Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendime atsakovė kaip ir neskundžiamoje Atsakymo dalyje nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į dalį žemės (iki 0,12 ha) bus atkurtos nauju žemės sklypu pagal įrašytą eilę Kauno mieste.

Sprendime papildomai teigiama, kad yra rasta laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko turėtos žemės vietoje (atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendime nurodyti 0,1495 ha, 0,1586 ha ir 0,0029 ha laisvos (neužstatytos) žemės plotai ne visa apimtimi, o tik iš dalies yra natūrinės žemės vietoje) ir kad nuosavybės teisės į ją pareiškėjai gali būti atkuriamos natūra.

Su minėtomis Sprendimo dalimis dėl nuosavybės teisių atkūrimo nauju žemės sklypu ir natūra pareiškėja sutinka.

Pažymėjo, jog likusioje Sprendimo dalyje nurodoma, kad į kitą likusią neatkurtą pareiškėjai priklausančią atkurti buvusio savininko turėtą žemę, į kurią pareiškėjai nuosavybės teisės nebus atkurtos nauju žemės sklypu ir natūra, (toliau - Likusi žemė) nuosavybės teisės pareiškėjai yra atkurtinos pinigais. Atsakovė teigia, kad pareiškėja neturi teisės nuosavybės teises į šią žemę atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose, nes tariamai šio būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. nepasirinko. Su šia Sprendimo dalimi (toliau - Skundžiama Sprendimo dalis) ir ikiteismine tvarka skųsta Atsakymo dalimi (toliau - Skundžiama Atsakymo dalis, o Skundžiama Sprendimo dalis ir Skundžiama Atsakymo dalis kartu - Skundžiamos dalys) pareiškėja nesutinka.

Akcentavo, kad pareiškėjos pasirinktas būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje, be to, atsakovė iki 2003 m. kovo 1 d. raštu neinformavo pareiškėjos, kad jos pasirinktu būdu nuosavybės teisių atkurti galimybių nėra ir nepasiūlė dėl šios priežasties pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą, todėl pareiškėja turi teisę nuosavybės teises į Likusią žemę atsikurti ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose

Nurodė, jog LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) metu pareikšta asmens valia atkurti nuosavybės teises pasirinktu būdu turi būti realizuojama toliau pagal naujai priimto įstatymo nuostatas tiek, kiek ji gali būti laikoma šias nuostatas atitinkanti. Atstatymo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nebuvo panaikinta galimybė atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, vietoj jo perduoti kitą lygiavertį turtą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punkte numatyti atlyginimo už valstybės išperkama turtą būdai savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nėra kokybiškai kitokie negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), todėl prašymo pateikimo metu pareikšta valia turi būti nuosekliai realizuojama įsigaliojus naujam įstatymui. Taigi būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Be to, būdas ekvivalentine natūra yra tapatus ir būdui nauju žemės sklypu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (ji yra pretendento J. A. (miręs) teisių perėmėja) nuosavybės teises atkuriančiai institucijai (toliau - Institucija) pateiktame 1991 m. gruodžio 19 d. prašyme išreiškė valią nuosavybės teises į 0,5 ha J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas), atsikurti ekvivalentine natūra. Pareiškėja nei iki 2003 m. balandžio 1 d., nei vėliau savo valios dėl būdų nepakeitė ir neatsisakė.

Akcentavo, kad tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiek ir aiškinant lingvistiškai būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisako nuosavybės teises pareiškėjai atkurti pastaruoju būdu.

Pabrėžė, kad atsakovė iki 2003 m. kovo 1 d. raštu nepranešė pareiškėjai, jog nuosavybės teisės į žemę negali būti atkurtos ekvivalentine natūra, bei nepasiūlė rinktis kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Be to, netgi po Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo atsakovė nuosavybės teises pareiškėjai atkūrinėja ekvivalentine natūra - pareiškėja yra įrašytą į eilę naujam žemės sklypui Kauno mieste gauti. Visa tai patvirtina, kad ir įsigaliojus Atkūrimo įstatymui Institucijai buvo aiški pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir kliūčių nuosavybės teises atkūrinėti pastaruoju būdu Institucija nematė.

Atsakovė pati sau logiškai prieštarauja - į dalį žemės pareiškėjai nuosavybės teises atkūrinėja ekvivalentine natūra (nauju žemės sklypu), o į kitą dalį atsisako atkurti ekvivalentinę natūrą atitinkančiu būdu, t. y. lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose.

Pažymėjo, kad jei atsakovė iki 2003 m. kovo 1 d. būtų informavusi pareiškėją, kad galimybių nuosavybės teises atkurti pareiškėjai jos pasirinktu būdu nėra ir būtų pasiūliusi pasirinkti kitus būdus, pareiškėja būtų turėjusi galimybę iki įstatyme numatyto termino - iki 2003 m. balandžio 1 d. - patikslinti savo valią, nurodydama pageidavimą nuosavybės teises atsikurti nauju žemės sklypu ir lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Šios galimybės pareiškėja neteko dėl to, kad atsakovė nevykdė jai imperatyviomis teisės normomis priskirtos pareigos informuoti ir pasiūlyti. Atsakovei pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir taip buvo aiški, ir įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, todėl atsakovė net neturėjo pagrindo reikalauti, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeistų / patikslintų savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Pareiškėjos turimomis žiniomis objektyvių galimybių atkurti lygiaverčiais žemės sklypais yra (t. y. yra atkurtinos žemės kitose (kaimo) vietovėse).

NŽT 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. lSS-3595-(9.5.) įsipareigojo pakartotinai išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentus, ir nustačiusi minėtas sąlygas, taip pat tai, kad jei pagal sprendimus atkurti nuosavybės teises kompensuojant pinigais pastarieji dar nėra išmokėti, informuoti piliečius atskirais raštais apie galimybę pateikti prašymus gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. NŽT nurodė, kad tuo atveju, jei buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais ir pinigai nėra išmokėti, NŽT tokius sprendimus piliečių sutikimu administracine tvarka panaikins (patikslins) ir piliečiams pateikus prašymus, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastrinę vietovę, parengs išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Akcentavo, kad pareiškėja įstatymo nustatytais terminais yra pareiškusi valią nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra, o Institucija jos iki 2003 m. kovo 1 d. neinformavo, kad galimybių nuosavybės teises atkurti šiuo būdu nėra ir nepasiūlė rinktis kitų būdų.

Pareiškėjos atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Likusią žemę dar nėra priimtas, tačiau tai neturi reikšmės esminei išvadai, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į Likusią žemę atkurtinos lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Taigi pagal pačios Atsakovės prisiimtus įsipareigojimus pareiškėja turi teisę nuosavybės teises į Likusią žemę atsikurti minėtuoju būdu.

Paminėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos l-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti.

Pareiškėja pažymėjo, kad įstatymo nustatytais terminais pasirinkusi nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra ji įgijo teisėtų lūkesčių, kad būtent šiuo būdu (t. y. nauju žemės sklypu ir lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose) jai bus atkurtos nuosavybės teisės. Šiuos lūkesčius formavo ir pati atsakovė. Šiuo atveju pareiškėjos teisėti lūkesčiai buvo grubiai pažeisti, todėl jie gintini teismine tvarka.

Minėjo, kad atsakovė kai kuriems ekvivalentinę natūrą pasirinkusiems piliečiams nuosavybės teises atkūrė lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Atsakovė teisminėse bylose yra sudariusi taikos sutarčių, kuriomis yra įsipareigojusi atskiriems ekvivalentinę natūrą pasirinkusiems piliečiams nuosavybės teises atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Kai kuriose teisminėse bylose atsakovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriais yra pripažinta, jog ekvivalentinę natūrą pasirinkęs pilietis, kuriam Institucija iki 2003 m. kovo 1 d. raštu nepranešė, kad jai nėra aiški piliečio valia dėl atkūrimo ekvivalentine natūra ir nepasiūlė pasirinkti kitų būdų, turi teisę nuosavybės teises atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Visa tai patvirtina, kad atsakovė vieniems ekvivalentinę natūra pasirinkusiems piliečiams nuosavybės teises atkūrinėja ekvivalentine natūra, kitiems - atsisako atkurti šiuo būdu. Jokio objektyvaus pateisinimo tokiam skirtingam piliečių traktavimui nėra. Pagrįstai teigtina, kad atsakovė Skundžiamomis dalimis atsisakydama atkurti pareiškėjai nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą. Prašė skundą tenkinti.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8792 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., grąžinant natūra 0,2082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0694 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 9016 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais, grąžinant natūra 0,4038 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0178 ha žemės dalį bei 0,3069 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0135 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S8-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais grąžinant natūra 0,0878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0221 ha žemės dalį.

Taigi atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus J. A. liko atkurti nuosavybės teises į 0,3772 ha į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtos žemės.

Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-928-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtintoje piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilėje J. A. (miręs) įrašytas Nr. 77.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalėjo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Piliečiai iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi institucija įvykdė Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte įtvirtintą pareigą raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti pareiškėjui pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą (kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus). Tačiau Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina, kad nuosavybės teises vykdanti institucija pareigą pasiūlyti pretendentui J. A. pasirinkti (pakeisti) valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įvykdė vėliau, tą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-7061 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“, kuris buvo siųstas pareiškėjos įgalioto asmens S. A. adresu. Manytina, kad jokių teisėtų lūkesčių institucija pretendentui (jo įpėdiniui) nesukėlė ir jis negalėjo tikėtis, kad į likusį neatkurtą plotą nuosavybės teisės bus atkuriamos suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje. Prašė skundą atmesti.

Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagal prašyme išreikštą valią, pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėja siekia atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu į buvusio žemės savininko J. A. nuosavybės teise valdyto 2,0 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neatkurtą jai tenkančią dalį. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3772 ha žemės, ginčo dėl neatkurtos dalies byloje nėra.

Administracinėje byloje ginčijamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau- ir NŽT Kauno skyriaus) 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 8SD-295-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1SS-750-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalys, kuriose nurodoma, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas), išskyrus žemę, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos suteikiant naują žemės sklypą pagal įrašytą eilę Kauno mieste, pareiškėjai bus atkuriamos kompensuojant pinigais.

Bylos duomenys patvirtina, jog 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. A. žemę pateikė jo sūnus J. A. (turto paveldėtoja pareiškėja M. A.) (toliau – ir pretendentas), nurodydamas, jog kiti piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą, yra: sesuo V. V. M., sesuo K. P. K. ir brolis K. A.. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra.

J. A. iki nacionalizacijos Kauno miesto ribose nuosavybės teise valdė 2 ha, J. A. tenkanti žemės dalis - 0,50 ha (prijungta J. A. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija).

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8792 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., grąžinant natūra 0,2082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0694 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 9016 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais, grąžinant natūra 0,4038 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0178 ha žemės dalį bei 0,3069 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0135 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. rugpj9čio 30 d. sprendimu Nr. S8-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais grąžinant natūra 0,0878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 0,0221 ha žemės dalį.

Taigi atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus J. A. liko atkurti nuosavybės teises į 0,3772 ha į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno miestas) turėtos žemės. Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-928-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtintoje piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilėje J. A. (miręs) įrašytas Nr. 77.

Ginčijamais NŽT Kauno skyriaus 2018 m. sausio 19 d. raštu (toliau –ir Atsakymas) ir NŽT 2018 m. balandžio 12 d. raštu (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjai buvo atsakyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) „ekvivalentinės natūros“ būdas nenumatytas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikosi pozicijos, kad piliečiams, kurių prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir šis būdas iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeistas, už valstybės išperkamą žemę, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, bus atlyginama pinigais. Be kita ko, pažymėta, kad NŽT Kauno skyrius 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.8SD-(14.8.7)-7061 M. A. įgaliotą asmenį S. A. informavo apie galimybę pakeisti valią ir prašyti, jog už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Be to pažymėjo, kad J. A. (miręs) yra įrašytas į piliečių sąrašą, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai Kauno mieste (eilės Nr. 68), todėl priėjus eilei pareiškėja, kaip įpėdinė bus pakviesta rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste. Taip pat informavo, kad įvertinus jai eilės tvarka pasirinkto perduodamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtintų laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos natūra žemės sklypų plotą, už likusį J. A. neatkurtą buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos Kauno mieste turėtos žemės dalį gali būti atlyginta tik pinigais.

Taigi, ginčijamais Atsakymu ir Sprendimu atsisakyta tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės plotu (ekvivalentine natūra), iš esmės motyvuojant tuo, kad pretendento pirminiame prašyme (1991 m.) nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatyme, o įstatymo nustatytu terminu jo valia patikslinta nebuvo, todėl už likusią neatkurtą turėtos žemės valdos dalį bus atlyginta pinigais.

Priėmus Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymą Nr. VIII-359 (toliau- ir Atkūrimo įstatymas), kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas (1 str. 1 d.), pradėtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesas buvo tęsiamas. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (1997 m. liepos 1 d. red. Nr. VIII-359) įtvirtino, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais. Piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti nuo 1993 m. rugsėjo 10 d. (t. y. pasibaigus Atstatymo įstatyme nustatytam terminui) iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ sustabdymo dienos, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams.

Atkūrimo įstatymu, įvertinus reglamentavimo pasikeitimus, atitinkamai, buvo tęsiami terminai piliečiams tiek prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti, tiek terminai įrodymams – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (10 straipsnio aktuali red. 1 d., 4 d.), tiek valiai dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, bei valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeisti ar pareikšti (21 straipsnio 3 dalis).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (1997 m. liepos 1 d. red. Nr. VIII-359) nustatė, kad pilietis per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 7 dalyje numatyto [atskiro] įstatymo įsigaliojimo dienos gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vėlesnė šio straipsnio redakcija (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas Nr. IX-489) numatė, kad pilietis gali iki 2001 m. gruodžio 31 d. pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo pakeitimu 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-708 šis terminas buvo pratęstas iki 2001 m. liepos 1d., Atkūrimo įstatymo pakeitimu 2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-832 papildomai nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. sausio 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo pakeitimu 2002 m. spalio 15 d. Nr. IX-1139 nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi įstatymas buvo nustatęs tiek terminus pareikšti valiai dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą (įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2002 m. balandžio 19 d.), tiek valiai dėl būdo kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2002 m. spalio 25 d. įstatyme numatyta galimybė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į bet kokį nekilnojamąjį turtą, į kurį pagal įstatymą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės (Teismų praktikos dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas, Administracinių teismų praktika, 2005 m. liepa-gruodis, p. 453.). Bylose kiekvienu konkrečiu atveju yra atsižvelgiama į galinčias kilti dėl atitinkamo valios pareiškimo būdo materialiąsias pasekmes – kai nuosavybės teisių atkūrimas tam tikru būdu yra neatsiejamas nuo konkretaus atlyginimo už natūra negrąžinamą turtą būdo pasirinkimo, vertinama, kad valios pareiškimas dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, apima ir atlyginimo būdo pasirinkimą, nes lemia tų pačių materialiųjų pasekmių atsiradimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2501-13).

Aptartos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas, pradėtas galiojant 1991 m. birželio 18 d. įstatymui Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, buvo nuosekliai tęsiamas jam netekus galios po Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 priėmimo. Piliečiams buvo užtikrintas pradėtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tęstinumas, taip pat pareikštos valios dėl pasirinkto išpirkimo (kompensavimo) būdo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas – numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises atsižvelgiant į jau pareikštą valią arba galimybę valią pakeisti, pasirinkti kitus kompensavimo ar nuosavybės teisių atkūrimo būdus per įstatyme nustatytus terminus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A525-1305/2009, A146-643/2009, A858-2240/2014) laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.