- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1616-779/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 7 090,90 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. su atsakovu V. A., veikiančiu pagal verslo liudijimą, sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kokybiškai atlikti sutartyje nurodytus darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė kad vykdant sutartį 2015 m. gegužės 1 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 1, kuriuo priimti mūro darbai, sąramų montavimas ir papildomi darbai, bendrai 1 235 Eur sumai, 2015 m. gegužės 15 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 2, kuriuo priimti monolitinio žiedo montavimo, pertvarų montavimo ir kiti darbai, bendrai 1 125 Eur sumai, ir 2015 m. gegužės 30 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 3, kuriuo priimti betonavimo, monolitinio žiedo montavimo 2 – ame aukšte, mūrijimo darbai ir kiti darbai, bendrai 3 424 Eur sumai.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nugriuvo namo didysis kaminas, kurį statė atsakovas. Ieškovės motina iš karto paskambino telefonu atsakovui, kuris pažadėjo atvykti ir susipažinti su griuvimo priežastimis ir pasekmėmis, bet sutartu laiku neatvyko, o vėliau telefonu pareiškė, kad statybų nebevykdo, griuvimo pasekmių šalinti nesiruošia ir žalos nekompensuos. Kadangi atsakovo prisikviesti nepavyko, todėl kaminą perstatė savo lėšomis; į teismą nusprendė kreiptis tik tuomet, kai pradėjus tvarkyti namo vidų, paaiškėjo kiti trūkumai – pertvarų kreivumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi darbai, kuriuos atliko, buvo detaliai aptarti su ieškove, ir aiškiai bei tiksliai įvardinti rangos sutartyje. Teigė, jog visus pagal sutartį sutartus darbus atliko, o ieškovė visus darbus priėmė, pasirašydama tris statybos darbų aktus, kas reiškia, kad po kiekvieno statybos darbų etapo užbaigimo ieškovė patikrino atliktų darbų kokybę, darbus priėmė ir neturėjo jokių pastabų ne tik dėl darbų kokybės bet ir dėl sutarties vykdymo sąlygų.
4. Atsakovas pažymėjo, kad visi darbai, dėl kurių jis susitarė su ieškove, buvo nurodyti pasirašytoje rangos sutartyje, o iš sutarties matyti, jog ieškovė užsakė ir šalys susitarė tik dėl kamino apskardinimo darbų atlikimo, kas patvirtina tai, jog jis nestatė kamino, todėl ieškovės kaltinimai dėl nugriuvusio kamino ir reiškiami reikalavimai atlyginti dėl nugriuvusio kamino patirtas išlaidas yra visiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad kamino statybos darbai nuo kitų statybos darbų skiriasi savo specifika ir kaina, todėl tokius darbus, jeigu dėl jų būtų susitarta, šalys būtų įvardinusios sutartyje. Taip pat nurodė, jog nesutinka ir su eksperto išvada dėl sienų ir atkreipė dėmesį, kad Statybos taisyklės ST 121895674.205.01.04:2014 „Mūro darbai“ nėra teisės normų aktas, o viso labo tik savanoriškai taikomas Lietuvos statybininkų asociacijos priimtas dokumentas, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, savanoriškai taikomas Lietuvos statybininkų asociacijos nariams, kurios narys jis nėra, kas reiškia, kad ir dokumentas jam neprivalomas.
5. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė reikalauja nepagrįsta didelių sumų, t. y. reikalauja kelis kartus didesnės sumos, negu pati yra sumokėjusi. Pažymėjo, jog reikalavimai dėl nugriuvusio kamino jam pareikšti tik 2020 m. vasario 5 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų, o reikalavimai dėl sienų trūkumų, praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 347 Eur dėl nukritusios kamino patirtų nuostolių atlyginimo, 550 Eur išlaidų dėl ginčo sureguliavimo ne teismo tvarka ir 429,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. kovo 27 d. sudarė darbų rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimą Nr. HR008677-1, įsipareigojo ieškovės medžiagomis atlikti mūro, stogo ir fasado darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė darbus priimti ir juos apmokėti pagal sutartyje numatytus įkainius. Iš šalių paaiškinimų nustatė, jog atsakovui perduotas darbų frontas – išlieti pamatai, ant kurių atsakovas pastatė dviejų aukštų namo konstruktyvą (su sienomis, perdangomis ir pertvaromis) ir uždengė stogą. Atsakovo atlikti darbai buvo priimti šalims pasirašius tris Statybos – remonto darbų aktus: Nr. 1 2015 m. gegužės 1 d. (darbai už 1 235 Eur), Nr. 2 2015 m. gegužės 15 d. (darbai už 1 555 Eur), Nr. 3 2015 m. gegužės 30 d. (darbai už 3 424 Eur). Ieškovė darbus priėmė ir atsiskaitė už juos, nepareikšdama jokių pretenzijų.
8. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį nukrito ginčo namo kaminas. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, prašydama atlyginti 2 300 Eur. 2020 m. vasario 4 d. ieškovė pateikė atsakovui advokato parengtą rašytinę pretenziją, prašydama nuostoliams dėl kamino griuvimo ir kreivai išmūrytų sienų atlyginti sumokėti 2 150 Eur kompensaciją. Atsakydamas į 2020 m. vasario 4 d. pretenziją atsakovo atstovas advokatas nurodė, jog pastaroji nėra pagrįsta, nes nėra pateikta įrodymų, kad kaminas nugriuvo dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų; o nurodyti sienų defektai – netinkamas (kreivas) išmūrijimas – yra akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu.
9. Pirmosios instancijos teismas šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti nuostolius dėl pertvarų mūrijimo darbų, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pertvarų nukrypimas nuo vertikalės iki 3 cm suponuoja trūkumo akivaizdumą, kuris patikrinimo metu galėjo būti aptiktas neatliekant jokio specialaus tyrimo. Kadangi ieškovė darbus priėmė be jokių pastabų ir byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių išmūrytų pertvarų nuokrypis nuo vertikalės turėtų būti vertinamas kaip paslėpti trūkumai, remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 3 dalimi konstatavo, jog ieškovė prarado teisę remtis darbo trūkumų faktu, todėl reikalavimą dėl šiuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstą.
10. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti nukritusio kamino atstatymo išlaidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statybos darbus atsakovas ir jo pasamdyti asmenys pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, namo kamino griovimas užfiksuotas 2018 metų rugpjūčio 29 d., atitinkamai griovimas įvyko per garantinį terminą.
11. Teismas atsakovo poziciją, jog ne jis statė kaminą, vertino kritiškai, kadangi jokių duomenų, jog objekte dirbtų kiti rangovai, byloje nebuvo nustatyta. Be to, Statybos – remonto darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 užfiksuoti tokie atsakovo atlikti darbai: kamino montavimo darbai, pirmo aukšto kamino montavimas iki perdangų, prie kamino betonavimo ir papildomi darbai iš silikatinių plytų; prie židinio kamino pamūrijimas iš fibo plytų, kas, anot teismo, rodo, jog net tuo atveju, jei pačio didelio kamino atsakovas nestatė, pastarasis turėjo būti pastatytas atsakovui atliekant skardos aplink kaminą sumontavimo darbus. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, jog už kamino griovimą per garantinį terminą atsakingas atsakovas.
12. Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, teismas įvertino, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą atstatė sugriuvusį kaminą, tačiau neišsaugojo visų atstatymą kaštus pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl patirtai žalai pagrįsti pateikė specialisto išvadą – D. K. vertinimo aktą, pagal kurį kamino atstatymo ir sulankstytos stogo dangos keitimo darbų kaštai – 3 095,37 Eur (1 897,57 + 660,59 + 21 % PVM). Teismas, įvertinęs, jog kamino atstatymo (mūrijimo, armavimo ir skardinimo) bei stogo dangos nuėmimo ir keitimo darbus 2018 metų lapkričio mėnesį atliko du fiziniai asmenys už 850 Eur, sutiko, jog šiuo atveju turėtų būti atlyginamos realiai patirtos išlaidos, o ne būsimo remonto išlaidos. Teismas nurodė, kad specialisto išvada dėl kamino atstatymo išlaidų paskaičiavimo negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas atstatymo išlaidoms pagrįsti, nes minėtoje sąmatoje paskaičiavimuose įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, kuris nebuvo patirtas. Teismas medžiagų išlaidas nustatė remdamasis specialisto vertinimo akte pateiktos sąmatos duomenimis, 1 stulpelio pozicijomis: 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 2 stulpelio 2 pozicija. Tokiu būdu konstatavo, jog ginčo darbams atlikti būtinų medžiagų vertė – 1 497 Eur (188,61 + 87,42 + 44,76 + 250,92 + 58,94 + 153,25 + 70,73 + 87,85 + 294,71 + 21 % PVM). Teismas, sudėjęs realiai atliktų darbų išlaidas bei jiems atlikti būtinų medžiagų vertę, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, jog dėl kamino atstatymo ir pažeistos stogo dangos trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 2 347 Eur nuostolių (850 + 1 497).
13. Dėl kitų patirtų nuostolių atlyginimo (150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už pretenzijos surašymą bei 400 Eur už vertinimo akto parengimą) teismas pasisakė, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos, faktinių aplinkybių konstatavimo ir nuostolių įvertinimo bei advokato pagalbos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktuose numatytus reikalavimus. Tačiau įvertinęs tai, jog 400 Eur išlaidos yra patirtos dėl dviejų trūkumų įvertinimo, jų tarpe ir išmūrytų pertvarų įvertinimo, o ieškinys šioje dalyje atmestas, reikalavimą dėl 400 Eur išlaidų už vertinimo akto parengimą tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei pusę šių išlaidų – 200 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisė 550 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos iki teismo įvertinimu.
14. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, jog ieškovė pirmą kartą raštu reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pareiškė 2019 m. lapkričio 28 d. (dėl ankstesnių pretenzijų žodžiu byloje jokių įrodymų nėra), todėl šį ieškovės elektroninį laišką vertino kaip jos pareiškimą atsakovui apie darbų rezultato trūkumus, o šio akto surašymo datą vertino kaip ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2020 m. gegužės 14 d., konstatavo, jog vienerių metų ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nebuvo praleista.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir iš atsakovo priteisto bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą dėl nugriuvusio kamino. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino įrodymus, nes ieškovė turėjo pareigą rodyti, kad nekokybiškus kamino statybos darbus atliko būtent atsakovas. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas privalėjo atmesti ieškinį, tačiau vietoj to, teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, jo atsikirtimus, kad jis kamino nestatė, vertino kritiškai ir dėl to nusprendė patenkinti ieškinį.
15.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad aplinkybę, jog atsakovas pastatė kaminą, patvirtina paties atsakovo parodymai. Anot teismo, kadangi atsakovas nenurodo, kas pastatė kaminą, darytina išvada, kad kaminą pastatė atsakovas, nes daugiau nebuvo kam pastatyti. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir nelogiška.
15.3. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Darbų rangos sutartis, kurioje buvo smulkiai įvardinti visi darbai, kuriuos užsakė ieškovė ir dėl kurių šalys susitarė, tačiau kamino statybos darbai sutartyje nebuvo numatyti.
15.4. Kamino statybos darbai nuo kitų statybos darbų skiriasi savo specifika ir kaina, todėl tokius darbus, jeigu dėl jų būtų susitarta, šalys būtų įvardinusios sutartyje, kaip tai padarė aptardami kitus darbus. Joks Schiedel Rondo Plus kaminas ir jo instrukcija atsakovui nebuvo perduoti, atsakovui nėra žinoma nurodyto modelio kaminų statyba, atsakovas dėl tokio kamino statybos su ieškove nesitarė ir jo nestatė.
15.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos – remonto darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 užfiksuotais darbais: kamino montavimo darbai, pirmo aukšto kamino montavimas iki perdangų, 2 prie kamino betonavimo ir papildomi darbai iš silikatinių plytų; prie židinio kamino pamūrijimas iš fibo plytų. Minėti darbai nesusiję su nugriuvusiu kaminu, o su kitu, židiniui skirtu kaminu, dėl kurio byloje nekilo ginčo.
15.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl kamino atstatymo ir pažeistos stogo dangos trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 2 347 Eur nuostolių. Teismas, prieštaraudamas savo išvadoms, iš atsakovo priteisė ne realias, bet hipotetines išlaidas, kurių ieškovė nepatyrė. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nugriuvusio kamino remonto darbai ieškovei kainavo 850 Eur.
15.7. Teismas savo sprendimą priteisti ne realias, o hipotetines išlaidas nepagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovė nėra išsaugojusi rašytinių įrodymų apie kamino ir stogo dangos pažeidimams pašalinti būtinų medžiagų kainą, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pareikštais reikalavimais, jokių savo atliktų paskaičiavimų dėl kamino atstatymo ir stogo dangos keitimo nepateikė. Nurodė, kad atsakovas neprivalėjo teikti kokių nors įrodymų, nes patirtas išlaidas privalėjo įrodyti ieškovė. Todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino į bylą ieškovės pateiktus įrodymus, kurie nepatvirtina ieškovės patirtų nugriuvusio kamino remontui patirtų išlaidų.
15.8. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų.
15.9. Teismo išvados dėl ieškinio senaties visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ginčo kaminas nugriuvo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš karto po kamino nugriuvimo jos motina paskambino telefonu atsakovui, taigi, yra akivaizdu, kad dėl nugriuvusio kamino trūkumų ieškovė į atsakovą kreipėsi dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir buvo informuota, kad atsakovas trūkumų nešalins, todėl teismas nepagrįstai vienerių metų ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. lapkričio 28 d. Šios teismo išvados neatitinka CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo reikalavimo atlyginti nuostolius dienos, bet „nuo pareiškimo apie trūkumus dienos“, kuriam pakanka, kad užsakovas praneštų rangovui apie garantiniu laikotarpiu pastebėtus trūkumus. Be to, ši teisės norma nenumato pareiškimo dėl trūkumų rašytinės formos, kas reiškia, kad pareiškimas apie trūkumus gali būti išreikštas ir žodžiu. Ieškovė pati pripažino, kad apie nugriuvusį kaminą atsakovui pirmą kartą pranešė 2018 m. rugpjūčio 10 d. telefonu. Tokia pareiškimo apie trūkumus forma atitinka CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl laikytina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2020 m. gegužės 14 d., todėl praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
15.10. Atsakovas nestatė kamino, neatsako už nugriuvusio kamino remonto išlaidas, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš atsakovo priteisė 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už pretenzijos surašymą, bei 200 Eur už vertinimo akto parengimą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė su skundu nesutinkanti, prašė skundą atmesti. Nurodė tokius pagrindinius atsiliepimo motyvus:
16.1. teismas argumentuotai ir pagrįstai nusprendė, kad kaminą įrenginėjo (statė) atsakovas. Teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos atsakovui, o įvertino abiejų šalių poziciją bei byloje sukauptų įrodymų visumą.
16.2. Iš darbų rangos sutarties, darbų perdavimo – priėmimo aktų matyti, kad rangos darbus atliko tik asmeniškai pats atsakovas ir jo pasitelkti asmenys. Kitų asmenų, kurie galėjo atlikti atitinkamus darbus, nenurodo nei byloje esantys dokumentai, nei liudytojai, nei pats atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir jo darbuotojai, kaip pagrindiniai rangovai ir statybininkai, statybvietėje buvo nuolatos ir tikrai būtų žinoję, kas ir kada atliko dalį darbų.
16.3. Kaip teisingai nurodė teismas, statybos – remonto darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 užfiksuoti tokie atsakovo atlikti darbai, kurie byloja apie tai, jog atsakovas statė (įrenginėjo) kaminą. Jei jis atliko aktuose nurodytus darbus, labai mažai tikėtina, kad atsakovui nežinant, nuolat būnant statybvietėje dar kokie nors asmenys galėjo prisidėti prie kamino statybos (montavimo).
16.4. 2020 m. vasario 4 d. ieškovė pateikė atsakovui advokato parengtą rašytinę pretenziją, tame tarpe, prašydama nuostoliams dėl kamino griuvimo ir kreivai išmūrytų sienų atlyginti sumokėti kompensaciją. Atsakydamas į pretenziją, atsakovo atstovas advokatas neginčijo faktinių aplinkybių ir nenurodė, kad kaminą statė ne atsakovas.
16.5. Byloje esantys įrodymai, kad kamino atstatymo (mūrijimo, armavimo ir skardinimo) bei stogo dangos nuėmimo ir keitimo darbus 2018 metų lapkričio mėnesį atliko du fiziniai asmenys už 850 Eur, rodo tik pačių darbų (dalies darbų be medžiagų vertės) kainą. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė ir kitas susijusias išlaidas, tame tarpe - medžiagų įsigijimo, todėl teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktą eksperto išvada dėl tokių medžiagų kiekio ir kainos. Šios išlaidos yra ne būsimos, o jau patirtos. Pažymėjo, kad apeliantas jokių alternatyvių skaičiavimų į bylą nepateikė.
16.6. Ieškovė 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė reikalavimą atlyginti nuostolius ir taip pranešė atsakovui apie darbų trūkumus. Ieškinys pateiktas 2020 m. gegužės 14 d., todėl net ieškovo netinkamai pasirinktas 1 metų senaties terminas nėra praleistas.
16.7. Atsakovo pastangos nurodyti 2018 m. rugpjūčio 10 d. kaip ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, yra visiškai nepagrįstos. Ieškovė nesusisiekė su atsakovu dėl kamino griūties (ji bandė, bet atsakovas vengė kontaktų), o ieškovės motina nėra nei sutartinė, nei įstatyminė ieškovės atstovė vykdant statybos darbų sutartį, todėl jokie jos pokalbiai su atsakovu negi būti laikomi kokių nors pretenzijų pareiškimų ar informacijos apie trūkumus pateikimu.
16.8. Nesuprantama, kodėl ieškovas bylos atveju siekia taikyti senaties terminą nustatytą CK 6.667 str., nes šis terminas taikomas darbams, kai nėra trūkumų, sukėlusių griuvimo pasekmes. Bylos atveju statybos rangos taikomas išimtinai CK 6.698 str., kuriame numatyti ieškinio senaties terminai akivaizdžiai nesuėjo ieškinio pateikimo dienai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
19. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
20. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių 2015 m. kovo 27 d. Darbų rangos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos santykiai, o šalių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartį, kadangi ieškovė – fizinis asmuo, užsakė atsakovą, dirbantį pagal verslo liudijimą, pastatyti gyvenamąjį namą asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui, todėl rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, po darbų priėmimo nustačiusi, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, defektais, pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, nukritus kaminui
22. Apeliantas nurodo, jog visi darbai, kuriuos jis atliko, buvo detaliai aptarti su ieškove ir aiškiai bei tiksliai įvardinti rangos sutartyje, dėl kamino statymo darbų nebuvo tartasi ir ne jis kaminą statė.
23. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog ieškovė atsakovui perdavė tokį darbų frontą – 2015 metais sklype išlietus pamatus, ant kurių atsakovas su savo samdytais asmenimis 2015 m. kovo mėnesį pradėjo statyti ir gegužės 30 d. pastatė dviejų aukštų namo konstruktyvą (su sienomis, perdangomis ir pertvaromis) bei uždengė stogą. Užsakovė atliktus darbus priėmė trimis darbų priėmimo aktais. Bylos duomenys (ieškovės paaiškinimai, statybos rangos sutartis, atliktų darbų priėmimo aktai, ieškovės atstovo rašytinė pretenzija atsakovui, ginčo objekto techninio prižiūrėtojo M. Š. paaiškinimai) taip pat patvirtina, jog gyvenamojo namo niekas, apart apelianto bei jo samdytų asmenų, nestatė. Taigi, labiau tikėtina, jog apeliantas pastatė tiek visą namą, tiek statė abu namo kaminus. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog dar kokie nors rangovai būtų dirbę prie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo statybos, byloje nėra.
24. Be to, iš į bylą pateiktų darbų priėmimo aktų Nr. 2 ir Nr. 3 akivaizdu, jog apeliantas atliko ne tik kamino apskardinimo, dėl ko susitarė sutartyje, bet ir kaminų statymo darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuose aktuose įrašyti darbai: kamino montavimo darbai, pirmo aukšto kamino montavimas iki perdangų, prie kamino betonavimo ir papildomi darbai iš silikatinių plytų; prie židinio kamino pamūrijimas iš fibo plytų, leidžia daryti išvadą, jog rangovas atliko ir kaminų statymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atliktų darbų akto Nr. 3 pozicijoje 15 įrašyti ir dviejų kaminų montavimo darbai, kas patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog kaminus statė atsakovas.
25. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, neperkeldamas įrodinėjimo naštos atsakovui, nustatė, jog būtent atsakovas atliko ir kamino statymo darbus. Dėl to atmestini apelianto argumentai, susiję su netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Dėl nuostolių dydžio
26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kaminą pastatė rangovas, tačiau kaminas per garantinį laikotarpį nugriuvo, priteisė iš atsakovo 2 347 Eur nuostolių už kamino atstatymo darbus. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl priteistų nuostolių dydžio, nurodė, kad priteistas nuostolių dydis yra nepagrįstas ieškovės realiai patirtomis išlaidomis.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė, kad iš atsakovo būtų priteista suma, reikalinga kamino atstatymo (mūrijimo, armavimo ir skardinimo) bei stogo dangos nuėmimo ir keitimo darbus, kadangi ieškovė iki kreipimosi į teismą atstatė sugriuvusį kaminą, tačiau neišsaugojo visų atstatymo kaštus pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl patirtai žalai pagrįsti pateikė specialisto išvadą – D. K. vertinimo aktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog kamino atstatymo bei stogo dangos nuėmimo ir keitimo darbus 2018 metų lapkričio mėnesį atliko du fiziniai asmenys už 850 Eur, kamino atstatymui ir stogo dangos deformacijos trūkumams pašalinti būtinų medžiagų išlaidas nustatė remdamasis specialisto vertinimo akte pateiktos sąmatos duomenimis, ir sudėjęs realiai atliktų darbų išlaidas bei jiems atlikti būtinų medžiagų vertę, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, jog dėl kamino atstatymo ir pažeistos stogo dangos trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 2 347 Eur nuostolių (850 + 1 497).
28. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi ieškovė pasirinko CK 6.678 str. 1 d. įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
29. Byloje esantys įrodymai (2018 m. prekių pirkimo pardavimo kvitai Nr. 178 ir Nr. 235), patvirtina, kad kamino atstatymo darbus 2018 metais atliko du fiziniai asmenys (K. ir J.) už 850 Eur sumą. Ši suma sumokėta už kamino mūrijimo, armavimo, stogo dangos nuėmimo, keitimo ir kamino skardinimo darbus, t. y. už paslaugas be medžiagų vertės. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė ir medžiagų įsigijimo išlaidas, kurių kvitų neišsaugojo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis byloje rėmėsi šalių pateiktais įrodymais, kaip jų įrodinėjamų aplinkybių buvimo pagrindu. Kadangi kamino griuvimo pasekmių šalinimo išlaidos apima ir tam reikalingų medžiagų kainą, teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateikta eksperto išvada dėl tokių medžiagų kiekio ir kainos. Atsakovui neteikiant kitokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (sąmatų, skaičiavimų arba kitų rašytinių įrodymų), o tik deklaratyviai nesutinkant su eksperto D. K. nurodytomis ir teismo nustatytomis išlaidomis, neprašant teismo skirti ekspertizės trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumui įvertinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, remdamasis savo įsitikinimu, įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo principais, spręsti dėl 2 347 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
30. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog dėl kamino atstatymo ir pažeistos stogo dangos trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 2 347 Eur nuostolių, ieškinį tenkinus iš dalies, pagrįstai iš dalies iš atsakovo priteisė ir kitus nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu.
Dėl ieškinio senaties
31. Atsakovas, remdamasis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, prašė reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pirmą kartą raštu reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pareiškė 2019 m. lapkričio 28 d., šį ieškovės elektroninį laišką vertino kaip jos pareiškimą atsakovui apie darbų rezultato trūkumus, o šio akto surašymo datą - ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2020 m. gegužės 14 d., teismas vertino, jog vienerių metų ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nebuvo praleista. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodydamas, jog ieškinio senaties termino pradžios terminu laikytinas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės motinos telefoninis skambutis.
32. Nurodytos atsakovo aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis šios bylos kontekste, kadangi nagrinėjamu atveju svarbus yra ne CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
34. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnis numato rangovo atsakomybę už statybos objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų.
35. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.698 straipsnį atsakovas už objekto sugriuvimą atsako per 5 metus ir ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl darbų trūkumų 2019 m. lapkričio 28 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovės motinos skambutis atsakovui 2018 m. nelaikytinas pareiškimu apie trūkumus, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovė, pastaroji nebuvo nei sutarties šalis, nei yra įstatyminė pilnametės ieškovės atstovė.
Dėl bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos atsakovei iš apelianto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apelianto (atsakovo ) V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) V. A. ieškovei I. V. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.