigūnai Administracinių nusižengimų registre įvedė neteisingus duomenis apie tai kada ir kur jų skiriamaisiais ženklais nepažymėtą automobilį, galimai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lenkė automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja, byloje nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad vaizdo įrašas, pavadinimu „02487.MTS“, kuriuo buvo nustatyta, kaip pažeidėjos vairuojama transporto priemonė lenkia skiriamaisiais ženklais nepažymėtą policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, galėjo būti padarytas ne tuo laiku ir vietoje, kuris kaip G. T. inkriminuojamų nusižengimų padarymo vieta ir laikas ,nurodomas jai suformuotame kaltinime.

3. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kuriuo abejojama vaizdo įrašo, pavadinimu „02487.MTS“, patikimumu, teigiant, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokia įranga ir kokio asmens jis buvo padarytas. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas šioje byloje, be kita ko, apklausė institucijos atstovus M. M. bei R. V. ir policijos pareigūnus M. L. bei E. M.. Šių asmenų parodymų visuma (o ypač M. L. duoti parodymai, jog vaizdo kamera tarnybiniame automobilyje būna įjungta tik pamačius arba įtarus pažeidimą, kadangi priešingu atveju filmuojant nuolat neužtektų kameros atminties per visą budėjimo pamainą), leidžia pagrįstai spręsti, kad aptariamą vaizdo įrašą į bylos medžiagą pateikė būtent neviešo patruliavimo veiksmus pagal tarnybos užduotį atlikę policijos pareigūnai M. L. ir E. M., ir kad jis buvo padarytas specialiomis tik jų, kaip policijos patrulių, veikloje naudojamomis techninėmis priemonėmis (konkrečiai vaizdo kamera), kurias policijos pareigūnai M. galėjo turėti ir naudoti 2020 m. gegužės 1 d. atlikdami jiems pavestas tarnybines funkcijas. Apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo metu gauti duomenys, atkleidžiantys iš kokio šaltinio buvo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „02487.MTS“, ir kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, paneigia bet kokias abejones šio įrodymo patikimumu ir joje užfiksuotos informacijos tikrumu. Todėl juo, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik kad galima, bet ir privaloma vadovautis, nustatinėjant aplinkybes, reikšmingas G. T. (ne)patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 3 dalį.

4. Būtent šis vaizdo įrašas, t. y. vaizdo įrašas, pavadinimu „02487.MTS“, neginčytinai patvirtina, kad G. T. institucijos nutarimu buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama KET 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus, t. y kirsdama siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją.

5. Šuo atveju negalima nesutikti su apeliante, kad vaizdo įraše „02487.MTS“ nėra užfiksuota, kaip ji pradėdama priekyje jos važiuojančios transporto priemonės lenkimo manevrą, t. y. persirikiuodama iš savo eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą, kirto būtent siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kadangi vaizdo įraše jos vairuotas automobilis pasirodo tik tuo metu, kai jis, jau būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, susigretina su specialiomis spalvomis ir ženklais nepažymėtu policijos automobiliu. Iš vaizdo įrašo taip pat yra akivaizdu, kad iki pažeidėjos vairuotai transporto priemonei susigretinant su policijos transporto priemone kelias, kuriuo šios transporto priemonės judėjo, buvo paženklintos ne tik siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, bet ir brūkšnine linija, kurią kirsti nėra draudžiama. Kurioje tiksliai vietoje apeliantė pradėjo persirikiavimo į priešpriešinę eismo juostą manevrą ir, juo labiau, kokiu kelio ženklinimu ta vieta buvo pažymėta, apklausiami teisme nenurodė ir pažeidimą fiksavę pareigūnai. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad G. T. pradėdama priekyje jos važiuojančios transporto priemonės lenkimo manevrą, t. y. įvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, kirto būtent siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją. Tačiau vien tokios išvados padarymas savaime nereiškia, kad apeliantei ANK 417 straipsnio 3 dalies inkriminavimas nėra galimas, kadangi pažeidėjos veiksmų teisiniam kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės turi ne tik jos įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą momentas, bet ir grįžimas atgal į savo važiavimo krypties eismo juostą.

6. Byloje esantis vaizdo įrašas „02487.MTS“ neabejotinai patvirtina, kad siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją G. T. 2020 m. gegužės 1 d. kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai vairuotas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vis tik kirto abiem dešinės pusės automobilio ratais. Tokie veiksmai buvo atlikti jai grįžtant į savo važiavimo krypties juostą ir jie visiškai atitinka jai inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktis, kurio apeliantė privalėjo laikytis pagal KET 8 punktą, ir už kuriame numatytų reikalavimų nesilaikymą ji ir buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustato, jog „siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“. Taigi, KET 1.1 papunktis, išskyrus tuos atvejus, kai siaura ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ar stovėjimo vietą, nenumato jokių išlygų tokio horizontalaus ženklinimo linijos kirtimui. Siaurą ištisinę liniją yra draudžiama kirsti iš bet kurios jos pusės, t. y. tiek kirsti ją įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tiek grįžtant į savo eismo juostą, jau saugiai ir pilnai atlikus lenkimo manevrą. Taigi, net ir tuo atveju, kai asmuo, lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, nepažeisdamas kelio ženklinimo, tačiau esant brūkšninei linijai nespėja aplenkti lenkiamos transporto priemonės, jis privalo grįžti į savo eismo juostą ne pabaigęs lenkimo manevrą ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją, o saugiai sumažindamas greitį ir saugiai grįždamas į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę už lenkiamo automobilio. Be to, šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad G. T. apskritai nebuvo jokios būtinybės aplenkus policijos pareigūnų tarnybinį automobilį iš karto grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, kertant siaurą ištisinę liniją, kadangi ši linija tęsėsi itin trumpą kelio atkarpą ir buvo matyti, kad ji netrukus pereis į brūkšninę liniją, o priešpriešais atvažiuojančių automobilių, su kuriais, negrįžusi į savo eismo juostą, ji galėjo susidurti ar kitokiu būdu sukelti avarinę situaciją, nebuvo. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ji pasirinko ne dar kelis ar keliolika metrų pavažiuoti priešpriešine eismo juosta ir tik prasidėjus brūkšninei linijai, užbaigti lenkimo manevrą, o nusprendė grįžti į savo krypties eismo juostą, dar tebesitęsiant ištisinei linijai ir ją kertant, todėl privalo atsakyti pagal įstatymą, numatantį administracinę atsakomybę už tokius jos veiksmus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta šiame bei 14 punkte, daroma išvada, kad tenkinti G. T. prašymą nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną ne tik pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet ir ANK 417 straipsnio 3 dalį, nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

7. Tačiau, kaip jau buvo galima suprasti iš šio nutarimo 12 punkte padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog nei vaizdo įrašas „02487.MTS“, nei kiti byloje surinkti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vieną nuoseklią grandinę, neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl G. T. kaltės padarius kitą jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Prieš pateikdamas tokią išvadą pagrindžiančius argumentus ir motyvus, apygardos teismas visų pirma pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies norma, kuri numato administracinę atsakomybę ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET lenkti draudžiama, kaip ir ANK 417 straipsnio 3 dalies norma, yra blanketinė. Todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už lenkimą vietose, kuriose pagal KET lenkti draudžiama, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, draudžiantis lenkti toje vietoje, kurioje atlikęs draudžiamą lenkimą yra kaltinamas pažeidėjas. Šiuo konkrečiu atveju G. T. suformuotame kaltinime buvo nurodyta, kad ji lenkimą atliko kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, 8 punkto ir 1 priedo 9 skyriaus Nr. 110 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimus. Kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris įspėja apie būsimą sankryžą, būsimą pavojingą kelio ruožą (šiuo atveju, kad prie kelio prisijungia kelias iš kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tokioje sankryžoje galioja Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

8. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto G. T. inkriminuojamo administracinio nusižengimo turiniu, nustatytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgus į pažeidėjai suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad lenkimo manevrą G. T. atliko kelio ruože, kuriame galiojo kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-179-493/2016). Tačiau šiuo konkrečiu atveju objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – G. T. lenkė policijos pareigūnų automobilį galiojant minėtam kelio ženklui, nebuvo surinkta nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei pažeidėjos skundą nagrinėjant apylinkės teisme. Vaizdo įraše „02487.MTS“, kuriuo apygardos teismas nusprendė šioje byloje vadovautis kaip patikimu ir leistinu įrodymu, įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra užfiksuotas. Nors iš šio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, taigi, vis dar tęsdamas lenkimo manevrą, pravažiuoja jam iš kairės esantį įvažiavimą ir į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžta jau už jo, tačiau pažymėtina, kad šis vaizdo įrašas nėra pakankamai informatyvus, jog būtų galima daryti kategorišką išvadą, kad įraše matomas įvažiavimas iš tiesų yra šalutinis kelias, besijungiantis prie pagrindinio kelio iš kairės pusės, kas reikštų, jog lenkimo manevrą G. T. iš tiesų atliko sankryžoje bei prieš tai apie jos buvimą įspėjančio kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo ribose.

9. Nors prie bylos medžiagos institucijos iniciatyva buvo prijungtas ir antras vaizdo įrašas, pavadinimu „Atkarpa.mp4“, tikslu patvirtinti, kad G. T. inkriminuojamo nusižengimo padarymo vietoje galiojo kelio ženklas Nr. 110 “Šalutinis kelias iš kairės”, ir kad kelio atkarpa, kurioje ji tęsė lenkimo manevrą, atitinka sankryžos apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 61 punkte, tačiau, apygardos teismo nuomone, laikyti šio vaizdo įrašo įrodymu, patvirtinančiu vaizdo įraše „02487.MTS“ užfiksuotas aplinkybes, ir juo grįsti lenkti draudžiančio kelio ženklo buvimą analizuojamo įvykio vietoje, kaip tai padarė apylinkės teismas, negalima. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs institucijos atstovų R. G. bei R. V. parodymus apie tai, kad antrasis vaizdo įrašas buvo padarytas praėjus maždaug dviem savaitėms po paties tariamo pažeidimo užfiksavimo momento, bei, kad jį padarė ne tie patys policijos pareigūnai, kurių vairuojamą tarnybinę transporto priemonę 2020 m. gegužės 1 d. 14.27 val. Šakių r. sav. krašto kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai, lenkė pažeidėja. Tas faktas, kad antrasis vaizdo įrašas buvo padarytas visai kitų policijos pareigūnų, kurie nebuvo byloje apklausti, kelia pagrįstas abejones, ar antrajame vaizdo įraše užfiksuota vieta yra iš tiesų ta pati kelio atkarpa, kaip ir įraše, kurio pavadinimas „02487.MTS“. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentavo, kad vėlesniame vaizdo įraše užfiksuotą kelio ruožą laiko tuo pačiu, kuriuo važiuojantis G. T. automobilis buvo užfiksuotas ir vaizdo įraše „02487.MTS“, remdamasis R. V. paaiškinimais. Tačiau, kaip matyti iš R. V. parodymų, ji teisme nurodė, kad sprendžia, jog skirtinguose vaizdo įrašuose užfiksuotos vietos (kelio atkarpos) yra tos pačios pagal kelią, medžius, sankryžą, nors, kaip teisingai pastebėjo skundo autorė, Lietuvoje vizualiai labai panašių kelių atkarpų, kuriose auga medžiai, tolumoje yra matomos gyvenvietės, o prie pagrindinio kelio prisijungia šalutinis kelias ar įvažiavimas į šalia kelio esančias teritorijas, yra daugybė. Be to, apygardos teismas pastebi, jog prie pirmame vaizdo įraše matomo iš kairės esančio įvažiavimo (galimai kelio) stovi objektas, panašus į reklaminį stendą, kurio antrame vaizdo įraše jau nebematyti. Vien ši aplinkybė leidžia suabejoti, ar abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuota vietovė yra tikrai ta pati. Kita vertus, net jei ir laikyti, kad vietovė yra ta pati, tačiau, kaip buvo nustatyta institucijos atstovų parodymais, antrasis vaizdo įrašas, kuriame jau aiškiai užfiksuotas kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ egzistavimas, buvo padarytas ne tą pačią dieną, o praėjus maždaug dviem savaitėms. Neatmestina tikimybė, kad per šį laikotarpį kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai kelio ženklai galėjo būti ir pakeisti, tačiau duomenų, paneigiančių tokią galimybę, teismui nebuvo pateikta.

10. Be to, apygardos teismas visiškai sutinka ir su skundo argumentu, kad šioje byloje nebuvo nustatyta ir nėra įmanoma nustatyti tai, kokiu greičiu važiavo tiek apeliantės vairuojamas automobilis, tiek ir policijos pareigūnų vairuota transporto priemonė, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar vaizdo įraše lenkiamas nežymėtas policijos automobilis nedidino važiavimo greičio, taip trukdydamas G. T. užbaigti lenkimo manevrą dar iki vaizdo įraše „02487.MTS“ galimai užfiksuotos sankryžos. Tuo tarpu sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

11. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad G. T. 2020 m. gegužės 13 d. 2020 m. gegužės 1 d. 14.27 val. Šakių r. sav., krašto kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai, vairuodama automobilį lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 1 priedo 9 skyriaus Nr. 110 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą nutraukti jos atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, sutikdamas su institucijos skundžiamu nutarimu, kuriuo G. T. pripažinta padariusi ne tik ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bet ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kiek tai susiję su jos pripažinimu kalta už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.

12. Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis keičiama, pažeidėjos G. T. skundas dėl institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimo tenkinamas iš dalies - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimo dalis, kuria G. T. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 mėnesiams, naikintina ir dėl šios dalies priimamas naujas nutarimas – administracinė teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį G. T. atžvilgiu nutrauktina. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

13. Priėmus sprendimą nutraukti G. T. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nebeaktualus tampa jos skundo reikalavimas sumažinti jai už šį nusižengimą paskirtą baudą. Tas pats pasisakytina ir apie jos skunde suformuotą alternatyvų prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti jos taikymo terminą, kadangi ši poveikio priemonė jai buvo paskirta būtent už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl dėl G. T. skundo argumentų, susijusių su jai paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės netinkamu individualizavimu, nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - G. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-2898-2020 dalį dėl G. T. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną G. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-2898-2020 dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio nuostatų taikymo ir administracinių nuobaudų bei administracinės poveikio priemonės subendrinimo bei galutinės nuobaudos paskyrimo.

Kitą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-2898-2020 dalį - dėl G. T. paskirtos nuobaudos už administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas