- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-200-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00263-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- N. Z.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-200-252-2018
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-664/2017 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl uzufrukto nustatymo, tretiesiems asmenims N. Z. – M. ir valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Išvadą teikiančiai institucijai - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. S. ieškiniu prašė suteikti jai ir nepilnamečiams vaikams D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) d. ir E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., naudotis atsakovui A. M. priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad su atsakovu bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2009 m. liepos mėnesio. Jis yra jų vaikų D., D. ir E. tėvas. 2010 m. rugsėjo 15 d. atsakovas savo vardu įgijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais statiniais. Šis turtas buvo įgytas atsakovo motinos lėšomis, o remontuojamas jos ir jos artimųjų bendromis lėšomis ir pastangomis. Name apsigyveno 2012 metų vasarą. Tais pačiais metais santykiai su atsakovu pašlijo, atsakovas name nebegyveno, nesirūpino šeima, neprižiūrėjo namo. 2015 m. kovo 31 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams. Ieškovė iki šiol name gyvena su vaikais. Atsakovas ėmė reikalauti išsikraustyti, grasino, iš jo veiksmų akivaizdu, kad jis nori namą parduoti. Siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą, būtina nustatyti uzufruktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė S. S. su vaikais: D. S., gimusia (duomenys neskelbtini)d., D. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d. ir E. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d., uzufrukto teisę gyventi A. M., asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8 mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą.Apylinkės teismas konstatavo, kad šalys neginčija fakto, jog atsakovas nėra biologinis D. ir D. S., tėvas. Nors su atsakovu santykiai nutrūko 2014 m. viduryje, tačiau ieškovė su vaikais ir nauju ieškovės sugyventiniu, liko gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kur yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad minėtas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas yra areštuoti antstolės N. V. patvarkymais. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovės prašymas palikti ją su vaikais gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste tenkintinas iš dalies, įvertinus tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu bei kreditorius ir jų elgesį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei apie atsakovo prievoles kreditoriams ir turto areštą buvo žinoma. Be to, S. S. žinodama savo nepilnamečių dukrų D. S. ir D. S. biologinius tėvus į juos dėl išlaikymo vaikams mokėjimo niekada nesikreipė, o siekdama neprarasti gaunamas socialines išmokas, 2013 metais įkalbėjo atsakovą pripažinti ieškovės dukrų tėvystę, vėliau, 2015 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo ne tik biologinei A. M. dukrai E., bet ir D. ir D. S.. Nors ieškovė 2014 m. išsiskyrė su atsakovu ir susirado kitą sugyventinį I. A. su kuriuo susilaukė jo vaiko, tačiau ir toliau liko gyventi atsakovo name. Duomenų, kad ji ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų surasti kitą gyvenamąjį būstą, teismui nepateikė.Teismas konstatavo, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam ieškovė prašo nustatyti uzufruktą yra areštuotas vykdant išieškojimą: 237,80 Eur skolą valstybės naudai, išlaikymo įsiskolinimą 3316,98 Eur ieškovės S. S. naudai, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą atsakovo nepilnamečiui sūnui K. M. išieškotojos N. Z. – M. naudai - 3640 Eur sumą. Atsakovas kito turto ar pajamų neturi, todėl tenkinant ieškovės prašymą dėl uzufrukto gyvenamajam namui nustatymo iki vaikų pilnametystės, būtų užkirstas kelias nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimui išieškoti iš šio vienintelio atsakovo turto. Tokiu būdu būtų neproporcingai pažeistos ir kito nepilnamečio vaiko - atsakovo sūnaus K. M. teisės ir interesai. Teismas konstatavo, kad ieškovei išspręsti naujo būsto susiradimo klausimą pakanka 8 mėnesių, todėl uzufruktas nustatytinas šiam laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Ieškovė S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą ir nustatyti jai su nepilnamečiais vaikais D. S., gimusia (duomenys neskelbtini), D. S., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d. uzufrukto teisę gyventi atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas nepagrįstai jos elgesį gyvenant su atsakovu vertino kaip nesąžiningą. Ji tikėjosi sukurti su atsakovu tvirtus šeimos santykius. Namas buvo remontuojamas jos ir jos artimųjų lėšomis ir pastangomis. Ji namą prižiūrėjo ir mokėjo išlaikymo mokesčius. Atsakovas jos dukrų tėvystę pripažino neverčiamas ir tai nepaneigia atsakovo pareigos užtikrinti vaikams teisę į būstą. Jos turtinė padėtis neleidžia įsigyti nuosavą būstą ar jį nuomoti. Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Pažymi, kad jos ir I. A. dukrai M. nustatyti atsakovo name uzufruktą neprašoma, todėl argumentai, kad I. A. nedėjo pastangų dėl vaikų aprūpinimo būstu yra nepagrįsti. Tai, kad jos mama turi būstą (duomenys neskelbtini) negali būti pagrindu nenustatyti uzufrukto, be to šis butas yra per mažas jų šeimai. Teigia, kad apylinkės teismo išvada dėl 8 mėnesių termino pakankamumo kreiptis dėl socialinio būsto yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tokį būstą gauti yra sudėtinga, be to, ji neturėtų lėšų įsikurti naujoje vietoje. Teismo vertinimas, kad pardavus ginčo būstą už 6000 Eur būtų galima padengti visus atsakovo įsiskolinimus, įskaitant ir ieškovės dukroms, yra nepagrįstas realiais duomenimis. Jau kartą buvo paskeltos varžytynės, tačiau net ir namą įvertinus 4800 Eur juo niekas nesusidomėjo. Pardavus namą aukcione už dar mažesnę kainą, būtų padengta tik mažoji atsakovo skolų dalis. Nors tokiu atveju atsakovo sūnaus K. M. gyvenimo kokybė kuriam laikui pagerėtų, tačiau, ieškovės trys nepilnamečiai vaikai patirtų neigiamas pasekmes – jie netektų būsto. Teigia, kad teismo sprendimas nustatyti uzufruktą tik 8 mėnesiams iš esmės reiškia vaikų, kuriems atsakovas skolingas išlaikymą, iškeldinimą ir jų palikimą be būsto. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad ieškovės dukrų tėvystę jis pripažino tik dėl pašalpų, kurių nenorėjo prarasti S. S.. Ryšys su vaikais yra visiškai nutrūkęs. Namą išlaikyti ir visus su juo susijusius mokesčius turi mokėti tas, kas ten gyvena. Ieškovė žemės mokesčio nemoka. Naujasis ieškovės sugyventinis neturėtų būti atleistas nuo pareigos užtikrinti vaikui teisę į būstą arba bent jau galėtų atlikti socialinio būsto remontą. Ieškovė neneigia, kad jai padeda ir artimieji. S. S. nuo 2018 m. pradžios turėtų gauti „vaiko pinigus“ ir taip pasigerinti materialinę padėtį. Ieškovės mamos atsisakymo nuo trumpalaikio ieškovės su vaikais apgyvendinimo nėra. Ieškovė nedirbo, gyvena iš pašalpų ir kitų žmonių sąskaita. Ji nesikreipia dėl socialinio būsto, nors žino, kad namas yra areštuotas. Jo buvusios žmonos – N. Z. – M. padėtis yra itin sunki, ji yra neįgali, bedarbė. Todėl namo pardavimas pagerintų jos ir jo sūnaus Kevino padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad atsakovui A. M. nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais ir 0.2678 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) rajone. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu šalių nepilnamečių vaikų D., D. ir E. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina S. S. Ieškovė S. S. su nepilnametėmis dukromis D., D. ir E., kurių gimimo liudijimuose tėvu nurodytas atsakovas, gyvenamąją vietą yra deklaravusios (duomenys neskelbtini) kaime.Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. M. išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos N. Z.-M. naudai, yra areštuotas A. M. priklausantis turtas - gyvenamasis namas su priklausiniais (nuo 2011 m.) ir žemės sklypas (nuo 2015 m.), esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. K. M. išlaikymo įsiskolinimas 2017 m. gegužės 1 d. buvo 3640 Eur. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės N. V. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ji vykdo 2015 m. gegužės 5 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 237,80 Eur išieškojimo valstybės naudai. 2016 m. balandžio 7 d. antstolės S. K. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog išlaikymo išieškotojos S. S. naudai atsakovo įsiskolinimo suma yra 3316,98 Eur. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto uzufrukto į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, terminu.Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, įvertinęs bylos medžiagą, šalių duotus paaiškinimus teisme, nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė ginčo name su atsakovu apsigyveno nuo 2012 m. vasaros jau žinodama apie turtui uždėtą areštą ir atsakovo neįvykdytų prievolių pobūdį – nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą. D. ir D. S. nėra atsakovo biologinės dukros, nors atsakovas jų tėvystę pripažino 2013 m. Ieškovei dukrų tėvai yra žinomi, į juos nei dėl išlaikymo, nei dėl pagalbos susirasti būstą ji nesikreipė. Šalys išsiskyrė 2014 m., tačiau ieškovė su dukromis liko gyventi atsakovo name ir tais pačiais metais susirado naują sugyventinį I. A. su kuriuo 2015 m. rugsėjo 4 d. susilaukė dukros M. S. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 800-900 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad dėl socialinio būsto gavimo nesikreipė, o laisvame toje pačioje gyvenamojoje vietoje esančiame jos motinos bute gyventi nenori dėl nepakankamo ploto jų šeimai, atliekamų remonto darbų ir motinos galimo grįžimo ten gyventi. Taigi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nustatydamas uzufrukto teisę ieškovei su vaikais gyventi atsakovo name 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vertino tėvų elgesį, turtinę padėtį ir jų galimybes apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorius ir jų elgesį. Kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu sutinka, o apeliantės argumentus, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai, o teisė naudotis atsakovui priklausančiu namu turėtų būti nustatyta iki jų dukrų pilnametystės, atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl teismo teisės nustatyti uzufruktą, turtui į kurį turto savininko teisės yra suvaržytos, pavyzdžiui kaip šiuo atveju – turto areštu, yra nurodęs, kad teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t.y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t.y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2014, Nr. 3K-3-255-916/2016). Nutarties 18 punkte aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė, kuri kaip ir atsakovas, būdami nepilnamečių vaikų tėvais privalo užtikrinti jų teisę į būstą, šiuo klausimu elgėsi pasyviai. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. pažymoje nurodoma, jog S. S. dėl socialinio būsto nuomos į savivaldybės administraciją nesikreipė, nors jos šeima turi teisę į socialinio būsto nuomą ir gali stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Žinodama apie atsakovo atžvilgiu atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus ir disponavimo jo turtu apribojimus, net ir nutrūkus jųdviejų santykiams ir pradėjus bendrą gyvenimą su kitu vyru, iš esmės jokių priemonių naujam gyvenamajam būstui susirasti, nesiėmė. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės nuogąstavimai dėl papildomų investicijų į socialinį būstą ar tokio būsto gavimo problemos, kai ji apskritai šiuo klausimu nesikreipė, yra paremti tik ieškovės subjektyviu vertinimu, o ne realia situacija. Todėl kolegija atmeta kaip neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad socialinio būsto gavimas per teismo nustatytą terminą yra objektyviai neįmanomas, o gautam būstui galimai reikės atlikti remonto darbus, t.y. investuoti lėšas, kurių ieškovė neturi. Vertinant ar ieškovė su dukromis turi galimybę teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, aktualu tai, kad ieškovės motinai – L. S. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) r. Nors ieškovė pabrėžia jos užsienyje gyvenančios motinos teikiamą finansinę paramą, tačiau nurodo, kad gyventi motinos bute nenori, nes jis yra mažo ploto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės motinai priklausantis butas, kuriame ieškovė nuo 2005 m. sausio 12 d. iki 2012 m. liepos 17 d. buvo deklaravusi ir gyvenamąją vietą, yra dviejų kambarių su rūsiu. Buto bendras plotas yra 50,01 kv.m., o gyvenamasis - 29,89 kv.m. Apeliantė teiginių, kad jos motina ketina grįžti iš užsienio jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. Taip pat nenustatyta, kad remdama dukrą finansiškai L. S. nesutinka, kad anūkės pagyventų jos bute. Šiuo atveju, tikint ieškovės pateikiamais duomenimis, kad su dukros M. tėvu I. A. ji kartu negyvena, tokio ploto būstas vienam suaugusiam ir keturiems vienos lyties mažamečiams vaikams negali būti vertinamas kaip nepakankamas. Kitą vertus, apeliantės įsitikinimas, kad I. A. galimybės prisidėti prie naujo būsto paieškos ar nuomos nėra susijusios su bylos dalyku, nes ji neprašo nustatyti uzufrukto jų bendros dukros M. naudai, nėra visiškai pagrįstas. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir I. A. 2016 m. sausio 14 d. sutartį, kuria be M. S. išlaikymo išspręstas ir nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su mama – S. S. klausimas. Taigi, I. A. dukros gyvenamoji vieta neatsiejama nuo jos motinos gyvenamosios vietos, todėl nepaisant to, kad I. A. šalių dukrų atžvilgiu pareigų neturi, tačiau nuo savo dukros teisės į būstą įgyvendinimo nusišalinti negali. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad ginčo situacija negali būti vertinama izoliuotai ir nuo atsakovo nepilnamečio sūnaus K. M. interesų. Atsakovas neremia finansiškai ne tik su ieškove gyvenančių dukrų, bet ir savo nepilnamečio sūnaus iš pirmos santuokos, kuriam įsiskolinimas viršija 3640 Eur sumą. Todėl tenkinus ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto pilna apimtimi nebūtų užtikrinta šalių ir atsakovo bei N. Z. – M. nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyra. Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostatas, jei išieškotos sumos netenka vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, todėl šiuo atveju realizavus atsakovo nekilnojamąjį turtą, kad ir už mažesnę kainą nei jis yra įkainotas, šalių vaikų teisė gauti iš atsakovo išlaikymą bus realizuota proporcingai ir laikantis lygiateisiškumo principo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, šalių elgesį ir jų galimybes dėl nepilnamečių vaikų aprūpinimu gyvenamuoju būstu, todėl konstatuoja, kad ieškovės prašomu terminu nustatyti uzufruktą atsakovo nekilnojamajam turtui nėra pagrindo.Kolegija dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai spręsti, plačiau nepasisako.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.