Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 3VI-47 panaikinimo, suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 3VI-47, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. V. skundas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 3VI-47, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 2VI-36 atsisakyti taikyti pareiškėjos R. V. prašomas viešojo gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė visų procesų metu laikosi pozicijos, jog prokuratūra nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą, kadangi nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklausė jai bei jos broliui, pardavimas buvo neteisėtas, t. y. R. B., turto pardavimo metu pasinaudojęs situacija, kad pareiškėja pripažinta neveiksnia, o jos brolis tuo metu sirgo sunkia onkologine liga, minėtą turtą pardavė be pareiškėjos sutikimo ir už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, todėl buvo iš esmės pažeisti tiek pareiškėjos interesai, t. y. iš esmės pabloginta jos turtinė padėtis, tiek ir jos brolio, kadangi pastarajam apskritai negavo atlyginta už turto pardavimą.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

14. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

15. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

17. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, o vertinti pačių išvadų ar motyvų teismas neturėjo teisinio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Iš Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 3VI-36 matyti, kad prokurorė rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą ir itin detaliai atliko faktinių aplinkybių analizę, t. y. nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija parengė 2009 m. balandžio 15 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3675, pagal kurią R. V. ir V. V. tėvas (miręs (duomenys neskelbtini) m.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,06 ha žemės; kad 2021 m. V. V. pasirašė notariškai patvirtintą įgaliojimą R. B. atstovauti jo interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o 2022 m. V. V. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo R. B. vesti paveldėjimo bylą, atstovauti jo interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; kad 2022 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtus ginčo žemės sklypus; nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos V. V. ir R. V. vardu; kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-19834-490/2023 išdavė leidimą V. V. parduoti R. V. priklausančią žemės sklypo dalį; 2023 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 3243 ir Nr. 3245 V. V., veikdamas savo vardu, kaip R. V. globėjas / rūpintojas bei turto administratorius, pardavė aukščiau minėtus abu ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), už atitinkamas 1 500 Eur ir 14 000 Eur kainas; kad sekančią dieną po pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo į R. V. banko sąskaitą buvo pervesta 7 000 Eur. Minėtu nutarimu prokurorė, konstatavusi, jog pirkimo-pardavimo sandorius sudarė pats V. V., o ne jo įgaliotas asmuo, kaip nurodo pareiškėja, taip pat V. V. kreipėsi į teismą dėl leidimo parduoti globotinei priklausantį turtą, pats asmeniškai notarės akivaizdoje pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, darė išvadą, jog pareiškėjos argumentai, kad žemės sklypus, pasinaudojęs V. V. liga ir pareiškėjos neveiksnumu, pardavė įgaliotas asmuo, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Taip pat prokurorė, įvertinusi aplinkybes, jog teismas išdavė leidimą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius, įvertinęs situaciją sprendė, jog už turto pardavimą gautos lėšos atitinka turto vertę, o sandoris neveiksnaus asmens interesų nepažeis, darė išvadą jog nėra pagrindo konstatuoti pirkimo-pardavimo sandorių neteisėtumo. Prokurorė, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes sprendė, jog teisės aktų pažeidimų, perleidžiant neveiksnia pripažintai R. V. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypų dalį, nekonstatuota, o nenustačius teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti R. V. interesų pažeidimo.

18. Šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamame Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarime Nr. 3VI-47 konstatuota, jog Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 3VI-36 buvo išsamiai analizuota kvestionuojamų sandorių sudarymo, pareiškėjos valios išreiškimo bei atsiskaitymo su ja aplinkybės, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog teisės aktai, sudarant kvestionuojamus sandorius (įvertinant ir pareiškėjos valios išraiškos bei atsiskaitymo su ja aspektus), nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad prokurorė nevertino skundo aplinkybių.

19. Apibendrinant pažymėtina, kad prokurorų nutarimuose gautos informacijos ir dokumentų pagrindu buvo atliktas realus faktinių aplinkybių tyrimas, atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką – pasisakyta dėl pareiškėjos paveldėtų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į juos, įgaliojimų išdavimo, leidimo parduoti žemės sklypus išdavimo, kvestionuojamų sandorių sudarymo, pareiškėjos valios išreiškimo bei atsiskaitymo su ja aplinkybių, t. y. pasisakyta dėl visų argumentų, kuriuos pareiškėja kėlė savo skunde, pateiktame Prokuratūrai, o vien tai, kad pareiškėja kitaip vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados.

20. Pažymėtina, kad aukštesniajam prokurorui, nagrinėjančiam skundą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo (toliau – ir Rekomendacijos) 54 punkte nustatyta teisė rinkti papildomus įrodymus, tačiau ne pareiga, todėl nagrinėjant skundą aukštesnysis prokuroras gali vertinti ir tik jau surinktus duomenis, nurodant tiek argumentų, kad jų pakaktų išvadai pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas argumentas turi būti atsakytas detaliai ir plačiai. Pareiškėja kitų procedūrinių pažeidimų, išskyrus netinkamai vertintus įrodymus, nenurodė.

21. Pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, tuo tarpu pareiškėja tiek pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, tiek ir atskirajame skunde iš esmės kelia tuos pačius klausimus, susijusius su prokuratūrai teiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 3VI-47 panaikinimo, tinkamai aiškino teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (pareiškėjos) R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.