- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1611-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01704-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“
- Atsakovas
- A. R., S. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-285/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“ ieškinį atsakovams A. R., S. P., J. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarė J. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rivarda“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. balandžio 10 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp atsakovų A. R., S. P. ir J. P.; 2) pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. R. nuosavybėn pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 330/803 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r., sav. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei UAB „Rivarda“ iš atsakovų A. R., J. P., S. P. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
2. Nurodė, kad ieškovės reikalavimo teisė kyla iš 2006 m. lapkričio 28 d. paprastojo vekselio ir 2007 m. sausio 12 d. garantinio rašto, pagal kuriuos atsakovas A. R. 2015 m. gruodžio 10 d. G. S. (pradiniam kreditoriui) buvo skolingas 17 377,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 11 584,80 Eur žemės sklypo paskirties keitimo išlaidas, 11 584,80 Eur baudą 0,02 % delspinigius už kiekvieną dieną nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, sandorio sudarymo tikslas yra nuslėpti nekilnojamąjį turtą nuo ieškovės, atsakovas buvo nesąžiningas, sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė kreditorės teises, kadangi nebeliko turto, iš kurio kreditorė galėtų patenkinti savo reikalavimus. Apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo tik 2018 m. sausio mėnesį kreipusis į antstolį dėl išieškojimo.
3. Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0491-175/2006 tenkino K. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad K. P. po E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Ginčo turtas nuo 2006 metų priklausė atsakovų J. P. ir S. P. broliui - K. P.. Visi trys broliai nuo pat savo gimimo gyveno ginčo turte, jį valdė ir prižiūrėjo, tai buvo jų vienintelė gyvenamoji vieta. K. P. 2008 m. gegužės 13 d. Kauno rajono notarės R. S. biure buvo surašęs testamentą, kad ginčo turtą po savo mirties paliks broliams J. P. ir S. P. lygiomis dalimis po ½ dalį, tačiau vėliau K. P. jam priklausantį ginčo turtą padovanojo atsakovui A. R., pagal 2015 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nežinojo, kad brolis Klemensas pasirašė dovanojimo sutartį ir turtas atiteko A. R.. A. R. sužinojęs aplinkybę, kad gyvenamajame name gyvena dar du asmenys, pasielgė žmogiškai ir ginčo turtą padovanojo 2015 m. gruodžio 10 d. tikriesiems savininkams. Byloje yra neaišku, kokios vertės turtas jau yra atitekęs ieškovei UAB „Rivarda“ arba pirminiam atsakovo A. R. kreditoriui G. S.. Kadangi ieškovė UAB „Rivarda“ yra pradinio kreditoriaus G. S. teisių perėmėja, svarbu sužinoti, kada G. S. sužinojo ar galėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Atsakovo nuomone, pradinis kreditorius G. S. apie ginčijamus sandorius jau žinojo 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje, todėl prašė taikyti vienerių metų senaties terminą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. P. prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Rivarda“ atsakovui J. P. 400 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir valstybei 64,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas A. R. 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), po 1/2 atsakovui S. P. ir J. P., taip pat 300/803 dalių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), padovanojo 150/803 dalių atsakovui S. P. ir 150/803 dalių atsakovui J. P.. 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priimtu už akių civilinėje byloje Nr. 2-21627-962/2017 iš atsakovo A. R. ieškovui G. S. naudai priteista 17 377,20 Eur skola, 8 616,14 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 25 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur žyminis mokestis. Šiuo teismo sprendimu priteistos sumos skolos likutis 2018 m. sausio 26 d. yra 26 093,34 Eur, 676,54 Eur palūkanų, apskaičiuotų 2018-01-26, ir vykdymo išlaidos antstoliui. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-464 „Dėl teisių perėmimo vykdymo procese“ išieškotojas G. S. pakeistas į išieškotoją UAB „Rivarda“. 2017 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4116-615/2017, iš atsakovų A. R. ir I. R. ieškovo G. S. naudai solidariai priteista 11 584,80 Eur žemės sklypo paskirties keitimo išlaidos, 11 584,80 Eur bauda, 6 865,15 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30 034,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-7880 „Dėl teisių perėmimo vykdymo procese“ išieškotojas G. S. pakeistas į išieškotoją UAB „Rivarda“. Iš antstolio R. S. 2018 m. sausio 26 d. pažymos matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4116-615-217 yra 18 491,75 Eur skola, 1 279,56 Eur palūkanos, apskaičiuotos 2018 m. sausio 26 d. ir vykdymo išlaidos antstoliui. Pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-21627-962/2017 yra 26 093,34 Eur skola, 676,54 Eur palūkanos, apskaičiuotos 2018 m. sausio 26 d. ir vykdymo išlaidos antstoliui.
8. Teismas darė išvadą, kad sudarant ginčo 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį, pirminis kreditorius G. S. (ieškovė yra jo teisių perėmėja) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
9. Vertinant, ar ginčo sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, ar atsakovas A. R. dėl sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove, ar yra reali grėsmė, kad jo skoliniai įsipareigojimai nebus įvykdyti, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įtikinančių duomenų, jog skolininkas yra visiškai nemokus ir negali įvykdyti savo piniginių prievolių kreditorei.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2018 m. sausio mėnesį, kai kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28070-1043/2016 ieškovo G. S. ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo A. R. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, bendrai 25 993,34 Eur sumai, be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovo turėto nekilnojamojo turto dalis yra atitekę ieškovei – žemės sklypas ir statiniai, esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis Rietavo sav., (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovė UAB „Rivarda“ yra pradinio kreditoriaus G. S. teisių perėmėja. Pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys šioje byloje pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, o atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį yra pagrįsti ir tenkinami (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
12. Teismo vertinimu, ginčijamo 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis, ir skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, todėl jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliania pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011.)
13. Teismas nenustatė ir atsakovo A. R. nesąžiningumo. Nurodė, kad atsakovo A. R. su atsakovais S. P. ir J. P. nesiejo jokie giminystės ryšiai, todėl CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija netaikytina ir atsakovo A. R. elgesys nesudaro pagrindą laikyti jį nesąžiningu actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir liudytojų parodymus, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos ne visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, actio Pauliano ieškinys pareikštas pažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rivarda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje numatytas sąlygas.
15.2. Pirma. Ieškovės reikalavimo teisė kyla iš 2006 m. lapkričio 28 d. paprastojo vekselio ir 2007-01-12 garantinio rašto, pagal kuriuos atsakovas A. R. 2015-12-10 G. S. buvo skolingas. Antra. Atsakovo A. R. sudarytas ginčijamas sandoris sumažino atsakovo turimo turto vertę tiek, kad likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Trečia. Apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo tik 2018 m. sausio mėnesį perėmus atsakovui A. R. priklausančio turto dalį adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, ir gavus iš VĮ Registru centro ginčo dovanojimo sutartį. Ieškinys pareikštas 2018 m. sausio 25 d. Todėl priešingai nei nustatė teismas, nėra suėjęs vienerių metu ieškinio senaties terminas. Iš teismo sprendimo nesuprantama, kokiu būdu teismas nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau, nei kad gavo ginčijamo sandorio kopiją. Ketvirta. Atsakovo A. R. pareiga sudaryti ginčijamą sandorį nebuvo nustatyta įstatymiškai ar kokiu teismo sprendimu, t. y. objektyvių priežasčių ginčijamo sandorio sudarymo būtinumui niekada nekilo, be to, sandoris sudarytas tarp atsakovų neatlygintinai, todėl akivaizdu, kad skolininkas - atsakovas A. R. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Penkta. Kadangi sandoris buvo neatlygintinas, bei perleistas atsakovo A. R. vertingas turtas, todėl tiek skolininkas, tiek ir tretieji asmenys buvo nesąžiningi ir žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. P. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas A. R. 2015-12-10 buvo visiškai nemokus ir negalėjo įvykdyti savo piniginių prievolių prieš kreditorių. Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimo teisė kyla iš 2006-11-28 paprastojo vekselio ir 2007-01-12 garantinio rašto, tačiau ieškovės nurodomos skolos iš A. R. buvo priteistos tik 2017-11-28 ir 2017-05-30 teismo sprendimais. Ieškovė 10 metų nereikalavo grąžinti skolų, nesiėmė jokių veiksmų atgauti pinigams.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas A. R. žinodamas apie savo prievoles ir nenorėdamas, kad skolos būtų išieškomos iš jo turto, 2015-12-10 dovanojimo sutartimi dalį turimo nekilnojamojo turto perleido neatlygintinai S. P. ir J. P.. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės šio teiginio nepagrindžia.
16.3. Atsakovo vertinimu, jau 2016 metų gale G. S. (pirminis kreditorius) turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamą sandorį. Todėl ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senatį.
16.4. Ginčijamą sandorį A. R. privalėjo sudaryti, kadangi galimai per apgaulę, pasinaudojant, kad K. P. buvo teisiškai neišprusęs, A. R. savo nuosavybėn gavo ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau paaiškėjus aplinkybei, kad nekilnojamame turte gyvena asmenys, vadovaudamasis teisingumo principu, dalį įgyto nekilnojamojo turto padovanojo atgal teisėtiems savininkams.
16.5. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas dovanojimo sandoris pažeis kreditoriaus teises. Atsakovų nesąžiningumą būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
18. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą motyvuodama tuo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, nurodytas CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) ir nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjant bylą nepagrįstai buvo konstatuota, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti; nepagrįstos išvados, jog byloje nėra pateikta įtikinamų duomenų, kad skolininkas yra visiškai nemokus ir negali įvykdyti savo piniginių prievolių kreditorei; atsakovo elgesys nesudaro pagrindo laikyti jį nesąžiningu asmeniu.
19. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
21. Kreditorius, prašydamas taikyti actio Pauliana nuostatas ir pripažinti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius negaliojančiais, turi turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką. Taigi actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditorius prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris. Nagrinėjamu atveju ieškovė pažymi, kad jos reikalavimo teisė kyla iš 2006 m. lapkričio 28 d. paprastojo vekselio ir 2007 m. sausio 12 d. garantinio rašto, o atsakovo nuomone, ieškovės nurodytos skolos iš atsakovo A. R. buvo priteistos tik 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. teismo sprendimais. Pažymėtina, kad prievolė skolininkui atsiranda ne nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
22. Viena iš actio Pauliana ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų yra vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškiniui pateikti. Bylos duomenimis ieškovė yra pradinio kreditoriaus G. S. teisėjų perėmėja nuo 2018 m. sausio 10 d., o ginčo dovanojimo sandoris sudarytas 2015 m. gruodžio 10 d., kuriuo pradinis kreditorius A. R. nekilnojamąjį turtą padovanojo atsakovams S. P. ir J. P.. Ieškovė įrodinėja, kad tik 2018 m. sausio 10 d. gavusi duomenis apie atsakovo A. R. turėtą turtą, ji sužinojo, apie ginčijamą sandorį, o ieškinį teismui pateikė 2018 m. sausio 31 d. ir ieškinio senaties termino nepraleido.
23. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28070-1043/2016 ieškovo G. S. ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo A. R. tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas, bendrai 25 993 Eur sumai. Pagal VĮ Registrų centro ir Liteko, Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pagal šią nutartį buvo areštuotas atsakovui A. R. priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – ūkio pastas (3 vnt.), pastatas – tvartas bei 28/73 dalis žemės sklypo 0,3212 ha, esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad labiau tikėtina, kaip ir nurodo atsakovai, kad pirminiam kreditoriui G. S. apie ginčo sandorį turėjo būti ir buvo žinoma 2016 m. gruodžio mėnesį. Apylinkės teismas nurodė, kad pagal CK 1.128 straipsnio nuostatas prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl vien kreditoriaus sužinojimas apie skolininko padarytą sandorį, jeigu nėra pagrįstų priežasčių spręsti, kad dėl šio sandorio sumažėja skolininko galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, dar nelaikytinas vienerių metų ieškinio senaties actio Pauliana ieškiniui pareikšti pradžia. Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada sutinka ir sprendžia, kad ieškovė praleido vienerių metų terminą ieškiniui pateikti. Tai akcentuodama teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės UAB „Rivarda“ vadovas G. S. buvo atsakovo A. R. pradinis kreditorius, o vėliau 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. sausio 10 d. įvykus teisių perėmimui, ieškovė jau tapo pagrindine atsakovo kreditore. Tokiu atveju, tikėtina, kad ieškovei jau anksčiau turėjo būti žinoma apie atsakovo sudarytą ginčijamą sandorį negu 2018 m. sausio mėn. Taigi, ieškovė apie jos teisių pažeidimą jau turėjo sužinoti 2016 m. gruodžio mėnesį, o į teismą teisminės gynybos kreipėsi tik 2018 m. sausio 31 d. ir praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti. Atsakovai prašo ieškiniui taikyti ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas ieškiniui pateikti.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas A. R. ginčo turtą buvo įgijęs neatlygintinu (dovanojimo) sandoriu ir sužinojęs aplinkybę, jog ginčo turte gyvena atsakovai J. P. ir S. P., pasielgė žmoniškai ir ginčo turtą grąžino 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi minėtiems atsakovams, kurie tame turte gyveno nuo gimimo ir neturi jokio kito gyvenamojo ploto, buvo socialiai pažeidžiami, o taip pat įvertinęs byloje apklaustų atsakovų liudytojų parodymus ir visą bylos medžiagą pagrįstai sprendė, kad atsakovo sudaryto dovanojimo sutarties sudarymas atitiko protingo asmens elgesio standartą tokioms aplinkybėms ir dėl jų skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija tokias nustatytas aplinkybes laiko esminėmis ir pažymi, kad atsakovas A. R. įgyvendindamas savo teises ir atlikdamas pareigas sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį veikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Apeliantė įrodinėja, kad atsakovas A. R. buvo nesąžiningas, nes jam buvo žinoma, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, tačiau sandoris buvo sudarytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sąžiningumas šiuo požiūriu yra toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai, tai yra taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias. Protingas žmogus neleistų kilti didesnių pasekmių nei yra ir imtųsi jam prieinamų adekvačių priemonių. Taigi konstatuotina, kad atsakovas A. R. įvertinęs šios nutarties 22 punkte nustatytas aplinkybes ir dalį turto grąžindamas atsakovams atliko teisingus veiksmus ir ėmėsi adekvačių priemonių.
25. CK 6. 66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš atsakovo A. R. turto vykdomas priverstinis išieškojimas ieškovės naudai ir yra neišieškota pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4116-615-217 yra 18 491,75 Eur skola, 1 279,56 Eur palūkanos, apskaičiuotos 2018 m. sausio 26 d. ir vykdymo išlaidos antstoliui, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-21627-962/2017 yra 26 093,34 Eur skola, 676,54 Eur palūkanos, apskaičiuotos 2018 m. sausio 26 d. ir vykdymo išlaidos antstoliui (antstolio R. S. 2018 m. sausio 26 d. pažyma).Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl atsakovo A. R. sudarytos ginčijamos sutarties pakito jo turimo turto masė taip, kad tai turėjo įtakos jo mokumui – likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (ieškove), t. y. sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, o tai yra pagrindas šio kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pažeidimui konstatuoti. Taigi, apylinkės teismas klaidingai vertino, jog ginčijama atsakovo A. R. dovanojimo sutartimi nebuvo pažeistos kreditoriaus UAB „Rivarda“ teisės ir teisėti interesai.
27. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006). Nagrinėjamoje byloje nustačius ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės pareikštą actio Pauliana pagrindu ieškinį.
28. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Pateikti įrodymai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidas – 375 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovas J. P. – 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o nurodytos atsakovo turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteisiamos atsakovui J. P. iš ieškovės UAB „Rivarda“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teisme turėtos 17,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos valstybei priteisiamos ieškovės UAB „Rivarda“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“ (302249245) atsakovui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“ (302249245) valstybei 17,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.