Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Marekas Petrovskis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) antstoliui pateiktu skundu prašė sustabdyti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 iš skolininko lėšų, neviršijančių 1 (vienos) minimalios mėnesinės algos (MMA) sumos.

Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 antstolis Marekas Petrovskis, priimdamas 2019 m. sausio 23 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuotų lėšų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus priverstinio skolų išieškojimo apribojimus. Dėl šios priežasties pareiškėjas teigia netenkantis galimybių įsigyti maisto produktų ir būtiniausiųjų reikmenų. Pareiškėjas prašo sustabdyti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 iš skolininko lėšų, neviršijančių 1 (vienos) minimalios mėnesinės algos (MMA) sumos ir suteikti jam galimybę tokia pinigų suma laisvai disponuoti. Nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-21-123-1453 antstolis atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. skundą kaip pateiktą praleidus CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodo, kad MMA dydžio lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje, jis neteko nuo 2021 m. sausio 1 d., o skundą dėl tokios situacijos pateikė 2021 m. vasario 1 d. (skundas perduotas antstoliui 2021 m. vasario 8 d.). Pakartotinį skundą pateikė 2021 m. vasario 22 d. Pažymėjo, kad skundą teikia ne prašant atšaukti praeityje jau įvykdytus veiksmus, bet prašant sustabdyti tokių veiksmų atlikimą ateityje, mat šie tapo akivaizdžiai neteisėti. Pareiškėjas nurodė, kad ilgalaikis antstolio patvarkymas negali būti priežastimi pateisinančia po kurio laiko nuo patvarkymo priėmimo susidariusio neteisėtumo pateisinimu, nesant galimybės tokį patvarkymą apskųsti.

Antstolis Marekas Petrovskis 2021 m. kovo 9 d. patvarkymu dėl pateikto pareiškėjo T. V. skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas 2009 m. vasario 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6-14-97/2009 dėl 1 592,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko gautas lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje ar skolininko sąskaitoje. Patvarkyme nurodyta išieškojimo tvarka: 1) vykdyti atskaitymus iš skolininko pajamų ar lėšų CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka (20 proc. nuo sumos, kuri neviršija 1 MMA ir 50 proc. nuo sumos, kuri viršija 1 MMA); 2) iki 2019 m. vasario 23 d. buvo taikomas vienkartinis išieškojimo paribojimas – neišieškoma iš sumos, kuri neviršija 1 MMA; 3) vykdant atskaitymus, laikytis CPK 739 straipsnio 9 punkto nustatytų apribojimų. Nurodė, kad 2021 m. kovo 5 d. pakartotinai gautas 2021 m. vasario 22 d. pareiškėjo skundas dėl 2019 m. sausio 23 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodant, kad patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 668 straipsnyje nustatytus ribojimus. Antstolis netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, kad skundas paduotas praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atstatomas. Nurodė, kad skundžiamas antstolio procesinis veiksmas (Patvarkymas dėl skolos išieškojimo) surašytas ir į skolininko įkalinimo įstaigą išsiųstas 2019 m. sausio 23 d., o skundas dėl šio patvarkymo pateiktas 2021 m. vasario 8 d. Antstolis taip pat nurodė, kad skundžiamas patvarkymas surašytas laikantis CPK 668, 736, 739 straipsniuose nustatytų išieškojimo apribojimų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą sutiko su antstolio 2021 m. kovo 9 d. patvarkyme nurodytais motyvais ir argumentais bei prašė skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 (toliau – v. b.) esančių dokumentų nustatyta, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje vykdomas 2009 m. vasario 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6-14-97/2009 dėl 1 592,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Antstolis atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir pastarąsias išdėstė 2016 m. liepos 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-7439 (v. b. l. 9). Minėtas išlaidas 2016 m. liepos 14 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-7438 nutarė išieškoti iš pareiškėjo priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus pareiškėjo priklausantį turtą, iš priklausančių turtinių teisių (v. b. l. 8). Nustatyta ir tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis priėmė 2019 m. sausio 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-123-1318 IS-1178 (v. b. l. 12). 2021 m. sausio 26 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-123 (v. b. l. 16). VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 26 d. pranešimas Nr. TA2-21-009077 patvirtinta, kad minėto turto arešto akto pagrindu areštuotos pareiškėjui priklausančios UAB „Valava“ vardinės paprastosios akcijos (v. b. l. 17). 2019 m. sausio 23 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-1318 IS-1178 antstolis reikalavo vykdyti atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme antstolis nurodė, jog taikomas vienkartinis išieškojimo paribojimas skolininko disponuojamoms pajamoms iki 2019 m. vasario 23 d., t. y. neatskaityti iš 1 MMA neviršijančių sumų (v. b. l. 12).

2021 m. vasario 8 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas bei 2021 m. kovo 16 d. gautas pakartotinis pareiškėjo skundas dėl 2019 m. sausio 23 d. antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo panaikinimo ir laisvai disponuojamos sumos nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 (v. b. l. 26-27, 23-21). 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. kovo 9 d. patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062 antstolis pareiškėjo reikalavimo netenkino (v. b. l. 24. 28).

Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkto nuostatos).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.

Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Taigi, pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018). Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas.

Nagrinėjamu atveju antstolis 2019 m. sausio 23 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą turimą iki 2019 m. vasario 24 d. Nuo 2019 m. vasario 24 d. vykdyti atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitomos lėšos turi būti paskirstytos laikantis CPK 754 straipsnyje nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolio 2019 m. sausio 23 d. patvarkymas nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, vykdomojoje byloje nėra priimta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 ir 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01062.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.