- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-337-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02945-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- M. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei M. D., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. D., dėl paveldėtos skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės priteisti 3182,39 EUR paveldėtą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palikėjas R. D., miręs (duomenys neskelbtini), valstybės biudžetui liko skolingas 3181,52 EUR. Ši suma susideda iš 2794,25 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 152,50 EUR šio mokesčio delspinigių, 11,41 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 213,70 EUR žemės mokesčio, 9,66 EUR šio mokesčio delspinigių. Palikėjo palikimą priėmė jo (duomenys neskelbtini) (atsakovė), kurios atstovė pagal įstatymą yra jos (duomenys neskelbtini) V. D.. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir informavo apie palikėjo skolą valstybės biudžetui. 2018 m. sausio 4 d. raštu tiesiogiai kreipėsi į atsakovės atstovę pagal įstatymą, informavo apie palikėjo skolą ir nustatė terminą, iki kada skola turi būti padengta. Nurodė, jog atsakovė raštu paaiškino, kad ieškovės reikalavimas pareikštas praleidus trijų mėnesių terminą, terminas teismo tvarka neatnaujintas, įpėdinė yra išreiškusi valią priimti palikimą pagal apyrašą, apyrašas sudarytas 2018 m. sausio 3 d., iki ieškovei pareiškiant reikalavimą, todėl jį papildyti neturinti finansinės galimybės, nes tai pareikalautų papildomų išlaidų ir kenktų tiek į apyrašą įtrauktų asmenų, tiek įpėdinės interesams. Pažymėjo, jog termino, nustatyto kreditoriams, reikalavimui pareikšti ieškovė nepraleido, kadangi kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat nurodė, kokio dydžio yra palikėjo skola. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties pereina ir teisės bei pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Tai reiškia, kad atsakomybę už R. D. neįvykdytas prievoles prisiimti ir skolą valstybės biudžetui sumokėti turi palikėjo įpėdinė – M. D..
Atsiliepimas
2. Atsakovė, kuriai atstovauja atstovė pagal įstatymą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti gyventojų pajamų mokesčio suma skiriasi nuo ieškovės prie ieškinio pridėtame 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte, 2018 m. sausio 4 d. rašte nurodytos sumos. Ieškovė yra nenuosekli, keičia poziciją dėl mokesčio dydžio, nepaaiškina, kaip ji atsirado, kaip apskaičiavo, kokie įrodymai tai patvirtina. Nurodė, jog reikalavimui dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių taikytina ieškinio senatis, todėl prašo ją taikyti. Nurodė, jog prašoma priteisti delspinigių suma skiriasi nuo ieškovės raštuose nurodytos sumos. Pažymėjo, jog ieškovė per 3 mėnesių terminą atsakovę, kaip palikimą priėmusį asmenį, 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo tik apie 139,09 EUR delspinigius, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą yra nepagrįstas, nes tai pažeistų Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nurodė, jog ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kad palikėjas pavėlavo sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, todėl neįrodė, kad delspinigius skaičiuoja pagrįstai. Šiam ieškinio reikalavimui taip pat yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl žemės mokesčio sumokėjimo. Pažymėjo, kad pagal pareikštus reikalavimus byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes reikalaujama bendrosios kompetencijos teisme priteisti pinigų sumą, kuri atsirado iš nesumokėtų mokesčių. Toks ginčas turi būti nagrinėjamas Mokesčių administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia ir nenagrinėja ginčų dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog turtas, į kurį ieškovė siekia nukreipti išieškojimą, yra įkeistas akcinei bendrovei ,,Swedbank“, turto įsigijimą finansavo minėtas bankas. Esant šiai aplinkybei, nėra laisvo turto, iš kurio atsakovė galėtų patenkinti ieškovės reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės, atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. D., 3061,26 EUR paveldėtą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš atsakovės, atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. D., 69 EUR žyminį mokestį valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti skolą nurodė, kad palikėjui buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, tačiau palikėjas mokestinės prievolės neįvykdė, todėl susidarė 2794,25 EUR mokestinė nepriemoka, susidedanti iš 1572 EUR gyventojų pajamų mokesčio už 2015 m. mokestinį laikotarpį ir 1295 EUR už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pagal įstatymą palikėjo 2794,25 EUR sumos mokestinę nepriemoką pripažino. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 213,70 EUR žemės mokesčio nepriemoką. Nurodė, jog žemės mokestis už 2016 m. sudarė 101 EUR, o už 2017 m. – 116 EUR. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mokestinė nepriemoka už 2016 m. yra 97,70 EUR, o 2017 m. duomenys nebuvo nurodyti nei atsakovei, nei pranešime notarui, todėl ši skola nepriteistina, todėl šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 97,70 EUR žemės mokesčio nepriemoką už 2016 ataskaitinius metus.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti delspinigius nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 152,50 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 11,41 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių bei 9,66 EUR žemės mokesčio delspinigių nuo laiku nesumokėtų mokestinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjas įstatymo nustatytais terminais mokestinės prievolės tinkamai neįvykdė, deklaruotų mokesčių nesumokėjo, todėl pripažįstama, jog palikėjas pažeidė prievolę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, tačiau įvertinus tai, kad apie palikėjo mokestinę prievolę sumokėti žemės mokestį už 2017 m. įpėdinei pranešta nebuvo, iš atsakovės, atstovaujamos atstovės pagal įstatymą, ieškovei priteistina 152,50 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 11,41 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 5,40 EUR žemės mokesčio delspinigių, kita reikalavimo dalis netenkinta.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti palūkanas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovės pagal įstatymą argumentus, jog procesinės palūkanos ieškovei negali būti priteistos, kadangi jos nebuvo nurodytos ieškovės rašte palikimo atsiradimo vietos notarui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) M. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė dėl bylos nutraukimo pagrindų nurodo, kad pirmosios instancijos teismą 2018 m. liepos 11 d. informavo, kad paveldimo turto apyrašas buvo patikslintas 2018 m. vasario 26 d. iki ieškinio pareiškimo ir į jį įtrauktas 3231,29 EUR ieškovės reikalavimas. Nurodo, kad dėl šios aplinkybės prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau teismas bylos nenutraukė. Apeliantės teigimu, byla turėjo būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.
4.2. Apeliantė dėl teismingumo pažeidimo nurodo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuoja specialus įstatymas – Mokesčių administravimo įstatymas, kuris nenumato mokestines nepriemokos priteisimo bendrosios kompetencijos teisme. Teigia, kad išnagrinėtas ginčas nežinybingas bendrosios kompetencijos teismui.
4.3. Apeliantė dėl dvigubo išieškojimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ta pati mirusio asmens skola yra išieškoma administratoriaus sprendimų pagrindu ir galės būti dar kartą išieškota teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo atmesti kaip pareikštą be pagrindo, neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, kadangi yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tuo pačiu pagrindu, o paaiškėjus aplinkybei, kad turto areštas yra patikslintas, turėjo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė dėl teismingumo pažeidimo nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl mirusio asmens nesumokėtos mokesčio sumos valstybės biudžetui. Teigia, kad nagrinėjamu atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, dėl šių priežasčių apeliantės teiginiai, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, yra visiškai nepagrįsti.
5.2. Ieškovė dėl dvigubo išieškojimo nurodo, kad visi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai yra nutraukti ir priverstinis išieškojimas nėra vykdomas. Nurodo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus ieškovė nutraukė sužinojusi, kad skolininkas (palikėjas) mirė. Nurodo, kad ieškovės priimti sprendimai nebuvo perduoti vykdyti antstoliui ir tai patvirtina Antstolių informacinės sistemos išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl bylos teismingumo
8. Apeliantė dėl teismingumo pažeidimo nurodo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kuris nenumato galimybės priteisti mokestinę nepriemoką bendrosios kompetencijos teisme. Teigia, kad ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė nurodo, kad nors ginčas byloje kilo dėl mirusio asmens nesumokėtos mokesčio sumos valstybės biudžetui, tačiau nagrinėjamu atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismui yra teismingos bylos, kurių reikalavimai kildinami iš mokestinių prievolių, kai mokestinę prievolę – nepriemoką paveldi skolingo asmens įpėdinis.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo dalykas – palikimą priėmusio asmens (apeliantės) atsisakymas ir nesutikimas iš dalies sumokėti visą palikėjo kreditorės (ieškovės) reikalaujamą skolą, kuri susideda iš 2794,25 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 152,50 EUR šio mokesčio delspinigių, 11,41 EUR nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 213,70 EUR žemės mokesčio, 9,66 EUR šio mokesčio delspinigių. Apeliantė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu neginčijamos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos skolos apimties, todėl laikoma, kad neįvykdytos prievolės apimtis nustatyta, o byloje apeliantė – įpėdinė – akcentuoja poreikį pasisakyti iš esmės dėl galimo teismingumo pažeidimo, tai yra dėl bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjančio palikėjo kreditoriaus reikalavimą priteisti skolą, kylantį iš mokestinių teisinių santykių, galimybės subsidiariai taikyti privatinės teisės normas, ką nagrinėjamu atveju padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
10. Sistemiškai aiškinant Mokesčių administravimo įstatymą nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bendros kompetencijos teismas negalėjo nagrinėti ieškovės pareikšto ieškinio. Nors Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato galimybės mokesčių administratoriui pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 5 dalis numato, kad mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti 106 straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju mokestinės prievolės išieškojimas nukreipiamas į palikėjo įpėdinę, todėl taikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnis, kuris nurodo, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.
11. Pažymėtina ir tai, kad Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog tuo atveju, kai keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus reikalavimo paveldėtojui sumokėti mirusiam asmeniui apskaičiuotą mokestinę nepriemoką teisėtumo, mokesčių administratoriaus reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normoms (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnis, 5.63 straipsnis). Nors spręsdamas ginčą teismas turės atsižvelgti į viešosios teisės normas, tai yra mokesčių teisės aktuose nustatytas teisės normas, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. T-74/2017).
12. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, dėl galimo teismingumo pažeidimo.
Dėl bylos nutraukimo pagrindų
13. Apeliantė dėl bylos nutraukimo pagrindų nurodo, kad pirmosios instancijos teismą 2018 m. liepos 11 d. informavo, kad paveldimo turto apyrašas buvo patikslintas 2018 m. vasario 26 d. iki ieškinio pareiškimo ir į jį įtrauktas 3231,29 EUR ieškovės reikalavimas. Nurodo, kad dėl šios aplinkybės prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau teismas bylos nenutraukė. Apeliantės teigimu, byla turėjo būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar, palikėjai patikslinus turto apyrašą ir į jį įtraukus ginčytiną kreditinį reikalavimą, bylą nagrinėjantis teismas turi bylos nagrinėjimą nutraukti.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) yra mirusio R. D. įpėdinė, palikimą priėmusi 2017 m. lapkričio 8 d. (e. b. l. 11–12). Iš byloje pateiktų susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovės ir palikimo atsiradimo vietos notarės, duomenų turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, prašydama pateikti duomenis apie palikimą priėmusios įpėdinės atstovą (e. b. l. 13–15). Bylos duomenimis, atsakovės M. D. atstovė pagal įstatymą yra V. D. (e. b. l. 17). Ieškovė 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į apeliantę, prašydama sumokėti mirusio asmens mokestinę nepriemoką (e. b. l. 16), tačiau apeliantės atstovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, kadangi, apeliantės atstovės teigimu, buvo praleistas terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti (e. b. l. 18–19), ir ieškovė pakartotinai kreipėsi į apeliantę nurodydama, kad termino nepraleido, nes kreipėsi į notarą 2017 m. rugsėjo 26 d. (e. b. l. 20–21).
15. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į faktinę aplinkybę, kad apeliantė pateikė teismui 2018 m. vasario 26 d. patikslinto turto apyrašą, kuriame įtraukė ieškovės 3231,29 EUR sumos kreditinį reikalavimą, ir raštu (e. b. l. 99–102) nurodė, kad prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi kreditinis reikalavimas yra įtrauktas į turto apyrašą ir apeliantė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 2794,25 EUR R. D. skolos už gyventojų pajamų mokestį. Tačiau pažymėtina, kad tuo pačiu prašymu teismui apeliantė pasisakė dėl kitų nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvų, tai yra apeliantė ir po turto apyrašo patikslinimo nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad apeliantė ieškovės kreditinį reikalavimą įtraukė į patikslintą 2018 m. vasario 26 d. turto apyrašą, tačiau apeliantė tiek nuo 2018 m. sausio 4 d. ieškovės kreipimosi į apeliantę dėl kreditinio reikalavimo, tiek iki šiol ginčija kreditinio reikalavimo pagrįstumą (e. b. l. 18–19). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ginčija palikėjo kreditoriaus reikalavimą, nors ir ginčo metu patikslino turto apyrašą, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė skolą pripažino. Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).
17. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė paveldėjimą – palikimo priėmimą pagal apyrašą ir palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo bei tenkinimo tvarką – reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nors ir įtraukė kreditinį reikalavimą į turto apyrašą, tačiau jo nepatenkino ir su visu ieškovės reikalavimu nesutiko, todėl konstatuojama, kad turto apyrašo patikslinimas nesudarė pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą.
Dėl dvigubo išieškojimo
18. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ta pati mirusio asmens skola yra išieškoma administratoriaus sprendimų pagrindu ir galės būti dar kartą išieškota teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Ieškovė nurodo, kad visi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai yra nutraukti, priverstinis išieškojimas nėra vykdomas, teigia, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus ieškovė nutraukė sužinojusi, kad skolininkas (palikėjas) mirė.
19. Su apeliantės nurodytais argumentais nesutinkama. Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, apeliantei atsisakius sumokėti skolą ir ginčijant ieškovės reikalaujamas mokestines nepriemokos sumas, ieškovė pateikė teismui ieškinį. Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovė priėmė sprendimus išieškoti skolą iš R. D. (e. b. l. 125–129), tačiau, mirus palikėjui R. D., ieškovė gali tik Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnio pagrindu išieškoti iš turto paveldėtojų Civilinio kodekso nustatyta tvarka (nutarties 12 punktas), todėl darytina išvada, kad ieškovės priimtų sprendimų pagrindu išieškoti skolą iš įpėdinės jos priimtų sprendimų pagrindu nėra galimybės, todėl nesutinkama, kad ieškovė gali vykdyti išieškojimą pateikdama 2017 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 467-171771 vykdyti.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.