- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e1-1435-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10271-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atliko 2020 m. kovo 16 d.;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2022 m. vasario 7 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2023 m. kovo 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 10.47 val., maršrutinio transporto sustojimo stotelėje, pažymėtoje KET ženklu su užrašu (duomenys neskelbtini), priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad kibdamas prie savo sugyventinės L. J. rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veido sritį - kaktą, tokiais veiksmais sukėlė savo sugyventinei L. J. fizinį skausmą, padarydamas odos nubrozdinimus veide, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, V. B., mušdamas sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei fizinį skausmą, būtent: jis, 2023 m. gegužės 20 d. apie 13.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,57 promilių girtumas), žodinio konflikto su savo sugyventine L. J. metu, tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei L. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 23 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. jis kartu su savo sugyventine L. J. visą rytą nuo 7 val. iki 10 val. vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, degtinę „Lithuania“, išgėrė maždaug kiekvienas po 0,5 l. Alkoholinius gėrimus vartojo (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu, prie autobusų sustojimo stotelės galimai įtarime nurodytoje stotelėje (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, ant suoliuko. Buvo trise: jis, jo sugyventinė (su kuria gyvena kartu jau apie 4 mėn., šiuo metu kartu gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini)) ir pažįstamas R. H. (kur jis tiksliai gyvena nežino, galėtų tik parodyti, telefono numerio taip pat nežino), jie visi trise vartojo alkoholinius gėrimus. Visą laiką iki kol atvyko policijos pareigūnai buvo ir jo pažįstamas R. H.. Jis su sugyventine apsižodžiavo, ji jam prisigėrusi pasakė, kad ji davėsi su trimis vyrais, ji taip pasakiusi trenkė jam savo kaire ranka delnu į veidą, nes jis jai nedavė daugiau gerti alkoholio. Tuomet ji atsisėdo ant suoliuko, o jis ja bandė savo rankomis už drabužių (nugarinėje kaklo srityje) pakelti nuo suoliuko ir atokiau nusivesti, kad žmonių nebūtų, nes ji pradėjo labai stipriai rėkti, gąsdinti žmones, rėkė, kad „aš ją užmušiu, gelbėkit, ji jo nepažįsta, ji jį pirmą kartą mato“, ji pradėjo nusišnekėti ir specialiai išprovokuoti konfliktą. Tuomet jis jai savo dešinės rankos delnu, vieną kartą trenkė į veido sritį. Ji pradėjo rėkti, stumdyti jį, tuomet ji nukrito šonu ant žemės. Tuomet žmonės, tiksliai negali atsakyti kiek (ne mažiau du asmenys), stovėjo prie sustojimo stotelės ir priėjo jie prie jo, sakė: „ką tu čia muši moterį“. Tuomet neužilgo, galimai įtarime nurodytu laiku apie 10.47 val., atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, jį policijos pareigūnai išvežė su antrankiais, o jo sugyventinę išvežė į ligoninę (ant jos kūno jokių sužalojimo požymių nesimatė), ji specialiai rėkė, kad jai skauda, kadangi nenorėjo nakvoti nakvynės namuose. Jie su sugyventine niekada ankščiau nėra turėję konfliktų, kartais apsižodžiuodavo išgėrę alkoholinių gėrimų, bet niekad nesmurtaudavo vienas prieš kitą. Jis ant jos yra pakėlęs balsą, kad ji nevogtų parduotuvėse, kad negertų, bet niekada nesmurtavo. Vakar jis neištvėrė, pasikarščiavo ir po jos tokio pasakymo jis jai trenkė į veido sritį vieną kartą. Savo kojomis jis jai netrenkė. Kaltę dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl įvykio labai gailisi. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, bet jo sugyventinė pametė tiek, jo tiek savo asmens dokumentą (el. b. 1 t., b. l. 90–94).
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 21 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su L. J. susipažino (duomenys neskelbtini), iš karto po Naujųjų metų, susipažinę iš karto pradėjo kartu gyventi, veda kartu bendrą ūkį. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso L. J. draugei. 2023 m. gegužės 20 d., apie 11 val. (tikslaus laiko neprisimena), jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai į namus grįžo jo sugyventinė L. J.. Grįžusi namo, L. J. parnešė 0,7 l talpos degtinės butelį, kurį kartu išgėrė. Kai išgėrė pirmą degtinės butelį, L. J. nuėjo parnešti dar vieną, kokios talpos tai buvo butelis, jis neprisimena, bet tai buvo alkoholinis gėrimas – degtinė. Jiems geriant, jo sugyventinė pradėjo jam pasakoti, kad jį išdavinėja, kad buvo (duomenys neskelbtini), ir kad parsidavinėjo. Pradėjo jį įžeidinėti, kelis kartus spjovė jam į veidą, sakydama „nekenčiu čigonų“, po šių jos žodžių ir veiksmų jis tris kartus iš dešinės rankos delno sudavė jai į veidą. Jam sudavus iš delno jai į veidą, ši išėjo iš namų. Praėjus keletui valandų jis jai paskambino, pasakė, kad pareitų namo pavalgyti. Jiems kalbant telefonu ji jam pasakė, kad pareina namo, tačiau kol laukė jos namuose, atvyko policija ir jį sulaikė. Tai ne pirmas kartas, kai pakėlė ranką prieš savo sugyventinę L. J., tai buvo jau trečias kartas. Konfliktų priežastimi tampa jos gyvenimo būdas, kuriam jis nepritaria, o būtent tai, kad ji vagia iš parduotuvių bei dėl to, kad ji jam būna neištikima. Labai apgailestauja dėl šios susidariusios padėties. Dėl savo elgesio dalinai kaltina aplinkybę, kad buvo neblaivus, blaivas nepakeltų prieš savo sugyventinę rankos. Nori paminėti, kad kai paskambino L. J., jis jos telefoninio pokalbio metu atsiprašė, paprašė atleidimo ir ji jam atleido. Ir dabar gailisi dėl savo atliktų veiksmų (el. b. 2 t., b. l. 59–62).
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie visų savo anksčiau duotų parodymų, nieko papildyti nenori. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (el. b. 3 t., b. l. 172–175).
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 13 d., kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, parodė, kad su L. J. yra išsiskyrę ir nebendrauja jau daugiau nei pusę metų. Jiems išsiskyrus, ji jam minėjo, kad jam dėl padaryto pretenzijų neturi, jie susitaikė. Ji nurodė, kad būnant blaiva, niekada nebūtų kvietusi policijos pareigūnų, nurodė, kad visuomet jį pati provokuodavo. Jiems išsiskyrus, ji susirado kitą vyrą. Po išsiskyrimo, maždaug už poros mėnesių iš (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), pas tetą. Nori parodyti, kad jis galimai įtarime nurodytu laiku, tiksliai neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko nuo įvykio, 2023 m. kovo 22 d. autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su L. J. dėl buvusios sugyventinės neištikimybės, šiuo metu neatsimena kokios rankos (greičiausiai dešinės, nes yra dešiniarankis), delnu trenkė vieną kartą į veido sritį savo buvusiai sugyventinei L. J., matant kitiems asmenims, praeiviams, kuomet žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Stotelėje jie alkoholio nevartojo, jie jau buvo išgėrę degtinės. Įvykio metu buvo neblaivūs. Po jo suduoto smūgio L. J. specialiai prie kitų žmonių nukrito ant žemės ir pradėjo rėkti, kviestis pagalbos. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, kiek įpūtė į alkotesterį jis neprisimena, po to jį išvežė į areštinę. Ar į įvyko vietą buvo atvykusi greitoji pagalba jis neprisimena, bet jokių akivaizdžių sužalojimų ant L. J. veido nesimatė ir nebuvo. 2023 m. gegužės 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (pas pažįstama (duomenys neskelbtini), pas ją gyveno apie mėnesį laiko), kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, bute buvo jie dviese, iškilus tarp jų žodiniam konfliktui, jis savo dešinės rankos delnu, bet ne kumščiu, galimai apie 3 kartus trenkė savo sugyventinei L. J. į veido sritį, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, jis tiksliai visko neprisimena, bet tikrai galėjo jai trenkti iškilus žodiniam konfliktui. Kiek prisimena, L. J. kraujas iš veido po suduotų smūgių nebėgo. Jiems kitą dieną išsiblaivius L. J. jam nurodė, kad ji specialiai jį norėdavo panervinti ir išprovokuodavo konfliktus. Po jo šių veiksmų ji išėjo iš namų (mano išėjo toliau kažkur vartoti alkoholio), po to į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam išaiškinta, rašytinio proceso tvarka, jam teisme nedalyvaujant. Sutinka, kad jam už šias nusikalstamas veikas būtų paskirta arešto bausmė (el. b. 4 t., b. l. 126–132).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 5 d., parodė, kad V. B. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 2 mėn. Jokių konfliktų nėra turėję, sutaria gerai. Fiziškai prieš ją ankščiau nėra smurtavęs. 2023 m. kovo 22 d. ryte, apie 11 val., kartu su savo sugyventiniu V. B. buvo autobusų sustojime (duomenys neskelbtini) sustojime. Jie su sugyventiniu susibarė, ji jam tyčia pasakė, kad ji permiegojo su trimis vyrais, tuomet jis tyčia vieną kartą jai stovint trenkė į veido sritį – kaktą, tiksliai neprisimena, bet mano, kad savo delnu. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, jai bėgo kraujas veido srityje. Dešimtbalėje sistemoje jai sukeltą fizinį skausmą vertina 7. Jai sugyventinis trenkė savo rankos delnu tik vieną kartą, kojomis nespardė. Kartu su jais buvo kitas asmuo, pažįstamas (duomenys neskelbtini), pavardės neatsimena, telefono neturi, todėl negali pasakyti. Anksčiau dažniau susitikdavo, šiuo metu jis kažkur dingęs. Šis asmuo sėdėjo autobusų sustojimo aikštelėje ir nieko nedarė, ar jis matė įvykį ji nežino, jis sėdėjo labai arti, bet buvo gerokai išgėręs. Tuo metu jie visi vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, degtinę. Jie visi kartu išgėrė apie 0,5 l. Prie sustojimo stotelės stovėjo žmonės, kurie pamatę konfliktą iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Žmonės buvę šalia, laikė V. B., kad jis nepabėgtų, kol atvyks pagalba. Maždaug už 15–20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems iš karto nurodė, kad jos sugyventinis jai trenkė. Tuomet jį išvežė į policijos komisariatą. Taip pat pasakė, kad draugas, kuris buvo kartu, nieko nedarė ir jį paleido. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir nustatė minkštųjų audinių patinimą ties kairiu skruostu, kakta, viršutine lūpa. Po apžiūros buvo išleista namo. Pretenzijų savo sugyventiniui V. B. neturi, jie susitaikė. Tuo metu abu buvo girti, ir turėjo žodinį konfliktą, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Nuo civilinio ieškinio atsisako. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos sugyventinio atžvilgiu (el. b. 1 t., b. l. 112–114).
Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 3 d., parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėju. Dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėju R. P., 2023 m. kovo 22 d., apie 11.47 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sustojime, (duomenys neskelbtini) m. moteriai kraujuoja veidas, kuri teigė, kad ją pastūmė. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) sustojime, priešais parduotuvę, ant suoliuko už sustojimo rasta verkianti moteris, su vizualiai matomais daugybiniais sumušimais galvos srityje. Greitosios pagalbos medikai taip pat pateikė nukentėjusiosios duomenis, iš kurių nustatė, kad tai L. J., moteriai buvo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas. Moteris skundėsi, kad ją sumušė be jokios priežasties draugas V. B., kuris jai trankė į veidą, rankomis sugrėbęs už pakaušyje esančių plaukų, laikė, keliu smūgiavo į veido sritį. Greitosios medicinos pagalba nukentėjusiąją išvežė apžiūrai ir medicinos pagalbos suteikimui į ligoninę. Įvykio vietoje nustatyta, kad viešoje vietoje, išreikšdamas nepagarbą visuomenei, žmonių akivaizdoje, šiurkščiais veiksmais kibo prie nukentėjusiosios L. J. ir ją mušė V. B., kuris nurodė, kad konfliktas įvyko dėl alkoholio. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytojų apie 3–4, iš kurių vieną pavyko nustatyti. Asmuo matė patį viešosios tvarkos pažeidimo ir smurto faktą: G. T.. Kitų asmenų, kurie buvo įvykio vietoje, nepavyko nustatyti, kadangi iš įvykio vietos spėjo pasišalinti. V. B. buvo sulaikytas, jam nustatytas 2.51 promilės neblaivumas (el. b. 3 t., b. l. 193–199).
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 30 d., parodė, kad 2023 m., tiksliai neprisimena kada, bet dienos metu, nes buvo šviesu, (duomenys neskelbtini) sustojime, priešais parduotuvę, eidamas pakeliui namo pamatė, kad du vyrai kartu su viena moterimi sėdėjo ant suoliuko. Vienas iš vyrų mušė šalia sėdinčia moterį. Visi minėti asmenys buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Matėsi, kad visi asmenys buvo neblaivūs, kiek matė, vienas vyras jai trenkė į veido sritį, kiek kartų trenkė jis nematė, taip pat kiti žmonės, esantys stotelėje sakė kažkokias pastabas vyrams, jis nieko nelaukdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, paskambinęs išėjo namo. Moteris, išgirdusi, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, jam sakė, kodėl jis iškvietė policiją, sakė, kad nieko čia nebuvo ir bereikalingai iškvietė pagalbą. Kadangi nuo įvykio praėjo jau nemažai laiko, šiuo metu nieko daugiau pasakyti neturi (el. b. 4 t., b. l. 40–46).
2023 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra maršrutinio transporto sustojimas, esantis (duomenys neskelbtini), priešais namą (duomenys neskelbtini). Transporto sustojimas pažymėtas KET ženklu su užrašu (duomenys neskelbtini). Stotelė yra prie važiuojamosios dalies (duomenys neskelbtini). Stotelė padaryta iš karkaso su stiklu ir tamsios spalvos stogu. Dešinėje stotelės pusėje yra šiukšlių dėžė. Stotelės viduje yra išmėtyti įvairaus maisto likučiai. Už stotelės automobilio stovėjimo aikštelė ir prekybos centras. Ant parduotuvės įėjimo matosi vaizdo stebėjimo kameros. Tarp parduotuvės ir stotelės yra du rudos spalvos suoliukai. Tiesiai gatve didėjančia tvarka, nuo stotelės praėjus apie 100 metrų yra sankryža su (duomenys neskelbtini), kurioje ant stulpo pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera (el. b. 1 t., b. l. 11–13). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 23–28).
Iš 2023 m. kovo 22 d. alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 22 d. 11.32 val. pareigūnui patikrinus V. B. blaivumą, nustatytas 2,51 promilės neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam girtumas, patikra galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d. (el. b. 1 t., b. l. 60–61).
2023 m. balandžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. J. savanoriškai pateikė 2023 m. kovo 22 d. medicininio dokumento išrašą (el. b. 1 t., b. l. 115–116), kuriame užfiksuotas L. J. minkštųjų audinių patinimas ties kairiu skruostu, kakta, viršutine lūpa (el. b. 1 t., b. l. 117).
2023 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas pavadinimu „2023_03_22_10-37-55_37060235630.mp3”, kurio trukmė 1 min. 53 sek. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo. Iš įrašo girdisi, kaip pranešėjas prašė greitosios pagalbos, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) stotelėje nukrito moteris, nurodo, kad nežino, ar pati nukrito, veidas kruvinas. Paklausus, ar pati nukrito, įrašė girdisi moters balsas, kad ją sumušė. Pranešėjas patikslina, kad stotelė vadinasi (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 201; el. b. 3 t., b. l. 1–2).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 547/2024(01) konstatuota, kad L. J. nustatyta odos nubrozdinimai veide. Nustatyti sužalojimai padaryti tangentiškai veikiant kietais bukais daiktais iki atvykimo į gydymo įstaigą 2023 m. kovo 23 d. 03.40 val., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiams. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose kūno vietose. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota sužalojimų makromorfologinių požymių, leidžiančių pasakyti apie žalojusių objektų individualias savybes (el. b. 4 t., b. l. 119–121).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 16 d., parodė, kad nežino, kur šiuo metu yra V. B. (jos žiniomis, jis neturi jokios gyvenamosios vietos). Jie maždaug prieš mėnesį laiko išsiskyrė dėl buvusių įvykių. Po to ji susirado naują draugą, su kuriuo šiuo metu kartu gyvena, o su V. B. jokių santykių ir ryšių nebepalaiko. Pretenzijų savo buvusiam sugyventiniui V. B. neturi dėl 2023 m. kovo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) sustojime padarytų veiksmų, o būtent, kuomet jis trenkė savo rankos delnu vieną kartą jai į veido sritį – kaktą, taip pat 2023 m. gegužės 20 d. įvykio bute, (duomenys neskelbtini), kuomet jis po žodinio konflikto jai 3 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. Ji į jokias gydymo įstaigas dėl minėtų įvykių sužalojimo mąsto nustatymui nesikreipė ir nesiruošia kreiptis. Pretenzijų dėl sužalojimo neturi. Jie su V. B. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Abiejų įvykių metu jie abu buvo girti ir turėjo žodinius konfliktus, mano, čia dėl visko yra kaltas alkoholis. Jis, kuomet išsiblaivo, yra visai kitoks žmogus, blaivas jis jos atsiprašo, prisiekia, kad daugiau jos nemuš ir gerai elgsis. Ji juo patiki ir atleidžia. Taip pat mano, kad ji išgėrusi taip pat būna aštresnio charakterio žmogus. Prisimena, kad ji pati išprovokavo konfliktą 2023 m. kovo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) sustojime, kuomet ji V. B. pasakė jog jį išdavė ir permiegojo su dviem vyrais, o jis nieko nesiaiškinęs trenkė jai savo delnu į veidą ir spyrė iš kojos, tada ji nukrito. Todėl mano, kad dėl konflikto yra kalta ji, nes ji jį išprovokavo, kadangi buvo neblaivi. Nuo civilinio ieškinio atsisako ir jo nereikš ikiteisminiame tyrime. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos sugyventinio atžvilgiu (el. b. 3 t., b. l. 8–10).
2023 m. gegužės 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad:
1) priimtas L. J. pareiškimas – 2023 m. gegužės 20 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. B. tris kartus ranka trenkė jai į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą;
2) atlikta nukentėjusiosios apklausa – L. J. parodė, kad su sugyventiniu V. B. kartu gyvena apie 6 mėn. 2023 m. gegužės 20 d. buvo dviese, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, kai jis trenkė, išbėgo į gatvę ir laukė pareigūnų;
3) atlikta įvykio vietos apžiūra – apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra buto aplinka netvarkinga, matosi alkoholio buteliai, grumtynių pėdsakų nesimato (el. b. 1 t., b. l. 130–141). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 168–172).
Iš 2023 m. gegužės 20 d. alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 20 d. 21.57 val. pareigūnui patikrinus V. B. blaivumą, nustatytas 2,57 promilės neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam girtumas, patikra galiojo iki 2023 m. lapkričio 12 d. (el. b. 2 t., b. l. 37–38).
2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios L. J. veidą, matosi po kaire akimi galimai žalios spalvos sumušimas -mėlynė. Ant veido dešinio skruosto matosi galimai mėlynos spalvos sumušimas – mėlynė (el. b. 2 t., b. l. 70–72). Pridėta foto lentelė (el. b. 2 t., b. l. 73–75).
2023 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti trys 2023 m. gegužės 20 d. L. J. skambučių bendrajam pagalbos centrui garso įrašai.
1 skambutis. Skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi pokalbis, kurio metu L. J. nurodo, kad nori išsikviesti policiją, ją muša vyras, sugyventinis, nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Atsakydama į BPC darbuotojos klausimą, pranešėja nurodo, kad jai reikia greitosios. Pranešėja nurodo durų kodą, aukštą. Pranešėja patikslina, kad ją sumušė ką tik, ketino užmušti neblaivus sugyventinis.
2 skambutis. Skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi pokalbis, kurio metu pranešėja nurodo, kad yra smurtas šeimoje, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dabar išėjo, išbėgo, yra centre. Nurodo, kad šiandien buvo iškviesta policija, ieškojo, bet nerado, dabar jis namuose yra. Dabar prieš ją nesmurtavo, nematė jos dar. Nurodo, kad važiuoja namo, tačiau be policijos ten neis.
3 skambutis. Skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi pokalbis, kurio metu pranešėja nurodo, kad skambina kokį penktą kartą, atsiprašo už sutrukdymą, paaiškina, kad jos sugyventinis, kuris ją sumušė, yra namuose ir jo niekas neieško, klausia, ką jai daryti. Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jei išsivežtų bent porai valandų apklausai, daiktus paimtų. Jis ją užmuš jeigu ateis viena. BPC darbuotoja nurodo, kad pareigūnai yra informuoti (el. b. 2 t., b. l. 136–139).
2023 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, iš 2023 m. gegužės 20 d. į įvykį reagavusio pareigūno J. A. „Body“ kamerų. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230520-134354UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 21min. 8 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos prie laiptinės pasitinka moteris. Pareigūnai paklausia, kas nutiko, ką atsako moteris nesigirdi, tačiau ji nusiima akinius ir atsuka pareigūnui kairįjį žandą, pasako, kad čia sugyventinis. Moters veidas atrodo patinęs, panašu, kad pamušta akis. Į vietą atvyksta GMP, pareigūnas padaro sužalojimų nuotraukas. Pareigūnai pasitikslina, ar sužalojimai padaryti sugyventinio, moteris tai patvirtina. Taip pat parodo, kad mėlynių yra ir ant nugaros. Moteris paaiškina, kad vyras sudavė jai kumščiu į veidą iš dešinės rankos, su kojomis nespardė. Anot jos, smurtavo, nes moteris ne taip pažiūrėjo į kaimyną, ko gero iš pavydo, taip elgiasi vyras jau ne pirmą kartą. Prie moters prieina paramedikai. Moteris jiems taip pat atsuka ir parodo kairę veido pusę. Paramedikai pastebi sužalojimus ir nusiveda moterį į automobilį apžiūrai. Pareigūnai nueina į butą pas moters sugyventinį. Laiptinėje sutinka vyrą, kuris vaikšto pasimetęs, kažko ieško. Vyro paklausus, ko jis ieško, atsako, kad ieško (duomenys neskelbtini), nes ji kvietė policiją ir greitąją. Pareigūnai pradeda belsti į buto duris, tačiau durų niekas neatidaro. Pareigūnas apžiūri aplink esančias patalpas. Pareigūnai gauna informacijos, kad moteris rakto neturi. Galiausiai, pareigūnams pavyksta atidaryti duris patiems ir užeiti į vidų. Užėjus viduje pareigūnai nieko neranda. Ateina ir moteris, ji atrodo nustebusi, kad viduje nieko nėra. Pareigūnai apžiūrinėja patalpas, ieško vyro. Moteris papasakoja, kad su vyru kartu gyvena puse metų, bendro ūkio neveda, vyras nieko neuždirba, visos pajamos iš jos. Sako, kad vyras verčia ją vogti. Moteris pastebi, kad iš rankinės dingo buto raktai. Moterį jis sumušė tą dieną, kai pareigūnai atvyko į iškvietimą, valandą prieš atvykstant pareigūnams. Į ligoninę GMP moters neišveža. GMP darbuotoja pastebi, kad sumušimai šiek tiek pageltę, pasitikslina kada buvo padaryti. Moteris teigia, kad tą dieną, vyras liepė nusiimti akinius ir tada mušė. Moteris bijojo, kad nesudaužytų akinių stiklų, todėl juos nusiėmė. Mano, kad vyras pasislėpė. Moteris nori rašyti pareiškimą, sako, kad buvo verčiama kartu gerti alkoholį. Pareigūnai dar nueina patikrinti gretimo buto, tačiau durų niekas neatidaro (el. b. 4 t., b. l. 15–17).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).
Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl BK 140 straipsnis papildomai neinkriminuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai visiškai patvirtina V. B. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – viešojo transporto sustojimo stotelėje. Tai, kad V. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įrodo nukentėjusiosios L. J., liudytojų pareigūno R. V. ir betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir 2023 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, 2023 m. balandžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir juo pateiktas 2023 m. kovo 22 d. medicininio dokumento išrašas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 547/2024(01) patvirtina, kad L. J. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad V. B., veikdamas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. mušdamas savo sugyventinę nukentėjusiąją L. J. viešojo transporto sustojimo stotelėje, netoli prekybos centro dienos metu, kai viešojo transporto sustojimo stotelėje ir šalia jos gali būti kitų žmonių, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą žmogų, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. 2023 m. kovo 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 10.47 val., maršrutinio transporto sustojimo stotelėje, pažymėtoje KET ženklu su užrašu (duomenys neskelbtini), priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad kibdamas prie savo sugyventinės L. J. rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veido sritį - kaktą, tokiais veiksmais sukėlė savo sugyventinei L. J. fizinį skausmą, padarydamas odos nubrozdinimus veide, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei L. J.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad įvykio dieną kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė kaltinamasis. Kaltinamasis nurodė, kad smūgius sudavė ne kumščiu, o delnu, tuo tarpu, nukentėjusioji du kartus apklausta nurodė, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai, t. y. 2023 m. gegužės 20 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo priimtas L. J. pareiškimas apie nusikalstamos veikos padarymą, atlikta nukentėjusiosios apklausa ir atlikta įvykio vietos apžiūra, taip pat 2023 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, iš 2023 m. gegužės 20 d. į įvykį reagavusio pareigūno J. A. „Body“ kamerų. 2023 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti trys 2023 m. gegužės 20 d. L. J. skambučių bendrajam pagalbos centrui garso įrašai, patvirtina, kad nukentėjusioji kvietė pagalbą dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto. 2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiosios L. J. veidas ir ant jo matomi sumušimai sustiprina pagrindą manyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje V. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, o nukentėjusioji dėl to išties jautė fizinį skausmą. Be to, pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė jutusi fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuoklio išrašas įrodo, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką buvo neblaivus, jam nustatytas 2,57 promilės neblaivumas. Taigi sugretinus visas aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. su L. J. buvo sugyventiniai, kartu gyveno jau keletą mėnesių, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. B. 2023 m. gegužės 20 d. apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.57 promilės neblaivumas), žodinio konflikto su savo sugyventine L. J. metu, tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą, t. y. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl skirtinų bausmių.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (el. b. 4 t., b. l. 149–151). Nukentėjusiajai L. J. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 4 t., b. l. 152–154), be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad pretenzijų savo sugyventiniui neturi, jam atleido ir jie susitaikė.
Skirdamas V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus – vieną viešajai tvarkai, antrą žmogaus sveikatai. Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. J..
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau teistas už turtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, smurtinį nusikaltimus padarė pirmą kartą (el. b. 4 t., b. l. 103–112). Paskutinių 1 metų laikotarpiu jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 3 t., b. l. 99–165). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 4 t., b. l. 124–125), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 2 t., b. l. 58). Byloje nėra duomenų, kad V. B. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašų matyti, kad 2023 m. kovo 22 d. 11.32 val. pareigūnui patikrinus V. B. blaivumą, nustatytas 2,51 promilės neblaivumas, taip pat 2023 m. gegužės 20 d. 21.57 val. V. B. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas. Nukentėjusioji nurodė, kad abiejų įvykių metu jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir mano, kad tai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmas. Be to, pats kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, nes būdamas blaivus jis taip nesielgia ir nesmurtauja prieš sugyventinę, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju V. B. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis bausmę atliko 2022 m. vasario 7 d. Jis padarė naujus nusikaltimus, nepraėjus 3 metams po bausmės atlikimo, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. B. prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, ir 45 parų arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 45 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir V. B. paskirtina subendrinta bausmė – 60 parų areštas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kiti klausimai.
V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 23 d. nutarimu (el. b. 1 t., b. l. 99–102) ir 2023 m. liepos 19 d. nutarimu (el. b. 2 t., b. l. 140–143) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. 3 t., b. l. 182–188). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
V. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 22 d. 11.15 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 11.39 val. (dvi dienos) (el. b. 1 t., b. l. 14–22, 103–109) ir nuo 2023 m. gegužės 20 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 22 d. 15 val. (dvi dienos) (el. b. 2 t., b. l. 1–9, 87–89). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridėti dalį švelnesnės – 15 parų arešto bausmės, ir V. B. paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 22 d. 11.15 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 11.39 val. (dvi dienas) ir nuo 2023 m. gegužės 20 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 22 d. 15 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
V. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.
2) jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.