Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. – P. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. – P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškinį tenkino iš dalies. pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-359-658 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. P. ir R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2015-03-27) iki vaiko pilnametystės bei 200,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę I. N.-P..priteisė iš I. N.-P. V. P. 162 Eur už advokato teisines paslaugas.priteisė iš V. P. valstybei 19 Eur žyminio mokesčio, sumokant į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

teismas neteisingai taikė normas dėl MMA dydžio. Orientaciniu kriterijumi laikytina minimali alga atskaičius mokesčius, kuri sudarytų 296 Eur. Teismas negalėjo orientaciniu kriterijumi laikyti tokio dydžio, kuris nerealus. Priteisdamas vaikams po 140 Eur išlaikymą, teismas, akivaizdžiai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi iš 296 Eur sumos 280 Eur išmokėjus vaikams, atsakovo asmeniniams poreikiams liktų tik 16 Eur. Atsakovas su dukromis bendrauja pasiimdamas jas pas save, tokiu būdu patiria papildomas išlaidas. Padidinus išlaikymo dydį, dėl atsakovui likusios nedidelės pinigų sumos asmeniniams poreikiams, atsakovas negalės dukrų pasiimti pas save, tokiu būdu nukentėtų vaikų interesai; šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi. Šiuo metu vienintelis atsakovo turtas yra VIP gyvybės draudimo santaupos, kurios sudaro apie 5 673 Eur. Atsakovas gauna minimalią algą, jokio nekilnojamojo turto, automobilių neturi, gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas nuolat ieško geriau apmokamo darbo. Atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Ieškovė, be turimo nekilnojamojo turto , turi automobilį, 40 proc. akcijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dirba savo pačios įkurtoje įmonėje. Jos darbo užmokestis išskirtinai jos pačios iniciatyva sumažėjo iki minimumo. Dėl skirtingos šalių turtinės padėties šalys neturi galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo vienodai; teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateiktos vaikų poreikių skaičiuotės. Šiuo sprendimu išlaikymas vienam vaikui padidintas 53,11 Eur. Atsakovas sutinka, kad vaikams būtų priteistas po 100 Eur išlaikymas, t. y. iš viso 200 Eur. Tokio dydžio suma vaiką išlaikyti tikrai pakankama, juo labiau, kad mergaitės yra sveikos, neturi specialiųjų poreikių. Likusią 96 Eur atsakovas galėtų išleisti mergaitėms pasiimdamas jas savaitgaliais; pakeistos vaiko prievolės pradžia laikytina naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, dėl to keistinas Kauno apylinkės teismo sprendimas, nurodant, jog padidintas išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

teismas neteisingai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas nesutiko dėl 29 Eur vaikų būreliams ir 52 Eur sumos mokesčiams, kas reikštų, kad realiai skiriama suma turėtų būti 373 Eur. Tačiau iš teismo sprendimo neaišku, ką dar iš ieškovės nurodytų vaikų išlaikymo sumų teismas manė esant nereikalinga. Ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir tikėtinos, nėra per didelės. Mažesnis nei 1 MMA išlaikymo priteisimas reiškia JT Vaiko teisių konvencijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kasacinio teismo praktikos išlaikymo bylose pažeidimą. Atsakovo nurodomos išlaidos nepagrįstos, tokiu būdu atsakovas iškelia savo interesus aukščiau vaikų, kas prasilenkia su tėvų pareigomis;atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties atsakovas vengė pateikti duomenis apie savo turimą padėtį, o jo pateikti duomenys, paaiškinimai prieštaringi. Aplinkybė, kad jis skolindavosi kelionėms iš artimųjų, vertintinos kaip akivaizdus atsakovo nesąžiningumas. Atsakovas, teikdamas vaikams mažesnį nei 1 MMA išlaikymą ir įgyvendindamas ne pirmo būtinumo savo poreikius, iš esmės atskleidžia, jog jo turtinė padėtis yra ne tokia, kokią jis demonstravo teismui. Iškilus teisme ginčui atsakovas su savo sutuoktine sudarė vedybų sutartį ir atskyrė savo gaunamas pajamas. Atsakovas siekė nuslėpti 8 129,91 Eur lėšas išmokėtas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas teismui pateikinėjo akivaizdžiai klaidingus duomenis, išgryninant lėšas iš turimos sukauptos pinigų sumos pagal draudimo sutartį akivaizdžiai siekė nuslėpti turtinę padėtį. Be to, bylos eigoje jis išregistravo jam priklausančią transporto priemonę. Be to, atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro ne tik atlyginimas, bet ir darbovietės kompensacija už transporto išlaidas, kurą, draudimą, kanceliarines prekes ir kt. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas, kitų išlaikytinių bei įsipareigojimų neturi; teismas, remdamasis 1 MMA (350 Eur), iš atsakovo priteisė 140 Eur, t. y. be jokių motyvų ir pagrindų atsakovui priteisė 40 proc. vaikų išlaikymo, o ieškovei 60 proc. (ieškovei priteisė didesnę išlaikymo dalį). Vaikams reikia po 404 Eur išlaikymo. Ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo dalis. Vaikams teikiamas atsakovo papildomas išlaikymas yra minimalus ir itin retas. Neaišku, kuo paremtas teismas nustatė 280 Eur dydžio išlaikymą vienam vaikui, kuris yra žymiai mažesnis nei 1 MMA, teismo sprendime dėl to nėra nurodyta jokių motyvų; neaiškiai ir neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

apelianto nurodyti privalomieji mokėjimai nuo darbo užmokesčio neturi nieko bendra su nurodytais teismų išaiškinimai dėl orientacinio 1 MMA. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai, kad jis daug bendrauja su dukromis ir dėl to patiria daug išlaidų. Toks papildomas vaikų rėmimas yra minimalus ir itin retas. Dėl to, kad skyrium gyvenantis tėvas patiria tam tikrų papildomų išlaidų, neturi būti mažinamas vaikui mėnesinis išlaikymo dydis;atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovo gyvenimo būdas patvirtina, kad jis teismui pilnai neatskleidė savo turtinės padėties. Atsakovas automobilį turėjo, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje išregistravo; sunkiai suprantami atsakovo argumentai, kad išlaikymo sumos padidinimas kiekvienam vaikui po 53 Eur labai esmingai įtakoja jo interesus. Per 4 metus vaikų poreikiai padidėjo, mergaitės pradėjo eiti į mokyklą, pasikeitė Lietuvos pragyvenimo lygis. Atsakovas cituoja daug kasacinio teismo praktikos, tačiau ji nenaudinga atsakovui, kadangi visose cituojamose nutartyse išlaikymas nebuvo priteistas toks, kokį vaikams siūlo atsakovas.

po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis buvo sunki ir ji pasikeitė atsakovui susituokus su dabartine žmona ir persikrausčius gyventi pas ją. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė ne atsakovo išsakymas frazes, žodžius, o savąją šių žodžių interpretaciją, tuo iškreipdama tikrąją prasmę ir siekia suklaidinti teismą. Atsakovo žmona paprašė sudaryti vedybų sutartį, kai ieškovė teismo posėdžio metu įpareigojo atsakovą pateikti informaciją apie žmonos gaunamas pajamas. Teismas teisingai pasisakė dėl atsakovo žmonos turtinės padėties reikšmės atsakovo prievolės vykdymui vaikams. Atsakovas savo išlaidas skaičiuoja ir išleidžia tik būtiniems poreikiams ir tik tiek, kiek būtina, tačiau visada atsižvelgia į dukrų norus. Ieškovės pinigų panaudojimas yra neracionalus. Nors ieškovė įrodinėjo, kad dukroms reikia po 404 Eur išlaikymo, tačiau akivaizdu, kad dukroms tokios didelės sumos tikrai neskiriamos, kadangi pati ieškovė gauna tik minimalų darbo užmokestį. Tai suponuoja išvadą, kad arba ieškovės pajamos didesnės, arba dukrų poreikiai realiai mažesni;atsakovas pateikė įrodymus, kad ne tik sąžiningai mokėdavo vaikams išlaikymą, bet ir pervesdavo įvairias papildomas pinigines sumas ir pasiimdavo dukras kas antrą savaitgalį. Ieškovė nuteikinėja dukras prieš atsakovą, todėl jos teigia, kad išlaiko tik mama. Vaikams iš viso po 200 Eur skiriama suma yra pakankama minimaliems poreikiams. Ieškovė tinkamai galėtų patenkinti vaikų poreikius už nurodytą sumą, jei jas teisingai paskirstytų. Ieškovė, reikalaudama priteisti nerealiai didelę išlaikymo sumą, siekia, kad atsakovas neturėtų galimybės dukroms suteikti tokios bendravimo kokybės, kaip iki šiol. Dalis atsakovo kelionių yra susijusios su darbu, be to keliones atsakovui perka žmona;atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai byloje vertino nepilnamečių poreikius ir nepagrįstai (be motyvų) juos sumažino. Apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo nutartimis, tačiau teismo nagrinėtos bylos iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Vaikams teikiamas išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Nesutinkama su ieškovės argumentu, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, nepagrįstos ieškovės užuominos, kad atsakovas turi papildomų pajamų. Priešingai, neaišku, kokias realias pajamas gauna ieškovė. Atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo eigoje atskleista pilnai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinių skundų esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams (dviem dukrom) padidinimas (nuo 86,89 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-359-658/2012 nutraukta V. P. ir I. N.-P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove) I. N.-P., V. P. (atsakovas) įsipareigojo nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaikų poreikius ir pasikeitusią šalių turtinę padėtį, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 140 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatytas išlaikymas (86,89 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį) nėra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti, tačiau nesutariama, kokia suma turėtų būti padidintas išlaikymo dydis (ieškovė prašo padidinti iki 202 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas sutinka su 100 Eur suma).

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas vaikų poreikius ir nustatydamas jų dydį apie 280 Eur kiekvienam kas mėnesį, išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Nustatytas vaikų poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir pan., tačiau šių poreikių tenkinimo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties, t. y. nuo galimybių tenkinti šiuos poreikius.

Šiuo atveju nustatyta tokia tėvų turtinė padėtis: 1) ieškovė turi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (vertė apie 21 039 Eur; moka įmokas (60 Eur) už būstą bankui; turi automobilį Mitsubishi Colt (gamybos metai 2007); 40 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dirba šioje įmonėje direktore, gauna minimalų darbo užmokestį (350 Eur); iki 2014 m. rugsėjo 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos darbo užmokestis buvo apie 4 500 Lt (1 303 Eur, atskaičius mokesčius apie 990 Eur), iš šio darbo išėjo motyvuodama, jog vaikams pradėjus eiti į mokyklą, reikėjo jiems skirti daugiau laiko; 2) atsakovas nekilnojamojo turto neturi; turėtą automobilį Mazda 626 (pagaminimo metai 1997) 2015 m. pardavė už 100 Eur; turi VIP investicinį gyvybės draudimą, pagal kurį 2015 m. liepos 30 d. gavo 8 129,91 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. sukaupta suma buvo 5 089, 38 Eur; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu, įmonė jam kompensuoja transporto išlaidas, kanceliarines prekes ir pan.; darbo užmokestis minimalus (350 Eur); nurodo, jog ieško geriau apmokamo darbo, tačiau tinkamų pasiūlymų negauna. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tikėtina, jog abi šalys neatskleidžia savo realiai gaunamų pajamų dydžio, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė, be to ji savo iniciatyva sumažino savo darbines pajamas, todėl ieškovė iš emės turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukrų išlaikymo, siekiant patenkinti vaikų poreikius didesne apimtimi, negu leidžia priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas, galintis susirasti geriau apmokamą darbą, į tai, kad turi išlaikyti du vaikus, priteisto išlaikymo dydis (140 Eur kiekvienam vaikui) laikytinas pagrįstu ir proporcingu vaikų poreikiams ir jo nustatytai turtinei padėčiai.

Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo tokio pobūdžio bylose formuojamos praktikos ir priteisė iš atsakovo mažesnį išlaikymą negu puse minimalios mėnesinės algos (350 Eur). Pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad minimalios mėnesinės algos nustatytas dydis nėra pagrindas esant tam tikroms aplinkybėms (keli išlaikytiniai, sunki turtinė padėtis ir pan.) nepriteisti mažesnio išlaikymo dydžio, negu minimali mėnesinė alga. Antra, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo nustatytas 86,89 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas išlaikymas, su kuriuo ieškovė sutiko (laikė pakankamu). Šiai dienai byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, negu buvo išlaikymo priteisimo metu, kas reiškia, jog priteisto išlaikymo padidinimą lemia tik vaikų poreikių padidėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų amžiaus padidėjimą, šalies ekonominę padėtį, priteistą išlaikymą padidino iki 140 Eur (61 procentu). Be to, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomiems vaikų poreikiams, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo.

Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad padidintas išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Tik bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo papildomą prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokatės teisines paslaugas), pateiktą baigus bylą nagrinėti iš esmės. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio eigos, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, o šalių baigiamosios kalbos atidėtos kitam teismo posėdžiui. Prieš baigiamąsias kalbas atsakovo atstovė pateikė prašymą pridėti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos teismas priėmė, tačiau pagal juos prašomų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nes pateiktas prašymas po bylos iš esmės išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo motyvacija ir pažymi, kad atsakovo atstovė turi būti atidi ir rūpestinga naudodamasi savo procesinėmis teisėmis bei laikytis įstatymų reikalavimų. Tai, kad teismas priėmė ir pridėjo prie bylos atsakovo atstovės dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesudaro pagrindo nesivadovauti įstatymo nuostata, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos. Be to, pažymėtina, kad pateikta 2015 m. lapkričio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 415/15-1 (t. 2, b. l. 49), kurioje nurodomas teisinių paslaugų pobūdis – konsultacijos, atstovavimas teismo posėdžiuose, - nėra pakankama, pagrindžianti prašomas priteisti išlaidas, nes joje nėra jokios nurodomų paslaugų detalizacijos (kada, kiek laiko, paslaugų kaina ir pan.). Taip pat, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos, joje nurodomos paslaugos buvo suteiktos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nebuvo jokių kliūčių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Taip pat nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė tam pagrįsti nepateikė jokių motyvų. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies, būtent laikantis nurodyto įstatymo reikalavimų ir buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisingai nustatant, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 46 proc.

Kiti apeliantų argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai jame nurodytais motyvais atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinius skundus atmetus, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, t. y. 12,80 Eur (mokėtina suma – 28,80 Eur, sumokėta 16 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,80 Eur (dvylika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).