Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

8.2. Skunde aukštesniajam teismui dėstoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mingaudo Žirlio teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra surašytas įstatymų nustatyta tvarka, tad atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360¹ straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas, be kita ko, 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-5863 pateiktais ir kitais A. B. asmens byloje esančiais duomenimis, iš esmės teigiamai charakterizuojančiais nuteistąjį. Nuteistasis A. B. atitinka įstatymų nustatytas sąlygas, kadangi įvykdė ir toliau vykdo keliamus reikalavimus bei įpareigojimus, taip pat aiškiai išreiškė norą keisti savo nusikalstamą elgesį, rodo teigiamą požiūrį į darbą, yra teigiamai charakterizuojamas, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu eilę metų sistemingai fiksuojama nuteistojo daroma pozityvi pažanga. Atsižvelgus į tai, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo skundų argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo A. B. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotos laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

8. Tačiau nepaisant šių pokyčių teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad nuteistojo pažanga šiuo metu visgi nėra pakankamai įtikinanti ir leidžianti spręsti apie negrįžtamai pasikeitusį šio asmens elgesį. Aptartoms nuteistąjį A. B. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, A. B. elgesį bausmės atlikimo metu, pasiektus (arba nepasiektus) bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibūdinančių aplinkybių. Išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nėra laikomos ir tokios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kaip tai, kad jis turi šeimą (asmens bylos duomenimis – sutuoktinę), o išėjęs iš įkalinimo įstaigos turėtų potencialią nuolatinę gyvenamąją vietą (rengiant 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadą A. B. nurodė, kad gyventi vyktų pas savo sutuoktinę į vakarų Sibirą arba kartu su sutuoktine vyktų gyventi pas draugą į Ispanijos Karalystę).

10. Viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Nustatant A. B. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2016 m. spalio 12 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – nustatyta vidutinė rizika (surinktas 81 balas). 2019 m. gegužės 27 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose išsilaikė vidutinė A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutiniojo vertinimo metu, t. y. 2023 m. liepos 14 d., atsižvelgiant į šio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, A. B. elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, taip pat nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad 2023 m. liepos 14 d. vertinimo metu nuteistasis A. B. surinko 74 balus, taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika ne tik išlieka pakankamai aukšta, bet ir per beveik septynerių metų laikotarpį (t. y. nuo 2016 m. spalio 12 d. atlikto pirminio vertinimo) sumažėjo tik labai nežymiai – septyniais balais.

12. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat bausmės paskirties įgyvendinimo (arba neįgyvendinimo) nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi, kuria dalis A. B. padarytų veikų buvo perkvalifikuotos, A. B. nuteistas už tai, kad: 1) veikdamas kartu su bendrininkais iš savanaudiškų paskatų tyčia nužudė D. Ž., pagrobė jo automobilį, vestuvinį žiedą, 200 litų, 100 JAV dolerių, pasą ir automobilio dokumentus; 2) veikdamas kartu su bendrininkais užpuolė Š. K., turėdami tikslą plėšimo būdu užvaldyti pastarojo turtą, grasino nužudyti ir pagrobė 600 JAV dolerių ir automobilį; 3) veikdamas kartu su bendrininku dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užvaldyti automobilį ir automobilio dokumentus, šaudami du kartus į veidą, kėsinosi nužudyti L. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių priežasčių; 4) būdamas susitaręs su bendrininkais ir dviem nenustatytais asmenimis plėšimo būdu užvaldyti K. B. turtą, įsibrovė į nukentėjusiojo butą, vartojo psichinį ir fizinį smurtą ir pagrobė turto už 4570 litų; 5) įsigijo šaunamąjį ginklą ir keturis šovinius, juos laikė ir nešiojosi neturėdamas leidimo; 6) įgijo ir laikė 10,7 kg susmulkintų aguonų stiebelių ir galvučių, neturėdamas tikslo šių narkotinių medžiagų parduoti (asmens bylos I dalis, 1 t., b. l. 23-38, 44-45, 52-56). Prieš šių nusikalstamų veikų padarymą, už kurias buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, A. B. anksčiau buvo tris kartus teistas (vieną kartą, būdamas nepilnamečiu atliko bausmę Lietuvoje, du kartus – užsienyje) (asmens bylos I dalies, 1 t., b. l. 60-62). Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus pastebima, kad A. B. buvo būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą, kas rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą ir požiūrį į teisei priešingų bei pavojingų veiksmų pasitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų. Įvertinusi nuteistojo A. B. padarytų nusikaltimų pobūdį ir nusikaltimų padarymo aplinkybes socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių kontekste (jog nuteistajam būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, neigiamos nuostatos įkalinimo įstaigos / probacijos tarnybos personalo, visuomenės atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai), teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs pakankamai, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo metu dar nėra pasiekti. Todėl, kaip jau minėta, itin svarbi ir netgi būtina nuteistojo ilgalaikė iniciatyva tolesnei pažangai aktyviai dalyvaujant su elgesio keitimu susijusiose programose.

13. Nors nuteistojo A. B. ir jo gynėjo skunduose aukštesniajam teismui nurodoma, kad A. B. savo kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarymo pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, nuteistojo asmens bylos medžiaga leidžia spręsti apie nevienareikšmę kaltės pripažinimo tendenciją bausmės atlikimo metu. 1997 m., 2000 m., 2001 m., 2004 m. charakteristikose nurodoma, kad A. B. savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta tik iš dalies. Mano, jog teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra per griežtas. Bando save pateisinti kaltindamas objektyvias gyvenimo aplinkybes (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 67, 89, 98, 113). 2002 m., 2003 m. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikose papildomai nurodoma, kad rimtesnių išvadų dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis nėra padaręs (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 101, 111). 2007 m. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje nurodoma, kad A. B. savo kaltę pripažino pilnai, paskirtą bausmę stengiasi atlikti sąžiningai ir savo dorovines nuostatas orientuoja teigiama linkme (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 18), tačiau jau 2012 m., 2013 m. charakteristikose vėl pažymima, kad A. B. nenoriai analizuoja padaryto nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes ir priežastis, yra kritiškai nusiteikęs paskirtos bausmės atžvilgiu, mano, kad yra nubaustas nepagrįstai griežta bausme (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 72-73, 89-90). 2015 m. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje vėl nurodoma, kad nuteistasis objektyviai analizuoja padarytus nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes ir priežastis, kaltę pripažįsta, tačiau mano esąs nubaustas nepagrįstai griežta bausme (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 117). 2016 m. – kaltę pripažįsta iš dalies (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 139). 2019 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-1981 nurodoma, kad pokalbio metu nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 196-197), o 2022 m. sausio 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-118 vertinimo metu savo kaltės nemenkino, pripažino, kad jam (A. B.) inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, nurodė, kad gailisi (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 42-45). Tuo tarpu 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kalbėdamas apie savo nusikaltimus A. B., nors kaltę ir pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus, pokalbio metu stebimos nuostatos, iš dalies palaikančios bei pateisinančios tuometinį nusikalstamą elgesį. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau ne visada geba suvaržyti savo elgesį pagal numatytus reikalavimus (t. y. vykdo įvairius pažeidimus, nevertina kitų visuomenės narių teisių, nuolat jas pažeidžia, siekdamas asmeninės naudos). Taigi, 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvados rengėjos teigimu, nuteistojo A. B. ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja išvadas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 85-93). Išvardyti nuteistojo A. B. asmens bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad nuteistojo pozicija dėl kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. O tokia aplinkybė, kitų ištirtų įrodymų kontekste, leidžia abejoti ilgalaikiu A. B. nuoširdžiu gailėjimusi už padarytas nusikalstamas veikas, visišku kaltės pripažinimu, nusikalstamo elgesio priežasčių nustatymu ir eliminavimu.

14. A. B. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijos matomos ir iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų bei išvadų, kuriose nuteistasis, nors ir charakterizuojamas patenkinamai (tik 2006 m. charakteristikoje – neigiamai, asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 10), tačiau su tam tikromis neigiamo elgesio apraiškomis. Kaip nurodoma nuteistojo gynėjo skunde aukštesniajam teismui, A. B. teigiamai charakterizuojančia laikoma ir aplinkybė, kad į lengvąją grupę jis buvo perkeltas 2020 m. rugsėjo 2 d. (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 26), tačiau teisėjų kolegija šios aplinkybės išskirtinai teigiamai taip pat neturi pagrindo vertinti, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. B. į lengvąją grupę buvo perkeltas tik po daugiau nei 26 metų nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžios (1994 m. kovo 2 d.).

15. Išanalizavus aptartą medžiagą, apibūdinančią A. B. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijas, darytina išvada, kad nuteistasis susiduria su sunkumais kontroliuojant savo emocijas bei siekiant užsibrėžtų tikslų teisėtais būdais, yra linkęs savo poreikiams teikti prioritetą. Nors savo kaltę padarytuose nusikaltimuose, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, šiuo metu teigia pripažįstantis, tačiau tai daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginys, neparemtas jokiais aiškiais savo elgesio pokyčiais ir socialinio tyrimo išvadų duomenimis. Asmens bylos duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. B. gailėjimasis daugiau susijęs su jo atžvilgiu atsiradusiomis pasekmėmis (paskirta bausme), o ne su atsiradusiomis negrįžtamomis pasekmėmis (gyvybės atėmimu).

16. Nuteistasis A. B. per visą bausmės atlikimo laiką 11 kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje numatytą tvarką (teisėjų kolegijos pastaba: 2007 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 8-508 „Dėl pataisos įstaigos direktoriaus nutarimų panaikinimo“ A. B. 2007 m. lapkričio 16 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolu Nr. 13-4148 paskirta nuobauda – papeikimas, panaikinta, o tos pačios dienos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymas Nr. 68-2207 – pripažintas netekusiu galios, asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 30) – 4 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, 2 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, 2 kartus naudojo smurtą prieš kitus asmenis, 2 kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, 1 kartą gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Už šiuos pažeidimus nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos – 4 kartus uždarytas į baudos izoliatorių, 2 kartus pareikšti papeikimai, 2 kartus pravesti auklėjamieji pokalbiai, 1 kartą uždrausta vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), 1 kartą įpareigotas tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės, 1 kartą skirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nors pažeidimai fiksuoti seniau – 1994, 1996, 2001, 2002, 2004 (trys pažeidimai), 2005, 2013, 2018 metais, tačiau paskutinis įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas) padarytas 2022 m. liepos 13 d. (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 94-96). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama į skundo autoriaus elgesį, tokio elgesio pokyčius viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju analizuojamas nuteistojo A. B. elgesys rodo besikartojančius pažeidimus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu, o paskutinysis pažeidimas, padarytas prieš daugiau nei metus, neleidžia spręsti apie ilgalaikę nuteistojo pažangą keičiant savo elgesį pozityvia linkme. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad rengiant 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadą nuteistasis A. B. pripažino, jog nors laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų fakto nebuvo fiksuota, psichiką veikiančias medžiagas bausmės atlikimo metu (iš smalsumo) vartojo ne kartą. Nors šios nuteistojo A. B. nurodytos aplinkybės kiti asmens bylos duomenys nei patvirtina, nei paneigia, tačiau nuteistojo išreikštas požiūris į neleistinų (ne tik įkalinimo įstaigoje, bet ir laisvėje) medžiagų vartojimą sutvirtina teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl neigiamo A. B. požiūrio į nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi.

17. Iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuteistajam skirta 40 paskatinimų (paskutinysis paskatinimas bylos duomenimis skirtas 2023 m. liepos 19 d.), iš jų 36 skirti už gerą elgesį (ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), 4 – už gerą elgesį, sąžiningą darbą (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 94-96). Paskatinimai gan aktyviai (kiekvienais metais, kartais po kelis kartus per metus) skirti 1996-2001 metais (skirta 16 paskatinimų), tačiau vėliau – iki 2009 m. (taigi, aštuonerius metus) A. B. neskirtas nei vienas paskatinimas, nors, kaip minėta anksčiau, šiuo laikotarpiu įkalinimo įstaigoje nuteistasis padarė 6 pažeidimus. Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, skundo autoriaus pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, kurie beveik išimtinai skirti tik už nuteistojo A. B. gerą elgesį (ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymą, vengimu, šalinimu.

18. Vertindama nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, susijusius su A. B. profesine veikla, teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistųjų darbas yra svarbus ne tik siekiant atlyginti skolinius įsipareigojimus, įskaitant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos žalos atlyginimą, bet taip pat yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas, padedantis keisti tokių asmenų vertybinį požiūrį, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, A. B. 2004 m. gegužės 7 d., atvykęs į tuometinės Pravieniškių pataisos namų-atvirąją kolonijos Antrąjį sektorių, nepareiškė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 121). 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino į Valstybės įmonę darbininko pareigose, kuriose dirbo apie du mėnesius (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 11). 2018 m. vasario 22 d. vykusio Drausmės komisijos posėdžio metu A. B. buvo pasiūlytas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytoju, tačiau nuteistasis šio apmokamo darbo atsisakė (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 172). 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvados rengėjos teigimu, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje 2019 m. rugpjūčio 3 d. padarytas specialistės įrašas atspindi neigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu. Nuteistasis A. B. 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą dėl įsidarbinimo, tačiau į darbą nebuvo priimtas įmonei neturint galimybės paskirti jo (A. B.) dirbti (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 33). Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vėl pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. (dirba iki šiol). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis A. B. dirbti įkalinimo įstaigoje pirmą kartą pradėjo praėjus kiek daugiau nei 12 metų 6 mėnesiams po bausmės atlikimo pradžios ir tuo metu dirbo itin trumpai. Vėliau norą įsidarbinti pareiškė tik praėjus dar beveik 14 metų, jau turėdamas galimybę prašyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (ši galimybė BK numatyta 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005, įsigaliojusiu nuo 2019 m. balandžio 3 d.). Nors šis pokytis nuteistojo elgesyje vertintinas teigiamai, ypač atsižvelgus į anksčiau išreikštą nenorą dirbti, už kurį A. B. netgi buvo paskirta nuobauda (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 19), išreikšto noro dirbti susiformavimo laikas (2020 m.) neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. B. yra iš tiesų suinteresuotas dirbti, be kita ko, siekdamas resocializacijos tikslų.

19. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas privalo atsižvelgti ir į aplinkybę, ar nuteistasis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigojo ją visiškai atlyginti ar pašalinti. 2022 m. balandžio 14 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodoma, kad nuteistasis A. B. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 7820,05 Eur, tačiau iš jo išskaičiuota pinigų suma – tik 20,20 Eur (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 77). Vykdomieji raštai išduoti išieškotojams K. B., L. B., Š. K., C. J. (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 9), t. y. nukentėjusiesiems. 2019 m. liepos 2 d. nuteistasis A. B. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus paprašė pateikti informaciją, ar jo (A. B.) atžvilgiu yra priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, jeigu atsakymas teigiamas – kokiems asmenims, kokia apimtimi, kokių veiksmų reikia imtis norint pradėti atlyginti žalą (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 10). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši informacija buvo išdėstyta dar pačiame Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. apkaltinamajame nuosprendyje, o šis nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos dydžio Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi keistas nebuvo. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi, kuria išspręstas nuteistojo A. B. prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, priteistos žalos atlyginimo klausimas iš naujo taip pat nebuvo spręstas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie atsainų nuteistojo požiūrį ne tik į nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimą bei šių atsiradusių ilgalaikių nusikalstamų padarinių rimtumą (kartu ir apie atsainų požiūrį į pačius nukentėjusiuosius), tačiau taip pat leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo A. B. nuoširdžiu gailesčiu nusižengus įstatymų reikalavimams.

20. Sprendžiant apie laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę galimybę bei vertinant ar iki šio laiko atlikta bausmės dalis padėjo pasiekti visų A. B. bausmei keliamų tikslų, į aplinkybę, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, kuomet turėjo objektyvias galimybes tai padaryti, taip pat atsižvelgiama, kadangi teisinė (kartu ir – moralinė) pareiga stengtis, kiek tai įmanoma, nusikaltimų, kuriais buvo sukelti, be kita ko, ir negrįžtami padariniai, atveju sušvelninti kilusius neigiamus padarinius, saisto nuteistąjį iki šiol. Nuteistajam nerodant pastangų savanoriškai ir geranoriškai prisidėti prie kilusios žalos atlyginimo, sušvelninant dėl nusikalstamų veikų padarymo atsiradusias pasekmes, negalima daryti išvados, kad A. B. visa apimtimi suprato savo padarytų teisei priešingų ir pavojingų veiksmų sukeltus padarinius ir siekė juos ištaisyti. Taigi negalima padaryti išvados, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad įkalinimo įstaigoje A. B. dirba jau du metus, tačiau nesistengia atlyginti padarytos žalos, nors turi realią galimybę tai padaryti.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-1-719/2020). Pagal EŽTT jurisprudenciją įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra ir nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu suderinimas tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti.

22. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme yra dar per anksti. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad bausmę pakeitus terminuotu laisvės atėmimu A. B., būdamas laisvėje, nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgus į tai, negalima teigti, kad nuteistojo iki šiol atlikta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalimi buvo pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje ir EŽTT jurisprudencijoje įvardyti bausmei keliami tikslai, įskaitant tikslą paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo pažanga, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti tęsiama, taip pat būti nukreipta į 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-5863 nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie gali bei privalo būti eliminuoti. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo Kęstučio Betingio skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.