- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-346-658/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06685-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Evaldas Gražys, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- V. G.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Viktoras Roščenkovas
- Advokatai
- Alfonsas Sluckaus
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. G. paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Į bausmės laiką įskaitytas V. G. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 22 d. 8.50 val. iki 2023 m. vasario 22 d. 19.10 val.
Iš V. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 17 704 Eur.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš V. G. konfiskuotas keleivinis automobilis „Opel Astra“, WIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 4 040 Eur, ir techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, iki visiško nuosprendžio įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendyje nurodytam V. G. turtui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. G. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. vasario 22 d., iš nenustatyto asmens įgijo 6 500 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių, 26 169 Eur vertės, iš kurių dalį cigarečių, t. y., 1 500 pakelių „NZ Gold“, 500 pakelių „Winston Blue“ laikė ir gabeno vairuojamoje transporto priemonėje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2022 m. vasario 22 d. apie 8.50 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį, minėtą kiekį cigarečių surado ir paėmė policijos pareigūnai; 4 500 pakelių „Winston Blue“ laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 22 d. nuo 20.00 val. iki 21.15 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujoji BK redakcija, kuria, be kita ko, pakeistos ir 199² straipsnio nuostatos. Nors nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, tačiau naujojoje BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje yra nustatyta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dalis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Perkvalifikavus V. G. padarytą nusikalstamą vieką pagal naująją BK redakciją, už apysunkio nusikaltimo padarymą jam turėtų būti paskirta ir švelnesnė bausmė. Priešingu atveju būtų paneigtas bausmės teisingumo, teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal principai.
2.2. V. G. vienas kasdien prižiūri savo garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), sveikatos problemų turinčią ir vieną gyvenančią mamą E. G.. Kasdienių darbų atlikimui jai yra reikalinga pagalba, kurią suteikia V. G., kitų netoliese gyvenančių artimųjų nėra. Paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, jo motina patirtų ne tik psichologinius išgyvenimus, tačiau nukentėtų ir fiziškai, nes kasdienių darbų atlikimas jai taptų sunkiai įveikiamas ar net neįmanomas. Taip pat laisvės atėmimo bausmė sukeltų neproporcingų neigiamų padarinių ir nuteistajam V. G..
2.3. Nuo 2023 m. birželio 5 d. V. G. dirba UAB „X“ šaltkalviu. Šiuo metu jo darbo užmokestis nėra didelis (860 Eur), tačiau esant geriems darbo rezultatams po bandomojo laikotarpio buvo pažadėtas darbo užmokesčio padidinimas. Todėl turimas darbas ir gaunamas atlyginimas suteiktų galimybę atlyginti valstybei padarytą žalą. Kita vertus, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, įsidarbinimas netektų prasmės, V. G. dirbti nebegalėtų, o galimybės įsidarbinti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, grįžus iš įkalinimo įstaigos po bausmės atlikimo, būtų sudėtingos.
2.4. V. G. savo kaltę pripažįsta, supranta padaręs klaidą, dėl kurios padarymo turi būti nubaustas, tačiau bausmės tikslai būtų pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Pirmiau išdėstytos aplinkybės pavirtina, kad realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neproporcingai pablogintų tiek V. G., tiek jo motinos padėtį, neigiami bausmės vykdymo padariniai būtų neproporcingai dideli.
2.5. Nesuprantama, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paskyrus V. G. baudą, baudos sumokėjimui jis reikalautų motinos parduoti jai priklausantį namą. Nuteistasis paskirtą baudą sumokėtų iš savo gaunamo darbo užmokesčio bei turimo turto, kuriam, be kita ko, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Be to, V. G. anksčiau buvo paskirta baudos bausmė, kurią jis sumokėjo. Tai patvirtina, kad nuteistasis nesistengia išvengti atsakomybės ir bando ištaisyti savo klaidas. Ir šiuo atveju paskyrus nuteistajam baudą, jis stengtųsi ją kuo greičiau sumokėti ir ateityje nenusikalsti.
2.6. Perkvalifikavus V. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal naująją baudžiamojo kodekso redakciją, jis būtų pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, todėl būtų galimybė svarstyti ir BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas užtikrintų, kad V. G. negalės padaryti jokio teisės pažeidimo, kurį padarius jis turėtų atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pasiekti visi bausmės tikslai, išvengiant neproporcingai didelių neigiamų padarinių V. G., jo artimiesiems bei valstybei. Be to, kartu su bausmės vykdymo atidėjimu V. G. gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar kitos BK numatytos pareigos.
Šalies argumentai
2.7. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytos jokios aplinkybės ir motyvai, kurie pagrįstų bausmės vykdymo atidėjimo netaikymą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti visiškai, o prokuroras prašė šį skundą tenkinti iš dalies – taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis V. G.. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, taip pat neginčijamas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai priteistas žalos atlyginimas bei BK 72 straipsnio nuostatų taikymas. Tačiau nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo, atsižvelgus ir į įsigaliojusią naująją BK redakciją, paskirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija nenustatė, jog būtų padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, o bylą nagrinėdama paduoto apeliacinio skundo ribose sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinio skundo nėra, kadangi buvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės bei nuteistojo asmenybė, ir paskirta bausmė yra adekvati savo rūšimi bei dydžiu, o pagrindo atidėti jos vykdymą nėra.
Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pasikeitus BK
5. Šioje baudžiamojoje byloje V. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija. Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas.
6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
7. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal šią baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naująją BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
8. V. G. padarant BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, akcizais apmokestinamų prekių vertė (26 169 Eur) viršijo 400 MGL sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, tačiau pagal naujai įsigaliojusią BK 199² straipsnio 2 dalį yra numatyta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, ir tai švelnina nuteistojo teisinę padėtį.
9. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, V. G. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuotina į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Dėl nuteistajam V. G. paskirtos bausmės
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežta, tačiau perkvalifikavus V. G. nusikalstamą veiką taikant jo teisinę padėtį švelninantį baudžiamąjį įstatymą, iš naujo sprendžiamas ir jam skirtinos bausmės skyrimo klausimas.
11. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtį lemia minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
13. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal teismų praktiką skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
15. Kaip minėta, pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio 2 dalį kaltininkui gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. V. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikalstamą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir baudžiamosios bylos duomenų (t. 1, b. l. 177–181; t. 2, b. l. 158-160) yra žinoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu (teistumas pagal jį išnykęs) V. G. pripažintas kaltu už naminės degtinės aparato pagaminimą ir laikymą (BK 201 straipsnio 1 dalis) bei už naminės degtinės pagaminimą, laikymą ir gabenimą (201 straipsnio 2 dalis); Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. ir 2019 m. vasario 28 d. baudžiamaisiais įsakymais kaip ir nagrinėjamu atveju – už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 1 dalis); Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu – už fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1 dalis). V. G. baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 182–185). Nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors iš prie apeliacinio skundo pridėtų papildomų dokumentų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. birželio 5 d. tarp V. G. ir UAB „X“ sudaryta darbo sutartis (t. 2, b. l. 149–150), ir ši aplinkybė palankiai apibūdina nuteistąjį, tačiau iš duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašo yra žinoma, kad iki minėtos darbo sutarties sudarymo, nuo 2015 m. kovo 8 d. V. G. nedirbo (t. 1, b. l. 186), darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad šioje sistemoje jis buvo registruotas tik nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 26 d., o darbo paieška jam nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 1, b. l. 187). Pirmosios instancijos teisme apie turimus (turėtus) darbinius santykius nuteistasis parodė, kad 2016–2019 metų laikotarpiu oficialiai nedirbo, „padieniui padirbu kažką kažkur“, o lėšų pragyvenimui gavo iš motinos, kuri pardavusi turėtą įmonę bei žemę, gautus pinigus padalino vaikams, taip pat ir jam (t. 2, b. l. 121–122). Pažymėtina, kad šiuos nuteistojo parodymus apie iš motinos gautas pragyvenimui skirtas pinigines lėšas patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis teisėtų pajamų iš esmės neturėjo, ir nusikalstamų veikų darymas, konkrečiai, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo ne atsitiktinis, o tai jau buvo tapę V. G. gyvenimo būdu ir jo pragyvenimo šaltiniu. Nors byloje nėra duomenų, kad paskyrus nuteistajam baudos bausmę, šios baudos sumokėjimui pinigų jis reikalautų iš motinos, kaip tai nepagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti vienareikšmišką išvadą, jog baudos neveikia koreguojamai nuteistojo elgesio ir neturi įtakos jo apsisprendimui nedaryti nusikalstamų veikų. Todėl nuteistojo teiginiai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis įsidarbino ar, kad jis turi nekilnojamojo turto (kuriam, be kita ko, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam ieškiniui atlyginti), šiuo atveju parenkant bausmės rūšį įtakos neturi.
16. Sprendžiant dėl V. G. skirtinos bausmės rūšies, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. ir 2019 m. vasario 28 d. baudžiamaisiais įsakymais už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą V. G. jau buvo skirtos straipsnio sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšys – baudos; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. G. paskirta taip pat straipsnio sankcijoje numatyta už laisvės atėmimą švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė. Tačiau, kaip jau minėta, akivaizdu, kad švelnesnių bausmių paskyrimas siekiamo rezultato nedavė, teigiamos įtakos V. G. nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė.
17. Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas neužtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Todėl perkvalifikavus V. G. nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jam skirtina už straipsnio sankcijos vidurkį mažesnė tokios pačios rūšies ir tokio paties dydžio bausmė kaip ir buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – apysunkių nusikaltimų kategorijai, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo, perkvalifikavus nusikalstamą veiką, skirti ir švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju V. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei BK 199² straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijos vidurkis.
18. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 2, b. l. 120–124), todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. G. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 22 d. 8.50 val. iki 2023 m. vasario 22 d. 19.10 val.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikant BK 75 straipsnį
20. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką, aktuali tampa BK 75 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmės, paskyrimo V. G. motyvus, tačiau paskyręs V. G. laisvės atėmimo bausmę nemotyvavo nuosprendžio, kodėl nesprendė dėl bausmės vykdymo (ne)atidėjimo, nors formaliosios sąlygos, numatytos BK 75 straipsnio 3 dalyje, tam buvo. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad taip buvo pažeisti BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimai, tačiau šis pažeidimas nelaikomas esminiu, o šis trūkumas pašalinamas apeliacinės instancijos teismui aptariant aplinkybes, reikšmingas BK 75 straipsnio taikymui ir tuo pačiu atsakant į skundo argumentus šiuo aspektu.
22. Pirmiausiai vertinami faktiniai duomenys, apibūdinantys nuteistojo asmenybę bei daromų nusikaltimų dinamiką. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. buvo nuteistas jau penktą kartą. Pirmą kartą jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu dėl BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ esančių nusikaltimų buvo pripažintas kaltu padarius vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą ir nubaustas laisvės atėmimo bausme (teistumas išnykęs), kurios vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam buvo pritaikytas. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau tinkamų išvadų, teismui parodžius pasitikėjimą juo, nepadarė taip pat, nes Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. ir 2019 m. vasario 28 d. baudžiamaisiais įsakymais vėlgi už tame pačiame BK XXXI skyriuje esančių nusikaltimų (šiais atvejais numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje) padarymą buvo pripažintas kaltu ir jam paskirtos baudos. Tarpe tarp šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo, V. G. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vertinant V. G. asmenybę pažymėtina ir tai, kad jis taip pat praeityje buvo baustas už dviejų administracinių pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 1 ir 4 dalyje, padarymą, bei nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 209 straipsnio 3 dalyje, padarymą (visais atvejais baustas už parduotas cigaretes pažeidžiant nustatytą tvarką). Be to, ir šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
23. BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018). Teisėjų kolegija tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatė. Akivaizdu, jog nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja valstybės pasitikėjimą juo, jis susimoka baudas, ir toliau daro teisei priešingas veikas. Be to, galima įžvelgti, jog jo daromos nusikalstamos veikos turi sunkėjimo tendenciją (pasikėsinta ir į svarbesnį pagal saugomų vertybių hierarchiją objektą – žmogaus sveikatą, o ir neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestintų prekių kiekis didėja). Taip pat jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė bei numatytas apribojimas (kas daroma ir atidedant bausmės vykdymą), tačiau jis nepaveikė nei V. G. nusikalstamo mąstymo, nei pasiryžimo nedaryti nusikalstamų veikų.
24. Apeliacinio skundo argumentas, kad V. G. supranta padaręs klaidą, o atidėjus bausmės vykdymą, būtų pasiekti visi bausmės tikslai, išvengiant neproporcingai didelių neigiamų padarinių ir jo artimiesiems (motinai), vertinant jį ir visų pirmiau paminėtų aplinkybių kontekste, nepagrįstas niekuo kitu, tik pačio nuteistojo pozicija. Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai iš tiesų patvirtina, kad V. G. motina yra pensinio amžiaus (t. 2, b. l. 151), ji kaip ir V. G. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste (t. 2, b. l. 148). Tačiau šie duomenys patys savaime niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, kad nuteistasis vienas kasdien prižiūri savo motiną E. G., o juo labiau, kad ji turi tokių sveikatos problemų, kad ją nuolatinai reikia prižiūrėti, ir/ar kad nėra jokių kitų asmenų, kurie galėtų jai pagelbėti, atliekant buities darbus. Pažymėtina tai, kad nuteistojo asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su jo motinos amžiumi ir dėl to, tikėtina, jai reikalinga pagalba, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė V. G. nuo nusikaltimo padarymo.
25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju V. G. atidedant bausmės vykdymą bus pasiektas priešingas efektas – suformuotas nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui įspūdis. Todėl spręstina, kad tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir pasiuntimas ją realiai atlikti šioje byloje užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tarp jų ir tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos V. G. socialiniams ryšiams, jis neturės galimybės atlyginti valstybei priteistą žalą) nėra nei pakankamas faktinis, nei teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis turės galimybę dirbti ir pataisos įstaigoje. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta ir privalo būti vykdoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo V. G. nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti V. G. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. G. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. G. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 22 d. 8.50 val. iki 2023 m. vasario 22 d. 19.10 val.
Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.